Pažinimo psichologijos dėsniai: nuo suvokimo iki sudėtingo mąstymo

Įvadas

Pažinimo psichologija yra plati ir įdomi sritis, nagrinėjanti, kaip mes gauname informaciją apie pasaulį, ją apdorojame, saugome ir naudojame. Tai apima įvairius pažinimo procesus, tokius kaip dėmesys, atmintis, suvokimas, kalba, problemų sprendimas ir mąstymas. Šie procesai yra esminiai mūsų kasdieniniame gyvenime, leidžiantys mums orientuotis aplinkoje, priimti sprendimus ir mokytis. Pažinimo psichologijos laboratoriniai darbai suteikia studentams galimybę praktiškai ištirti šiuos procesus, naudojant įvairius metodus ir priemones. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius pažinimo psichologijos dėsnius, pradedant nuo sensorinio ir loginio pažinimo, suvokimo, atminties ir dėmesio, ir baigiant praktiniais pavyzdžiais bei tyrimais.

Pažinimo procesai kaip psichikos reiškinių rūšis

Pažinimo procesai - tai psichikos reiškiniai, kuriais žmogus gauna informaciją apie išorinę tikrovę bei patį save. Tai apima jutimą, suvokimą, dėmesį, atmintį, kalbą, mąstymą ir vaizduotę. Visi šie procesai yra glaudžiai susiję ir veikia kartu, kad suteiktų mums galimybę orientuotis aplinkoje ir priimti sprendimus. Pažinimo procesai yra psichikos reiškinių rūšis, kuriais žmogus gauna informaciją apie išorinę tikrovę bei patį save.

Sensorinis ir loginis pažinimas

Pažinimas gali būti skirstomas į sensorinį ir loginį. Sensorinis pažinimas apima informacijos gavimą per jutimo organus, tokius kaip rega, klausa, uoslė, skonis ir lytėjimas. Loginis pažinimas apima aukštesnio lygio mąstymo procesus, tokius kaip analizė, sintezė, abstrahavimas ir apibendrinimas.

Suvokimas

Suvokimas yra procesas, kurio metu sensorinė informacija yra organizuojama ir interpretuojama. Tai leidžia mums atpažinti objektus, žmones ir įvykius aplinkoje. Suvokimas yra sudėtingas procesas, kuris priklauso nuo mūsų ankstesnės patirties, lūkesčių ir motyvacijos.

Rega

Rega užima dominuojančią padėtį žmogaus jutimų sistemoje. Regėjimo receptorius yra akys. Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia receptoriaus dalis yra akies tinklainė. Galima sakyti, kad regos pojūčiai yra spalvų pojūčiai.

Taip pat skaitykite: Principų apibrėžimas

Haringo oponentinių procesų teorija

Haringo oponentinių procesų teorija teigia, kad yra du papildomi spalvų, regos procesai: vienas atsakingas už raudonos ir žalios, kitas - geltonos ir mėlynos spalvų suvokimą. Smegenys apdoroja atskirus dėmenis iš karto (spalvą, gylį, judėjimą). Aklasis regėjimas - gebėjimas reaguoti į kažką sąmoningai nesuvokiamo.

Transdukcija

Procesas, kai jutimo sistema dirgiklio energiją paverčia nerviniais pranešimais. Akis gauna šviesos energiją ir paverčia ją elektrocheminiais nervų sistemos procesais.

Atmintis

Atmintis yra gebėjimas įsiminti, saugoti ir vėliau atgaminti reikalingą informaciją. Atmintis leidžia mums mokytis - kartojantis aplinkybėms pasinaudoti ankstesne savo patirtimi. Be atminties kiekviena situacija mums būtų nauja ir mes vėl nežinotume, kokių veiksmų imtis. Žmogaus atmintis saugoma smegenų neuroniniuose tinkluose, o tiksliau sinapsėse. Atmintis yra vienas iš psichikos procesų, kurių dėka mes suvokiam save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje, ryšyje su praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Atmintis gali būti apibūdinama kaip gebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atgaminti bei panaudoti patyrimo teoriją. Psichologai pabrėžia, kad net paprasčiausiam atminties veikimui būdingi 3 procesai: įsiminimas, saugojimas ir atsiminimas.

Atminties posistemės

Skiriamos trys atminties posistemės: sensorinė, trumpalaikė ir ilgalaikė. Sensorinėje atminties posistemėje labai trumpai (paprastai trumpiau nei sekundę) laikoma jutimo organais gauta ir jutimiškai apdorota, t.y. suvokta, informacija. Ji gali būti išskirstoma pagal jaudinimo pobūdį, pvz., regimoji, girdimoji ir t.t. Manoma, jog sensorinėje atmintyje vyrauja fiziniai informacijos požymiai. Jutiminė atmintis informaciją išsaugo apie 1 sekundę po to, kai nustojo veikti fizinis stimulas (garsas, kvapas, šviesa). Jutiminės atminties užduotis - išlaikyti informaciją tiek, kad aukštesni smegenų centrai nuspręstų ar konkretus stimulas vertas dėmesio, ar ne.

Dėmesys

Dėmesys yra kognityvinis procesas, leidžiantis mums sutelkti savo psichinius išteklius į tam tikrą informaciją, ignoruojant kitą informaciją. Dėmesys yra būtinas suvokimui, atminčiai ir problemų sprendimui.

Taip pat skaitykite: Praktinis pažinimo psichologijos taikymas

Alkoholis ir dėmesys

Alkoholis veikia tam tikrus smegenų centrus, o tai taip pat turi didelę įtaką dėmesio valdymui. Taip pat galima pastebėti, kad minėtosios medžiagos kiekvieno žmogaus dėmesio koncentraciją gali veikti labai skirtingai.

Pažinimo psichologijos laboratoriniai darbai

Pažinimo psichologijos laboratoriniai darbai leidžia studentams praktiškai ištirti pažinimo procesus, naudojant įvairius metodus ir priemones. Šie darbai gali apimti eksperimentus su dėmesiu, atmintimi, suvokimu, kalba ir problemų sprendimu.

Pavyzdžiai laboratorinių darbų

• Dėmesio mirgėjimas (Attentional blink): Šis darbas tiria, kaip dėmesys yra ribotas laiko atžvilgiu.
• Stimulo ir reagavimo padėčių sutapimo reikšmė reakcijos laikui (Simon effect): Šis darbas tiria, kaip stimulo ir reakcijos padėtys gali paveikti reakcijos laiką.
• Tikėtinos erdvinės nuorodos įtaka stimulo identifikacijos laikui (Spatial cueing): Šis darbas tiria, kaip erdvinės nuorodos gali paveikti stimulo identifikacijos laiką.
• Strūpo efektas: Šis darbas tiria, kaip automatiniai procesai gali trukdyti sąmoningam apdorojimui.
• Signalo aptikimo priklausomybė nuo treniruotumo laipsnio (Signal detection): Šis darbas tiria, kaip treniruotumas gali paveikti signalo aptikimą.

Styvenso dėsnis

Atidžiai išstudijavęs Fechterio skalę ir pamatęs, kad ji turi trūkumų, Styvensas pasiūlė naują būdą kaip matuoti dviejų stimulų parametrų suvokiamą skirtumą. Styvensas sugalvojo kitokią psichofizinę skalę, paremtą kitokiomis prielaidomis, negu tai buvo padaręs Fechneris, kuris teigė, kad jo dėsnis galioja tik vidutinio intensyvumo stimulams, t.y. labai aukštiems ir labai žemiems negalioja bei, kad visi VPS yra vienodi. Styvenso tyrimai (1930) ne tik patvirtino laipsninę priklausomybę tarp pojūčio stiprumo ir intensyvumo, bet ir paruošė dirvą naujam psichofizikos dėsniui sukurti, kuris dar yra vadinamas Styvenso dėsniu.

Formulė

Styvenso dėsnis - pojūčio stiprumas yra tiesiog proporcingas stimulo intensyvumui, pakeltam tam tikru laipsniu.

• S - pojūčio stiprumas
• k - konstanta
• I - stimulo intensyvumas
• n - laipsnio rodiklis (lygybės eksponentė). Atspindi santikį tarp stimulo intensyvumo ir pojūčio stiprumo. Laipsnio rodiklio reikšmės gali svyruoti nuo 0,1 iki 4. Nuo laipsnio reikšmės priklauso ir funkcijos grafiko forma.

Pavyzdys

Šio tyrimo tiriamasis yra tik vienas 20 metų II kurso psichologijos specialybės studentas Virginijus Venckauskas. Styvenso programa, kuri leidžia nustatyti savo pojūčių slenksčius. Tyrimas buvo atliekamas pačio tiriamojo namuose, pasitelkiant Styvenso programą. Tyrimas truko apie 2 val. Šioje programoje buvo pateikiamos baltos įvairių ilgių linijos. Buvo keičiamas rodomų tiesių storis. Rodomų tiesių storis buvo keičiamas tris kartus: pradinis rodomų tiesių storis buvo 2, po to 4 ir galiausiai 6. Šie parametrai buvo nepriklausomi kintamieji, kuriais buvo manipuliuojama. Kiti linijų rodymo parametrai per visą eksperimento laiką liko nepakitę: linijų rodymo trukmė - 720 ms, žingsnių skaičius - 5, “ilgio kitimo” žingsnis (%) - 2 pixeliai, pauzė - 720 ms. Duomenys yra pateikiami lentelių ir grafikų pavidalu. Lentelėse yra pateikiami tiriamojo pojūčiai, t.y. 1 reiškia, kad tiriamoasis liniją atpažino teisingai (kaip dvigubai ilgesnę) , o (-1) reiškia, kad linija buvo parodoma kaip dvigubai ilgesnė, tačiau tiriamajam ji tokia neatrodė. 1 - 3 lentelėse pateikiamas linijų atpažinimas, kai etaloninė linija yra 400 px; 4 - 6 lentelėse - kai etaloninė linija yra 200 px; 7 - 9 lentelėse - kai etaloninė linija yra 100 px, o 10 - 12 lentelėse - kai etaloninė linija yra 50 px.

Taip pat skaitykite: Testai savęs pažinimui

Lygybės eksponentė arba n laipsnis buvo skaičiuojamas pasinaudojant Styvenso pagrindine formule: S = kIn iš kurios buvo išvesta tokia formulė n laipsniui paskaičiuoti: S = In, po to visa ši formulė dar yra prilyginama logoritmui: log S = log In. Kaip matome, pirmojoje lentelėje daugiausiai kartų linija yra atpažįstama kaip dvigubai ilgesnė, kai pojūčio stiprumas yra 840 px (etaloninė linija yra dvigubinama, kadangi reikia atpažinti dvigubai ilgesnę liniją). Iš čia gauname, jog n = 1,123832. Šitaip n yra paskaičiuojamas ir su kitomis S ir I reikšmėmis bei kitais linijų storiais. Iš 13 lentelės matome, kad visos n reikšmės yra didesnės už 1, o tai rodo, kad net nežymus stimulo pokytis sukelia pojūčio pokytį. Šio tyrimo hipotezę - kuo storesnė tiesė, tuo anksčiau yra atpažįstama rodoma dvigubai ilgesnė linija - patvirtinsime arba atmesime sulyginę nuokrypius kur daugiausiai kartų yra atpažįstama linija kaip dvigubai ilgesnė, gautus su skirtingomis etaloninėmis linijomis ir skirtingais linijų ilgiais (1 - 12 lentelės). Nuokrypis parodo kaip tiksliai yra atpažįstama linija, t.y. kuo mažesnis nuokrypis, tuo tiksliau yra atpažinta linija.

Kai etaloninė linija yra 400 px, tai linijos storis šiek tiek turi įtakos linijos atpažinimui, kadangi, kai linija yra storiausia (6), tai ji kaip dvigubai ilgiausia yra atpažįstama (daugiausiai kartų) anksčiau. Tačiau, kai etaloninė linija yra 200 px, šis dėsningumas visiškai nepasitvirtina, kadangi kuo linija storesnė, tuo ji kaip dvigubai ilgesnės atpažįstama vėliau. Kai etaloninė linija yra 100 px ir 50 px, tada linijos storis turi įtakos ankstesniam linijos atpažinimui kaip dvigubai ilgesnė. Kadangi čia, kai linijos storis yra 6, t.y. linija yra pati storiausia, kaip dvigubai ilgesnė linija yra atpažįstama anksčiau, nei tada, kai linija buvo pati ploniausia (linijos storis 2). Taigi, remdamiesi 1 - 12 ir 14 lentelėmis, tyrimo hipotezę - kai tiesė yra storiausia, tai linija kaip dvigubai ilgesnė yra atpažįstama anksčiau - galime priimti.

Nustatyta, kad visi n > 1, o tai reiškia, kad net ir nežymus stimulo pokytis sukelia didelį pojūčio pokytį.

Dėmesio tyrimas ir alkoholio poveikis

Alkoholio poveikis žmogaus smegenims yra aktuali tema, todėl laboratoriniai tyrimai, nagrinėjantys alkoholio įtaką dėmesiui, yra svarbūs.

Tyrimo tikslas

Nustatyti alkoholio poveikį moterų ir vyrų dėmesio koncentracijai.

Uždaviniai

• Palyginti dėmesio koncentracijos lygį tarp vyrų ir moterų naudojant Šultės ir Krepelino tyrimo metodikas jiems nevartojus alkoholio.
• Palyginti dėmesio koncentracijos lygį tarp vyrų ir moterų naudojant Šultės ir Krepelino tyrimo metodikas jiems pavartojus alkoholio.
• Užfiksuoti ir aprašyti alkoholio įtakos vyro ir moters dėmesio koncentracijai ypatumus.

Hipotezė

Vartojant tokį patį alkoholio kiekį, moterų dėmesio koncentracija, bus mažesnė nei vyrų.

Alkoholio poveikio veiksniai

Alkoholio poveikio stiprumas asmeniui priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, kūno masės, aukšto alkoholio tolerancijos lygio dėl genetinių veiksnių ar ilgalaikio vartojimo, vartojamo gėrimo rūšies ar net valgyto maisto prieš vartojant ir kt.

Rekomendacijos

Norint išlaikyti kuo mažesnę alkoholizmo riziką, moterims rekomenduojama išgerti dvigubai mažiau alkoholio nei vyrams. Moteris yra jautresnė fiziniam alkoholio poveikiui, nes moters kraujyje stebima didesnė alkoholio koncentracija, negu vyrų kraujyje.

Praktinis pažinimo psichologijos taikymas

Pažinimo psichologijos žinios gali būti pritaikomos įvairiose srityse, siekiant pagerinti mokymosi, darbo ir kasdienio gyvenimo kokybę. Štai keletas pavyzdžių:

• Švietimas: Pažinimo psichologijos principai gali būti naudojami kuriant efektyvesnes mokymo strategijas, atsižvelgiant į mokinių dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumus.
• Sveikata: Pažinimo terapija yra veiksmingas būdas gydyti įvairius psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas ir panikos atakos.
• Marketingas: Pažinimo psichologijos žinios gali būti naudojamos kuriant efektyvesnes reklamas, atsižvelgiant į vartotojų suvokimą, dėmesį ir atmintį.
• Ergonomika: Pažinimo psichologijos principai gali būti naudojami kuriant patogesnes ir saugesnes darbo vietas, atsižvelgiant į žmogaus pažinimo galimybes ir apribojimus.

Visatos dėsniai ir savęs pažinimas

Visatos žinių centras suburia bendraminčius ir visus norinčius, gyvenančius šeimoje, besimokančius iš gyvenimo ir norinčius dalintis savo patirimais su kitomis šeimomis ir žmonėmis. Visi centre randa vietą - nuo mažylio iki senuolio. Mūsų pažių organizuojamos įvairios edukacinės ir pažintinės ekskursijos, seminarai, bureliai ir susitikimai. Visatos žinių centre žmonės mokosi vienas iš kito, prasmingai leidžia laika, užsiima savęs lavinimo veikla. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus žmogus po truputi susipažįsta su visatos dėsniais ir pradeda jų laikytis. Visatos dėsniai yra minimi skirtingų religijų biblijuose ir daugelių lektorių mokymuose.

Knygą, paslaptinga žodžio jėga, meilės formulė, kuria parašė Valerij Sinelnikov atskleidžia pagrindinių visatos dėsnių visuma, o pamilk savo liga nuodugniai paaiškina visų ligų psichologinę priklausomybę. Kokia mano, kaip žmogaus paskirtis, svarbiausias kiekvieno žmogaus klausimas, kuris domina daugeli žmonių, einančių savęs pažinimo keliu, kuri savo youtube video filmuke, kaip ir dievo taisyklės atskleidžia Dmitrijus Trockis. Taip pat pradinis, bet gilus savęs pažinimas įmanomas greituoju būdu, kuris remiasi tokiom teorijom, kaip astrologija, veidoskaita, numerologija, sielos formule, chorologija ir psichologija ir kurį atlieka Dalia Zibrovė. Savęs pažinimo klausimai padeda išgirsti save atsakant i juos ir tokiu budu daugiau ir giliau pažinti save. Kodel svarbu pažinti save? - tai klausimas, kuris atsiranda dar vaikystėje, į kurį žmonės eidami per gyvenima atsakinėja vis suformuodami sau naujus ir vis sudėtingesnius klausimus. Klausimai saves pažinimui geriausiai veikia, kai jie užrašomi, su jais permiegama ir paskui tik laiko klausimas, kada i juos atsakysime. Skaitymas is veido zenklai, skaitymas iš veido akių ir skaitymas iš lūpų tai vieni iš populiariausių paieškos žodžių, pagal kuriuos žmonės ieško informacijos, kaip iš veido bruožų greitai pažinti save ir kitą žmogų.

Savęs pažinimas per įvairias terapijas ir astrologiją

Kas yra savęs pažinimas psichologija išaiškina kaip savo savasties pažinimą per kognityvinę ir elgesio terapija, geštalto terapija, lobotomija, mirties terapija, tylos terapija, tamsos terapija, aukščio terapija, apipylimo terapija, šalčio terapija, sukimosi terapija, ugnies terapija, gimdymo terapija, gyvačių masažo terapija, užliejimo terapija, darbo terapija. Kuo aš tampu versle į tą klausimą padeda atsakyti FLOW HACKING būsenos ir programos, skirtos verslų savininkams ir vadovams treneris Remigijus Savickas. Astrologija vienas iš būdų geriau pažinti ir suprasti save, kitus, bei mus supančią aplinką. Savęs pažinimas per astrologija teigia, kad kai gimsta žmogus, pagrindinius išvaizdos bruožus lemia planetų išdėstymas. Jau senovės astrologų traktatuose galima rasti įdomių ir naudingų žmogaus išvaizdos aprašymų, siejant juos su ivairiomis planetomis. Astrologai iš horoskopo brėžinių gali smulkiai ir tiksliai nusakyti charakterio ypatybes, numatyti skirtą likimą. Savęs pažinimas per Tantra, kuri pilna ezoterinių tradicijų yra pilnas potyrių ir jausmų - energijos isisavinimo ir perdavimo.

Tikėjimas Lietuvoje propaguojamas krikščionybės, Rusijoje stačiatikių, Kinijoje ?, arabų šalyse musulmonų, Tibete budizmas. Visų rasių ir tikėjimų žmonėms tikėjimas duoda jėgų ir stiprybės išgyventi pačiuose sunkiuose, kartais neimanomuose salygose, pvz: karo metu, ligos ir pan. Savęs pažinimo ir apsisprendimo kelias prasideda nuo motyvacijos veikti. Savęs pažinimas per chirologija leidžia suprasti, kokia situacija yra dabar ir kur reikėtų nukreipti savo likimą, kad gyvenimas pasisuktu norima kryptimi. Savęs pažinimas ir horoskopas, kuri sudaro zodiako ženklai - tai vienas iš pirmų savęs pažinimo etapų. Gimimo horoskopas gali padėti nustatyti žmogaus atsineštas charakteristikas, galimybes, talentus kaip resursus, bet ne visada jie yra naudojami dėl tam tikrų charakterio savybių, bendravimo ir santykių su pasauliu, todėl reikia analizuoti žmogaus rankas, kad suprastum kas jam padeda, o kas galbūt jį stabdo nuo savo kelio.

48 Galios dėsniai

1998 m. pasirodžiusi amerikiečių autoriaus Roberto Greene’o knyga „48 galios dėsniai“ tapo kultine. Autorius skyrė daug laiko tyrinėjimams, istorinių strategijų, psichologijos ir galios analizei. Robertas Greene’as studijavo klasikinę literatūrą ir istoriją Viskonsino universitete bei vėliau gyveno įvairiuose Europos miestuose. Prieš tapdamas rašytoju, jis dirbo daugiau nei 80 įvairių darbų - tarp jų buvo statybininkas, vertėjas, redaktorius, net Holivudo scenaristas. Kiekvienas dėsnis iliustruojamas realiais pavyzdžiais iš tokių figūrų kaip Napoleonas Bonapartas, Niccolò Machiavelli, Sun Tzu ar Elizabeth I gyvenimo. Greene’as ne moralizuoja, o analizuoja galią kaip šaltą, dažnai amoralią jėgą, kurią galima valdyti, jeigu supranti jos dėsnius.

Štai keletas iš tų dėsnių:

1. Niekada nesistenk atrodyti pranašesnis už savo vadovą. Tai gali išprovokuoti pavydą ir nepasitikėjimą.
2. Draugai gali tave išduoti dėl pavydo, pasinaudoję artumu, pasitikėjimu.
3. Niekada neišduok tikrų tikslų - kiti gali tave sustabdyti ar sužlugdyti.
4. Tyla ir apgalvoti žodžiai suteikia paslaptingumo.
5. Tavo vardas - tavo galia.
6. Dėmesys - tai energija ir galia.
7. Išmok naudotis kitų įgūdžiais ir pastangomis, kad sutaupytum laiką ir išlaikytum kontrolę.
8. Kontrolė slypi ten, kur esi tu. Priviliok kitus į savo teritoriją, kad valdytum, t.y.
9. Ginčai retai keičia nuomonę - veik darbais, ne kalbomis.
10. Negatyvūs žmonės pritraukia nesėkmes ir chaosą.
11. Kuo labiau žmonės nuo tavęs priklauso, tuo labiau jie lojalūs.
12. Vienas nuoširdus gestas gali pelnyti pasitikėjimą.
13. Žmonės veikia dėl naudos, o ne iš gerumo.
14. Informacija yra galia - rink ją atsargiai ir nuosekliai.
15. Jei pilnai neatsikratysi priešo, jis sugrįš.
16. Būk retas - tai kuria vertę.
17. Nepastovumas kelia baimę ir pagarbą.
18. Izoliacija silpnina.
19. Ne visi žmonės reaguos vienodai.
20. Laisvė leidžia žaisti abiejose pusėse.
21. Slėpk savo išmintį - leisk kitiems pervertinti save.
22. Kartais reikia nusilenkti, kad laimėtum ateityje.
23. Išskaidytos pastangos silpnina poveikį.
24. Sumanus prisitaikymas prie hierarchijos ir subtili diplomatinė laikysena leidžia iškilti nesipriešinant.
25. Nebūk tas, ko aplinka iš tavęs tikisi - būk tai, ką pats nusprendi.
26. Niekada neleisk to, kad tave kažkaip sietų su nemaloniais darbais.
27. Žmonės trokšta tikėti.
28. Abejojantis pralaimi dar nepradėjęs.
29. Žinok ne tik pirmą žingsnį, bet ir paskutinį.
30. Slėpk vargą, kuris slypi už tavo sėkmės.
31. Leisk žmonėms rinktis - bet tik tarp tau naudingų variantų.
32. Žmonėms patinka iliuzijos - jos ramina ir vilioja.
33. Kiekvienas turi Achilo kulną.
34. Savo laikysena formuoji, kaip tave mato kiti.
35. Per anksti - pralaimėsi, per vėlai - pavėluosi.
36. Dalykai, kurių negali pasiekti, tave silpnina, jei jų sieki.
37. Stipri vaizdinė žinutė įsimena ilgiau nei žodžiai.
38. Išskirtinumas gali būti pavojingas.
39. Supainiota aplinka leidžia veikti nepastebėtam.
40. Viskas, kas turi vertę, turi kainą.
41. Lyginimasis su legenda visada bus tavo nenaudai.
42. Valdyk lyderį - ir valdysi minią.
43. Įtaka kyla iš emocinio ryšio.
44. Veidrodžio efektas - tai strategija, kai sąmoningai atkartojame kito žmogaus elgesį, toną, požiūrį ar net išpuolius, taip parodydami jiems jų pačių veidą.
45. Žmonės bijo per daug didelių pokyčių.
46. Tobulybė kelia pavydą ir neapykantą.
47. Sėkmė apsvaigina.
48. Tas, kuris neturi formos, negali būti sučiuptas.

tags: #pazinimo #psichologijos #desniai