Psichologė-psichoterapeutė Darja Norbutė atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliančią situaciją, susijusią su moterų psichologine būkle po gimdymo. Ji skatina ieškoti efektyvių būdų, kaip padėti moterims šiuo jautriu laikotarpiu. Šiandien, pasak jos, vienas iš pagrindinių pagalbos šaltinių moterims, patiriančioms psichologinius sunkumus, yra aktyviai besikuriančios realios ir virtualios mamų bendruomenės.
Gimęs vaikas - išbandymas moteriai ir porai
Gimus vaikui, moters gyvenime įvyksta reikšmingi pokyčiai. Neuromokslininkų tyrimai įrodo, kad moters smegenyse vyksta pokyčiai, hormonų balansas daro įtaką elgesiui, vyksta ir psichologinis virsmas. Specialistės teigimu, mamos pačios neretai įvardija, kad motinystėje išgyvena stiprius jausmus ir jaučiasi vienišos dėl staiga pasikeitusios jų tapatybės, kasdienės aplinkos ir nutrūkusių ryšių.
„Santykiai - svarbiausia mūsų gyvenimo varomoji jėga, o tapus mama, išgyvenama daug vidinių pokyčių. Keičiasi ir žmonės aplink mus. Taip dažnai nebematome kolegų ar nebegalime pasilikti vakarėliuose per naktį, tenka ieškoti naujų žmonių, kurių gyvenimo būdas būtų panašesnis į mūsų naująjį. Šiuo pereinamuoju paieškų laikotarpiu, kai moteris bando susivokti „kas aš esu“ ir „su kuo man pakeliui“, ir yra jaučiama didžiausia vienatvė. Tai, kas seniau moterį gelbėjo nuo vienatvės, galimai nebeveikia, o tai, kas gelbės ilgainiui - dar neišsigrynino, neatsirado“, - aiškina specialistė.
Atsiradus naujam „visatos centrui“, pasikeičia ir šeimos gyvenimo būdas bei rutina. Pasak D. Norbutės, natūralu, kad gimus kūdikiui, partnerių tarpusavio santykiai patiria sunkumų ar net krizių. „Kas šeimoje buvo nusistovėję anksčiau, atsiradus vaikui, dažnai turi keistis. Keičiasi daugelio šeimos narių poreikiai ir lūkesčiai. Tenka patirti daug „senojo gyvenimo“ netekčių ir su jomis susitaikyti. Tenka ne tik patenkinti savo ir kūdikio poreikius, bet surasti jėgų ir būdų išlikti ryšyje su partneriu. Įtemptose situacijose neišspręsti poros santykių sunkumai gali ir vėl išlįsti į dienos šviesą. O nesprendžiami sielos skauduliai gali baigtis ir rimtomis psichologinėmis problemomis“, - sako D. Norbutė.
Bendrystė kaip pagalbos būdas
Psichologė D. Norbutė teigia, kad yra ne vienas būdas, kaip sau padėti ir gyti nuo pogimdyvinės depresijos ar patirti mažiau nemalonių jausmų auginant vaikus. Vienas iš jų - buvimas mamų bendruomenėje. Užsienio šalyse veikia nuoseklios programos, kai moteriai, susilaukusiai kūdikio, iš karto yra priskiriama bendruomenė, kurioje vyksta reguliarūs susitikimai su kitomis mamomis.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Šiandien galima pastebėti, kad ypač dabar ėmė kurtis daug įvairiausių mamų bendruomenių, atstovaujančių skirtingus požiūrius į motinystę ir vaikų auginimą. Socialiniai tinklai suteikė plačias galimybes mamoms bendrauti tarpusavyje ir dalintis patirtimi. „Artimą sau bendruomenę surasti nėra taip jau paprasta. Bet bendruomenės nėra vienodos ir nė viena iš jų nėra kažkokia „teisingesnė“ už kitą. Tiesiog kai kurios jų yra gana uždaros, kitos galbūt tolimos savo deklaruojamomis pažiūromis. Dažniausiai mes tiesiog ieškome į save panašių bendraminčių. O ieškodami, būna, užklystame ir ten, kur mums ne visai tinka būti. Tačiau atradusios patinkančią bendruomenę, mamos atranda svarbius dalykus - bendrystę ir ryšį. Ryšyje mes nusiraminame, pasijuntame kažko didesnio dalimi“, - dalijasi psichoterapeutė.
Anoniminės išpažintys internete
Prieš mažiau nei metus socialiniame tinkle „Instagram“ internetinę bendruomenę „Motherhood Is Sexy“ įkūrusi pametinukų mama Ieva Juodelė pasakoja, kad prieš keletą mėnesių interneto puslapyje motherhoodissexy.com atidarė virtualią išpažinčių klausyklą, kaip dar vieną viešai prieinamą galimybę mamoms anonimiškai išsikalbėti. „Yra mamų, kurios nori neatskleisdamos savo tapatybės anonimiškai išlieti savo emocijas, aprašyti jų gyvenimus pakeitusius įvykius ar tiesiog išsiverkti, kad jaučiasi nepakankamai geros mamos. Suteikėme visiškai nemokamą platformą, į kurią bet kuriuo paros metu užsukusi mama gali parašyti savotišką „išpažinties“ laišką. Tikime, kad mamoms tai suteikia palengvėjimo jausmą ir paskatina žengti kitą žingsnį - kreiptis į specialistus pagalbos“, - sako projekto autorė.
Ieva pasakoja, kad į virtualią anoniminę klausyklą daugiausia išpažinčių atkeliauja santykių su vyrais ir anytomis temomis. Mamos rašo apie vienatvę motinystėje, pogimdyvinę depresiją, nemeilę savo vaikui, žindymo problemas, senojo gyvenimo ilgesį ir seksualinio gyvenimo problemas. „Kasdien gauname nuo kelių iki keliasdešimties anoniminių mamų laiškų-išpažinčių. Mes nežinome šių išpažinčių autorių, kas tos moterys, kur jos gyvena, kokios jų profesijos ir kiek vaikų turi. Virtuali klausykla yra visiškai anonimiška ir saugi erdvė „išsirašyti“ savo skausmą, pyktį ir neviltį“, - pasakoja I. Juodelė.
Viešai bendruomenės paskyroje, per „Instagram“ „story“ pasidalinus konkrečia skaudžia išpažintimi, atsiranda didelis moterų noras susipažinti su tą išpažintį parašiusia moterimi: „Čia moterys atranda ne tik sau artimas bičiules, su jomis susitinka ir geria kavą, bet ir bendraudamos būreliais gyja nuo didelių sukrėtimų.“
Atvirumas ir ironija - ne visiems
Socialiniuose tinkluose apstu mamų pareiškimų apie tai, kas dera ir kas ne mamai, turinčiai vaikų. Vienoms mamoms atvirai rodyti netvarką namuose ar ironizuoti savo dieną atrodo normalu, o kitoms - absoliučiai nepriimtina. Kol vienos šalinasi tiesmuko atvirumo ir renkasi „minkštesnes“ kasdienybės realijas, kitos atvirkščiai - socialiniuose tinkluose renkasi būti bendruomenėse, kurios atskleidžia nenušlifuotą motinystės buitį.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
I. Juodelė prisipažįsta, kad net nesapnavo, jog šiandien šią paskyrą seks ir į kasdienius mamų bendruomenės vargus ir džiaugsmus įsitrauks daugiau kaip 11,5 tūkst. moterų iš visos Lietuvos ir net užsienio. „Su kolegėmis juokiamės, kad į mūsų ironišką ir net tiesmuką bendruomenę ateina ne kiekviena mama. Reikia turėti gerą humoro jausmą ir pagauti mūsų „vaibą“. Nėra taip, kad čia vyksta nerimti dalykai ir per dienas blevyzgojame, ne - čia mamos betarpiškai guodžia ir palaiko viena kitą. Neseniai apklausėme mamas ir iš 1500 mamų 92 proc. pasakė, kad aktyvus įsitraukimas į bendruomenės gyvenimą joms padeda ištverti sunkias dienas su vaikais. Čia mamos jaučiasi saugios ir laisvos kalbėti atvirai apie savo gyvenimą.“
Projekto autorė pasakoja, kad ypač daug moterų nori ne tik dalintis kasdienybe socialiniuose tinkluose, bet ir dalyvauti gyvuose susitikimuose ir patirti bendrystę.
Darja Norbutė: psichologės kelias ir požiūris į psichoterapiją
Darja Norbutė yra klinikinė psichologė ir psichodinaminės krypties psichoterapeutė. Ji teigia, kad kiekvienas žmogus turi daug vidinių „kambarių“, kuriuose saugo įvairius išgyvenimus. Vieni kambariai būna prižiūrėti, tvarkingi, o kiti - apleisti, skaudūs, į kuriuos nesinori grįžti. Ilgainiui tokie uždaryti kambariai pradeda varžyti, trukdo kurti santykius, siekti tikslų, sukelia nerimą ir kitus simptomus.
Psichoterapija D. Norbutei visų pirma yra apie ryšį - ryšį su terapeutu, kuris padeda užmegzti ryšį su savimi. Atviras pokalbis leidžia nurimti, tyrinėti savo giliausius jausmus ir mintis, ieškoti sąsajų, suprasti, kokias žymes tuose kambariuose paliko asmeniniai patyrimai, bei rinktis tvarkymosi strategijas.
Ji siekia padėti savo klientams jausti daugiau ramybės ir pasitenkinimo savo asmeniniu gyvenimu bei susitvarkyti su kamuojančiais simptomais. Jai svarbu sužadinti smalsumą ir paskatinti klientus toliau tyrinėti savo vidinius kambarius, ieškoti žodžių ir būdų, kaip išreikšti savo atradimus kitiems, bei kur ir kaip tai kūrybiškai įprasminti.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Išsilavinimas ir darbo patirtis
- 2014 - 2020 m. Individualios psichodinaminės psichoterapijos studijos, įgyta psichoterapeuto kvalifikacija
- 2014 - 2016 m. Vilniaus universitete įgytas klinikinės psichologijos magistro laipsnis
- 2009 - 2013 m. Vilniaus universitete įgytas psichologijos bakalauro laipsnis
- Nuo 2023 m. Lektorė Vilniaus Universiteto Medicinos fakultete
- Nuo 2017 m. VšĮ „Nerimo klinika“ psichologė, bendraįkūrėja
- Nuo 2016 m. Privati psichologo praktika
- Nuo 2016 m. Psichologė Vilniaus universiteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centre
- 2016 - 2018 m. Medicinos psichologė VšĮ Centro poliklinikos Psichiatrijos dienos stacionare bei Budinčio gydytojo tarnyboje
- 2017 - 2018 m. Asistentė Lietuvos sveikatos mokslų universitete
- 2014 - 2018 m. Lektorė Vilniaus universiteto Psichologijos mokykloje
- 2016 m. lapkričio - gruodžio mėn. Medicinos psichologė VšĮ Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centre
- 2015 - 2017 m. Budinti psichologė-savanorė VšĮ „Krizių įveikimo centras“
- 2015 m. gruodžio - 2016 m. balandžio mėn. Praktika VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Universitetinio konsultacinio centro Psichoterapijos dienos stacionare
Programėlė "Ramu"
Ieva ir Darja sukūrė pirmąją Lietuvoje panikos atakas patiriantiems žmonėms skirtą nemokamą interaktyvią programėlę „Ramu“. Per tris mėnesius ją atsisiuntė dešimt tūkstančių vartotojų. Vos per pirmas savaites interaktyvioji savipagalbos priemonė šoktelėjo į pirmąsias vietas tarp sveikatos ir sveikatingumo programėlių. Šis skaičius rodo, kiek daug Lietuvoje yra nerimo sutrikimų kamuojamų žmonių.
Psichologės teigia, kad centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai yra toksiški ir kelia priklausomybę. Psichologinės metodikos nerimui mažinti yra efektyvios, bet gydytojai pirmiausia skiria vaistų. Žmonėms irgi norisi greito rezultato, o tabletės gali tai suteikti. Bėda ta, kad vaistai veikia simptomiškai - nerimą užslopina, bet problemos neišsprendžia, nes nepanaikina priežasties.
Nerimas: normali reakcija ar sutrikimas?
Jausti nerimą yra normalu. Sunkiai užmiegame prieš tolimą kelionę ar pirmąjį pasimatymą, prieš egzaminą ar pokalbį dėl darbo jaučiame jaudulį. Visa tai - normali organizmo reakcija į tam tikras kritines situacijas, kai kyla rizika mūsų saugumui. Vos ji baigiasi, atlėgsta ir emocinis jaudulys.
Visgi būna ir kitoks nerimas, kuris nepraeina taip lengvai, vos išsisprendžia rūpimas reikalas. Kartais didelis jaudulys net neturi aiškios priežasties, būna pernelyg stiprus arba trunka kur kas ilgiau, nei turėtų. Nerimo sutrikimų kamuojami žmonės nuolat jaučiasi įsitempę, tarsi juos lydėtų baimės šešėlis. Kai galvoje zuja negatyvios mintys, sunku susikaupti darbe, o naktį - užmigti.
Psichologė Ieva Žvinienė teigia, kad nerimo požymiai panašūs į nepasitikėjimą savimi, nes tai labai susiję. Kai nepasitikime savimi, imame manyti, kad mums nepavyks tai, ko imamės. Savo ruožtu šios mintys kelia nerimą. Gali būti, kad nepasitikime ne tik savo gebėjimais, bet ir savo kūnu, tada nesuprantame, kas mums vyksta.
Pagalba - po ranka
I. Žvinienė ir D. Norbutė atkreipia dėmesį į nerimą, nuo kurio neretai prasideda rimti nuotaikos sutrikimai, o šie vėliau gali baigtis net ir tragiškai.
Mintis kurti mobiliąją programėlę kilo supratus, kad žmonėms psichologinė pagalba dažnai būna neprieinama. Programėlės „Ramu“ kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, todėl ji yra nemokama. Ši savipagalbos priemonė gali padėti išmokti valdyti savo nerimą, gali būti ir įžanga į individualią, grupinę terapijas.
Skirtingi nerimo veidai
Nerimo porūšių, anot psichologių, yra daugybė. „Vieni žmonės junta šį padidėjusį jaudulį kūnu - labiau plaka širdis, trūksta oro, pila šaltis arba karštis. Kitiems galvoje sukasi labai daug įvairių baimingų, abejones keliančių minčių“, - sako D. Norbutė.
Atskirkite, ar dažnai nerimaujate ir kiek tai trikdo jūsų kasdienį gyvenimą. Jei dėl nerimo negalite susirasti darbo ar sukurti santykių, netobulėjate kaip profesionalai, tai greičiausiai jau yra problema. Būna ir taip, kad baugių minčių kaustomas žmogus nebegali išeiti iš namų, nes mano, kad nutiks kas nors bloga. Tokia būsena vadinama agorafobija.
Panikos ataka
Labai intensyvus nerimas vadinamas panikos ataka. Tie, kurie tai patiria pirmą kartą, dažniausiai kviečia greitąją pagalbą, nes atrodo, kad ištiko insultas arba infarktas. Požymiai išties panašūs - staiga ima stipriai plakti širdis, skauda ir spaudžia krūtinę, atsiranda pojūtis, kad tuoj uždusi, svaigsta galva. Tai gali trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio arba net kelių valandų.
I. Žvinienė aiškina, kad kelias iki panikos atakos gana ilgas. Prieš staiga ir stipriai pasireikšdamas fiziškai, jaudulys tikrai buvo jau kelias savaites - galvoje sukosi neramios mintys, galbūt buvo sunku užmigti ir panašiai.
Panika gali atrodyti ir paradoksali. Būna, kad žmogus, įveikęs sunkią onkologinę ligą, staiga susiduria su stipriu panikos priepuoliu dėl kartais net menamos rizikos pasigauti infekciją. Psichologių tai nestebina - sunki liga yra trauminė patirtis, po jos neišvengiamai apima nerimas.
Mokytis reikšti emocijas
D. Norbutė pataria neskirstyti emocijų į teigiamas ir neigiamas. Kiekviena emocija yra signalas. Tarkime, kai peržengiamos mūsų ribos, supykstame, ir tai yra gerai, nes šiuo atveju pyktis suveikia kaip signalas, kad reikia save apginti kitam parodant, kaip elgtis su mumis negalima. Problemų kyla, kai žmogus nusprendžia, kad negražu rodyti pyktį, ir savo emociją stengiasi nuslopinti.
Išmokus pažinti ir reikšti emocijas, paprastai sumažėja ir nereikalingo jaudulio. „Nerimas - tai neapibrėžtas nuogąstavimo jausmas, kylantis iš mūsų įsivaizdavimo. Užtat raginame pasikalbėti su savo nerimu. Paklauskime savęs, kodėl bijome? Ar jau yra buvę panašių situacijų? Išsiaiškinkime, ką emocijos nori mums pasakyti“, - sako D. Norbutė.
Panikos atakos vidutiniškai prasideda 20-24 metų amžiaus žmonėms, tačiau jų pasitaikyti gali įvairiais gyvenimo laikotarpiais. 1 iš 16 moterų savo gyvenime patiria panikos sutrikimus, o vyrus, tai ištinka rečiau - šį sutrikimą patiria perpus mažiau - 1 iš 32.
D. Norbutė teigia, kad žmonės pirmą kartą susidūrę su tokiais sutrikimais dažnai iš pradžių kreipiasi ne į psichikos sveikatos specialistus, o atsakymo ieško pas kardiologus, šeimos gydytojus, todėl kelias pas tinkamus specialistus yra ganėtinai ilgas. Dėl šios priežasties Lietuvoje stiprių centrinę nervų sistemą veikiančių vaistų yra išrašoma tris kartus daugiau nei Latvijoje ar Estijoje.
Kaip elgtis panikos atakos metu
Svarbu ne bėgti nuo savo pojūčių ar stengtis jų išvengti, o suprasti, kad tai, kas su manimi vyksta - tai panikos ataka. Svarbiausia panikos atakos metu - sureguliuoti kvėpavimą. Panikos atakos metu kvėpavimas yra per dažnas, paviršinis. Labai svarbu sureguliuoti savo kvėpavimą - kvėpuoti giliai ir lėtai. Sureguliavus kvėpavimą kūnas nusiramins ir panikos ataka sumažės.
D. Norbutė sako, kad vengimas situacijų, kurios primena panikos ataką, tik stiprina nerimą. Kūnas pavargsta po patirtos panikos atakos, tad svarbu po jos stengtis atsipalaiduoti, taip pat geriau suprasti panikos atakos priežastis, pagalvoti, kas šiuo metu vyksta gyvenime, kas galėjo iššaukti šią panikos ataką.
tags: #psichologe #darja #norbute