Šizofrenija - tai sunki, lėtinė psichikos liga, kuri paveikia žmogaus mąstymą, jausmus, elgesį ir ryšį su realybe. Nepaisant didėjančio informuotumo apie šią ligą, vis dar gausu mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie stigmatizuoja sergančiuosius ir apsunkina jų galimybes gauti reikiamą pagalbą bei integruotis į visuomenę. Siekiant paneigti šiuos mitus ir skleisti teisingą informaciją, būtina remtis faktais ir moksliniais tyrimais.
Kas yra šizofrenija?
Šizofrenija - tai ilgalaikė psichikos liga, kuri iškreipia žmogaus pasaulio suvokimą, trukdo suprasti realybę ir bendrauti su kitais. Ši liga nėra susijusi su asmenybės susidvejinimu, kaip dažnai klaidingai manoma. Šizofrenija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie dažniausiai skirstomi į pozityvius, negatyvius ir kognityvinius.
Pagrindiniai šizofrenijos požymiai
Svarbu atpažinti šizofrenijos simptomus, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos:
Pozityvūs simptomai: Tai simptomai, kurie "prideda" prie įprasto elgesio, tokie kaip haliucinacijos (dažniausiai girdimi balsai), kliedesiai (pvz., įsitikinimas, kad kažkas seka ar nori pakenkti), sutrikęs mąstymas ir keistas elgesys.
Negatyvūs simptomai: Tai simptomai, kurie "dingsta" arba susilpnėja, tokie kaip emocinis užsisklendimas, motyvacijos stoka, socialinis atsiribojimas ir sumažėjęs kalbos kiekis ar išraiška.
Taip pat skaitykite: Depresijos mitai ir faktai
Kognityviniai simptomai: Tai simptomai, susiję su pažinimo funkcijomis, tokie kaip sunkumai susikaupti, prastas darbinės atminties veikimas ir sumažėjęs gebėjimas priimti sprendimus.
Pavyzdžiui, jei artimas žmogus pradeda vengti bendravimo, nebesirūpina savimi ir kalba apie nesuvokiamus dalykus, tai gali būti rimtas signalas.
Kada pasireiškia pirmieji simptomai?
Pirmieji šizofrenijos simptomai dažniausiai pasireiškia paauglystėje arba jauname amžiuje (nuo 16 iki 30 metų). Liga dažniau prasideda vyrams anksčiau nei moterims. Ankstyvieji požymiai gali būti elgesio pokyčiai, atsiskyrimas nuo šeimos ir draugų, mokymosi rezultatų smukimas, nuotaikų svyravimai ir miego sutrikimai.
Kaip padėti sau ar kitam?
Jeigu įtariate šizofreniją sau ar artimajam, svarbu:
- Nekaltinti ir nekritikuoti, nes ligos simptomai nėra žmogaus kaltė.
- Ieškoti profesionalios pagalbos kreipiantis į psichiatrą arba šeimos gydytoją.
- Stebėti ir rašyti simptomų dienoraštį, kuris padės gydytojui geriau suprasti situaciją.
- Palaikyti nuoseklumą, rutiną ir pastovumą, kurie padeda ligoniui jaustis saugiau.
- Pasikalbėti su artimaisiais, kad kuo daugiau žmonių suprastų situaciją ir galėtų padėti.
Gydymas ir gyvenimas su šizofrenija
Nors šizofrenija yra lėtinė liga, tinkamas gydymas gali padėti gyventi pilnavertį gyvenimą. Gydymo būdai apima:
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos demistifikavimas
- Vaistus (antipsichotikus): Jie mažina haliucinacijas, kliedesius ir nerimą.
- Psichoterapiją: Ji padeda geriau susidoroti su liga ir stiprina įgūdžius.
- Artimųjų konsultavimą: Šeimos palaikymas ir supratimas yra labai svarbūs.
- Socialinę reabilitaciją: Ji padeda grįžti į darbą, mokslus ar visuomeninį gyvenimą.
Mitai apie šizofreniją ir tikrovė
Svarbu paneigti dažniausiai pasitaikančius mitus apie šizofreniją:
Mitas: "Šizofrenikai - pavojingi žmonės". Tiesa: Dauguma sergančiųjų yra taikūs, o pavojus yra retas. Smurtas žmonėms su smegenų pakenkimais nėra būdingesnis nei bendrai populiacijai. Psichiškai nesveikas žmogus, pavyzdžiui, sergantis šizofrenija, žymiai dažniau būna išsigandęs, sumišęs ir netekęs vilties, nei linkęs į smurtą.
Mitas: "Liga - išgydoma tik vaistais". Tiesa: Gydymas apima ir psichologinę bei socialinę pagalbą.
Mitas: "Tai labai reta liga". Tiesa: Ja serga apie 1 iš 100 žmonių pasaulyje. Lietuvoje vidutinis sergamumo lygis yra 0,5 % visų gyventojų.
Mitas: "Negalima dirbti ar gyventi savarankiškai". Tiesa: Su gydymu daugelis atgauna gyvenimo kokybę. Dauguma žmonių, turinčių psichikos problemų, gali būti tokie pat produktyvūs kaip asmenys, neturintys psichikos sveikatos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Mitas ar realybė: psichikos ligos
Mitas: "Šizofrenija sergantys žmonės turi susiskaldžiusią asmenybę." Tiesa: Šizofrenija yra sunki psichinė liga, dažnai painiojama su asmens susidvejinimo sutrikimu. Faktiškai, tai būklė kuri užtemdo skirtumą tarp to kas realu ir to kas įsivaizduojama. Žmonės, sergantys šizofrenija jaučia simptomus kintančius nuo socialinio atsiskyrimo iki manijų ir haliucinacijų, bet visada jiems gali pagelbėti modernioji medicina.
Mitas: "Nuo psichologinių ligų neįmanoma išsigyti". Tiesa: Tam tikra psichikos diagnozė nebūtinai yra „bausmė iki gyvos galvos“. Kiekvieno žmogaus patirtis su psichinėmis ligomis yra skirtinga. Kai kurie žmonės gali patirti epizodų, tarp kurių jie grįžta prie „normalios“ savo versijos. Kiti gali rasti gydymo būdų - vaistų ar kalbėjimo terapijos -, kurie atstato jų gyvenimo pusiausvyrą.
Mitas: "Psichologinės ligos - traumatiškos vaikystės padarinys". Tiesa: Gyvenime patirti sunkumai ir tragedijos tikrai gali prisidėti prie depresijos išsivystymo, tačiau tai nebūtinai yra pagrindinė priežastis. Psichinius sutrikimus kenčia ir nuostabią vaikystę patyrę žmonės. Remiantis iki šiol atliktais tyrimais, psichinės sveikatos problemų sukelia ne tik blogi genai ar biologinis cheminis disbalansas.
Mitas: "Psichikos ligoniui padėti neįmanoma". Tiesa: Artimųjų ir draugų parama bei meilė yra svarbūs veiksniai gydant psichologinius sutrikimus.
Šizofrenijos priežastys
Iki šiol nėra iki galo aišku, kas sukelia šizofreniją. Šios ligos kilmę bandoma paaiškinti įvairiausiomis teorijomis. Šiuo metu daugiausiai šalininkų turi genetinio paveldėjimo teorija. Ji grindžiama tuo, kad jei vienas iš identiškų dvynių serga šizofrenija, kitam susirgti tikimybė išauga iki 60 %. Visgi spėjama, kad žmogus paveldi tik didesnę tikimybę susirgti šizofrenija, tačiau ligai pasireikšti būtini ir išorės veiksniai, tokie kaip: virusų poveikis, prasta motinos mityba nėštumo metu, gausus marihuanos vartojimas ar stiprūs psichologiniai išgyvenimai. Taip pat pastebėta, kad tam tikri dirvožemio mikroelementai turi įtakos didesniam ar mažesniam sergamumui šizofrenija. Statistiniai duomenys rodo, kad tokių mikroelementų kaip litis ir fosforas buvimas dirvožemyje ženkliai sumažina sergamumą šizofrenija: teritorijose, turtingose šiais mikroelementais, sergamumas net iki 30 % mažesnis. O aliuminis priešingai - didina sergamumą šizofrenija. Šie mikroelementai į žmogaus organizmą patenka per vandenį ir maistą. Yra nustatyta, kad ypatingai riziką susirgti šizofrenija ar šizofreninio registro sutrikimais didina emocinis tėvų šaltumas.
Haliucinacijos
Jeigu manote, kad žodis „haliucinacijos“ asocijuojasi tik su beviltiškais šizofrenikais ir jums tokie dalykai visiškai negresia, labai klystate. Haliucinacijomis vadinamas aplinkos suvokimo sutrikimas nesant sensorinio stimulo, t. y., kai žmogus mato, girdi, užuodžia, jaučia lytėjimą to, kas realiai neegzistuoja. Termino pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „hallucinatio“, reiškiančio netikrą regėjimą, apgaulę. Prie haliucinacijų nėra priskiriami miražai, nes šiuos reiškinius sukelia fizikiniai dėsniai, o haliucinacijas - patofiziologiniai pokyčiai. Haliucinacijos gali būti tikroviškos, ir žmogus gali manyti, kad iš tiesų vyksta dalykai, kuriuos jis tik įsivaizduoja matantis, girdintis ir jaučiantis. Tačiau haliucinacijas patiriantis asmuo gali ir suvokti, kad tai yra laikina būsena, ir viskas, ją jis jaučia, netikra.
Haliucinacijų tipai
Regimosios: kai žmogus mato dalykus, kurių realiai nėra. Jos gali būti paprastos, kai regimi tik trumpi šviesos blyksniai, žiežirbos, žaibai, liepsnos, dūmai, arba tam tikro pavidalo, kai matomi sudėtingi vaizdiniai, tarkime, žmonės, gyvūnai arba net ištisi fantastiniai pasauliai: pragaras, pilnas pabaisų, karo mūšio laukas ir pan. Kartais žmogus mato pats save tarsi iš šalies. Dažniausiai haliucinacijų objektai elgiasi kaip visiškai realūs ir tikroviški: žmonės negali pereiti kiaurai sienų, o apeina kliūtis, jų kūnai meta šešėlius ir t. t.
Garsinės: jos taip pat skirstomos į paprastas, kai girdimi pavieniai šūksniai, šnabždesiai, žmogaus pašaukimas vardu ar kiti trumpi garsai, ir į kompleksines, kai girdimi balsai, muzika ir kiti ilgai trunkantys garsai, kurie gali būti pažįstami arba nepažįstami, draugiški ar agresyvūs, aiškūs arba migloti. Kartais žmogus girdi balsą, kuris nuolat viską komentuoja - ką jis daro, sako ar galvoja. Garsinės haliucinacijos gali būti grasinančios arba liepiančios ką nors daryti, pavyzdžiui, imtis smurto, ką nors nužudyti, padegti ir pan.
Lytėjimo: kai žmogus jaučia nesančių daiktų ar žmonių prisilietimą prie savo kūno, atrodo, kad jį kažkas glosto, čiupinėja, žnaibo, kandžioja ir pan. Kartais pradeda varginti tariamas gyvačių šliaužiojimas ant kūno arba vabzdžių, skruzdėlių, vabalų ir kitų smulkių gyvių ropojimas.
Uoslės: kai užuodžiami realiai neegzistuojantys kvapai. Dažniausiai jie būna nemalonūs: pūvančios mėsos, išmatų, šlapimo, vėmalų, svylančių ir degančių daiktų bei pan. Kartais ligoniai atsisako valgyti jiems paruoštą maistą, nes užuodę tariamai nemalonų kvapą įsivaizduoja, kad juos norima nunuodyti.
Vidinio pojūčio: kai žmogus jaučia, kad jo organizme tūno ir juda kažkoks padaras, gyvūnas, parazitas.
Haliucinacijos gali pasireikšti tiek fiziškai, tiek ir psichiškai sveikiems žmonėms.
Savižudybės
Nustatyta, kad žmonės, sergantys šizofrenija, daug labiau linkę į savižudybę nei sveiki, psichikos sutrikimų neturintys žmonės. JAV net 10 % šizofrenija sergančiųjų miršta dėl savižudybės. Ši tendencija dažniau pastebina tarp jaunų vyrų. Kadangi šizofrenija sergančio žmogaus asmenybė kur kas sudėtingesnė, sunku suvokti, kada jis ketina nusižudyti ir kada jam išties reikalinga skubi pagalba. Lietuvoje tarp Europos šalių vis dar didžiausias savižudybių skaičius, daugybė žmonių kenčia nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotikams.
Nerimas ir depresija
Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai prognozuoja, kad 2030 m. dažniausiai pasitaikanti liga pasaulyje bus depresija: šis sutrikimas pralenks net širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.
Ką daryti, kad žmogaus psichinė sveikata būtų stipri?
Kad žmogaus psichinė sveikata būtų stipri, rekomenduojama iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų, mokytis prisiimti atsakomybę, nebijoti įveikti sunkių užduočių, džiaugtis tuo ką turi (draugus, artimuosius, maisto ir pan.), susirasti mėgstamą veiklą, nuolat tobulinti save. Psichinė sveikata priklauso ir nuo fizinės - sportuojantis, sveikai besimaitinantis, gerai išsimiegantis žmogus yra energingas ir optimistiškai nusiteikęs. Ši diena - puiki proga prisiminti kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi - tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą. Reikia nebijoti kreiptis į specialistus ir prašyti pagalbos tiems, kurie jaučiasi turintys psichinių sutrikimų.
Narkotikai ir šizofrenija
Tam tikri narkotikai gali sukelti požymių, panašių į tuos, kurie pasireiškia šizofrenija sergantiesiems, ir atvirkščiai - šizofrenija sergantys žmonės gali būti palaikyti narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis. Šių būsenų panašumas tam tikrose situacijose gali įnešti sumaišties ir nesusipratimų. Taip pat pastebėta, kad narkotinės medžiagos sergantiesiems šizofrenija gali pasunkinti ligos simptomus. Dažniausiai vartojami narkotikai, tokie kaip marihuana, gali padidinti avarijos tikimybę.
Gydymo šalutinis poveikis
Kartais gydymo sukeltas šalutinis poveikis toks nemalonus, kad žmonės ima dvejoti, kas - liga ar gydymas - sukelia daugiau problemų. Antipsichotiniai vaistai gali sukelti tokį šalutinį poveikį: mieguistumą; galvos svaigimą; suprastėjusį matymą; pagreitėjusį širdies ritmą; padidėjusį jautrumą saulei; odos bėrimą; nelankstumą ir raumenų spazmus; drebulį ir nerimą. Ir tai dar ne visi simptomai, galintys ištikti žmogų, vartojantį antipsichotinius vaistus. Natūralu, kad toks gydymas žmogui - dar vienas išbandymas. Laimei, daugumai pacientų po kurio laiko šalutinis poveikis išnyksta ir žmogus gali gyventi normalų gyvenimą.
Dirvožemio mikroelementai
Pastebėta, kad tam tikri dirvožemio mikroelementai turi įtakos didesniam ar mažesniam sergamumui šizofrenija. Statistiniai duomenys rodo, kad tokių mikroelementų kaip litis ir fosforas buvimas dirvožemyje ženkliai sumažina sergamumą šizofrenija: teritorijose, turtingose šiais mikroelementais, sergamumas net iki 30 % mažesnis. O aliuminis priešingai - didina sergamumą šizofrenija. Šie mikroelementai į žmogaus organizmą patenka per vandenį ir maistą.
tags: #mitai #apie #sizofrenija