Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai aspektai, susiję su emociniu raštingumu, streso valdymu ir santykių harmonija. Aptarsime, kodėl svarbu pažinti save, kaip reguliuoti emocijas, įveikti nerimą ir stresą, bei kaip kurti darnius santykius su savimi ir kitais. Taip pat paliesime psichologinės pagalbos svarbą ir būdus, kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata.
Emocinis raštingumas: kelias į savęs pažinimą ir darnius santykius
Psichologinės žinios ir emocinis raštingumas yra būtini kiekviename gyvenimo žingsnyje. Kaip efektyviai bendrauti su savimi, artimaisiais, kolegomis ir net nepažįstamaisiais? Kokias klaidas darome, kodėl dažnai nesusikalbame? Kaip sau padėti ir išmokti reguliuoti emocijas, kai užklumpa nerimas ar stresas? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug agresijos, nukreiptos į kitus ar į save? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina?
Deja, šių dalykų mūsų mokyklose ar universitetuose niekas nemoko. Psichologinis raštingumas dažnai paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug.
Savęs pažinimo svarba
Pažinti save yra būtina norint suprasti savo elgesį, jausmus ir motyvus. Tai padeda mums priimti geresnius sprendimus, kurti prasmingus santykius ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Savęs pažinimas taip pat padeda mums suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, o tai leidžia mums efektyviau siekti savo tikslų.
Emocijų reguliavimas
Emocijų reguliavimas yra gebėjimas valdyti ir kontroliuoti savo emocijas. Tai svarbu, nes nekontroliuojamos emocijos gali sukelti stresą, nerimą ir kitas psichologines problemas. Išmokti reguliuoti emocijas padeda mums geriau susidoroti su sunkumais, išlaikyti ramybę stresinėse situacijose ir kurti darnius santykius.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Agresijos priežastys
Agresija, nukreipta į kitus ar į save, yra dažna problema mūsų visuomenėje. Ji gali būti sukelta įvairių veiksnių, įskaitant stresą, nerimą, pyktį ir frustraciją. Norint sumažinti agresiją, svarbu išmokti valdyti savo emocijas, spręsti konfliktus taikiai ir kreiptis pagalbos, jei jaučiame, kad negalime susidoroti su savo emocijomis.
Stresas ir jo valdymas
Šiuolaikinis gyvenimo tempas kelia vis daugiau iššūkių mūsų psichikai. Nuolatinis skubėjimas, dideli reikalavimai ir informacijos perteklius gali sukelti stresą, nerimą ir perdegimą. Todėl svarbu išmokti atpažinti streso požymius ir taikyti efektyvius streso valdymo būdus.
Gyvenimo tempo įtaka
Psichologė Giedrė Žalytė teigia, kad sunkiausia nuolat skubėti jautriems žmonėms. Per šventes daugelis sau ir kitiems linkime nepaskęsti gyvenimo skuboje. Kokia gali būti psichologinė lėtesnio gyvenimo kaina, ypač tada, kai sustojame ne patys, o sustabdo gyvenimas? Kaip atrasti sau tinkamiausią gyvenimo greitį?
Dažnas žmogus nemoka ilsėtis be kaltės jausmo ar laisvalaikiu nesiekdamas produktyvių tikslų. Psichologas Gediminas Tumėnas pastebi, kad žmonės neįsiklauso į savo kūno pojūčius ir nepaisant to, kaip jaučiasi, siekia įgyvendinti neretai ir nerealistiškus savo planus. Žmogaus elgesį ar jausmą lemia aibė veiksnių. Galima išskirti sociokultūrinius veiksnius, kad gyvename greito tempo, pasiekimų, darbizmo, vartotojiškumo visuomenėje. Galima kalbėti apie socialinių tinklų įtaką, kai atrodo, kad visi visada viską veikia tik įdomiai ir tik turiningai. Tada ateina jausmas, kad ir aš turiu kažką veikti.
Tyrimai rodo, kad mūsų protėviai nesijautė tokie pavargę kaip mūsų karta. Šiais laikais yra daugiau intelektualinio, socialinio darbo, anksčiau - daugiau fizinio darbo ir tai konkretesnis nuovargis, kuriam gali padėti konkretesnis poilsis. Nuo emocinio, psichinio, intelektualinio darbo šiek tiek sunkiau pailsėti. Ankstesnės kartos ir tiek ekranų aplink save neturėjo. Mes nuolat prie jų prilipę. Mums atrodo, kad mes atsipalaiduojame kažką braukydami, kažkokią informaciją žiūrėdami, bet iš tikrųjų mūsų smegenys dirba ir dėmesio koncentracija tik eikvojasi. Informacinis srautas vis tiek pasiekia mūsų smegenis ir tai joms yra dar papildomas krūvis.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Poilsio svarba
Poilsis yra būtinas tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai. Fizinio poilsio reikia atgauti jėgoms, organizmo tvirtumui. Išsekusio organizmo ir imunitetas silpnesnis. Kalbant apie psichikos dalykus, galima sakyti, kad išsekęs, pervargęs žmogus dažniau į savo gyvenimą žvelgia per tamsintus akinius. Žmogus gali būti dirglesnis, irzlesnis, gali apimti jausmas, kad gyvenimo veiklos tampa lyg mechaninės, nejaučiama ryšio su tuo, kas daroma. Atsigavęs žmogus atsparesnis stresui, jį sunkiau išvesti iš pusiausvyros. Tai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės. Kai esame pailsėję, galime turėti geresnį santykį ir su savimi, ir su kitais. Galų gale tai padeda ir efektyviau dirbti.
Kaip pasiruošti atostogoms
Prieš atostogas reiktų deleguoti darbus, pranešti, kam reikia, kad nesikreiptų. Nuostabus dalykas yra pranešimų telefone išjungimas, darbinių susirašinėjimų socialiniuose tinkluose užtildymas, gal kartais gerai ir kolegų laikinai nebesekti socialiniuose tinkluose.
Kūno pojūčių svarba
Svarbiausia - atidumas kūno pojūčiams be jokio „bet“. Šiuolaikinis žmogus dažnai pameta santykį su kūnu ir nesiklauso, ką jis sako. Jeigu kūnas kviečia, reikia jo klausytis, jeigu neklausome, kūnas gali atsiųsti ir rimtesnes ligas ir simptomus. Tada jau ne mūsų noru, bet biuletenio „pagalba“ teks „pailsėti“.
Svarbi dalis yra planuotis ir laiką, kuris yra be plano. Geras poilsis kartu yra ir toks, kuris yra be tikslo, be užduoties, be aiškaus plano, kur galiu atėjus tam laikui įsiklausyti į savo kūną ir paklausti, ko dabar iš tiesų aš noriu. Ar aš noriu serialą pažiūrėti, ar pasivaikščioti, ar į masažą nueiti. Ir pagal tą kūno poreikį tą sau ir leisti. Tai tikrai veiksmingai atkuria, bet žmonės neretai to vengia.
Darboholizmas
Dažnai žmonės ateina spręsti nerimo, chroniško streso problemų, ir tik vėliau jie supranta, kad problema yra ir darboholizmas. Neretai žmogui sunku pačiam įsivardyti, kad būtent dėl to jis kenčia. Ir sunku, nes, kaip ir kalbėjome, visuomenė su aplodismentais priima siekiantį, karjeros laiptais kylantį, diplomais sienas ištapetavusį žmogų.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Santykių psichologija
Šalies statistika rodo, kad kasmet mažėja santuokų, o vien šiemet kiekvieną mėnesį išsituokusiųjų skaičius gerokai didesnis nei susituokusiųjų. Mes tampame individualistine visuomene ir atsiranda vis įvairesnių santykių formų, žmonės į skyrybas žiūri laisviau. Jei santykiai netinka, pora, kad ir nelengvai, bet išsiskiria. Ir vyresni išsiskyrę žmonės rečiau turi interesą teisiškai įforminti santykius.
Lūkesčių svarba
Labai svarbu, kad lūkestis apie santykio statusą būtų išsakytas, nes tai gali būti tiksinti bomba. Būna situacijų, kai moteris nori turėti vaikų, vyras ne ir tą situaciją deklaravo - tuomet išsiskiria. Ir gali būti skirtingos nuostatos. Labai svarbu suprasti savo nuostatas ir požiūrį - ar tai nenoras įsipareigoti, ar baimės. Ir suprasti partnerės lūkestį. Nuspręsti, kad gal man nėra taip svarbu kaip jai.
Emocinis bendravimas
Dažnai poroje vienas asmuo persistengia duodamas tai, ko kitas nė neprašė, ir neatliepia to, ko kitas iš tiesų norėtų. Vienas jaučiasi per daug davęs, kitas nieko negavęs. Gajus stereotipas, kad vyras turi statyti namą ir nešti pinigus. Jis tą daro, santykiai sušlubuoja ir jis nesupranta, kas čia ne taip. Nusprendžia nešti pinigus, bet nepaklausia, ko žmonai reikia, pats susigalvoja, kad taip teisinga. O tada: kas čia buvo? Jie tai daro nesąmoningai. Nepaklausia, kas vyksta, nelinksta į emocinį bendravimą ir įsigali nesusikalbėjimas.
Perspektyvos svarba
Iš klientų ir asmeninės patirties žinau - labai svarbu matyti savo ir kito perspektyvą, savo ir kito tiesas. Mes abu savaip teisūs. Esame skirtingi dėl savo patirčių, lūkesčių, vertybių, traumų. Kai yra lūkestis, kad bus mano vieno tiesa, tada prasideda galia grumtis. Reikia gebėjimo matyti save ir kito perspektyvą.
Skyrybos
Jei santykyje yra absoliutus nesikalbėjimas, aktyvus konfliktavimas, vienas kito kaltinimai, jokio priėmimo, arba smurtas - fizinis ar mažiau matomas emocinis, čia jau akivaizdžiai toksiška.
Skyrybos dažnai būna sudėtingas procesas. Kai kurie nueina į porų terapiją prieš išsiskirdami, išsiaiškina, dėl ko pykčiai. Gal net vertybinis apsisprendimas, kad gal dėl vaikų ramiau išsiskirti ir pasistengti, kiek galiu. Jei ne dėl vaikų, tai dėl savo geresnės savijautos.
Emocinis raštingumas
Nesikalbėjimo, nesiklausymo, ilga nuoskaudų istorija yra dažna skyrybų priežastis. Arba tiesiog atšąla santykiai. Būna, kad moterų emocinis poreikis nepatenkinamas. Emocinio neraštingumo yra labai daug - vaikystėje žmogus negavo dėmesio, todėl pats nemoka reikšti jausmų.
Sėkmingų santykių formulė
Sėkmingi santykiai - kuriuose vyksta nuolatinė apykaita tarp partnerių, yra klausymo, pasikalbėjimo, padiskutavimo. Tai santykiai, kuriuose vyksta kalbėjimasis, vyksta gyvenimas. Abi pusės supranta, kad tai - gyvas procesas, būna ir sunkumo. Ir santykyje galima augti.
Psichologinė pagalba
Didelis gyvenimo tempas kelia vis daugiau iššūkių mūsų psichikai. Dėl to vis dažniau žmonės kreipiasi į psichikos sveikatos profesionalus: psichologus, psichoterapeutus ar psichiatrus. Nors visi jie dirba su psichine žmogaus sveikata, svarbu atskirti, kada kurio pagalba gali būti tinkamiausia.
Psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras
- Psichologas - tai psichologijos bakalauro ir magistro studijas universitete baigęs asmuo. Priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją: klinikinis psichologas, sveikatos psichologas ir t.t. Psichologo įgytą kvalifikaciją įrodo bakalauro ir magistro psichologijos studijų diplomai.
- Psichoterapeutas - tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė ne mažiau kaip trejus metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Tokiu būdu jis tapo psichologu-psichoterapeutu, psichiatru-psichoterapeutu ar kt.
- Psichiatras - tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti.
- Medicinos psichologas - tai sveikatos apsaugos sistemoje dirbantis psichologas, baigęs klinikinės psichologijos arba sveikatos psichologijos studijas ir turintis medicinos psichologo spaudo numerį. Tai ne specializacija, o pareigybė. Medicinos psichologas neturi teisės diagnozuoti psichikos sutrikimų ar išrašyti psichiką veikiančių vaistų; esant reikalui tai atlikti, rekomenduoja asmeniui kreiptis į psichiatrą.
Kaip pasirinkti specialistą
Svarbu atkreipti dėmesį į specialisto išsilavinimą, ar yra baigęs tiek psichologijos bakalauro, tiek magistro studijas. Taip pat svarbu, su kokiomis problemomis dirba psichologas, ar galės padėti žmogui, patiriančiam sunkumus. Renkantis psichoterapeutą, svarbu atsižvelgti į tai, kokias psichoterapijos studijas baigęs. Lietuvoje dažniausiai psichoterapeutai taiko kognityvinę elgesio terapiją, psichoanalizę, psichodinaminę ir geštalto terapiją. Tačiau bet kokiu atveju, renkantis psichologą ar psichoterapeutą, svarbu ne tik jo kvalifikacija, kompetencija ir patirtis, bet taip pat reikėtų pasikliauti ir savo nuojauta bei pajautimu.
Psichologiniai tyrimai
Psichologinio vertinimo metu, remiantis psichologinio įvertinimo metodais, atliekamas paciento psichologinio funkcionavimo ypatumų (asmenybės, emocinių, kognityvinių ir elgesio), psichologinių sunkumų ir galių, psichikos sutrikimų simptomų ir požymių, sveikatos būklę veikiančių veiksnių nustatymas ir rašoma išvada su rekomendacijomis, kaip spręsti paciento psichologines problemas.
Pasiruošimas konsultacijai
Nuo asmens motyvacijos, pastangų, įdėto darbo į terapinį procesą. Labai svarbus ir tvirtas ryšys tarp kliento ir specialisto.
tags: #psichologas #lrt #ekskursijos