Streso sąvoka yra žinoma daugumai žmonių ir jau seniai yra įsitvirtinusi mūsų žodyne. Daugelis sakytų, kad žino, ką reiškia ši sąvoka, tačiau streso tyrinėtojai teigia, kad ji dažnai interpretuojama klaidingai. Apie stresą visuomenėje sklando daug mitų, kuriuos svarbu paneigti, siekiant geriau suprasti šį reiškinį ir jo poveikį mūsų gyvenimui.
Mitas ir Realybė Apie Stresą
Apie stresą visuomenėje sklando daug mitų, kuriuos svarbu paneigti, siekiant geriau suprasti šį reiškinį ir jo poveikį mūsų gyvenimui.
Mito Nr. 1: Bet Kokio Streso Reikia Vengti
Tai yra klaidinga, nes vengdami streso, mes negalėtume daryti įvairių dalykų, būtinų užtikrinti pilnaverčiam gyvenimui, pavyzdžiui, negalėtume laikyti egzaminų, eiti į darbo pokalbius ar patį darbą ir panašiai. Taigi, vengiant streso, nebūtų galima tobulėti, augti kaip asmenybei, adaptuotis socialiniame gyvenime. Kai kurie mokslininkai mano, kad stresas yra susijęs tik su ypač svarbiais gyvenimo įvykiais, tačiau yra ir kitas požiūris - visas gyvenimas - tai nuolatinis stresas.
Mito Nr. 2: Stresas - Tai Nerimo Ir Įtampos Būsena; Jeigu Žmogus Sugeba Išlikti Ramus, Vadinasi, Stresas Jo Neveikia
Nerimas arba įtampa nėra vienintelė reakcija į stresą. Stresas žmonių, taip pat ir gyvūnų organizmuose sukelia įvairias fiziologines reakcijas.
Mito Nr. 3: Stresas Yra Susijęs Su Per Dideliu Darbo Krūviu
Taip, tai tiesa, tačiau ne tik per didelis darbo krūvis gali sukelti stresą, bet taip pat nuobodus darbas, per mažas darbo krūvis ar apskritai darbo neturėjimas gali sukelti stresą.
Taip pat skaitykite: Energetinio sveikatingumo seminarai: apžvalga
Streso Apibrėžimas Ir Pagrindinės Sąvokos
Taigi, stresinė būsena yra apibrėžiama kaip mėginimas kaip nors įveikti suvokiamą grėsmę arba prisitaikyti prie grėsmingų įvykių.
Stresorius
Stresorius - išorinis ar vidinis organizmą veikiantis nepalankus veiksnys, į kurį reaguojama kaip į keliantį grėsmę.
Streso Reakcija
Streso reakcija - visuma stresoriaus sukeltų organizmo fiziologinių ar psichologinių elgesio atsakų.
Stresą Sukeliantys Veiksniai (Stresoriai)
Stresoriai gali būti įvairūs, pradedant nuo kasdienių rūpesčių ir baigiant traumomis. Svarbu suprasti, kas sukelia stresą, kad būtų galima efektyviau jį valdyti.
Frustracija
Frustracija patiriama, kai žmogus negauna to, ko nori, ko tikėjosi. Vaikui tai gali būti atimtas mylimiausias žaislas, suaugusiam - neįvykęs pasimatymas su patinkančiu žmogumi ar neišmokėta žadėta premija. Taip pat kartais galima susidurti ir su ilgalaike arba nuolatine frustracija. Pavyzdžiui, sportininkas ilgą laikotarpį ruošęsis varžyboms ir atidavęs visas savo jėgas vieninteliam tikslui patiria traumą, dėl kurios nebegali sportuoti. Sportininkas susidūręs su realia kliūtimi, trukdančia siekti numatyto tikslo patiria grėsmę savo psichologinei gerovei („Aš tapau nevertingas, manęs niekam nebereikia, aš daugiau nieko nesugebu“). Ilgainiui tai gali sukelti depresiją, priklausomybę kitokius psichinius arba fizinius sutrikimus. Šiuo atveju tikslo pakeitimas, save kitaip išreikšti galimybių radimas yra vienas veiksmingiausių būdų įveikti stresinę situaciją.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių projektas
Nuobodulys
Nuobodulys, priešingybė spaudimui, irgi yra stresorius. Beje, ne tik psichologinis, bet ir fiziologinis, nes žmogaus organizmas sunkiai pakelia situaciją, kai yra visiškai apribojama jo veikla, atskirų sistemų funkcionavimas. Pavyzdžiui, žmogus patiria stresą, jeigu yra ilgą laiką uždarytas patalpoje, kurioje negirdi jokių balsų, nemato vaizdų ar gali tik minimaliai judėti. Panašaus pobūdžio stresą patiria itin nuobodų, monotonišką darbą dirbantys žmonės.
Trauma, Krizė Arba Šokiruojanti Fizinė Ir Psichologinė Patirtis
Trauma, krizė arba šokiruojanti fizinė ir psichologinė patirtis yra vienas stipriausių stresorių, galintis lemti didelius fizinės ir psichologinės sveikatos pokyčius. Daugeliu atveju traumos kelia grėsmę ne tik psichologinei gerovei (pvz., artimo žmogaus netektis, psichologinis arba emocinis smurtas, matytas nelaimingas atsitikimas ar panašiai), bet ir fizinei sveikatai (pvz., autokatastrofos arba stichinės nelaimės, seksualinė prievarta, užpuolimas, apiplėšimas ir panašiai). Traumos gali būti vienkartinės (minėti pavyzdžiai) arba ilgalaikės (pavyzdžiui, nuolat patiriamas smurtas - fizinis, seksualinis ar emocinis - šeimoje, mokykloje, darbe ar kitoje aplinkoje; dalyvavimas koviniuose veiksmuose ir pan.). Susidūrus su tokiais stresoriais visuomet reikalinga psichologinė pagalba - paprastai iš karto po traumos, neretai ir ilgesnį laiką. Nesulaukus pagalbos beveik visuomet formuojasi potrauminis streso sutrikimas, pasireiškiantis įvairiais fiziniais bei psichologiniais požymiais (nemiga, pasikartojantys košmarai, įkyrios mintys, valgymo sutrikimai, nuolatinė įtampa arba nuovargis ir pan.).
Šiandieninė visuomenė
Šiandieninė visuomenė dažnai susiduria su greitu gyvenimo tempu, aukštais lūkesčiais ir nuolatine informacijos gausa. Visa tai gali sukelti stresą, kuris, jeigu nėra tinkamai valdomas, gali paveikti ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą.
Streso Poveikis Organizmui
Stresas gali paveikti darbo našumą, savijautą, santykius su aplinkiniais. Ilgainiui streso sukeliamas organizmo atsakas gali virsti rimtomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija, širdies ligos, diabetas, susilpnėjusi imuninė sistema, sutrikęs virškinimas ir kt.
Streso Poveikis Širdžiai
Stresas yra viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Streso įtaka širdžiai gali būti skirtinga priklausomai nuo streso trukmės ir intensyvumo. Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą.
Taip pat skaitykite: Vaikų elgesio formavimas
Hormoninis mechanizmas
Streso metu smegenys išskiria hormonus - adrenaliną ir kortizolį - kurie padidina širdies plakimą, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje.
Fiziologinis mechanizmas
Streso metu raumenys įsitempia ir sumažėja kraujotaka į organus.
Elgesio mechanizmas
Streso metu žmonės dažniau linkę griebtis žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas arba nesveiko maisto valgymas.
Norint išvengti širdies ligų ir palaikyti sveiką širdies būklę, svarbus tinkamas streso valdymas ir prevencinės priemonės. Stresas daro didžiulę įtaka širdžiai ir širdies sveikatai.
Širdies permušimai
Širdies permušimas kartais gali būti ir visai normalus reiškinys, ypač po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą, nerimą, ar išsigandus. Streso metu širdis ima plakti greičiau ir stipriau, o tai gali kelti nemalonų jausmą krūtinėje arba galvoje. Tačiau jei širdies permušimai yra dažni, stiprūs arba trunka ilgai, tai gali būti ženklas apie širdies ritmo sutrikimą arba kitą širdies problemą, kuris galėjo išsivystyti dėl pastovaus streso. Širdies permušimai dažnai yra lydimi dusulio, krūtinės skausmo, silpnumo arba pykinimo.
Kraujo spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja, kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Normalus kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg. Streso metu kraujospūdis pakyla, nes kraujagyslės susiaurėja ir širdis dirba sunkiau. Tai yra laikina reakcija, kuri paprastai grįžta į normalią būseną pasibaigus stresinei situacijai. Tačiau esant nuolat aukštam kraujo spaudimui, išsivysto hipertenzija. Hipertenzija yra pavojinga būklė, kuri didina širdies priepuolio, insulto arba inkstų ligų riziką. Hipertenzija gali atsirasti ir dėl genetinių priežasčių, netinkamos mitybos ar gyvenimo būdo.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ar hemoglobino. Stresas gali sumažinti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Mažakraujystė gali sukelti nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą, blyškumą, širdies plakimo padidėjimą arba dusulį. Mažakraujystė taip pat gali išsivystyti dėl geležies, folio rūgšties arba vitamino B12 trūkumo.
Veiksmingos Streso Valdymo Strategijos
Vis dėl to, nepaisant to, kokio tipo stresą patiriate (trumpalaikį, epizodinį-trumpalaikį ar ilgalaikį), yra būdų, kaip sumažinti streso lygį organizme.
Fiziniai Pratimai Ir Judėjimas
Fizinis aktyvumas yra vienas efektyviausių būdų kovoti su stresu. Tyrimai rodo, kad reguliarios treniruotės, ypač aerobikos, bėgimo ar plaukimo formos, padeda sumažinti kortizolio - streso hormono - lygį organizme. Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, bėgimas ar jogos praktika, padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų gamybą, kurie gali padėti kovoti su stresu ir padidinti teigiamus jausmus. Sportuojant sumažinamas kortizolio, kuris yra streso hormonas, kiekis kraujyje. Kai kurios sporto rūšys yra puikios stresui mažinti - plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Sąmoningas Kvėpavimas Ir Meditacija
Sąmoningas kvėpavimas, meditacija ir kitos mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) praktikos gali padėti sumažinti stresą ir atstatyti emocinę pusiausvyrą.
Praktika
Išbandykite 5-10 minučių sąmoningo kvėpavimo kasdien. Meditacija ir kvėpavimo pratimai padeda atsitraukti nuo patiriamų emocijų, sumažinti streso ir nerimo lygį organizme. Meditacija normalizuoja širdies ritmą, kraujo spaudimą. Jeigu niekada nesate to darę, internete paieškokite meditacijos pamokėlių ar gidų „Youtube“ platformoje. Jose žingsnis po žingsnio paaiškinama, ką daryti, kaip nusiraminti ir atitolti nuo kasdienių problemų. Meditacijas ar kvėpimo pratimus kartokite reguliariai, geriausia - kasdien, jums patogiu metu (ryte, dieną ar vakare). Skirkite tam tiek laiko, kiek galite - nuo 10 min. iki 1 val. ar daugiau. Esant stresinei situacijai, praktikuokite gilų ir lėtą kvėpavimą.
Tinkamas Darbo Ir Poilsio Balansas
Per didelis darbo krūvis ir nuolatinis įsitraukimas į darbus gali sukelti nuovargį ir padidinti streso lygį. Labai svarbu ne tik dirbti produktyviai, bet ir rasti laiko atsipalaidavimui bei poilsiui. Efektyvus laiko valdymas, prioritetų nustatymas ir tinkama darbo bei poilsio pusiausvyra gali padėti sumažinti stresą. Planuokite savo dienotvarkę, atsižvelgdami į svarbiausias užduotis bei suteikdami laiko poilsiui ir atsipalaidavimui.
Socialinė Parama Ir Bendravimas
Bendravimas su artimaisiais, draugais ar kolegomis gali padėti sumažinti stresą. Kai turime su kuo pasidalinti savo išgyvenimais ar rūpesčiais, dažnai jaučiamės lengviau. Žmonės - ypač socialios būtybės. Pastovus bendravimas ir sveikų santykių palaikymas su šeima ir draugais leidžia sumažinti streso lygį. Susitikimai ir pokalbiai su artimaisiais teigiamai veikia emocinę sveikatą bei leidžia tapti atsparesniu stresui. Palaikykite artimus ryšius su šeima ir draugais, pasikalbėkite su jais apie savo jausmus ir išgyvenimus. Bendravimas su artimais žmonėmis gali padėti išreikšti emocijas, gauti paramą ir lengviau išgyventi stresą.
Patarimas
Nepamirškite reguliariai skirti laiko bendravimui su artimais žmonėmis.
Terapija Ir Psichologinė Pagalba
Kai streso lygis tampa nevaldomas, gali prireikti profesionalios pagalbos. Psichoterapija, kognityvinė-elgesio terapija ar mediacija padeda geriau suprasti streso šaltinius ir išmokti valdyti emocijas.
„Atsijungimas“ Nuo Ryšio Priemonių - Atsigręžimas Į Gamtą
Technologijos padeda kasdieniame gyvenime, tačiau drauge neleidžia atsipalaiduoti, atitrūkti nuo įtempto gyvenimo ritmo. Nuolat matomi neva puikiai gyvenančių žmonių įrašai soc. tinkluose, nepaliaujamai gaunami el. laiškai su užduotimis ar reklamos, mėginančios įpiršti jums nereikalingą daiktą, atitraukia dėmesį nuo savęs. Visos dienos metu reguliariais intervalais atsitraukite nuo visų ryšio priemonių (telefono, kompiuterio, radijo ir kt.) ir bent kelias minutes pakvėpuokite gryname ore. Vakarais skirkite laiko pasivaikščiojimui miške ar parke be žvilgtelėjimų į mobilųjį telefoną.
Planavimas
Nors tai gali pasirodyti nereikalingas dalykas, tačiau dienos ar savaitės planas leidžia racionaliau susiplanuoti savo laiką, tikslingiau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir išvengti situacijų, kuomet nepajėgiate įgyvendinti visko vienu metu ar paskutinę akimirką. Planui sudaryti puikiai tiks užrašų knygutė ar išmaniosios programėlės.
Sveikame Kūne - Sveika Siela
Savimi būtina rūpintis visapusiškai. Tai reiškia, jog turite skirti laiko ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Aktyvi fizinė veikla padeda kovoti prieš stresą. Jos metu išskiriamas laimės hormonas endorfinas mažina nerimą ir kitas neigiamas emocijas. Kasdien bent pusvalandį skirkite greitam ėjimui, bėgimui, dviračio minimui, plaukimui, šokiams ar kitai fizinei veiklai. Stipriame kūne vietos stresui bus mažiau!
Mityba
Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, gali padėti organizmui susidoroti su stresu ir išlaikyti stabilų energijos lygį. Rinkitės maisto produktus, kuriuose yra mažai riebalų, tačiau praturtintus maistinėmis medžiagomis, tokiais kaip vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir liesa mėsa ar žuvis. Venkite maisto, turinčio daug cukraus. Venkite kofeino, nes jis gali tik dar labiau sustiprinti streso jausmą.
Papildai
Jeigu norite sumažinti streso lygį organizme ir gebėjimą ateityje jį atremti, į kasdienį racioną įtraukite vitaminų ir žolelių. Vienos tokių - šafranas (daržinis krokas). Tai ne tik vienas brangiausių prieskonių pasaulyje, bet ir naujai atrastas maisto papildų ingredientas, kuris padeda palaikyti normalią emocinę būklę. Dar vienas žinomas prieskonis - ciberžolė, vadinama Indijos auksu. Svarbiausia jos dalis - kurkuminas - padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą. Jau nuo seno žinoma ramunėlių galia padeda atsipalaiduoti, nusiraminti, normalizuoti miego ritmą ir kokybę. Ramunėles galima vartoti arbatų arba aliejaus pavidalu. Eterinis ramunėlių aliejus padeda sumažinti nerimą. Tepkitės juo rankas - tai ne tik padės jūsų emocinei sveikatai, bet ir rankų odai. Kitas gerai mums žinomas augalas yra valerijonas. Vaistinių valerijonų šaknys padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, normalizuoja miego kokybę, mažina psichinius streso simptomus. Nepamirškite ir vitaminų - B grupės vitaminai, ypač tokie kaip B6 ir B12, padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją ir nervų sistemos veiklą, taip padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Jeigu nuolat jaučiatės pavargę, atlikus kraujo tyrimus galite išsiaiškinti, ar jums netrūksta B grupės vitaminų. Kitas naudingas vitaminas - magnis.
Miego Higiena
Užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą yra svarbu streso mažinimui ir bendrai žmogaus savijautai. Miegas yra svarbus mūsų smegenų ir kūno atsinaujinimui ir atsparumui stresui. Miegant kūnas turi galimybę atsigauti ir atsistatyti, todėl svarbu laikytis reguliaraus miego grafiko ir sukurti sau tinkamą aplinką miegui.
Vizualizacija
Viena iš efektyviausių streso valdymo technikų - vizualizacija. Įsivaizduokite ramybę keliančius vaizdus arba malonias situacijas. Vizualizacija padeda sumažinti nerimą, atitraukti dėmesį nuo problemų ir sukelti teigiamas emocijas.
Pomėgiai Ir Atsipalaidavimas
Skirkite laiko savo pomėgiams ir atsipalaidavimui. Raskite veiklą, kuri jums suteikia džiaugsmo ir leidžia atsipalaiduoti. Tai gali būti skaitymas, muzikos klausymas, žaidimas su gyvūnais, gamtos tyrinėjimas ar bet koks kitas veiklos būdas, kuris suteikia jums malonumo ir atitraukia nuo kasdienių rūpesčių.
Ekspresyvus Rašymas
Kviečiame Jus išbandyti vieną į emocijas orientuoto streso valdymo būdą - ekspresyvų rašymą. Tai saugus būdas paleisti savo emocijas, galvojant apie konkrečią situaciją, kuri šiuo metu Jums kelia itin didelį stresą.
Ką reikia daryti?
Pasiimti lapą popieriaus ir parašyti laišką jums stresą keliančiai situacijai. Visai nesvarbu ar tai konfliktas darbe ar namuose, ar išgirsta diagnozė, o gal išsiskyrimas su geru draugu. Esmė - leisti sau neriboti nei jausmų, nei minčių ir visus juos palikti ant lapo popieriaus! Laiško struktūra gan paprasta - pirmoje dalyje rašome viską, ką jaučiame. Mintys gali pereiti nuo vienos prie kitos visai netolygiai, svarbu tiesiog leisti sau išsakyti viską, kas norime, ką prisimename ir kaip dėl to jaučiamės. Antroje dalyje rašome viską, už ką norime/galime pasakyti „ačiū“. Juk net ir itin sunki, daug neigiamų emocijų kelianti situacija, dažniausiai turi ir kažką teigiamo, naudingo mums. Na ir galiausiai, kai jausite, jog jau viską išrašėte, paleiskite tą laišką (suplėšykite/sudeginkite/paskandinkite ar panašiai) lyg paleistumėte tai, kas ilgą laiką jus kankino. Šios užduotis leidžia mums po truputį išlieti tai, kas yra mūsų viduje, pačiu saugiausiu būdu.
Intraveninė Terapija
Intraveninė terapija yra naujas ir inovatyvus streso valdymo būdas. Jei gyvenate aktyvų ir intensyvų gyvenimo būdą, nuolat skubate ir nežinote, kaip atsigauti po streso, intraveninė terapija padės atstatyti energiją ir palengvins streso simptomus.
Projektas #BE STRESO
Draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) jau ketvirtus metus vykdo socialinį-edukacinį projektą #BE STRESO, kuriuo siekia ne tik gerinti savo darbuotojų emocinę savijautą ir produktyvumą, bet ir šviesti visuomenę su stresu susijusiais klausimais.
Projekto Istorija Ir Tikslai
Kaip pasakoja BTA Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus projektų vadovė Ieva Pabiržė, #BE STRESO idėja bendrovės viduje gimė visai neatsitiktinai. Socialiai atsakinga įmonė nuolatos ieško būdų, kaip galėtų prisidėti prie savo darbuotojų, klientų ir visuomenės gerovės, kokiose srityse, be tiesioginio savo darbo, galėtų skirti jiems dėmesio ir investicijų. „Po vienos ilgos diskusijos apie draudimo prasmę, naudą ir misiją, priėjome išvadą, kad pats draudimas, kaip produktas ir paslauga, yra skirtas gyventi ramiau, sumažinti streso lygį, nes gyvenimas kartais užgriūna ne vien malonumais, bet ir išbandymais ar iššūkiais. Supratome, kad turime edukuoti visuomenę, pasiūlyti jai veiklas, padedančias mažinti stresą, būdus, kaip su juo kovoti ir šiais permainingais laikais gyventi bent šiek tiek ramiau", - sako I. Pabiržė. Jau pirmaisiais savo gyvavimo metais projektas susilaukė didelės sėkmės, todėl bendrovė nusprendė jį pratęsti dar metams. Po metų susidomėjimas nemažėjo, todėl projektas tęsėsi toliau ir šiandien iniciatyva skaičiuoja jau ketvirtus metus.
Projekto Veiklos
Pasiūlyti vis naujas antistresines veiklas nėra itin paprasta, tačiau bendrovė deda visas pastangas, o ir pačios aplinkybės kartais padiktuoja tam tikrus sprendimus. „Prasidėjus karui Ukrainoje pastebėjome, kad darbe tapo sunku susikaupti, pirmomis karo dienomis buvo sunku dirbti: vietoj įprastų užduočių kur kas daugiau dėmesio sulaukdavo informacija iš karo lauko, galvoje sukosi įvairiausios mintys. Tuomet darbuotojams surengėme virtualių paskaitų ciklą, kurio metu profesionalai dalinosi patarimais kaip su vaikais kalbėti apie karą, kaip grėsmės akivaizdoje padėti sau pačiam ir kaip atpažinti patikimą informaciją nuo melagienų ar propagandos", - pasakoja I. Pabiržė.
Streso Mažinimas Darbe
Net ir dirbdami savo mylimą darbą, kartais pervargstame, perdegame ar persistengiame. Kitose gyvenimiškose situacijose lygiai taip pat susiduriame su stresą bei įtampą keliančiais veiksniais, kuriuos neišvengiamai atsinešame ir į darbinę aplinką. Kartais sustabdyti šį streso ratą yra labai sunku, o priežasčių, kodėl jis atsiranda, yra ne viena. „Stresą darbe dažnai kelia sudėtingos užduotys, nesusikalbėjimas tarp komandos narių, nepateisinami lūkesčiai, griežti deadline'ai, darbo krūvis, o ką jau kalbėti apie dabartinę ekonominę situaciją, tiek karą pašonėje, tiek infliaciją. Šie veiksniai neabejotinai kelia stresą, verčia susimąstyti apie gyvenimo kokybę, o kai kuriems apskritai pragyvenimą, pamatinius žmogiškuosius poreikius", - sako I. Pabiržė. Dažnai pasikartojanti įtampa neišvengiamai turi neigiamų pasekmių - mažina darbingumą ir motyvaciją, o su ja menksta ir rezultatai. Čia užsisuka dar vienas ratas - rezultatai netenkina darbdavio, o tai gali kelti dar daugiau įtampos, priklausomai nuo to, kaip ši žinutė yra perduodama darbuotojui. Dažnai pasikartojantis stresas lygiai taip pat yra daugelio ligų ir negalavimų priežastis. Ši emocinė būsena žmogaus organizavimą veikia psichosomatiškai, todėl gali iššaukti įvairias ligas. „Pandemijos metu pabandėme dirbti iš namų, o šiuo metu darbuojamės hibridiniu būdu. Tai mums padeda labiau subalansuoti darbo ir namų santykį - skirti daugiau dėmesio sau bei namiškiams ir tuo pačiu išlikti labai produktyviems. Kolegos gali laisviau planuoti savo laiką, pasirinkti dienas, kai ryte ir vakare neteks sėdėti kamščiuose, o pietų pertrauka bus išnaudota sportui ar ramiam pabuvimui tyloje", - apie vieną iš streso mažinimo priemonių pasakoja I. Pabiržė. Visus savo darbuotojus BTA yra apdraudusi papildomu sveikatos draudimu bei draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Naudodamiesi sveikatos draudimu, bendrovės darbuotojai gali konsultuotis su psichologais, sveikatos draudimo krepšelį naudoti sveikatinimosi paslaugoms - masažams, sporto klubui ar kitai rekreacinei veiklai. BTA statistika rodo, kad tiek bendrovės darbuotojai, tiek ir sveikatos draudimo klientai, pastaraisiais metais aktyviai naudojosi šiomis paslaugomis. „Lyginant su praėjusiais metais, besikreipiančiųjų psichologo konsultacijai skaičius išaugo apie 20 proc., o besikreipiančiųjų dėl sveikatingumo paslaugų, masažų, terapijų - padidėjo 25 proc.", - sako BTA Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus projektų vadovė. Be šių priemonių BTA organizuoja žingsnių iššūkius, paskaitas ir susitikimus su savo sričių profesionalais, kurie dalinasi naudingais patarimais, moko atlikti sveikatai naudingus ir atsipalaiduoti padedančius pratimus. Kasmet baigus projekto veiklas, bendrovė atlieka darbuotojų apklausas, aiškinasi, kas jiems patiko, ko trūko. „Taip galime pasimatuoti, kuri dalis darbuotojų aktyviau įsitraukė į projektą ir pasinaudojo projekto veiklomis. Galime pasidžiaugti, kad BTA darbuotojai įžvelgia šio projekto naudą, aktyviai dalyvauja ir naudojasi projekto teikiamomis naudomis. Mokėdami susitvarkyti su stresu, darbuotojai tampa produktyvesni, dirba kokybiškiau. Jie paprasčiausiai yra laimingesni, jaučia mažiau įtampos, o patys gerai jausdamiesi, tuo jausmu dalinasi ir su kitais - klientais, kolegomis", - sako I. Pabiržė.
Indėlis Į Visuomenės Gerovę
BTA vykdomas projektas #BE STRESO apima kur kas daugiau, nei tik darbuotojams skirtas veiklas bei iniciatyvas. Bendrovė per šiuos metus prisidėjo prie Jolitos Vaitkutės ir Andriaus Mamontovo meninės instaliacijos „Skambina", kurioje žmonės buvo kviečiami atnešti jiems stresą simbolizuojančius daiktus ir tuo pačiu papasakoti, kodėl būtent tas daiktas yra asmeninis stresorius. Siaučiant pandemijai, įmonė ieškojo būdų mažinti užsikrėtimo baimę - rinko saugų sveikinimosi būdą, sudarinėjo antistresinius grojaraščius platformoje „Spotify". Pernai metais draudimo bendrovė kvietė atrasti austriškas paslaptis Vilniuje ir dalyvauti orientaciniame žaidime, organizavo šachmatų turnyrą. Šiais metais BTA suteikė galimybę Lietuvos ir Ukrainos vaikams pavasario atostogas leisti muziejuose nemokamai, sudarė Lietuvos antistresinių vietų žemėlapį - vietas, kuriose galima ramiai ir jaukiai praleisti laiką. „Tai tik dalis veiklų, įgyvendintų per ketverius projekto metus. Tikimės, kad ilgainiui idėjų mums nepritrūks ir galėsime pasidžiaugti bei be paliovos vardinti skirtingas antistresines veiklas net ir tada, kai projektas skaičiuos savo 10 ar 20 metų veiklą", - sako I. Pabiržė.
Kiti Projektai Ir Iniciatyvos Streso Valdymui
Viešoji įstaiga Šiaulių psichologinių paslaugų centras pasirašė su Šiaulių miesto savivaldybės administracija finansavimo sutartį projekto „Streso valdymas - kaip nekovoti, o padėti sau“ įgyvendinimui. Projekto įgyvendinimo trukmė: sutartis pasirašyta 2020 m. birželio 1 d., projektas bus vykdomas iki 2020 m.
Projekto Kryptys
Projektas buvo vykdomas trimis kryptimis: individualios psichologo konsultacijos, relaksaciniai užsiėmimai ir paskaitos apie sveiką gyvenseną.