Šiuolaikinis žmogus nuolat patiria stresą ir nerimą. Net jei jaučiamės pakankamai gerai, pašėlęs gyvenimo tempas sukelia daug nemalonių pojūčių. Norėdami pasidžiaugti gyvenimu, laukiame ilgojo savaitgalio ar atostogų, tačiau dažnai to nepakanka, kad patirtume pilnatvę ir jaustumėmės iš tiesų gyvi kasdien. Šiame kontekste psichologo Pauliaus Rakštiko knygos tampa ypač aktualios. Jos siūlo įrankius ir metodus, padedančius susigrąžinti ryšį su savimi, atrasti ramybę ir džiaugsmą kasdienybėje.
Kas yra Mindfulness?
Mindfulness, arba dėmesingas įsisąmoninimas, - tai sparčiai populiarėjantis saviugdos būdas, padedantis nurimti, atskirti, kas mums svarbu, o kas ne, suprasti, kaip jaučiamės ir ką jaučiame, ko norime ir ko siekiame, kas su mumis vyksta šiame, kartais beprotiškame pasaulyje. Tai būdas būti čia ir dabar, priimant dabartį be teismo ir vertinimo.
"Staigmena Gyventi": Dėmesingumo Lavinimas ir Sąmoningumo Ugdymas
Paulius Rakštikas knygoje „Staigmena gyventi: dėmesingumo lavinimas ir sąmoningumo ugdymas: mindfulness pradžiamokslis“ pateikia svarbiausius mindfulness metodo pagrindus ir paaiškina, kaip labiau džiaugtis gyvenimu, kurį gyvename dabar. Knyga yra puikus įvadas visiems, norintiems mokytis dėmesingo įsisąmoninimo. Autorius pateikia gyvenimiškų pavyzdžių, praktines užduotis iliustruoja kasdienėmis situacijomis. Knygoje rasite patarimų, pratimų ir puikių idėjų, kurios padės kasdien ugdyti sąmoningumą ir priimti gyvenimą kaip staigmeną ar žaidimą, kuriuo mėgautis galima kasdien.
Knygos struktūra ir turinys
Knygoje „Staigmena gyventi“ autorius pasitelkdamas gyvenimiškus pavyzdžius, paaiškina, kas yra mindfulness ir kodėl verta mokytis šio, moksliškai pagrįsto saviugdos būdo. Čia taip pat gausu praktinių užduočių bei patarimų, idėjų ir įrankių kasdieniam sąmoningumo ugdymui, kurie padės suprasti, koks įvairus, nuostabus ir pilnas staigmenų gali būti mūsų gyvenimas, kai į jį įsižiūrime. Knygoje siūlomos 60 staigmenų - dėmesingumo praktikų.
Atsiliepimai apie knygą
- Dr. Dainius Pūras, Vilniaus universiteto profesorius, psichiatras: "Jei klaustumėte, kaip puoselėti dvasinę sveikatą, ką rinktis iš įvairių siūlomų proto lavinimo ir stiprinimo būdų, nedvejodamas pasiūlyčiau dėmesingumo lavinimą kaip vieną iš geriausių dabar pasaulyje žinomų būdų rūpintis savo emocine sveikata."
- Vytautas, dėmesingo įsisąmoninimo mokymų dalyvis: "Mokytis sąmoningumo man reiškė mokytis gebėjimo stabtelti, pažiūrėti į virš galvos susikaupusius tamsius minčių debesis ir priminti sau, kad mano rankose yra galia išsklaidyti šiuos debesis ir surikiuoti savo mintis pozityvia tvarka."
- Dr. Julius Neverauskas, Lietuvos Įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas: "Lavindami įsisąmoninimą mes praktikuojame išmintį ir ją vis giliname. Tai patvirtina daugelio žmonių patirtis. Todėl galima tik pasveikinti dar vieną, jau autorinę, originaliai suplanuotą knygą lietuvių kalba, kuri tikiuosi dar daugiau prisidės prie mindfulness populiarumo Lietuvoje."
- Aušra Mockuvienė, psichologė, Depresijos gydymo centro įkūrėja: "Nuolat pastebime dėmesingo įsisąmoninimo naudą ir vertę žmonėms, susiduriantiems su depresijos ir nerimo sutrikimais. Džiaugiuosi, kad kartu su šia knyga atsiranda galimybė jau baigusiems praktinę Mindfulness programą pratęsti savo kelionę dar viena forma. O kitiems ši knyga tetampa tiltu, atvesiančiu į dėmesingumo praktikų prasmingą patyrimą savo gyvenimuose."
- Dr. Šiuolaikiniai medicinos ir genetikos tyrimai įrodo, kad per psichoneuroendokrinologinius mechanizmus mąstymo ir gyvenimo būdas daro įtaką smegenų medžiagoms -neuromediatoriams, taigi mūsų psichologinei savijautai bei sveikatai. Tad ši knyga pasirodė pačiu laiku, nes kiekvienam prieinamu būdu padės labiau pažinti savo vidinį pasaulį ir geriau jaustis, nes mumyse glūdi galinga vidinė laboratorija.
Interviu su Pauliumi Rakštiku
Interneto knygynas Knygų klubas www.knyguklubas.lt kviečia susipažinti su psichologu bei dėmesingumo įsisąmonimo mokytoju bei praktiku ir knygos „Staigmena gyventi" autoriumi Pauliumi Rakštiku.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Apie knygos atsiradimą
Pagrindinė paskata buvo ir yra populiarinti sąmoningumo ugdymo naudą, dalintis naujomis kryptimis psichologijoje, atskleidžiant kaip mokslas iš naujo atranda tūkstančius metų siekiančias praktikas, kurios vis aktyviau naudojamos medicinoje, psichoterapijoje ir tiesiog kasdienio žmogaus gyvenime.
Kas yra mindfulness?
Žmogus lengvai pasiduoda aplinkos įtakai, todėl nieko keisto, kad šiuolaikinė technologijų visuomenė itin sparčiai besivystydama šiuo tempu užkrečia ir tos visuomenės ląsteles - kiekvieną iš mūsų. Tarsi nejučiomis tampame savo progreso įkaitais ir vienas svarbiausių klausimų tampa: kaip neišsižadant progreso būti sveiku, laimingu ir nepražiopsoti kasdien mus supančių stebuklų, kas ir kuria mums prasmingo gyvenimo jausmą. Atsakymai su mumis buvo tūkstančius metų greta, tačiau mokslu tikinčiam žmogui jie pradėjo ryškėti ne taip jau seniai. Šiuo metu tyrimai liudija, kad kasdienė savistaba, meditacija, dėmesio lavinimas kuria daugybę naudos kiekvienam mūsų, tik tam reikia reguliarumo ir nuoseklumo (o kam to nereikia?). Būdų kaip praktikuoti yra įvairių: tai ir savo kvėpavimo stebėjimas, kūno pojūčių tyrinėjimas, tam tikri pratimai judant ir vaikštant.
Kas atvedė į mindfulness?
Mano darbas, asmeninis smalsumas ir gyvenimo aplinkybės. Sąmoningumo tema yra itin plati ir mano akimis reikšminga, nes apima visas kitas gyvenimo sritis - taip ją atradau anksčiau dirbęs psichologijos dėstytoju. Pastebima, kad ši tema susijusi ir su žmogaus amžiumi, nes maždaug tarp 25 - 40 metų sąmoningumo tema susidomime dažnas iš mūsų, tik žinoma skirtingai. Pridėkime šeimos sukūrimą, vaikų atsiradimą, gyvenimo trukmės pojūčio kitimą, prasmingos gyvenimo veiklos paieškas - tai dar vienos aplinkybių, kurios vedė mane link domėjimosi šia tema.
Dėmesingo įsisąmoninimo nauda
Man tai yra apie gyvenimo kokybę: apie išmintingus santykius su savimi ir kitais, apie jausmą, jog tikrai gyvenu. Kalbant tyrimais, akivaizdu, kad reguliarios meditacijos gerina bendrą sveikatą, kognityvinius procesus, emocijų reguliavimą, mažina patiriamą stresą, nerimą, skausmą, didina kūrybiškumą ir atjautą sau ir kitiems - kaip to visiems trūksta!
Kodėl verta rinktis lietuvišką knygą apie mindfulness?
Verta rinktis visas knygas šia tema, juk kiekvienas atrandame savo rašytojo stilių ir kelią į širdį ar protą. Asmeniškai stengiausi atvirai pateikti savo požiūrį, supažindinti ir pakviesti skaitytojus sveikai suabejoti savo automatizmu, kurio pilna mūsų kasdienybė ir tuo pačiu raginau pamėginti būdus, kurie yra laiko ir mokslo patikrinti. Kartais bičiuliu tikime labiau, nei ekspertu, todėl stengiausi rašydamas galvoti apie skaitytoją, kaip apie bičiulį, kuriam turiu papasakoti vertingų dalykų.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Artimiausia praktika iš knygos
Po šio klausimo pirma į galvą atėjusi mintis buvo - vynuogynas. Knygoje dalinausi kaip man padeda mūsų šeimos nedidelis vynuogynas, kurį turime už miesto. Stengiuosi jį prižiūrėti nesiekdamas tobulumo, nes nesu joks sodininkas. Tačiau leisti sau nesiekti tobulumo ir tuo pačiu tęsti veiklą yra sunkus iššūkis, ypač jei žmogus linkęs į perfekcionizmą ir maksimalizmą. Turiu nemažai savyje to, todėl mokausi mylėti save labiau, kai nesu toks, koks noriu būti savo vaizduotėje. Vynuogynas man tą primena kiekvieną kartą, kai ten lankausi. Nuostabus jausmas - skanu gomuriui ir sielai.
Jausmas paėmus pirmąją knygą į rankas
Jaudulys. Dėl to kas padaryta, dėl to kas nepadaryta, dėl to kas laukia.
Kam skirta knyga?
Smalsiam, ieškančiam, norinčiam mylėti stipriau, gyventi ilgiau ir tuo pačiu bijančiam, dvejojančiam, kenčiančiam, pavargstančiam…
Planai ateičiai
Neturiu ambicijų tapti rašytoju, nors savo mintį parašyti knygą pamenu nuo vaikystės. Tokių minčių vis aplanko vėl ir vėl, bet veju jas šalin, juk knygas rašyti yra prabangus užsiėmimas! Pažiūrėsiu kiek kartų tos mintys grįš dirbtinai jų nestimuliuojant, tuomet ir pažiūrėsime.
Palinkėjimas skaitytojams
Šiandien yra gražiausia vasaros diena. Nepražiopsokite saulės. Apkabinkite ką nors minutei.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Rekomenduojamos knygos
- Apie santykį su gamta ir tuo pačiu savimi: H. D. Thore „Voldenas, arba Gyvenimas miške"
- Apie santykį su sunkumais ir dievu: A. W. Watts „Nesaugaus gyvenimo išmintis"
- Apie santykį su mirtimi ir tuo pačiu gyvenimu: F. Pranešti el.
Knygos pristatymas Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje
Penktadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje susirinkusiųjų laukė staigmena. Vėliau P. „Man, vaikui, užstrigo, kad tai vyko labai trumpai ir paskui vėl kažkas pradėjo savo kalbą, todėl paklausiau mamos: kodėl jie sakė, kad tai bus tylos minutė, bet minutės nesulaukė? Mama atsakė paprastai: tai viso labo simbolis. O aš pagalvojau, kodėl viena minutė turi tapti simboliu, ar tikrai tie mirusieji nenusipelnė tikros tylos minutės, o ne tik tylos minutės simbolio?“, - pasakojo į knygos pristatymą susirinkusiems psichologas, sertifikuotas dėmesingo įsisąmoninimo mokytojas P. Juk net ir žodį „patylėk“ esame įpratę naudoti kaip nuorodą į bausmę, - kolegą papildė Paulius Rakštikas. Jo teigimu, knyga „Staigmena gyventi“ susijusi su tokiu tylos minutės supratimu ir yra apie tai, kaip gyventi gyvenimą, kad jis netaptų gyvenimo imitacija, simboliu. P. Rakštikas sako atradęs, kad tie būdai, kuriuos aprašė savo knygoje, leidžia „prisiliesti prie tikrų dalykų - prie tikrumo, o ne imitacijos. Tad knyga yra apie vis tikresnį, nesimbolišką kasdienybės išgyvenimą ir pajutimą“.
Diskusijos apie Mindfulness
„Pradėjęs studijuoti psichologiją daug domėjausi pozityviąja jos kryptimi ir man ji gerus penkerius metus atrodė kaip atsakymas į daugelį klausimų - buvau įsitikinęs, kad būdamas ambicingas ir optimistiškai nusiteikęs žmogus gali viską padaryti. Rytis Juozapavičius, savo ruožtu, pastebėjo, kad mindfulness pasižymi tarytum lengvu, bet užtikrintu prisilietimu prie esminių dalykų. Pasak jo, pirmieji krikščionys arba pirmieji budistai, kai dar nebuvo susiformavusios religijas atstovaujančios organizacijos ir struktūros, patyrė panašų lengvumą ir nevaržymą, kokį šiandien žmonėms dovanoja mindfulness.
Pristatymo metu nuskambėjo klausimas, ar galima tikėtis, jog taikant mindfulness praktikas gyvenimas nelėktų taip greitai, o sulėtėtų? Paulius Rakštikas sureagavo pataisydamas, kad „iš tiesų pats gyvenimas ir nelekia greitai, tiesiog mes jį taip gyvename. Todėl savo knyga P. Rakštikas kvietė visomis aplinkybėmis - tiek bendraujant ar stebint žmones, tiek išgyvenant tylą - stengtis būti dėmesingais tam, kas vyksta čia ir dabar, pastebint kylantį vertinimą, ir jį kuriam laikui padedant į šalį. Sakykime, galime mėginti pajusti savo kūną taip, kaip esame čia ir dabar, ir paprasčiausia pabūti su tuo. Ypatingą dėmesį autorius atkreipė į žodį „stebėjimas“. Jis pasakojo lapkritį trumpam apsistojęs prie Kuršių marių, o kai anksti ryte planavo medituoti, meditacija virto labiau kontempliacija, stebėjimu to gražaus vaizdo, kuris buvo už lango. „Sėdėjau, stebėjau maždaug pusvalandį tą vaizdą, ir pastebėjau krentančią snaigę. Tą akimirką suvokiau, kad niekada iki tos dienos nebuvau pastebėjęs žiemos pradžios.
Jo mintis papildė knygos pristatyme taip pat dalyvavusi psichologė, Depresijos gydymo centro įkūrėja Aušra Mockuvienė, kuri svarbiausia mindfulness teikiama galimybe laiko formuojamą įgūdį būti su savimi pačiu, savo emocijomis ir mokymąsi, kaip būti gera talpa sau, savo jausmams. Tačiau „žmonės turi suvokti, kad tas išbuvimas yra formuojamas įgūdis ir todėl knygoje pateiktos praktikos reikalauja darbo. Pati knygos forma, kurioje yra vietos užrašams, pasirinkta kaip ženklas, kad tai yra darbo įrankis, skirtas ne tik perskaityti ir sužinoti, bet ir bandyti praktikuoti“, - pridėjo knygos „Staigmena gyventi“ autorius P.
Kaip pastebi psichologas, žmogus turi pats pajausti, kad mindfulness jam gali padėti, kita vertus, sunku šią idėją pasiūlyti žmogui, laukiančiam labai konkretaus atsakymo: „Panašų klausimą aš girdžiu nuolat - tai tarsi turėtų tapti dar viena tablete arba kažkokiu įrankiu, bet savaime tai nėra labai aiškiai apčiuopiamas įrankis, nes daug kas priklauso nuo to, kiek jūs turite ambicijos išbūti su tuo, kas vyksta. Dažnai žmonės meta, nes tiesiog nėra greito rezultato. Per kiek laiko įvyksta pokytis? Mokslininkų tarpe priimta manyti, kad du mėnesiai kasdieninių praktikų jau turi apčiuopiamą rezultatą, o pradėti galima kad ir skiriant 10 minučių, geriausia ryte, tylai ir stebėjimui, kas toje tyloje vyksta. Ir visgi Paulius Rakštikas primena, kad nereikėtų žiūrėti į tai, kaip į rezultatą, o veikiau džiaugtis esama akimirka: „mes galime bet kada grįžti į dabartinę momentą ir apsidairyti, kur esame, kas mus supa, kaip jaučiamės - kad esame gyvi, kad kvėpuojame, o aplink mus vyksta gyvenimas.
Kalbėdamas apie mindfulness kasdienybėje P. Rakštikas pateikė pavyzdį iš šeimyninio gyvenimo: „Auginame tris mažus vaikus, ir jie tikrai yra geriausi mokytojai visomis prasmėmis. Man labai gera, kai aš iš vaikų gaunu tai, kuo aš stengiuosi būti, pavyzdžiui, sėdime visi prie stalo, pusryčiaujame, kažką imu, dedu į burną, o mano septynerių sūnus sako: tėti, tu net nepauostei, ką valgai. Nuo tokio komentaro absoliučiai pasikeičia pusryčiai.
Mindfulness ir Depresija
Apie tai, kad mindfulness praktikos taip pat veiksmingos susiduriant su Depresijos gydymo centro pacientų patiriamais sunkumais, pasakojo psichologė A. Mockuvienė: „Žvelgdami į mindfulness efektyvumui skirtų tyrimų rezultatus, aiškiai matome, kad tai gali būti labai efektyvi pagalba nerimo sutrikimų, depresijos atvejais, taip pat didelius skausmus patiriantiems, nepagydomomis ligomis sergantiems žmonėms. Tą rodo ne tik plati jau atliktų tyrimų bazė, bet ir mūsų kasdienė patirtis Depresijos gydymo centre, kur užsiėmimus veda ir Paulius. A. Mockuvienė teigė savo darbo praktikoje aiškiai pastebinti, jog mindfulness praktikų metu įgyjami įgūdžiai ypatingai reikalingi žmogui, kai jis serga depresija. Svarbiausias įgūdis, pasak psichologės, yra buvimas su sunkiais jausmais, įkyriomis ir mūsų niekaip neapleidžiančiomis neigiamomis mintimis bei kriziniais išgyvenimais. O jeigu ir nesergame depresija, juk kiekvienas žinome, kaip sunku kartais išsikapstyti iš uždaro sunkių minčių ir nerimo rato, ir sugrįžti tiek į savo kūno, tiek į pojūčių stebėjimą, tiek į buvimą su jausmu, o ne mąstymą apie jausmą. Tačiau, kaip pastebi A.
tags: #psichologas #paulius #rakstikas #knyga