Priklausomybės Problema: Medis, Griaunantis Sveikatą ir Šeimas

Priklausomybės, tokios kaip liguistas potraukis azartiniams lošimams ir priklausomybė nuo interneto, yra vis dažniau pasitaikantis rizikos veiksnys, griaunantis šeimų ir atskirų jos narių psichinę bei somatinę sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsime šias priklausomybes, jų priežastis, pasekmes ir galimus pagalbos būdus.

Priklausomybės: Problema, Paliečianti Visą Šeimą

Svarbu pabrėžti, kad nuo liguisto potraukio azartiniams lošimams ir internetui kenčia ne tik pats priklausomybę turintis žmogus, bet ir visa šeima. Priklausomybės ligos yra sunkus depresijos, nerimo sutrikimų, savižudybės ir nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys. Tai dažna smurto prieš sutuoktinį ir vaikus, jų depresijos, nerimo, nemigos ir psichosomatinių ligų, skyrybų ir jų lemiamų emocinių problemų priežastis. Kaip ir alkoholizmas, šios priklausomybės dažnai slepiamos nuo aplinkinių, todėl vengiama kreiptis į psichiatrus.

Šeimos gydytojai, reguliariai matydami ir pažinodami savo pacientus, gali anksti pastebėti priklausomybės sukeliamus elgesio ir emocinės sveikatos pokyčius. Taigi jiems svarbu žinoti pradinius priklausomybės požymius, diagnostinius kriterijus ir galimus pagalbos būdus. Kad bet kurios priklausomybės gydymas būtų sėkmingas, pats žmogus turi pripažinti savo problemą ir norėti gydytis. Vis dėlto, kitaip nei esant alkoholizmui ar narkomanijai, gydant šias priklausomybes svarbu aktyvi artimųjų pagalba visomis įmanomomis medicininėmis, socialinėmis ir net teisinėmis priemonėmis.

Azartiniai Žaidimai: Nuo Pramogos Iki Priklausomybės

Azartiniai žaidimai, žinomi nuo antikos laikų, gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir virsti pavojinga, asmenybei pražūtinga priklausomybe. Liudijimai apie azartinius žaidimus pasiekia mus net iš labai senų laikų - jau antikos laikais būta savotiškų lažybų, kuris karys ar gyvūnas stipresnis, - už jį statytas įvairus turtas ir pinigai. Duomenų apie prasilošusius turtuolius, kilmingus aukštuomenės atstovus galima rasti ir tautosakoje (kaip kortų kaladėje „dvaras prapuolė“), ir iš klasikinės literatūros. Azartiniai žaidimai lydėjo žmones visais amžiais - keitėsi jų forma ir priemonės: nuo paprastų lažybų, totalizatorių rungtynėse iki specializuotų lošimų automatų ir internetinių žaidimų. Lietuvoje ši problema aktualesnė pasidarė atgavus nepriklausomybę, kai mūsų piliečius užgriuvo azartinių žaidimų pasiūla, o potencialią jų žalą reguliuojantys įstatymai nebuvo parengti.

Patologinis Potraukis Azartiniams Lošimams: Atskiras Nozologinis Vienetas

Nors nuo seno dėl liguisto potraukio lošti žmonės turėdavo tiek finansinių, tiek socialinių, tiek sveikatos problemų, tik 1980 metais buvo suformuluotas terminas „patologinis potraukis azartiniams žaidimams“ ir kaip atskiras nozologinis vienetas (liga) įtrauktas į ligų klasifikaciją. Pasaulio sveikatos organizacijos išleistoje tarptautinėje sutrikimų klasifikacijoje TLK-10 tarp suaugusiųjų įpročių ir potraukių sutrikimų kodu F63.0 žymimas patologinis potraukis azartiniams lošimams. Kaip ir narkomanija, tai - nuolatinis nenumaldomas potraukis, nepaisantis jokių socialinių, materialinių, darbo bei šeimos įsipareigojimų ar neigiamų padarinių. Toks lošimas (lošimo narkomanija) JAV yra trečias dažniausias (po alkoholio ir narkotikų) žalingas įprotis. Stiprios ekonomikos šalyse šia liga serga apie 0,5-1,5 proc. gyventojų. Statistikos duomenimis, apie 3 proc. gyventojų turi tvirtai susiformavusį liguistą potraukį azartiniams žaidimams. Nereikia painioti patologinių žaidėjų su vadinamaisiais „socialiniais lošėjais“. Tokių lošėjų yra maždaug 68 proc. „Socialiniai lošėjai“ lošia nedažnai, paprastai su draugais ir iš mažų sumų.

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

Ludomanija: Kai Žaidimas Užvaldo Gyvenimą

Ludomanija (lot. ludus - žaidimas, lošimas) - liguistas potraukis azartiniams lošimams (kortos, automatai ir kiti kazino siūlomi žaidimai). Potraukis taip užvaldo asmenį, jog nepaisoma jokių įsipareigojimų - nei socialinių, nei materialinių, nei darbinių. Asmenys pralošia visus pinigus, skolinasi iš pažįstamų, artimųjų, užstato nekilnojamąjį turtą ir t. t.

Priklausomybės Nuo Lošimo Priežastys ir Diagnostikos Kriterijai

Priklausomybės nuo lošimo priežastys nėra visai aiškios. Iš biologinių veiksnių dažniausiai minimas nepakankamas dopamino kiekis kaktinėse smegenų žievės srityse, atsakingose už pasitenkinimo pojūtį. Priklausomybei susiformuoti svarbu ir asmeninės savybės bei psichologinės priežastys. Paprastai ludomanas - vienišas, menkai save vertinantis žmogus. Daug mūsų visuomenės narių, negebėdami ar nepajėgdami susidoroti su liūdesiu, skausmu ar praradimu, griebiasi tam tikrų elgesio būdų. Bet kokią kartotinę elgseną, kuri trumpam padeda išvengti frustracijos ar ją susilpninti, galima vadinti priklausomybe. Priklausomybės pradžia - kai imama elgtis tam tikru būdu siekiant gerai jaustis, patirti malonumą ar paprasčiausiai palengvinti sau gyvenimą.

Nuolatinis arba kartotinis lošimas nustatomas, kai yra 5 ar daugiau šių požymių:

• Galvojimas apie lošimą (pvz.: prisiminimai apie ankstesnius lošimus, naujų lošimų planavimas, galvojimas apie tai, kur gauti pinigų lošti);
• Siekdami patirti malonumą, lošiama vis iš didesnių sumų;
• Praeityje būta nesėkmingų bandymų susivaldyti, lošti rečiau arba visiškai liautis;
• Bandant rečiau lošti ar visai liautis, atsiranda susierzinimas, nerimas;
• Lošiama norint užmiršti problemas arba pakelti prastą nuotaiką (pvz., bėgama nuo bejėgiškumo, kaltės, nerimo jausmų, depresijos);
• Pralošus pinigus kitą dieną grįžtama atsilošti;
• Melavimas šeimos nariams, terapeutui, kitiems, kad nebūtų aišku, kiek iš tikrųjų įsitraukta į lošimą;
• Neteisėti veiksmai (klastojimas, sukčiavimas, vagystė ar pan.) gauti pinigų lošimui;
• Dėl lošimo sugadinti arba nutraukti svarbūs santykiai, prastas darbas, nutrauktas mokymasis ar atsisakyta karjeros;
• Skolinamasi pinigų, kad pagerėtų lošimo nulemta prasta finansinė padėtis.

Lošimo elgesio negalima paaiškinti manijos epizodu.

Patologinio Lošimo Stadijos

Patologinis lošimas turi tam tikras raidos fazes (pagal R. Custer):

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

• Laimėjimų fazė. Lošėjui sekasi, jis laimi didelę sumą ar pasiseka keletą kartų iš eilės. Tai nuteikia optimistiškai, atrodo, kad laimėti seksis ir ateityje. Statomos vis didesnės sumos, ir žmogus galutinai įsitraukia į lošimą.
• Pralaimėjimų fazė. Laimėti nesiseka, tačiau lošėjai prisimena savo ankstesnius laimėjimus, ima lošti vieni, skolinasi pinigų, gali užsiimti nelegalia veikla. Keičiasi nuotaikos - atsiranda susierzinimas, atsiribojimas nuo artimų žmonių. Lošia kaskart iš naujo, nes nori atsilošti. Pralaimėjimai eina vienas po kito, didėja pralošiamos sumos ir lošimui reikia vis daugiau pinigų. Žmogus pradeda meluoti šeimos nariams, bendradarbiams apie didėjančias išlaidas, pamažu pralošiamos santaupos, po to pradedama skolintis, iš skolintų pinigų lošiama ir vėl pralošiama.
• Nevilties, nusivylimo fazė. Labai daug laiko praleidžiama lošiant. Kadangi nesiseka, graužia sąžinė, kaltinami kiti, atitolstama nuo šeimos ir draugų. Būdingas lošimas iš itin didelių sumų, šeimos irimas, visiška socialinė atskirtis. Kad gautų pinigų lošimui, lošėjas įsitraukia į nelegalią veiklą. Juntamas bejėgiškumas, mąstoma apie savižudybę ar net mėginama nusižudyti, piktnaudžiaujama alkoholiu ar narkotikais.

Skolos auga, didėja, kyla sunkiai išsprendžiamų problemų ne tik šeimoje, bet ir darbe, nes mažėja darbingumas, sunku susikaupti, daromos pravaikštos, galų gale darbas prarandamas. Pirmosios dvi fazės tęsiasi gana ilgai. Nuo pirmųjų lošimų iki trečiosios fazės gali praeiti 10-15 metų. Tačiau po to labai greitai, per dvejus metus galima visiška asmenybės degradacija.

Potraukį Lošimams Lydi Kitos Priklausomybės

Prieš 25 metus, kai liguistas potraukis azartiniams lošimams dar nebuvo pripažintas oficialia diagnoze, R. L. Custer ir L. F. Custer vieni pirmųjų pranešė apie patologinio potraukio azartiniams lošimams ir kitų priklausomybių susibendrinimą. Šie mokslininkai JAV ištyrę anoniminių lošėjų organizacijos atstovus nustatė, kad 8 proc. jų buvo ir alkoholikai, 2 proc. - priklausomi nuo narkotikų. L. F. Ramirez ir bendraautorių duomenimis, net 78 proc. jų gydytų patologinių lošėjų atitiko ir depresijos kriterijus. Nuo 14 proc. iki 40 proc. patologinių lošėjų, ieškojusių gydymo nuo liguisto potraukio azartiniams lošimams, atitiko ir asocialaus tipo asmenybės sutrikimo kriterijus.

Dėsninga, kad ir DSM-VI-TR vienas patologinio potraukio azartiniams lošimams diagnostikos kriterijų yra įstatymų pažeidimas (vagystės, dokumentų klastojimas), svetimo turto užvaldymas, sukčiavimas) siekiant gauti pinigų. Linden ir bendraautorių nedidelio tyrimo duomenimis, 28 proc. nustojusių lošti patologinių lošėjų atitiko įvairių nerimo sutrikimų - panikos, agorafobijos ar obsesinio kompulsinio - diagnostikos kriterijus. A. Roy ir bendraautorių duomenimis, 12,5 proc. jų gydytų patologinių lošėjų buvo nustatyta ir fobinių nerimo sutrikimų arba generalizuotas nerimo sutrikimas. Kaip matyti, komorbidiškumas yra neretas reiškinys, taigi pagalbos poreikis itin didelis.

Internetinės Priklausomybės: Naujas Iššūkis Šiuolaikinei Visuomenei

Internetas tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau nesaikingas jo naudojimas gali sukelti priklausomybę.

Internetinės Priklausomybės Formos

Skiriamos penkios priklausomybės nuo interneto formos:

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko

• Kiberseksuali priklausomybė (angl. Cybersexual addiction). Tai priklausomybė nuo pornografinių puslapių, pornografijos svetainių. Žmogus jaučia pasitenkinimą naršydamas po šiuos puslapius, pripranta lankytis pornografinėse interneto svetainėse, dalyvauti suaugusiųjų pokalbiuose sekso tematika.
• Kibernetinių tarpusavio santykių priklausomybė (angl. cyber-relationship addiction). Draugystės, užsimezgančios pokalbių svetainėse, pamažu visiškai pakeičiančios tikrus santykius, realius draugus ir šeimą. Šiai grupei priskiriami ir meilės ryšiai, jų užmezgimas, įsimylėjimas.
• Kompulsyvus elgesys tinkle (angl. Net compulsion). Pripratimas lošti azartinius žaidimus internetinėse svetainėse ar virtualiuose kazino, aktyvus pirkimas internetiniuose aukcionuose.
• Informacinė perkrova (angl. Information overload). Kompulsyvus informacijos, duomenų šaltinių, tinklalapių ieškojimas, naršymas po duomenų bazes, kai duomenų paieška nėra susijusi su atliekamu darbu, kai internete ieškoma bet kokios, net ir nereikalingos informacijos.
• Priklausomybė nuo kompiuterio (angl. computer addiction). Nuolatinis žaidimas kompiuteriu. Tai dažniausiai vyrų, vaikų ir paauglių problema.

Labiausiai naršant internete priprantama prie:

• Pokalbių kanalų (35 proc.);
• Internetinių žaidimų (angl. multi user dungeon, MUD’s) (28 proc.);
• Naujienų grupių (15 proc.);
• El. pašto (13 proc.);
• Tinklalapių (7 proc.);
• Tik informacijos (2 proc.).

Internetinės Priklausomybės Diagnostikos Kriterijai

2005 m. buvo pasiūlyti priklausomybės nuo internetinės diagnostikos kriterijai:

• Netinkamas naudojimasis internetu, sukeliantis kliniškai reikšmingą sveikatos pablogėjimą ar išsekimą, atsirandantis bet kuriuo metu per trijų mėnesių laikotarpį.
• Nustatomi šeši (arba daugiau) iš toliau pateikiamų simptomų:
  • Nuolatinis susirūpinimas, mąstymas apie veiklą internete;
  • Kartojasi nesėkmingi bandymai atsispirti staigiam impulsui naudotis internetu;
  • Pripratimas: pastebima, jog smarkiai pailgėjo naudojimosi internetu laikas, kurio reikia pasitenkinimui pasiekti;
  • Abstinencijos požymiai, pasireiškiantys bet kuriais šių simptomų: disforiška nuotaika, nerimas, dirglumas, nuobodulys, atsirandantis kelias dienas nesinaudojus internetu;
  • Naudojimasis internetu siekiant palengvinti arba išvengti abstinencijos simptomų;
  • Naudojimasis internetu ilgiau nei ketinta;
  • Nuolatinis troškimas ir (arba) nesėkmingi mėginimai nutraukti arba apriboti naudojimąsi internetu;
  • Besaikis laiko švaistymas įvairiai veiklai internete ir bandymui ją baigti;
  • Didžiulės pastangos gauti prieigą prie interneto;
  • Tolesnis intensyvus naudojimasis internetu, nors ir suvokiant, kad nuolatines arba pasikartojančias fizines arba psichologines problemas greičiausiai sukėlė ar pasunkino nesaikingas naudojimasis internetu.
• Funkcijų pablogėjimas - vienas (arba daugiau) iš toliau pateikiamų simptomų:
  • Nuolat kartojasi atvejai, kai dėl naudojimosi internetu neatliekami pagrindiniai namų ruošos darbai ar mokyklos užduotys;
  • Suprastėję socialiniai santykiai;
  • Taisyklių ar įstatymų pažeidimas dėl naudojimosi internetu.
• Nuo interneto priklausomas elgesys nėra sąlygotas psichikos sutrikimų ar I tipo dvipolio afektinio sutrikimo.

Pagalba Priklausomiems Asmenims ir Jų Šeimoms

Priklausomybė yra psichikos sveikatos sutrikimas, nuo kurio kenčia nemaža dalis visuomenės. Ši diagnozė paliečia ir visus šeimos narius, kurie dažnu atveju tampa priklausomo žmogaus būklės įkaitais ir tuo pačiu palaikymo, pagalbos šaltiniu.

Gydymo Būdai ir Metodai

Kol kas vienos nuomonės apie internetinės priklausomybės gydymo būdus ir metodus dar nėra. Dažniausiai taikoma individuali arba grupinė psichoterapija, kartais ji derinama su gydymu antidepresantais. Klinikinė patirtis rodo, kad toks gydymas, jeigu trunka gana ilgai, duoda gerų rezultatų.

Šiuo metu Lietuvoje jau ruošiami specialistai, dirbantys su CRAFT metodu. Jo pradininkas yra psichologijos mokslų daktaras Robertas J. Myers (JAV, New Mexico universitetas). Jis, matydamas, kokią įtaką priklausomų žmonių motyvacijai gydytis turi jų artimieji, sukūrė bendruomenės įgalinimo ir šeimos instruktavimo metodą, pasaulyje atpažįstamą kaip CRAFT (angl. Community Reinforcement and Family Training). Didžiausios problemos artimiesiems kyla tuomet, kai priklausomas žmogus neturi motyvacijos gydytis bei keistis ir nenori kreiptis pagalbos. Taip artimieji, norėdami padėti, įsisuka į priklausomų žmonių kasdienybę ir pradeda gyventi ne savo, bet priklausomybę turinčio žmogaus gyvenimo „ritmu“.

Stereotipai ir Stigmos

Visuomenėje priklausomybes lydi nemažai stereotipų ir stigmų. Neretai ši problema apipinama gėdos ir kaltės jausmu. Ir dėl to patys priklausomi žmonės ir jų šeimos nariai neretai slepia šią problemą nuo aplinkinių bei tuo pačiu jie rečiau kreipiasi pagalbos ir siekia gydytis. Pirmiausia, ką neretai išgirsdavo psichologai iš žmonių, kuriuos konsultuodavo Respublikiniame priklausomybės centre, tai, kad pagalbos reikia tik tiems, kurie jau visai „nusivažiavę“. Iš ateinančių gydytis tarsi girdisi pasiteisinimas, kad jie dar nepraradę šeimos, darbo, geba palaikyti „normalų“ gyvenimą.

Žinoma, baimę kreiptis pagalbos į gydymosi įstaigą lydi ir tai, jog bijoma, kad dėl to gali nukentėti gyvenimas. Žmonės baiminasi, kad gali prarasti darbus, kad sužinos ir pasmerks aplinkiniai, kad galbūt praras savo socialinį ratą. Tačiau Respublikiniame priklausomybės ligų centre galioja konfidencialumas, todėl nėra atskleidžiama jokia asmeninė informacija kitoms įstaigoms be paties paciento žinios. Be to, RPLC yra teikiamos ir anoniminės paslaugos.

Probleminis Alkoholio Vartojimas

Probleminis alkoholio vartojimas - tai pernelyg didelis alkoholio vartojimas ir nesugebėjimas kontroliuoti alkoholio vartojimo - netgi tada, kai jis neigiamai paveikia žmogaus gyvenimą. Alkoholį vartojančiam asmeniui gali išsivystyti tolerancija šiai medžiagai, o mėgindamas atsisakyti alkoholio jis gali patirti abstinencijos simptomus.

Bendri probleminio alkoholio vartojimo apibrėžimai:

• Saikingas alkoholio vartojimas: Moterims: vienas gėrimas per dieną ar mažiau. Vyrams: du gėrimai per dieną ar mažiau.
• Piktnaudžiavimas alkoholiu: Moterims: trys gėrimai per dieną ar daugiau ARBA daugiau nei septyni gėrimai per savaitę. Vyrams: keturi gėrimai per dieną ar daugiau ARBA daugiau nei 14 gėrimų per savaitę.
• Besaikis alkoholio vartojimas (išgertuvės): Moterims: daugiau nei keturi gėrimai per dvi valandas. Vyrams: daugiau nei penki gėrimai per dvi valandas.

Piktnaudžiavimas alkoholiu gali neigiamai paveikti sveikatą, gyvenimo kokybę ir santykius su kitais žmonėmis. Neigiamos piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmės gali būti:

• Traumos ir sužalojimai (pavyzdžiui, kritimai, nelaimingi atsitikimai darbo vietoje, transporto priemonių avarijos);
• Smurtas;
• Lėtinės ligos (pavyzdžiui, kepenų cirozė, demencija, širdies ligos);
• Vėžys (pavyzdžiui, krūties, žarnyno, kepenų);
• Rizikingas seksualinis elgesys;
• Darbo ar mokslo užsiėmimų praleidinėjimas;
• Neigiamos nėštumo pasekmės (pavyzdžiui, vaisiaus alkoholinis sindromas).

Dažniausiai pasitaikantys probleminio alkoholio vartojimo ženklai:

• Noras liautis gerti, tačiau nesugebėjimas to padaryti;
• Piktnaudžiavimo alkoholiu masto slėpimas, siekiant apsaugoti šį įprotį;
• Piktnaudžiavimo alkoholiu problemos masto neigimas;
• Energijos nuo darbo, šeimos ir socialinio gyvenimo nukreipimas į alkoholio vartojimą;
• Nerimas, apimantis tais atvejais, kai gali nebūti prieigos prie alkoholio;
• Pavojingas elgesys (pavyzdžiui, vairavimas išgėrus);
• Sutrikusi kalba ir prasta koordinacija;
• Sutrikęs mąstymas ir atmintis.

Sapnai Kaip Savęs Pažinimo Įrankis

Sapnai gali būti naudingi savęs pažinimo įrankiai. Kuo žmogus labiau pažįsta save, tuo tampa brandesnis ir autentiškesnis. Jeigu norite geriau pažinti save, galite dalyvauti trumpalaikėse savęs pažinimo - asmeninio augimo grupėse.

Šiuolaikiški Gydymo Metodai

Šiuolaikiški, pasaulyje pripažinti metodai, skirti priklausomybėms gydyti, atkeliauja į Lietuvą. Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad didžiausią žalą sukelia priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, o mažiausiai žalinga yra priklausomybė nuo interneto.

tags: #priklausomybe #problemu #medis