Ilgimės tikrų vyrų (kaip ir tikrų moterų). Šiuolaikinis vyras ir vyras, koks jis buvo prieš 50 metų, skiriasi, o tai turėtų keisti ir elgesio modelius, ypač auginant vaikus. Straipsnyje aptarsime, kaip keičiasi vyriškumas, kaip visuomenės lūkesčiai veikia vyrų emocinę būklę ir kokią įtaką tam turi vaikystės patirtys. Taip pat panagrinėsime, kodėl vyrai dažnai linkę slėpti savo jausmus ir kokios yra to pasekmės, bei aptarsime, kaip galime padėti vyrams atviriau reikšti emocijas ir rūpintis savo psichine sveikata.
Vyriškumo sampratos kaita
Vyriškumas - tai savybių bei charakteristikų, kurios suvokiamos kaip būdingos „tikram vyrui“, visuma. „Tikro vyro“ paveikslas keičiantis laikams ir epochoms taip pat keitėsi, prisitaikydamas prie naujos kultūrinės aplinkos bei visuomenės standartų. Tai, kas pasikeitė per pastaruosius 50 metų, įvardijama kaip tūkstančius metų vyravusio patriarchato saulėlydį. Šiais laikais nieko nestebina vyras, gaminantis vakarienę šeimai ar keičiantis vaiko vystyklus. Tėvo buvimas šeimoje tampa ne tik matomas, bet ir jaučiamas. Tėvo vaidmens vaikų auklėjime pagrindiniai pokyčiai - tai, kad šiuolaikinis tėtis yra jausmingesnis, šiltesnis, labiau įsitraukęs į šeimos gyvenimą.
Vaikystės įtaka: stereotipai ir emocijų slopinimas
Vaikystėje ne vienas berniukas girdėjo: „Neverk, nes tikri vyrai neverkia…“. Už šių žodžių slypi destruktyvus poveikis augančio berniuko psichologijai. Nors šiais žodžiais tarsi bandoma išugdyti stoišką vyrą, kuris nepabūgdamas atlaikytų įvairias gyvenimo negandas, nepasiduotų panikai ar bejėgiškumui, tačiau rezultatas gaunamas gana priešingas. Vaikas šiuos žodžius suvokia maždaug taip: „Tai, dėl ko tu šiuo metu išgyveni, yra gėdinga ir nepriimtina, tad pasilaikyk savo jausmus sau“.
Žmogaus funkcionavimas paremtas proto ir jausminės srities bendryste. Kai vyras užauga išugdęs tik protinius gebėjimus, jis neabejotinai susidurs su aibe problemų, visų pirma - santykių srityje. Svarbu padėti vaikui identifikuoti savo jausmus ir aplinkybes, dėl kurių tie jausmai kilo. Vietoj žodžių “Būk vyras, susiimk, neverkšlenk čia” geriau ištarti vaikui: “Matau, kad labai nuliūdai, gavęs tą blogą pažymį…”. Taip perduodame vaikui žinutę, kad matome jį, suprantame jo jausmus.
Dažnai vaikams (ypač berniukams) verkiant, tėvai patiria vidinę įtampą, kartu ir užjausdami vaiką, bet ir baimindamiesi, jog guosdami jį taip gali paskatinti tokį elgesį ateityje. Suprask, „jei kartą apkabinsime sūnų ir paguosime, jis po to gali tapti moteriškas, „skystas“, verčiau patiems būti šaltais ir racionaliais, ir taip nuo mažumės grūdinti vaiką, kad pasaulis nėra toks svetingas ir smagus, ugdyti jame kovotojo mentalitetą”. Tokia filosofija dažniau pakenkia, nei padeda.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Kaip bendrauti su berniuku kalbant apie jo emocijas ir jausmus? Geriausias orientyras bendraujant su vaikais, tai pasikliovimas savo vidiniu kompasu - intuicija (jei ji nėra pakirsta visokių socialinių normų ir standartų). Jei tik mokame įsiklausyti į savo vidinį balsą, turime šimtą kartų geresnį gyvenimo vadovą, nei geriausios patarimų knygos „Kaip greitai išmokti…”. Didžiausias kliuvinys tame yra tėvų slapčia puoselėjamas visagalybės jausmas, tarsi mūsų viena ar kita reakcija galėtų pakreipti vaiko gyvenimą tam tikra linkme. Nors neneigiama, kad tėvų auklėjimo pobūdis įtakoja vaiko raidą, tačiau jis sąveikauja su kitais faktoriais (pavyzdžiui, genetiniais, kultūriniais, gimimo eiliškumo ir pan.), kurių visuma ir lemia vaiko asmenybę. Tad jei tėvai nusimestų tą naštą, kad jie ir tik jie yra atsakingi už tai, koks vaikas užaugs, gali atsiverti naujos perspektyvos.
Psichologai vieno tyrimo metu nustatė, kad kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje žvelgdami į mergaitę tėvai savo veido mimika atkartoja visas jos reakcijas - jei mergaitė šypsosi, jie šypsosi, jei mergaitė liūdi, jie irgi liūdi. O žvelgdami į berniukus tėvai veido išraiška atkartodavo tik jo linksmas reakcijas - šypsojimąsi ir pan. Vadinasi, tėvai net ir nepastebėdami „auklėja“ berniuką. Gal toks tėvų elgesys yra prigimties užprogramuotas? Toks tyrimas puikiai iliustruoja tą pasąmoninį auklėjamąjį darbą, kurį atliekame, nepriklausomai norime to ar ne. Nežinia, kiek tokioms reakcijos įtakos turi kultūriniai aspektai, kiek tai gali būti genetiškai užprogramuota, tačiau faktas, kad to, ko nepažįsti, nežinai apie save, vargu ar gali pakeisti.
Pagrindinė klaida (auginant tiek mergaites, tiek berniukus) ir yra ta nuostata, siekis užauginti „kažką“, juk vaikas nėra molio gabalas, iš kurio galėtum lipdyti tai, ką nori. O bandydami unikalią vaiko asmenybinę organizaciją įtalpinti į tam tikrą šabloną, mes neabejotinai tik trukdome jo natūraliai raidai. „Berniukus auginti sunkiau nei mergaites”, - dažnai sako mamos. Žiūrint, ką tos mamos turi omenyje, jei tai, jog auginant berniukus (kuriems yra svarbi fizinė iškrova, ir aktyvios veiklos), tenka ir pačiam ar pačiai daugiau judėti, tuomet sutikčiau su tuo teiginiu.
Tėvo vaidmuo sūnaus gyvenime
Tėvas, auginantis sūnų, be abejo, turi prisitaikyti prie augančio vaiko poreikių, tam, kad tie santykiai išliktų/taptų artimi, nuoširdūs ir tvirti. Juk taip dažnai tėvo-sūnaus bendravimas paremtas siekiu „kad gerbtų“, ant kurio paaukojamas kitas, net svarbesnis poreikis „kad mylėtų“. Tad sakyčiau, kad vaizdinys „mylintis, priimantis, nesmerkiantis/neatstumiantis, apkabinantis, paguodžiantis TĖTIS“ yra ta aksioma, kuri garantuoja gerą tėvo ir sūnaus ryšį.
Motina viena (be tėvo) augina sūnų. Nors tėvo reikšmė vaiko asmenybės vystymuisi yra be galo didelė, visgi žmogaus psichika tuo ir nuostabi, kad geba prisitaikyti prie įvairių kartais net itin nepalankių aplinkybių ir gyvenimo situacijų. Tėvo nebuvimas dar nėra prielaida, kad berniukas užaugs nevyriškas, nors grėsmės aišku egzistuoja. Žiūrint, ką turite omenyje žodžiais „mamytės sūnelis“. Juk perdėm maskulistiniam požiūriui, gali užkliūti ir tokios vaiko savybės kaip jautrumas, emocionalumas. Dažnai tenka matyti ir sutikti vienišų mamų, kurios augindamos savo sūnus, taip stengiasi kompensuoti tėvo nebuvimą, kad pradeda vaiką perdėm globoti, rūpintis jo gerove ir gauna priešingą, kuriozinį efektą.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Berniuko iniciacija į vyrus
Kai kurios kultūros net šiandien išsaugoję iniciacijos ritualus. Žodis „iniciacija“ kilo iš lotynų kalbos žodžio initium, reiškiančio „įėjimą, pradėjimą“. Kultūrinėje plotmėje berniuko iniciacija į vyrus yra to ilgo vaiko tapatumo formavimosi proceso galutinė stotelė. Šiais laikais pats iniciacijos ritualas arba veikiau jo liekanos, yra daugmaž pogrindinis procesas su vienu kitu oficialiu berniuko virsmą vyru pažyminčiu įvykiu, tarkim, balsavimo teisės įgijimu.
Tipinis šiuolaikinės šeimos tėvas dažniausiai būna per daug užsiėmęs ar pasimetęs, kad galėtų būti vedliu berniukui tame transformacijos procese, kai pradeda dygti barzda, siautėja hormonų audros, atsiranda seksualiniai bei partnerystės poreikiai. Berniukas ar paauglys dalyvaujantis medžioklėje, kaime skerdžiant kiaulę - ar tokie veiksmai „padeda tapti vyru“?
Vyrai, kaip ir prieš tai, taip ir dabar labiau nei moterys orientuoti į rezultatą, konkurenciją, visai kaip medžioklėje. Moterys tuo tarpu nukreipia dėmesį į socialinių ryšių, bendradarbiavimo siekimą. Visgi, nereikia specialiai vežti paauglį į kaimą, kur jis pamatytų skerdžiamą kiaulę tam, kad taptų tikresniu vyru. Šiais laikais, kur kas svarbiau, kad tėvas išmokytų berniuką džentelmeniškumo, bendravimo su moterimis subtilybių - juk tie laikai, kai tėvai spręsdavo vedybų klausimą, praėjo negrįžtamai.
Emocijų slopinimo pasekmės: tyla sargdina
Naujausi tyrimai rodo, kad visuomenės lūkesčiai verčia vyrus būti emociškai santūrius ir savarankiškus, o tai gali turėti rimtų pasekmių psichikos sveikatai. Kuo labiau vyras stengiasi atitikti tradicinį „tikro vyro“ įvaizdį, tuo dažniau jį kankina stresas ir depresija. „Žalingiausia yra mintis, kad vyras neturi jausti ar rodyti silpnumo. Nes jei vyras negali būti atviras su savo skausmu, jis užsikrauna viską ant pečių vienas. Iš pradžių atrodo, kad taip reikia, kad taip „vyriška“, bet su laiku tai „išdegina“ iš vidaus - prarandama kryptis, džiaugsmas, net ryšys su artimiausiais žmonėmis“, - komentuoja psichoterapeutas Erikas Siudikas.
Neleidžiant sau išverkti skausmo, liūdesys ir vidinis skausmas kaupiasi kaip akmenys kuprinėje - eini, bet vis sunkiau ir sunkiau. Verksmas nėra silpnumo ženklas. Tai yra natūralus būdas išleisti įtampą, kad ji nepavirstų nerimu, depresija ar ligomis. Emocijų slopinimas veikia kaip rūdys - po truputį korozija persismelkia į kūną ir mintis. Užgniaužti jausmai neišnyksta - jie virsta chronišku nerimu, neleidžia miegoti, kankina lėtiniais skausmais. Vyrai dažnai nebeatpažįsta liūdesio, jį pakeičia pykčio protrūkiai arba „uždaras“ jausmų režimas.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Vyriškumo normos veikia jau 3-4 metų amžiaus berniukus - jie išmoksta, kad liūdesys ar baimė yra „nevyriška“. Stereotipai vis dar perduodami iš kartos į kartą, dažniausiai net nesąmoningai. Vaikai stebi savo tėvus ir perima jų elgesio modelius: kaip vyras reaguoja į sunkumus, kaip rodo ar slepia jausmus, kaip bendrauja su artimaisiais. Jei tėtis vengia atvirumo, sūnus greičiausiai išmoks to paties. Jeigu vyras pats neišmoko būti priimtas su savo jausmais, jam sunku tą duoti vaikui, ypač sūnui - nes atrodo, kad jį reikia „užgrūdinti“. Stiprus sūnus auga ne iš šaltumo, o iš to, kad jaučiasi matomas, priimtas, mylimas. Ir kai tėtis leidžia sau apkabinti, paglostyti, pasakyti šiltą žodį - jis augina ne tik sūnų, bet ir savo paties vyriškumą.
Vienišumas ir socialiniai ryšiai
Mokslininkai, nagrinėjantys vyriškumo normas ir socialinius ryšius, kalba, kad vyrai, kurie bando įrodyti, jog visada susitvarko patys, iš tikrųjų jaučiasi vienišiausi. Tokia vyrų laikysena kenkia santykiams su artimaisiais. Vyras, bijantis parodyti, kad jam sunku, tampa tarsi uždara siena. Atstumas tarp jo ir artimųjų auga, nors išoriškai gali atrodyti, kad viskas gerai. Daug vyrų tarp draugų moka juokauti, kartu sportuoja ar kalbasi apie darbus, bet ne apie savo vidų. „Tikro vyro“ įvaizdis tarsi uždraudžia būti pažeidžiamam net tarp artimų draugų. Todėl daug vyrų jaučiasi vieniši net turėdami daug pažįstamų - nėra erdvės, kur galėtų nusimesti kaukes ir atverti širdį. Niekas vyrų nėra to išmokęs, tad psichoterapijoje to mokoma.
Viena tų „saugių“ temų, apie kurias vyrai drįsta kalbėti, yra darbas ir finansai. Tačiau net ir šie pokalbiai slepia gilesnę problemą. Kai sėkmė matuojama tik pinigais, vyras lengvai pasiklysta. Net pasiekęs daug, gali jaustis tuščias, jei tai nėra jo kelias. Tada savivertė tampa priklausoma nuo aplinkos pripažinimo, o ne nuo vidinio žinojimo, kad einu teisinga kryptimi. Pinigai yra geras įrankis, bet jie neturėtų tapti vieninteliu vyriškumo matu. Dėl spaudimo pateisinti „sėkmingo vyro“ įvaizdį į „Nelik vienas“ liniją kreipiasi dažniausiai jauni - 20-30 metų - vyrai. Žemesnių socialinių sluoksnių vyrai dažniau mini perdegimą bei skolas, tuo tarpu aukštesnių sluoksnių - „būtinybę nuolat augti“, „nenutrūkstamą konkurenciją“, „statusą prieš artimuosius“. Vietoje „sėkmės lenktynių“ siūloma žiūrėti į save kaip į maratono, o ne sprinto dalyvį - kiekvienas turėtų atrasti savo tempą. Tyrimai rodo, kad vyrai, kurių savivertė priklauso nuo finansinės sėkmės, dažniau kenčia nuo depresijos ir nerimo sutrikimų. Ypač pažeidžiami vyrai tampa pereinamuoju laikotarpiu - praradę darbą, išėję į pensiją ar susidūrę su sveikatos problemomis, ribojančiomis galimybę uždirbti. Pagal Higienos instituto duomenis, Lietuvoje vyrų savižudybių rodiklis tradiciškai yra apie 5-6 kartus didesnis nei moterų.
Seksualumas ir psichologinė įtampa
Finansinis spaudimas ir nuolatinis stresas atsiliepia ne tik vyrų psichikai - keičiasi ir kūno biochemija. Mokslininkai nustatė, kad lėtinis stresas tiesiogiai pažeidžia ląsteles, gaminančias testosteroną - intensyvaus streso metu jo lygis žymiai sumažėja. Hormonų disbalansas ir psichologinis spaudimas neišvengiamai pasiekia ir miegamąjį. Kai vyras gyvena spaudžiamas „būti tikru vyru“, seksas dažnai tampa ne artumo išraiška, bet dar viena vieta įrodyti. Tuomet atsiranda įtampa, baimė nepateisinti lūkesčių, mažėja natūralumas. Intymumas būna tada, kai abu gali būti savimi, kai seksas nėra rezultatas, o kyla iš emocinio ryšio su partneriu. Kitaip tariant, kai lovoje susitinka ne vaidmenys, o du tikri žmonės.
Žurnale „Journal of Sexual Medicine“ publikuoti tyrimai nustatė, kad 9-25 proc. vyrų jaučia nerimą dėl savo seksualinio pasirodymo. Šis nerimas sukelia realias fizines problemas: priešlaikinę ejakuliaciją ir erekcijos sutrikimus. Problema jaunėja - vis daugiau erekcijos problemų diagnozių nustatoma vyrams iki 40 metų. Statistikose kas trečias vyras bent kartą patyrė seksualinių problemų per gyvenimą, tačiau tik 10 proc. ieško pagalbos dėl gėdos ar baimės. Kai vyro viduje gausu neišsakytų emocijų, jam sunku atsiverti intymumui - seksas tampa pareiga, ne malonumu.
Pokyčiai ir pagalbos galimybės
Standartai - nors ir pamažu, bet keičiasi. Vis daugiau vyrų ieško pagalbos, ateina į terapiją, drįsta kalbėti apie savo vidų, abejones, pažeidžiamumą. Jie nebenori gyventi pagal primestą „tikro vyro“ scenarijų, o atrasti savo kelią - tokį, kuris dera su jų vertybėmis ir vidiniu kompasu. Šis pokytis vyksta tyliai, bet stabiliai: kiekvienas vyras, kuris išmoksta gyventi pagal save, tampa pavyzdžiu savo vaikams, draugams, aplinkai. Taip keičiasi ir visa vyriškumo kultūra - nuo kaukių prie tikrumo.
Vyriškumas yra apie vidinę žmogaus poziciją. Vyras - tai žmogus, susidėliojęs savo vertybes, žinantis savo idealus, tikslus ir jų neišduodantis - nei mintyse, nei žodžiuose, nei veiksmuose.
Svarbu pripažinti, kad pagalba yra prieinama, ir yra daug būdų, kaip vyrams galima padėti susitvarkyti su emocinėmis ir psichologinėmis problemomis. Psichoterapija, tiek individuali, tiek grupinė, gali padėti vyrams išmokti išreikšti savo jausmus ir spręsti psichologines problemas. Kai kuriais atvejais, medikamentinis gydymas gali būti reikalingas, ypač sergant sunkiomis depresijos ar nerimo formomis. Psichologai ir psichoterapeutai gali suteikti naudingų įžvalgų ir padėti rasti sprendimus iškilusiems sunkumams. Dalyvavimas palaikymo grupėse gali padėti vyrams jaustis ne vieniems ir dalytis savo patirtimi su kitais, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Meditacija, sportas, sveikas gyvenimo būdas, pomėgiai ir savęs pažinimas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti emocinę būklę. Dalyvavimas mėgstamoje veikloje gali padėti atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių. Be to, savitarpio pagalbos grupės, kuriose žmonės dalijasi savo patirtimi ir palaiko vieni kitus, gali būti itin naudingos.
Atviri pokalbiai su šeima ir draugais apie iškylančius sunkumus gali padėti sumažinti emocinį krūvį. Informacijos sklaida apie psichinės sveikatos svarbą ir stereotipų keitimas gali padėti vyrams jaustis labiau palaikomiems ir skatinamiems kreiptis pagalbos.
Vyrų psichologiniai sutrikimai: priežastys ir padariniai
Vyrų emocinės ir psichologinės problemos gali būti nulemtos įvairių veiksnių, įskaitant biologinius, psichologinius, socialinius ir ekonominius aspektus. Biologiniai veiksniai apima genetinę predispoziciją ir hormoninius pokyčius. Pavyzdžiui, testosterono lygio svyravimai gali turėti didelį poveikį vyrų emocinei būklei ir nuotaikai. Genetiniai veiksniai taip pat gali lemti didesnį polinkį į psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija ir nerimas.
Psichologiniai veiksniai apima stresą ir spaudimą, kuris kyla dėl socialinių lūkesčių, susijusių su karjera, šeima ir finansais. Daugelis vyrų jaučiasi priversti atitikti tam tikrus standartus, kurie gali sukelti didelį emocinį krūvį. Be to, daugelis vyrų išmoksta slėpti savo emocijas, nes mano, kad tai yra silpnumo ženklas.
Socialiniai veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Tradiciniai vyriškumo stereotipai dažnai reikalauja iš vyrų būti stipriais, nepriklausomais ir neparodyti emocijų. Tai gali sukelti vidinį konfliktą ir emocinį stresą, nes vyrai gali jaustis spaudžiami slėpti savo jausmus ir nesikreipti pagalbos, kai jos reikia. Dėl šių priežasčių vyrai dažnai patiria socialinę izoliaciją, nes neturi su kuo pasikalbėti apie savo problemas ir nesikreipti pagalbos, kai jos reikia.
Ekonominis nestabilumas, bedarbystė ar finansiniai sunkumai gali turėti didelį poveikį vyrų psichinei sveikatai. Dėl vyraujančių socialinių lūkesčių vyrai dažnai jaučiasi atsakingi už šeimos išlaikymą, o nesugebėjimas tai padaryti gali sukelti depresiją ir nerimą. Vyrų psichologinė sveikata priklauso nuo fizinės ar emocinės prievartos, patirtos vaikystėje. Vaikystės traumos gali sukelti ilgalaikius psichologinius padarinius, tokius kaip potrauminio streso sutrikimą, kas gali smarkiai paveikti vyrų savijautą, energiją, savivertę ir gyvenimo kokybę.
Emocinės ir psichologinės problemos gali turėti įvairių neigiamų padarinių vyrų gyvenime. Fizinė sveikata gali nukentėti dėl ilgalaikio streso ir depresijos, kurie gali sukelti somatinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai ir net širdies ligos. Emociniai sunkumai gali paveikti šeimos santykius, draugystes ir profesinius ryšius. Vyrai gali tapti atitolę, agresyvūs arba atsisakyti bendravimo, kai jaučia emocinį skausmą. Santykiai taip pat kenčia, kai vyrai nesugeba efektyviai bendrauti apie savo jausmus. Psichologinės problemos gali pakenkti šeimos ir draugystės ryšiams, sukelti konfliktus ir nesusikalbėjimą. Be to, psichologinės problemos gali sumažinti darbo efektyvumą, motyvaciją ir karjeros galimybes. Tai gali lemti dažną darbo praleidimą arba darbo praradimą. Savivertė taip pat gali stipriai sumažėti, kai vyras patiria nuolatinį emocinį diskomfortą. Tai gali sukelti beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmus, kurie dar labiau apsunkina problemų sprendimą.
Emocinė pagalba vyrams: kur kreiptis?
Emocinės pagalbos ir konsultacijų centras teikia specializuotą kompleksinę (psichologinę, socialinę ir teisinę) pagalbą VYRAMS, esantiems sudėtingoje psichologinėje situacijoje, t. y. dėl ekonominių, socialinių ar asmeninių sunkumų išgyvenantiems emocines ir/ar psichologines krizes, įskaitant savižudybės, smurto, priklausomybių riziką. Pagalba teikiama telefonu ir/ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis (internetu ir/ar elektroniniais laiškais, ir/ar žinutėmis). Kreipkis pagalbos telefonu + 370 670 70 303 arba el.p.
tags: #psichologai #apie #vyrus #ir #jausmus