Prieš pradedant vardinti ligos simptomus, kuriuos galite pastebėti savo artimojo elgesyje ar savijautoje, svarbu paminėti, kad depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Ji gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu, susidomėjimo stoka, pykčiu ir irzlumu. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypatingai, kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti: mokytis, dirbti, bendrauti. Todėl draugams ir mylimiesiems labai svarbu pažinti esminius ženklus, kurie padeda atpažinti ligą ir pasiūlyti kreiptis pagalbos kiek įmanoma anksčiau. Depresija - vienas labiausiai paplitusių negalavimų. Žinodami pagrindinius ligos požymius, galėsime atpažinti depresijos varginamą žmogų.
Kas Yra Depresija?
Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Ji veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją. Depresija apsunkina mūsų gyvenimą, todėl nesijausime laimingi taip, kaip anksčiau. Retkarčiais jausti liūdesį yra normali mūsų gyvenimo dalis.
Depresijos Požymiai ir Simptomai
Depresijos požymiai rutuliuojasi pamažu - mėnesius, metus. Šia liga retai susergama ūmiai. Vien psichologinis stresas retai sukelia depresiją - dažniausiai kartu žmogaus artimoje aplinkoje būna sirgusių šia liga, t.y. yra paveldimumo momentas, taip pat įtakos turi ir tam tikri organizmo ypatumai, ir kitos priežastys.
Pasak Amerikos psichiatrų asociacijos, jei toliau išvardinti simptomai neapleidžia dvi ar daugiau savaičių, vertėtų susirūpinti savo sveikata, nes tai gali būti depresijos požymiai:
Nuolatinis liūdesys ir prislėgta nuotaika.
Taip pat skaitykite: Apie vaikų agresiją prieš mokytojus
Mėgstama veikla rodosi nebeįdomi, neteikia džiaugsmo. Kartais šis susidomėjimo praradimas (taip pat vadinama anhedonija - negalėjimas patirti malonumo) gali būti nepilnas. Galite pastebėti tik subtilius pokyčius. Pvz., iki šiol bendraujantis žmogus atšaukia susitikimus ir nebesutinka kartu eiti pasilinksminti. Galite pastebėti žmogų, kuris tiesiog atrodo prislėgtas arba neutralus beveik visą laiką. Bendradarbį, kuris nebesijuokia ir nebesišypso tiek, kiek anksčiau. Jūsų mylimas žmogus gali pradėti rinktis tik tas veiklas, kuriomis itin lengva mėgautis ir kurios nereikalauja pastangų ir aktyvumo. Pvz., kompiuteriniai žaidimai, TV žiūrėjimas ar naršymas internete. Kai matote taip pasikeitusį mylimojo elgesį, galite pradėti galvoti arba priekaištauti „turi pakankamai laiko sėdėti prie televizoriaus, bet nerandi laiko, kurį galėtum praleisti kartu su manimi”. Tačiau bendrauti su kitu žmogumi ir atsižvelgti į jo poreikius reikalauja daug daugiau pastangų ir energijos nei naršymas internete.
Apetito pokyčiai: svorio augimas arba kritimas nesusijęs su dieta. Galite pastebėti, kad kambariokas, partneris ar bendradarbis pradėjo nuolat užkandžiauti ir valgo didesnes porcijas nei įprastai. Svorio pokyčius pastebėti gali būti dar paprasčiau. Dėl apetito praradimo žmogaus svoris gali padidėti arba sumažėti apie 5% per mėnesį.
Nemiga arba, priešingai, neįprastai ilgas miegas. Depresija paveikia miego kokybę ir kiekybę. Dalis žmonių negali užmigti vakare, net jei jaučiasi pavargę, kiti prabunda naktį (3-4 valandą ryto) ir nebegali užmigti, treti miega daug ir ilgai, tačiau vis vien nesijaučia pailsėję. Galite mylimą žmogų naktį rasti kitame kambaryje ir jaustis apleistas, paliktas, nesvarbus. Žinoma, miego įpročių pasikeitimą gali įtakoti daugelis priežasčių.
Energijos trūkumas, nuolatinis mieguistumas.
Padažnėjęs beprasmis fizinis aktyvumas (pavyzdžiui, vaikščiojimas pirmyn atgal, rankų trynimas).
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Sulėtėję judesiai ir kalba. Taip pat sergant depresija sulėtėja mąstymas ir judesiai.
Kaltės ir bevertiškumo jausmas. Perdėta kaltė - itin dažnas depresijos požymis. Jei Jūsų artimasis jaučiasi kaltas dėl įvairiausių savo gyvenimo sričių ar ne itin reikšmingų dalykų, tai gali rodyti depresiją. Žmogus gali kalbėti apie kaltę jaučiamą dėl dabartinių įvykių arba dėl praeities. Depresiją išgyvenantis žmogus gali jaustis kaltas dėl savo emocijų ar net paties egzistavimo. Anot gydytojos psichiatrės Dalios Mičiūnienės, dar vienas sergančiojo depresija požymis - nuolatinis kaltės jausmas, graužatis. Žmogus negali atsikratyti jausmo, kad viskas jo gyvenime klostuosi ne taip. Ir, be abejo, viskuo kaltina tik save.
Patiriamas sunkumas mąstant, koncentruojantis, priimant sprendimus. Sergant depresija sunkiau susikaupti, susikoncentruoti, sulėtėja mąstymas, sutrinka atmintis, dėl to neretai tampa sudėtingiau atlikti įprastas darbo užduotis. Toks žmogus ilgiau mąsto, daugiau laiko praleidžia atlikdamas net nesudėtingus darbus. Visa tai sutrikdo jo įprastinę veiklą, dėl to gali kilti problemų darbe.
Mintys apie mirtį ar savižudybę. Jeigu nuolat girdite artimąjį sakant, kad jis „neturi pasirinkimo“, kad „niekas neišeis“, kad „tai beviltiška“ - galima pagalvoti, kad jam vystosi depresija. Tokios būklės pasekmė gali būti netgi mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą.
Pasitikėjimo savimi ir vilties praradimas. Gali būti, kad Jūs kuo nors džiaugiatės, o iš artimojo girdite „Nemanau, kad iš to bus kas nors gero” arba „Koks skirtumas? Baigsis kaip visada”. Tokios ir panašios neigiamos mintys yra labai būdingos depresijai, tačiau kartais gali atrodyti, kad jums specialiai gadina gyvenimą. Taip pat galite pastebėti padidėjusį arba naujai atsiradusį pesimizmą tokiose frazėse, kaip: „viskas beviltiška”, „nieko gero nebesitikiu”. Tačiau pasisakymai gali būti ir subtilesni, pvz., „tiek ilgai ruošiausi, tačiau nemanau, kad man pasiseks per šį pokalbį dėl darbo”. Konkrečioje situacijoje tai gali skambėti labai realistiškai.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai
Irzlumas ir pyktis. Sergančiam depresija žmogui sunku ištverti visą dieną. Įprasti darbai ir užduotys gali tapti tikru iššūkiu ir sukelti daug susierzinimo ir pykčio. Depresiškas žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, tad tampa labiau irzlus, priešiškas ir nepakantus aplinkiniams. Vyrams ypač būdinga jaučiamą bejėgiškumą ir liūdesį maskuoti pykčiu. Susiduriantis su depresija draugas, gali Jus užsipulti dėl kelių minučių vėlavimo. Bendradarbis gali pratrūkti ką nors Jums mėgindamas paaiškinti. Jei tai atsitiktiniai įvykiai, žinoma, gali būti, kad tiesiog buvo sunki diena. Gydytoja R.Grigienė įspėja, kad depresija nebūtinai pasireiškia vien liūdna nuotaika, apatija ir valios stoka. Neretai sergantieji būna labai neramūs ir irzlūs. Taip pat jie gali būti ir hiperaktyvūs.
Atsitraukimas nuo socialinio gyvenimo. Kai Jūsų artimasis „užsideda laimingą veidą” bendraudamas su kitais žmonėmis, būkite budrūs. Asmuo gali neigti, kad kas nors yra ne taip ir elgtis linksmiau nei paprastai. Tačiau ilgai tokią kaukę nešioti labai sunku. Ilgainiui apsimetantis laimingu žmogus pradeda vengti bendravimo, nes bijo, kad kiti pastebės, kaip jis jaučiasi iš tiesų. Jis atsisako kvietimų, neatsako telefonu ir kitais būdais atsitraukia ir ima vengti bendravimo.
Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais. Jei gyvenate su kuo nors, kas patiria depresines būsenas, galite pastebėti, kad jis/ji pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais daug dažniau, net jei tai anksčiau nebuvo įprasta.
Somatiniai skausmai. Sergant depresija kartu su emocijų ir psichikos sutrikimais gali varginti ir somatiniai, t.y. kūno, skausmai. Pavyzdžiui, toks žmogus gali jausti skausmą širdies plote, jį gali kamuoti pilvo spazmai, nepaaiškinamas pykinimas, skaudėti galvą ir kt.
Be abejo, yra žmonių, kurie iš prigimties bet kokiomis aplinkybėmis linkę apsiverkti. Tačiau gydytoja D. Mičiūnienė pažymi, kad tokie žmonės ašaroja ir džiaugdamiesi, ir liūdėdami. Sergantis depresija žmogus verkšlena ir be priežasties. Tiesa, yra nuomonių, kad sergant depresija daug geriau yra išsiverkti negu užgniaužti jausmus viduje.
Sumažėjęs apetitas arba visiškas nenoras nieko valgyti - tai būdingi depresijos požymiai. Gydytoja D. Mičiūnienė pažymi, kad depresija sergantis žmogus neretai pamiršta pavalgyti, todėl gali išsekti organizmas.
Anot gydytojos R. Grigienės, gyvenimo džiaugsmo praradimas, abejingumas, kai nuolat vyrauja bloga nuotaika, kai pasaulį žmogus mato tik pilkomis spalvomis ir nesitiki jokių prošvaisčių ateityje, gali būti pirmieji depresijos požymiai. Šią būklę žmonės neretai apibūdina kaip tuštumos jausmą, kai dingsta visos teigiamos emocijos, jėgos. Jeigu pastebite, kad artimas žmogus prarado gyvenimo skonį, nustojo džiaugtis gyvenimu, vertėtų pagalvoti apie tai, kad reikalinga gydytojo specialisto pagalba.
Draugas prarado gyvenimo džiaugsmą? Jei anksčiau linksmas ir optimistiškai nusiteikęs draugas tapo liūdnas ir niekuo nesidžiaugiantis, jei jis atsisako įvairių pramogų, jei jam sunkiai sekasi net lengviausios užduotys, reikėtų pagalvoti apie depresiją.
Depresijos Rūšys
Egzistuoja įvairios depresijos rūšys. Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma.
- Atipinė depresija yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
- Distimija yra nuolatinė depresinė nuotaika. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
- Sezoninis afektinis sutrikimas. Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis. Ilgėjantys vakarai, tamsūs rytai ir vis rečiau pasirodanti saulė - ruduo daugeliui tampa emociniu iššūkiu. Sezoninis afektinis sutrikimas - tai depresijos forma, pasireiškianti tamsiuoju metų laiku - dažniausiai nuo lapkričio iki kovo mėnesio. Klinikos „Nefrida“ gydytojai psichiatrai sako, kad tai nėra trumpalaikis liūdesys ar energijos stygius po intensyvaus darbo laikotarpio. „Pacientai dažnai pasakoja, kad tamsiuoju metų laiku jų kūnas tarsi sulėtėja, norisi tik miegoti, valgyti saldumynus ir niekur neiti. Nors rudeninė depresija gali būti sunki, jos simptomus galima sušvelninti natūraliais, moksliškai pagrįstais būdais, kurie neturi šalutinio vaistų poveikio.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
- Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos. Vėžys ir depresija dažnai neatsiejamos ligos. Nacionalinis vėžio institutas (JAV) apskaičiavo, kad apie 25 proc. vėžiu sergančių žmonių kenčia nuo depresijos, nepriklausomai nuo paciento lyties. Nerimą ir baimę patiria visi. Keletas tyrimų parodė, kad nerimas ir depresija pasireiškia dažniau tiems ligoniams, kurie yra jaunesnio amžiaus, nevedę ir tiems, kuriems diagnozuotas vėlyvosios stadijos vėžys. „Dauguma vėžiu sergančių žmonių paprastai nesiskundžia ir neatlieka tyrimų dėl depresijos, nes mano, kad bijoti ir nerimauti yra natūralu”, - sako Mičigano universiteto Psichoonkologijos programos direktorė medicinos mokslų dr. Mišelė Riba. Pasak jos, depresija suserga žmonės nepriklausomai nuo išsilavinimo ar turimų žinių apie vėžį ir jo gydymą. Ši liga skiriasi nuo patiriamo liūdesio dėl diagnozės, kuris laikui bėgant išnyksta. Depresija - sunki liga, kurią reikia gydyti. Svarbu suprasti, kad depresija suserga ne visi vėžiu sergantys pacientai. Nerimas ir baimė yra natūralus reiškinys ir yra susiję su praktiniais dalykais: dėl ligos ir jos gydymo, finansinių ar transporto, aplinkinių reakcijos ir panašių klausimų. „Depresijos pobūdis gali skirtis priklausomai nuo to, koks vėžio gydymas yra skiriamas pacientui“, - sako dr. M. Riba.
- Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Kaip Padėti Sau ir Artimiesiems?
Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi Jūsų tikrosios situacijos, tai tik - depresijos simptomai. Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant.
- Bendravimas su kitais žmonėmis. Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi. Žmogus su kuriuos sergantysis bendrauja nebūtinai turi žinoti, kaip gydyti depresiją. Bendravimas su depresija sergančiu žmogumi gali sekinti, išsunkti jėgas, o visos pastangos praskaidrinti nuotaiką dažnai nueiti perniek. Gydytojos pažymi, kad daugiausia, ką gali padaryti draugai, - įtikinti sergantįjį, kad depresija - laikina, pagydoma ir kad reikia kreiptis pagalbos. Svarbu parodyti, kad suprantate, kaip jam sunku.
- Judėjimas pirmyn. Jei jaučiatės prislėgtas išlipti iš lovos gali būti itin sunku, o ką jau kalbėti apie pradėjimą sportuoti, kuris tokioje situacijoje gali atrodyti neįmanomas. Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite. Aktyvumas padeda atgauti jėgas ir džiaugsmą, ypač jei judate lauke, šviesoje.
- Sveika mityba. Valgykite sveiką maistą. Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
- Gyvenimo pomėgiai. Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą. Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.
- Šviesos terapija. Šviesa - vienas stipriausių natūralių antidepresantų. „Svarbu pasirinkti tinkamą laiką šviesos terapijai - dažniausiai tai ryto valandos.
Be to, atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Taip pat atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Gydymo Būdai
Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins jūsų susirgimą, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų. Taigi depresiją būtina gydyti, kaip ir bet kokią kitą ligą. Depresijos gydymas vėžiu sergantiems žmonėms yra beveik toks pats kaip ir tiems, kurie vėžiu neserga. Jiems skiriami antidepresantai, psichologo konsultacijos ar šių gydymo būdų derinys. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visi vaistai dera su vėžio gydymui skirtais vaistais. Dažnai tenka diagnozuoti ir gydyti nuo depresijos sergančių vėžiu šeimos narius. „Mes visada stengiamės padėti visai šeimai, nes nuo to labai priklauso ligonio būsena. Dirbame ir su susirgusių tėvų vaikais ir atvirkščiai“.
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichologas padeda pacientams geriau suprasti save bei susirgimą.
- Medikamentinis gydymas.
Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, daro neigiamą įtaką Jūsų gyvenimui, santykiams ar darbui - neatidėliokite. Mūsų gydytojai psichiatrai profesionaliai pasirūpins Jūsų psichinės sveikatos saugumu, nustatys galimus sutrikimus ar ligas, o esant poreikiui - parinks tinkamiausią gydymą.
Kaip Įveikti Depresiją?
Depresija nėra vien tik smegenyse atsiradęs cheminių medžiagų disbalansas, kurį būtų lengva išgydyti vaistų pagalba. Pagrindinės priežasties sukėlusios depresiją žinojimas gali padėti susidoroti su depresija bei problemomis kylančiomis dėl šio sutrikimo. Pavyzdžiui, jei Jūs jaučiatės itin blogai savo dabartiniame darbe daug geriau būtų rasti mylimą darbą nei vartoti antidepresantus. Jei persikraustėte į naują gyvenamą vietą ir jaučiatės liūdnas bei vienišas, daug geriau būtų susirasti naujų draugų nei pasirinkti tam tikrą terapijos grupę.
Depresijos valdymas - tai kasdienė kova, prasidedanti žmogaus viduje, todėl net ir gaunant specializuotą medicininę pagalbą, didelę įtaką turi maži rutinos pokyčiai.
Pateikiame keletą patarimų, kurie teigiamai veikia mūsų nervų sistemą ir padeda geriau jaustis. Jeigu ieškote būdų, kaip įveikti depresiją, galite pradėti nuo jų:
- Bendrystė. Vienas iš dažnesnių depresijos požymių - sergantieji depresija dažnai užsidaro viduje (tiek perkeltine, tiek tiesiogine reikšme). Jie nenori palikti komforto zonos, taip izoliuodami save nuo likusios visuomenės. Tačiau būtent bendravimas ir socializacija gali padėti prablaškyti mintis, suvokti savo vertę, pasijausti reikalingu. Sunkiausia žengti pirmą žingsnį - nugalėkite įkyrų vidinį balsą, priimkite artimųjų ar kolegų kvietimą, kuris praskaidrins kasdienę rutiną.
- Pozityvumas. Atsisakykite dirgiklių, nebijokite paleisti žmones, kurie nesistengia suprasti jūsų situacijos ar sukelia neigiamas emocijas. Užklupus niūrioms mintims, pamirškite liūdnas dainas, kurių žodžiai „atspindi mano gyvenimą“. Verčiau paieškokite teigiamo, šypseną sukeliančio turinio, įsijunkite mėgstamą komediją. Ne veltui sakoma, jog juokas - geriausias vaistas. Įneškite spalvų į savo garderobą, kas rytą praverkite kambario užuolaidas, atraskite gamtos grožį.
- Sveikas gyvenimo būdas. Moksliškai įrodyta, jog fizinio aktyvumo metu yra išskiriamas adrenalinas ir endorfinai, vadinami laimės hormonai, kurie suteikia taip trūkstamos energijos. Reguliarus sportas, ypač grupėse, paskatina išeiti iš namų, rasti bendraminčių, susikoncentruoti ir įveikti depresiją. Itin svarbu ir tinkama mityba. Kartu su sveikais maisto produktais gauname naudingų vitaminų, kaip Vitaminai D ir B, aminorūgštys, geležis, folio rūgštis, magnis, cinkas ir kitos smegenų ir viso kūno veiklai naudingos medžiagos. Vertėtų atsisakyti alkoholio, kofeino, vengti dirbtinių priedų, kadangi šios medžiagos neigiamai veikia nervinę sistemą ir gali paryškinti depresijos požymius.
Pagalbos Linijos
Jei jaučiatės prislėgtas, nedvejokite kreiptis pagalbos:
- Psichologinė pagalba telefonu
- Psichologinė pagalba internetu
- Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais
- Nemokama psichologinė pagalba visą parą - Pagalbos moterims linija
tags: #pries #diagnozuodami #sau #depresija