Įvadas
Depresija yra rimta psichikos liga, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji ne tik keičia žmogaus emocinę būklę, bet ir gali turėti įtakos kognityvinėms funkcijoms, įskaitant žodinę atmintį. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip depresija veikia žodinę atmintį, kokie yra galimi gydymo būdai ir kaip ergoterapija gali padėti atkurti bendravimo įgūdžius.
Alkoholio įtaka smegenų chemijai
Priklausomybė nuo alkoholio yra liga, kuri tiesiogiai veikia smegenų veiklą. Specialistai teigia, kad ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia cheminius pokyčius smegenyse, ypač neuromediatorių apykaitoje ir jautrumo. Tai lemia nekontroliuojamą alkoholio vartojimą, kurio poreikis tampa toks pat stiprus kaip ir gyvybiškai svarbūs poreikiai, pavyzdžiui, alkis ar troškulys. Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata teigia, kad dėl šių pokyčių net labai valingi žmonės tampa bejėgiai prieš priklausomybę.
Alkoholizmo simptomai ir pasekmės
Pagrindinis priklausomybės nuo alkoholio simptomas yra alkoholio vartojimo kontrolės susilpnėjimas. Žmogus negali nuspėti, kada pradės vartoti alkoholį, nekontroliuoja išgeriamo alkoholio kiekio bei laiko, kada liausis gėręs. Nustojus gerti, atsiranda abstinencijos būklė - drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas, nemiga, depresija, baimė, nerimas, o kraštutiniu atveju - alkoholinė psichozė (baltoji karštligė, kai žmogui ima kažkas vaidentis) arba epileptiniai traukuliai. Laiką, per kurį žmogus tampa priklausomas, apie 60 proc. lemia, kaip manoma, genetika. Kiti veiksniai - aplinka, žmogaus gyvenimo būdas ir pan.
Cheminė priklausomybė nuo alkoholio neišvengiamai veikia ir emocinius žmogaus išgyvenimus. Kai žmogus „užgeria“, vėliau pradeda jausti kaltę, graužiasi, kad apvylė savo šeimos narius, apsvaigęs galbūt juos įžeidė, net panaudojo fizinį smurtą. Taip pat kaupiasi darbo problemos, nes žmogus neatlieka tam tikrų užduočių, padaro pravaikštą, taigi ima prarasti savo socialinį statusą, darbą, artimuosius, draugus, darosi vis labiau vienišas.
Alkoholio poveikis impulsų kontrolei ir elgesiui
Vilniaus priklausomybių ligų centro psichologas Vytautas Jurkuvėnas teigia, kad dėl alkoholio poveikio žmonės daug sunkiau kontroliuoja savo impulsus, todėl išgėrus keičiasi jų elgesys. Tai, ką žmogus pagalvoja būdamas blaivus, išgėręs dažniau padaro. „Alkoholis dažnai nuima „stop“ mygtuką“, - sako V. Jurkuvėnas. Apsvaigus sunkiau įvertinti pasekmes, o jei žmogus dar turi ir agresijos kontrolės problemą, šeimoje prasideda smurtas.
Taip pat skaitykite: Harmoningi santykiai pagal Vytautą
Žodinės atminties ypatumai sergant depresija
Tyrimai rodo, kad depresija sergantiems asmenims gali pasireikšti įvairūs žodinės atminties sutrikimai:
- Sumažėjęs žodžių įsiminimas: Depresija sergantys asmenys gali sunkiau įsiminti naujus žodžius ar sąrašus.
- Sutrikęs atgaminimas: Net jei informacija buvo įsiminta, gali būti sunku ją atgaminti vėliau.
- Sumažėjęs darbinės atminties pajėgumas: Darbinė atmintis yra trumpalaikė atmintis, kuri leidžia mums laikinai saugoti ir apdoroti informaciją. Depresija gali sumažinti darbinės atminties pajėgumą, todėl sunku sekti pokalbius ar atlikti užduotis, reikalaujančias informacijos išlaikymo atmintyje.
- Didesnis jautrumas trukdžiams: Depresija sergantys asmenys gali būti jautresni trukdžiams, kurie gali apsunkinti informacijos įsiminimą ir atgaminimą.
- Sutrikusi kontekstinė atmintis: Kontekstinė atmintis leidžia mums prisiminti informaciją kartu su jos kontekstu, pavyzdžiui, kur ir kada mes ją išgirdome. Depresija gali sutrikdyti kontekstinę atmintį, todėl sunku prisiminti informacijos šaltinį ar aplinkybes.
Galimi žodinės atminties pokyčių paaiškinimai
Yra keletas galimų paaiškinimų, kodėl depresija gali paveikti žodinę atmintį:
- Neurotransmiterių disbalansas: Depresija yra susijusi su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas, disbalansu smegenyse. Šie neurotransmiteriai atlieka svarbų vaidmenį kognityvinėse funkcijose, įskaitant atmintį.
- Stresas ir kortizolis: Depresija dažnai yra susijusi su padidėjusiu streso lygiu ir kortizolio (streso hormono) išsiskyrimu. Ilgalaikis kortizolio poveikis gali pažeisti smegenų sritis, atsakingas už atmintį, pavyzdžiui, hipokampą.
- Sumažėjęs smegenų aktyvumas: Tyrimai rodo, kad depresija sergantiems asmenims gali būti sumažėjęs smegenų aktyvumas tam tikrose srityse, įskaitant prefrontalinę žievę, kuri yra svarbi vykdomosioms funkcijoms ir dėmesiui.
- Dėmesio sutrikimai: Depresija gali sukelti dėmesio sutrikimus, kurie gali apsunkinti informacijos įsiminimą ir apdorojimą.
- Motyvacijos stoka: Depresija sergantys asmenys gali jausti motyvacijos stoką ir energijos trūkumą, o tai gali sumažinti jų pastangas įsiminti informaciją.
- Miego sutrikimai: Depresija dažnai yra susijusi su miego sutrikimais, kurie gali neigiamai paveikti atmintį ir kognityvines funkcijas.
Bendravimo sunkumai sergant psichikos ligomis
Sergant psichikos ligomis, bendravimas gali tapti sudėtingas dėl įvairių priežasčių. Šizofrenijai būdingi kognityviniai ir emocijų sutrikimai, kurie veikia kalbą, mąstymą, suvokimą, nuotaiką ir savęs suvokimą. Asmenys, sergantys šizofrenija, dažnai vengia neformalaus bendravimo, jaučiasi uždari, vieniši ir pasyvūs.
Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai pasireiškia liūdna arba pakilia nuotaika, nesirūpinimu savo išvaizda, uždarumu, vengimu akių kontakto, sulėtėjusiais judesiais ir mąstymo tempu. Šie asmenys sunkiai susikaupia, jiems sunku nuosekliai išdėstyti mintis. Asmenybės sutrikimams būdingas atsiribojimas nuo emocijų ir socialinių kontaktų, įtarumas ir nepasitikėjimas kitais žmonėmis.
Ergoterapija kaip pagalbos priemonė
Ergoterapija yra veiksminga priemonė, padedanti atkurti bendravimo įgūdžius ir pagerinti gyvenimo kokybę sergant psichikos ligomis. Ergoterapija (gr. Ergon - darbas, terapija - gydymas) - pacientų galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius, bei visuomenės nustatytus reikalavimus. Pagrindinis ergoterapijos tikslas - paciento mokymas atlikti veiklą, užduotis ir vaidmenis siekiant užtikrinti produktyvų gyvenimą, savęs bei aplinkos kontrolę.
Taip pat skaitykite: Vytauto įžvalgos apie psichologiją tarp JAV lietuvių
Ergoterapijos sritys ir tikslai
Ergoterapija apima įvairias veiklos sritis, įskaitant kasdieninę veiklą (maitinimasis, asmens higiena, apsirengimas), produktyviąją veiklą/darbą (studijos, profesinė praktika) ir laisvalaikį (dalyvavimas įvairiose veiklose, hobis, sportavimas). Ergoterapeutas gali pritaikyti kompensacines priemones, kad pacientas savarankiškai galėtų atlikti tam tikrus veiksmus.
Ergoterapijos metodai ir veiklos
Ergoterapeutas gali organizuoti tapymo, piešimo, keramikos, mezgimo, medžio darbus, audimo, floristikos, fotografijos, dainavimo, šokio, grojimo, poezijos kūrimo, dramos, rankdarbių, maisto ruošos grupes. Tai padeda išreikšti emocijas, sudaroma galimybė išreikšti agresyvius jausmus socialiai priimtina forma (piešimas, lipdymas ar pan. - tai nepavojingi agresijos išraiškos būdai). Ergoterapeutas turėtų pasirinkti veiklos rūšį pagal paciento interesus, o darbo įrankiai ir medžiagos turėtų būti geros kokybės ir paruošti naudojimui.
Ergoterapijos nauda
Ergoterapija padeda išlaikyti ar koreguoti santykius su artimaisiais, stiprina fizinę būklę, ugdo bendravimo įgūdžius. Fiziniai pratimai stiprina žmogaus savivertę, žmogus tampa stipresnis, patrauklesnis. Grupės - tai natūrali mokymosi aplinka, kurios nariai turi galimybę bendrauti ne tik su ergoterapeutu, bet ir su kitais grupės nariais. Svarbu, kad būtų suformuluotas ergoterapijos tikslas, numatyti grupės bei kiekvieno grupės nario vertinimo kriterijai.
Pagalba priklausomiems asmenims
Narkomanų anonimų (NA) draugija yra ne pelno siekianti organizacija, kurios susirinkimus gali lankyti bet kas, nėra jokių narystės mokesčių. Joje žmonės sveiksta pagal specialią 12 žingsnių programą, o sveikstantieji padeda tokio pat likimo žmonėms. Lietuvoje NA grupės jau susikūrusios aštuoniuose miestuose.
Psichologas Vytautas Jurkuvėnas teigia, jog dažniausiai žmonės į narkotikų liūną įklimpsta dėl vaikystėje patirtų sunkumų. Psichologinės traumos, meilės ir bendravimo trūkumas sukelia norą bėgti nuo realybės. Narkotikai iš pradžių padeda, tačiau jų sukeltos pasekmės būna tragiškos.
Taip pat skaitykite: Apie Joną Žemaitį-Vytautą
V.Jurkuvėno teigimu, svarbiausia leisti žmogui pajausti pasekmes, nesaugoti jo nuo jų. Pirmiausia, narkotikus vartojantis žmogus praranda pinigus, todėl negalima jam jų duoti ar skolinti. Reikia leisti jam pajausti, kad kažką praranda. Ilgiau vartojantys praranda ir žmones aplink save.
Įkyrios mintys ir kaip su jomis kovoti
Psichologas dr. Vytautas Jurkuvėnas teigia, kad obsesinės mintys taip pat yra tiesiog įprastas mūsų psichikos reiškinys. Kada įkyrios mintys pradeda nuolatos kartotis, kelti nerimą ar kitus nemalonius jausmus, jas vadiname obsesinėmis mintimis. Jos gali būti įvairaus - seksualinio, agresyvaus, prislegiančio, gąsdinančio ir kito turinio.
Jei obsesinės mintys pradeda trikdyti žmogaus kasdienybę, darbinę veiklą ar santykius su kitais žmonės, verta pagalvoti, kaip galima sau padėti. Išties kartais žmonės, patirdami obsesines mintis ar kompulsijas, bando save „gydyti“ specialistų nerekomenduojamais būdais, pavyzdžiui, alkoholiu ar psichoaktyviosiomis medžiagomis. Tačiau alkoholio vartojimas tam, kad sumažintume įtampą, stresą ar panašiai, gali tapti papildoma problema.
Jeigu problema didelė, visada geriausia nebijoti prašyti pagalbos - ar specialistų, ar aplinkinių. Man atrodo, kad šiais laikais tikrai nėra sudėtinga susirasti psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą; labai padeda ir artimųjų parama, pokalbiai su draugais, šeimos nariais. Obsesinių minčių, kompulsijų problemos dažniausiai pradedamos spręsti nuo to, kad žmogus pirmiausia turi suprasti ir susigaudyti, kad kai aplanko obsesinės mintys (pvz., noras padaryti kažką agresyvaus, nepadoraus), nereikia su jomis susitapatinti. Kad tai yra tiesiog mintys, o ne elgesys, ir tai, kad aš kažką pagalvoju, nėra kažkas blogo. Tuomet svarbu sau leisti panagrinėti: apie ką čia gali būti tos mintys? Iš kur jos ateina? Kodėl jos kyla?
Kur kreiptis pagalbos
Lietuvoje veikia daug organizacijų ir specialistų, teikiančių pagalbą psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims. Štai keletas iš jų:
- Anoniminiai alkoholikai: Ši draugija vienija žmones, norinčius mesti gerti. Vienintelė sąlyga būti draugijos nariu - noras mesti gerti. Anoniminiai alkoholikai nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio.
- Anoniminiai lošėjai Lietuvoje: Tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, siekdami padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą.
- Pagalba patyrusiems smurtą: Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) įdiegė visiems centrams bendrą telefono numerį: 8-700-55516. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistai, atsiliepę telefonu, išklausys, suteiks teisinę, psichologinę ir informacinę pagalbą, kuri yra nemokama ir konfidenciali.
- PRIKLAUSOMYBIŲ LIGŲ SPECIALISTŲ ASOCIACIJA: Vadovaudamiesi socialinės atsakomybės ir savanoriškumo principais teikia nemokamas priklausomybių konsultacijas telefonu.
Taip pat galite kreiptis į psichologus, psichoterapeutus ir psichiatrus, kurie teikia individualias konsultacijas ir gydymą.
tags: #vytautas #jurkuvenas #depresijos