Psichoanalitinė psichoterapija: Žvilgsnis į psichikos gelmes

Šiame straipsnyje apžvelgsime knygą „Psichoanalitinė psichoterapija“, kurią parašė Eugenijus Laurinaitis, Liudmila Andrikienė ir Raimundas Milašiūnas, išleistą 2013 metais leidyklos „Vaistų žinios“. Knyga skirta psichoterapeutams, psichiatrams, psichologams, gydytojams rezidentams, studentams ir visiems kitiems, besidomintiems psichoterapija. Joje aprašomi teoriniai ir techniniai psichoanalitinės psichoterapijos aspektai bei praktinis jos pritaikymas.

Psichoanalitinės psichoterapijos svarba

Iki šiol Lietuvoje psichikos sutrikimai ir jų samprata bei gydymas dažniausiai rėmėsi aprašomosios, arba biologinės, psichiatrijos standartais. Tad nenuostabu, kad ir lietuviškos šiai temai skirtos knygos aiškiai atstovavo tokiam požiūriui. Tik pastaraisiais metais psichologijai ir psichoterapijai skirtus darbus papildė kitoks požiūris į psichikos sutrikimus bei patologinius asmenybės bruožus. Tačiau psichiatrai tokios knygos neturėjo.

Pasaulyje psichodinaminė psichiatrija radosi kaip atsvara jau minėtai įprastinei - biologinei, arba aprašomajai - psichiatrijai. Sakoma, kad savo funkcionavimu norėdamas jaustis visavertis, žmogus turi turėti dvi akis. Taip ir psichiatrui reikia turėti abi „akis" - atstovaujančias biologiniam ir dinaminiam požiūriams. Kitaip sakant, kad geriau suprastų savo pacientą ir suteiktų jam visavertę pagalbą, psichiatras turėtų ne tik mokėti pažinti simptomus ir jungti juos į sindromus bei suvokti biologiniame kūne vykstančius procesus, bet ir suprasti, kaip sąveikauja sąmonėje ir pasąmonėje veikiančios jėgos, kokie psichikos konfliktai lemia blogą žmogaus savijautą ar dar smarkiau sutrikdo jo sveikatą ir kodėl vaikystės patirtys sukuria vienokią ar kitokią psichikos struktūrą.

XX amžiaus pradžioje gimusi psichoanalizė pradėjo ir naujosios psichiatrijos erą. Iki tol vyravusį psichikos sutrikimų gydymą fizioterapiniais ar kitais sunkiai pagrindžiamais būdais pakeitė sisteminiu požiūriu į psichikos formavimąsi ir funkcionavimą - ne atsitiktinumais, bet psichikos dinamika - pagrįsti gydymo būdai. Antroje XX amžiaus pusėje suklestėjusi psichofarmakologija atvertė dar vieną psichiatrijos puslapį, o psichoanalizę pamažu buvo pradėta stumti į pašalį. Tačiau kaip ir gyvenime, taip ir moksle kraštutinumai nėra tinkamiausias pasirinkimas. Tad netrukus suprasta, kad psichologija neatsiejama nuo biologijos ir psichiatrijos. Taip psichiatrijoje įsitvirtino psichologinis, vadinamasis psichodinaminis, požiūris.

Psichodinamikos sąvoka atspindi nuolat kintančių jėgų sąveiką psichikoje, leidžia pažinti ne tik hormonų ar kitų cheminių medžiagų įtaką jai, bet ir suprasti dvasinę žmogaus prigimtį bei įvertinti giluminę gydytojo ir paciento santykių prasmę. Dinaminė psichiatrija ne tik nagrinėja psichikos formavimąsi bei jos sutrikimus, bet ir paaiškina, kaip ją veikia santykiai su kitais žmonėmis ir net kokią prasmę pacientui įgyja medikamentinis gydymas.

Taip pat skaitykite: Gydytojas psichologas Kelmėje

Knygos unikalumas Lietuvoje

Kaip minėta, pasaulyje psichodinaminė psichiatrija yra aprašyta ne vienoje populiarioje ar mokslinėje knygoje. Deja, Lietuvoje to nebuvo. Todėl ypač malonu, kad ši knyga yra originalus lietuviškas psichodinaminės psichiatrijos veikalas, tiek Vilniaus, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose pripažintas kaip metodinė mokymo priemonė. Dar svarbiau yra tai, kad jo autoriai atstovauja tiek teorinei, tiek praktinei psichiatrijos sritims ir abiem psichiatrus rengiančioms Lietuvos aukštojo mokslo įstaigoms.

Psichoanalitinė diagnostika

„Psichoanalitinės diagnostikos“ tikslas - ne pasiūlyti terapeutams griežtų etikečių vadovą, o tik nubrėžti kai kurias gaires, šiek tiek padedančias susivokti žmonių subjektyvumo painavoje. Kaip rodo mano pačios psichoterapinio darbo patirtis, kai gerai pažįstu pacientą, visi diagnostiniai konstruktai pasitraukia iš mano sąmonės. Kai pradeda ryškėti sudėtingas žmogaus individualumas, etiketės tampa skurdžios ir netinkamos. Taigi tikiuosi, kad žinios, kurias mėginu perduoti šia knyga, netaps dar vienu sąvokų rinkiniu, taikomu rigidiškai ir be vaizduotės, kaip, beje, nutiko su daugeliu psichoterapinių sampratų praeityje - tiek mano profesinėje bendruomenėje, tiek kitose. Ypač visuomenėje, reikšmingai besiskiriančioje nuo tos profesinės ir populiariosios kultūros, kuria remiasi ši knyga, svarbu, kad psichoterapeutai suvoktų, jog netrukus savo tikrus pacientus jie supras geriau, nei aš pažįstu jų hipotetinius vaizdus.

Psichoanalizės raida Lietuvoje

Labai svarbi knyga psichoanalizės idėjų vystymosi Lietuvoje požiūriu. Greta klasikinių S. Freudo ar D.W. Winnicotto darbų vertimų randasi originali monografinė lietuvio psichoanalitiko knyga, atspindinti šiuolaikinį psichoanalizės požiūrį į normalų ir patologinį žmogaus psichikos vystymąsi, jį veikiančius motyvacijos mechanizmus ir gydymo procesą. Autorius įdomiai ir pagaviai, tarsi romane, aprašo psichoanalizės istorinę raidą nuo klasikinių S. Freudo darbų iki šiuolaikinių koncepcijų, apibendrintai pavadintų intersubjektyviuoju požiūriu, susiformavimo. Knyga parašyta suprantamai, bet nesupaprastintai, tad manau, kad sudomins tiek specialistus, tiek visus, norinčius daugiau sužinoti apie ilgaamžiškiausią, bet nuolat besivystantį ir atsinaujinantį žmogaus psichikos pažinimo ir gydymo metodą - psichoanalizę.

Taip pat skaitykite: Kaip nugalėti scenos baimę?

Taip pat skaitykite: "Bendravimo meno gidas": Laurinaičio įžvalgos

tags: #andrikiene #l #laurinaitis #e #ir #milasiunas