Augant kūdikiui, jo pažinimo pasaulis plečiasi, įgyjant įgūdžių ir žinių, pradedant suvokti, kaip veikia jį supantis pasaulis. Straipsnyje nagrinėjama, kaip vystosi vaiko daiktų suvokimas, pradedant nuo kūdikystės ir baigiant mokykliniu amžiumi, aptariant svarbiausius etapus, veiksnius ir ugdymo metodus.
Objekto Pastovumo Suvokimas Kūdikystėje
Vienas iš svarbiausių pažintinių gebėjimų, kurį kūdikis išsiugdo pirmaisiais gyvenimo metais - tai objekto pastovumo suvokimas. Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai dar neturi pakankamai pažintinių gebėjimų ir negali suprasti, jog tai, ko jie nemato, vis dar egzistuoja. Galbūt jau pastebėjote, kad pametęs žaislą, kūdikis labai nuliūsta, išsigąsta, bet net nebando jo ieškoti ir žaisliuko dingimą suvokia kaip baigtinį procesą. Svarbu žinoti, kad kūdikiai nesugeba įvertinti ne tik daiktų, bet ir žmonių bei kitų gyvų padarų pastovumo.
Objekto pastovumo reiškinį kūdikis pradės suvokti sulaukęs maždaug 7-8 mėnesių. Maždaug tuo pačiu metu, jei pasitrauksite iš kūdikio akiračio, išeisite iš patalpos, kūdikis gali pradėti nerimauti ir verkti. Maždaug 10 mėn. sulaukęs kūdikis jau turėtų visiškai suprasti objekto pastovumą. Pavyzdžiui, jei paslėpsite žaislą po pledu, kūdikis žinos, kad reikia traukti pledą ar lįsti po juo ir ieškoti žaislo.
Žaidimai, Skatinantys Objekto Pastovumo Suvokimą
Yra įvairių žaidimų, kurie gali padėti kūdikiui lavinti objekto pastovumo suvokimą:
- Slėpynės. Puikiai tinka standartinis žaidimas „Ku-kū“: užsidenkite veidą delnais arba mažu rankšluosčiu ir staiga veidą atsidenkite. Kūdikiams tokie žaidimai labai patinka ir dažniausiai juos prajuokina. Taip pat kaskart atsidengdami veidą galite keisti veido mimikas: bus dar smagiau. Galite į ranką paimti mėgstamą kūdikio žaislą.
- Knygelės. Įsigykite knygelių, kur paveikslėliai yra paslėpti: reikia atversti ir užversti langelius.
- Žaislai. Įsigykite specialių lavinamųjų žaislų, lavinančių objekto pastovumo suvokimą. Pavyzdžiui, labai tinka žaidimai, kur į ertmes reikia įmesti kamuoliuką, jis ridenasi, kurį laiką kūdikis jo nemato, po to kamuoliukas išrieda. Galima į dėžutę su stalčiuku įdėti mažą žaisliuką, stalčiuką uždaryti ir mokyti kūdikį žaislą išsiimti.
- Mokymasis pabūti vienam. Mokykite kūdikį trumpam pasilikti vieną (tik prieš tai įsitikinkite, kad aplinka jam - visiškai saugi). Eidami į kitą patalpą ir būdami joje, kalbinkite kūdikį. Ilgainiui jis supras, kad esate namuose, niekur nedingote, o jūs ramiai galėsite nueiti ir į tualetą, greitai padžiauti skalbinius ir t.
Suvokimo Raida Vaikystėje
R. Kaffemanas (1996) teigė, kad suvokimas - viena iš svarbesnių žmogaus pažįstamosios veiklos grandžių. Šioje veikloje dalyvauja sudėtingos bendrai veikiančios smegenų struktūros, kurios reguliuoja reikalingą tonusą, yra atsakingos už suvokiamos informacijos analizę ir sintezę bei už sudėtingiausių elgsenos formų psichoreguliavimą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
- 2 - 4 metų vaikas pradeda suvokti simbolius, t. y. suprasti, kad daiktas egzistuoja ir realiai, ir žodžio minties pavidalu.
- 4 - 6 metų amžiaus tarpsnio metu vaikas aiškiai suvokia save kaip berniuką ar mergaitę.
- 6 - 11 metų amžiaus laikotarpyje vaikas vis geriau suvokia priklausomybę savo lyčiai. Vaiko tapatumo jausmas vis stiprėja, vaikas pradeda jausti, jog jis, kaip asmenybė, yra unikalus (M. Pileckaitė - Markovienė ir kt., 2004, p. 43, 80, 117).
V. Kruteckio (1978, p. 52) teigimu jaunesniojo amžiaus mokiniams būdingiausias suvokimo bruožas - diferencijuotumas. Mokiniai netiksliai ir klaidingai diferencijuoja panašius objektus, kai kada neskiria ir painioja panašius daiktus ir panašių daiktų piešinius, pavyzdžiui, penkiakampius ir šešiakampius, rugio ir kviečio piešinius ir pan. Tai yra susiję su nuo amžiaus priklausančiu analitinės funkcijos silpnumu suvokiant. Vaikams būdingas nuodugnios, organizuotos, kryptingos analizės trūkumas suvokiant (nesuvokia tai, kas svarbu).
Mokinių suvokimas jaunesniojo mokyklinio amžiaus pradžioje yra glaudžiai susijęs su vaiko veiksmais, praktine veikla. Suvokti daiktą - reiškia kažką su juo veikti, paimti jį. Pradinių klasių mokinių suvokimui būdingos ypatybės yra emocingumas, vaizdumas. Geriau, aiškiau yra suvokiama tai, kas vaizdu, ryšku, gyva.
Suvokimas pats savaime nesivysto. Didelis vaidmuo tenka mokytojui. Tinkamai organizuojant mokinių veiklą mokymo procese suvokimas persitvarko, jis pakyla į aukštesnę išsivystymo pakopą. Vienas efektyviausių suvokimo ugdymo metodų yra lyginimas (lyginant suvokiama nuodugniau). Pavyzdžiui, kartu demonstruojant vilko ir šuns piešinius, mokiniai nurodo daugiau esminių požymių (V. Kruteckis,1978, p. 54).
R. Kaffemano (1996) nuomone suvokimas negalimas be pojūčių ir patirties, taip pat reikšmės turi mąstymas bei kalba. Suvokdami daiktus ir reiškinius įsisąmoniname juos kaip vieną visumą. Pavyzdžiui, žiūrėdami į paveikslą, suvokiame ne atskirus potėpius, brūkšnelius, bet vaizdo visumą. Kiekvieno atskiro vaizdo reikšmė apibendrinama, naujasis vaizdas siejamas su kitais, atmintyje turimais vaizdais. Suvokti galima ir netiksliai, jeigu mažai žinių, pavyzdžiui, vaikai šikšnosparnį gali suvokti kaip paukštį.
Suvokdamas aplinką, žmogus susiduria su daugeliu erdvės parametrų: daiktų forma, dydžiu, kryptimi, spalva ir pan. Viena svarbiausių erdvės suvokimo sąlygų - stebėjimo įgūdžių lavinimas. Dar iki sistemingo mokymo pradžios vaikas gauna tam tikrus stebėjimo įgūdžius. Tačiau tik specialiai treniruojamas stebėjimas tampa kryptingas, kadangi yra įtraukiamas į įvairiapusę veiklą: „stebėjimas - žaidimas“, „stebėjimas - kūrybinė veikla“, „stebėjimas - darbo veikla“ ir t. t.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Suvokti pirmiausia pradedame daiktų formą, dydį, spalvą, faktūrą, kitas savybes. Daugelis mus supančių daiktų turi geometrinių figūrų formas - apvalus, kampuotas, pailgas ir t. t. Daikto suvokimas pirmiausia priklauso nuo to, kaip jis išsiskiria iš fono. Formos suvokimo konstantiškumas leidžia įvertinti tikrąją daikto formą, pasitelkus matomą vaizdą ir turimas žinias apie kryptį, nuotolį, dydį.
Pamačius konkretų daiktą, pavyzdžiui, plunksnakotį, pirmiausia suvokiame tam tikrą formą, po to dažniausiai akimirksniu jis atpažįstamas kaip konkretus daiktas, t. y. objektas identifikuojamas, suvokiamos jo funkcijos, paskirtis, ypatumai ir t. t. Kuo brandesnis žmogus, tuo daugiau jo atmintyje įvairių, anksčiau suvoktų daiktų ir vaizdinių. Taigi atpažinimas reiškia, kad stebimo daikto vaizdas daugiau ar mažiau atitinka turimą atmintyje to ar panašaus daikto vaizdinį. Suvokdamas visuminį daikto vaizdą, žmogus apdoroja sudėtingą įvairaus modalumo sensorinę informaciją. Kiekvienas daiktas turi daugybę įvairiausių požymių bei savybių ir jiems suvokti reikia įtraukti skirtingas suvokimų sistemas (R. Kaffemanas, 1996).
Pasak R. Kaffemano (1996) bet kokio suvokimo pagrindas yra žmogaus aktyvumas, susidedantis iš sensorinių, motorinių ir centrinių komponentų. Kitaip sakant, nė vienas sensorinis impulsas, nė vienas receptorių dirgiklis pats savaime negali sukelti visapusiško ir adekvataus suvokiamo objekto ar reiškinio vaizdo. Šiame procese būtini aktyvūs subjekto percepciniai veiksmai, palengvinantys ir skatinantys suvokimą, padedantys organizuoti, kontroliuoti bei koreguoti jo eigą. Sugebėjimą organizuoti savo percepcinę veiklą vaikas įgyja tik asmenine patirtimi, pratybomis. Ankstyvojoje vaikystėje mokantis rašyti tą pačią raidę pavieniai judesiai susilieja į kompleksinius, veiksmai automatizuojasi. Veiksmų automatizavimas palengvina visą percepcinę veiklą: suvogdamas objektą, žmogus automatiškai priima tinkamiausią pozą, atlieka tiriamuosius veiksmus ir pan. Svarbi suvokimo sąlyga yra gebėjimas operatyviai įsiminti jau išskirtus, bet dar neįtrauktus į vieningą visumą objekto elementus. Kitas svarbus momentas - sugebėjimas sintetinti, jungti atskirus elementus į visumą bei sudaiktinti.
Taigi, remiantis tuo kas pasakyta galima teigti, kad suvokimo nemaža dalimi išmokstama, nes tik kai kurie suvokimo mechanizmai yra įgimti. Tinkamai organizuojant vaiko veiklą mokymo procese suvokimas pakyla į aukštesnę išsivystymo pakopą. Efektyvus suvokimo ugdymo metodas yra lyginimas. Svarbios suvokimo sąlygos yra gebėjimas operatyviai įsiminti jau išskirtus, bet dar neįtrauktus į vieningą visumą objekto elementus ir sugebėjimas sintetinti, jungti atskirus elementus į visumą bei sudaiktinti.
Vaizduotės Įtaka Suvokimui
Pasak „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (2000, p. 905) vaizduotė yra „vaizdavimosi galia, fantazija“. Jaunesniajame mokykliniame amžiuje vaikų kūrybiniai sugebėjimai nevienodi. Nevienoda ir jų vaizduotė. Kad vaiko vaizduotė gyva galima matyti iš formų įvairovės piešinyje (D. Klantė, E. Riotgeris, 1991). Pasak L. Vygotskio, vaizduotė kuriasi anksčiau negu abstraktusis mąstymas.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus moksleivių vaizduotė kuriasi mokymosi procese ir jo reikalavimų veikiama. Išmokti bet kurią mokomąją medžiagą neįmanoma be aktyvios vaizduotės veiklos, nemokant suvokti ir įsivaizduoti tai, ką pasakoja mokytojas, kas rašoma vadovėliuose ir pan. (pagal M. Pileckaitę - Markovienę ir kt., 2004, p. 113).
V. Kruteckis (1978, p. 58) teigia, kad vaizduotė - vienas iš svarbių psichinių pažinimo procesų. Piešiant labai reikalinga erdvinė vaizduotė. Tiesioginiai įspūdžiai (parodų lankymas, objektų stebėjimas ir pan.) taip pat ugdo vaizduotę. Jaunesniajame mokykliniame amžiuje pirmiausia tobulėja atkuriamoji vaizduotė, susijusi su anksčiau suvoktų dalykų įsivaizdavimu arba vaizdų pagal aprašymą, schemą, piešinį ir t. t. kūrimu.
Pradinių klasių mokinių vaizdiniai, neprarasdami gyvumo, ryškumo ir konkretumo, laipsniškai tampa realistiškesni, vis teisingiau atspindi mokymo dalykų, vaikų skaitytų knygų turinį; praranda fragmentiškumą, jungiasi į sistemas. Lavėja ir kūrybinė vaizduotė, kuriami nauji vaizdiniai, kitaip žiūrima į ankstesnės patirties įspūdžius, siejant juos į naujus derinius ir kombinacijas. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinio vaizduotė vis labiau ir labiau vaduojasi iš tiesioginių įspūdžių įtakos (tai teikia jai kūrybiškumo), o vaizdiniai tampa vis realistiškesni, tvirtėja vaiko gebėjimas kritiškai vertinti vazduotės vaizdinius vidaus logikos požiūriu.
V. Kruteckis (1978, p. 59) pažymi, kad reikėtų atkreipti dėmesį į vieną vaiko vaizduotės ypatybę, kuri kartais palaikoma melavimu. Kai kada 7 - 8 metų amžiaus vaikai, su užsidegimu pasakodami kokį nors įvykį, nevalingai, visiškai nesąmoningai jį papildo, praplečia išgalvotomis detalėmis. Fantazija susipina su realybe. Vaikas nekaltai fantazuoja tada, kai nori sukelti suaugusio susidomėjimą, savo pasakojimu, atkreipti jo dėmesį. Panašiai būna ir tuomet, kai vaikas, patyręs esąs kuriuo nors požiūriu neįvertintas, jaučia savotišką poreikį įsitvirtinti, nori iškilti suaugusių arba savo bendraamžių akyse. Tokį jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinio fantazavimą, žinoma, reikia įveikti, tačiau šitai privalu daryti švelniai, jautriai ir taktiškai.
Apibendrinant galima teigti, kad jaunesniajame mokykliniame amžiuje tobulėja atkuriamoji bei kūrybinė vaizduotė. Vaizduotė formuojasi ne tik mokymosi procese, bet ir per tiesioginius įspūdžius (parodų lankymas ir pan.). Kiekvieno vaiko vaizduotė bei kūrybiniai sugebėjimai yra nevienodi. Vaizduotė padeda vaikui lengviau naudotis patirtais įspūdžiais ir kurti naujus, todėl vaizduotės ugdymas yra labai svarbus pradinėse klasėse.
Laiko Suvokimo Raida Ikimokykliniame Amžiuje
Ikimokyklinio amžiaus vaikai kasdieniniame savo gyvenime nuolatos susiduria su erdvės ir laiko suvokimu, per mažas šių dalykų suvokimas gali sukurti vaikų mokymosi, komunikavimo ar kasdienio gyvenimo problemas. Laiko suvokimas, priklausomai nuo vaiko amžiaus, įgytos gyvenimiškos patirties, nuolat keičiasi. Laiko suvokimo jausmas dar neapibendrintas, o taikymo sfera labai siaura. Kasdieninė mūsų gyvenimo veikla, jos ritmas padeda susidaryti sąlyginiams laiko suvokimo refleksams.
- Trejų Metų Vaikai: Apie trečius metus vaikui sunku įvertinti ir išmatuoti laiką. Sunku vien todėl, nes pirmiausia reikia nurodytą intervalą įvertinti, o paskui jį išmatuoti. Vaikų žodynas turtėja, tačiau neformuojamos pagrindinės laiko sąvokos - laiko tėkmės ir negrįžtamumo, ritmo ir tempo, laiko kaitos ir periodiškumo.
- Penkerių Metų Vaikai: Penkerių sulaukęs vaikas atpažįsta keletą raidžių ir moka suskaičiuoti iki penkių-dešimties, tačiau gerai supranta tik pirmųjų 3-5 skaičių prasmę. Jis taip pat supranta žodžių šalia, už, po reikšmę, suvokia tokius terminus kaip rytas, vakaras, vėliau, po to, vakar, rytoj, bet laikrodžio dar nepažįsta. Tokio amžiaus vaikas jau moka papasakoti, kaip reikėtų padaryti vieną ar kitą darbą (pavyzdžiui, nusiplauti rankas, pakloti lovytę), gali atpasakoti įvykių seką laike (kas po ko nutiko), apibūdinti daiktus, nusakyti jų savybes, papasakoti, kam vienas ar kitas daiktas yra naudojamas. Jei vaikas klausia, ką reiškia žodis, būtinai paaiškinkite.
- Šešerių Metų Vaikai: Šešerių metų vaikai geriau išmoksta prieveiksmius, reiškiančius įvykių greitį ir laiko lokalizaciją, prasčiau - prieveiksmius, reiškiančius trukmę ir nuoseklumą. Laiko santykiai yra santykiški, todėl svarbu, kad vaikai mokėtų tiksliai vartoti specialius žodžius. Su vaikais stebėti gamtoje vykstančius pokyčius bei susieti juos su laiku. Nedidelius laiko tarpus, savaitės dienas savaitės laiko tarpą ir vienos minutės trukmę, paremtus sensoriniu patyrimu. Nedidelius laiko tarpus nustatyti vaikai mokosi pagal savo veiklą.
Laiko Suvokimo Ugdymo Metodai
Laiko vaizdinių formavimo metodika apima serijacijos pratybas. Svarbu supažindinti vaikus su įvairiais laiko matavimo prietaisais ir paaiškinti, kaip jais naudotis.
Suvokimo Ugdymo Kontekstai
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Universalaus Dizaino Mokymuisi Kontekstas
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės Kontekstas
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse.
Judraus Patirtinio Ugdymosi Kontekstas
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Tyrinėjimo ir Gilaus Mokymosi Kontekstas
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realios ir Virtualios Aplinkų Kontekstas
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių Dialogų Kontekstas
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Lyčių Skirtumai Kalbos Suvokime
Čikagos Northwesterno universiteto mokslininkai pirmieji nustatė, kad vaikams atliekant kalbėjimo užduotis, tam tikra mergaičių smegenų sritis yra aktyvesnė nei analogiška berniukų smegenų sritis. Tyrimų rezultatai rodo, kad berniukų kalbos suvokimas labiau sensorinis, o mergaičių - abstraktesnis. Šie duomenys gali turėti didžiulę reikšmę mokant vaikus.
Rašymo užduotys buvo padalytos į du modulius - regimąjį ir girdimąjį. Atlikdami regimojo modulio užduotis, vaikai skaitė (matė) tam tikrus žodžius, tačiau jų negirdėjo. Mergaičių atliktų užduočių analizė parodė, kad jų už kalbą atsakingos smegenų sritys veikia kur kas aktyviau nei berniukų. Berniukų smegenys veikia visiškai kitaip. Jei jie žodžius girdi, aktyviausiai veikia smegenų klausos sritys, jei mato - vaizdinės sritys.
Abipusis Bendravimas ir Suvokimo Raida
Kai kūdikis pamilsta savo tėvus, įvyksta labai įdomus dalykas. Jis supranta, kad gali juos paveikti. Nusišypsojus mamytei, ji taip pat nusišypso, ištiesus rankas į tėtį, jis taip pat ištiesia savąsias. Kūdikis išreiškia savo jausmą ar tam tikrą poreikį, o tėvai į tai atsako. Apie šiuos dialogus mes linkę galvoti kaip apie komunikacijos ciklus.
Kai vaikas ieško santykio - žvilgsniu, šypsena - jis inicijuoja komunikacijos ciklą. Kai tėvai atsako - pažiūrėdami į jį ar nusišypsodami atgal - jie tarsi remiasi vaiko iniciatyva ir plėtoja dialogą. Kai ateina vaiko eilė vėl atsakyti tėvams - šypsena, garsu, ištiestomis rankomis ar net viso kūno atgręžimu - vaikas pabaigia komunikacijos ciklą. Gana greitai dėka šios patirties kūdikis padaro išvadas: jis supranta, kad gali iššaukti ne tik mamytės ir tėvelio reakcijas, bet taip pat ir kitų daiktų reakcijas. Jis trinkteli žaisliuką ir jis skleidžia garsą. Jis paleidžia kaladėlę iš rankų ir ji nukrenta ant grindų. Jis pajaučia turįs galią pasauliui, ir pirmą kartą kūdikis tampa išreiškiančiu savo valią asmeniu, kuris sąmoningai renkasi atlikti tam tikrą veiksmą, kuris žino, jog jo veiksmas turės pasekmę.
Abipusis bendravimas yra būtinas, kad galėtume užmegzti santykį ir ryšį tarp žmonių. Tai taip pat padeda vaikams mokytis apie save ir pasaulį. Vyresnis vaikas apkabina mokytoją, o mokytoja atsako tuo pačiu. Vaikas supranta, kad jis yra vertinamas. Jis pastumia kitą vaiką ir šis pradeda verkti. Vaikas išmoksta, kad jo veiksmas gali pravirkdyti kitą asmenį.
Skatinkite abipusį bendravimą. Komunikavimo ciklams svarbu asmeninis noras bendrauti, todėl šio etapo tikslas - padėti jūsų vaikui imtis iniciatyvos. Žaiskite kuo daugiau emociškai malonių žaidimų ilgesnį laiko tarpą. Susidarykite sąrašą daiktų ar veiksmų, kurie natūraliai atkreipia jūsų vaiko dėmesį ir teikia jam džiaugsmą (jūsų juokinga nosis, žaislinis žiedas jūsų burnoje ir tt.). Tuomet naudokite visa tai ir raginkite savo vaiką išreikšti savo emocijas, skatinkite inicijuoti tikslingą veiksmą jūsų atžvilgiu. Pastebėkite, kokias veido išraiškas ir garsus jūsų vaikas naudoja, kai jaučiai laimingas, susierzinęs, nustebęs, ar patirdamas bet kurį kitą jausmą. Būkite šių emocijų veidrodis savo vaikui, žaismingai atkartojant jo emociją. Pabandykite paskaičiuoti kiek kartų pirmyn-atgal principu sukursite dialogo ratus, kai vaikui palietus raudoną kamuoliuką ar paspaudus jūsų nosį išskleisite juokingą garsą kaip atsaką į jo veiksmą. Arba paskaičiuokite kiek kartų jis pabandys atverti jūsų delnus, kuriuose slėpsite kokį įdomų daiktą.
tags: #vaiku #suvokimas #kam #reikalingi #daiktai