Sapnai - paslaptinga ir neišsemiama žmogaus psichikos sritis, nuo seniausių laikų iki šių dienų dominanti ir intriguojanti. Nuo senovės šamanų iki šiuolaikinių psichoanalitikų, žmonės ieškojo būdų suprasti sapnų prasmę, jų poveikį mūsų gyvenimui ir netgi galimybę numatyti ateitį. Vieni sapnus prisimena, kiti ne, tačiau visi sapnuojame, patirdami neregėtus vaizdus, nepaprastas istorijas ir nuostabaus grožio ar siaubingo bjaurumo būtybes. Šiame straipsnyje panagrinėsime sapnų psichologinį aiškinimą, gilinantis į įvairių simbolių reikšmes, aptarsime įvairias sapnų teorijas ir istorinį sapnų aiškinimo kontekstą Lietuvoje.
Sapnai apie pasiklydimą: psichologinė reikšmė
Paslaptinguose sapnuose dažnai pasitaiko scenarijų, kai žmonės pasiklysta nepažįstamoje aplinkoje. Pasiklydimo sapnuose simbolika turi gilią psichologinę reikšmę, nes leidžia pažvelgti į sudėtingą sapnuojančiojo pasąmonę.
Svajonės apie pasiklydimą gali reikšti netikrumo, sumaišties ar prislėgtumo jausmą budriame gyvenime. Pasiklydimas sapne gali atspindėti suvokiamą kontrolės stoką sapnuojančiojo gyvenime arba simbolizuoti kelionę savęs atradimo link. Svajonės apie pasiklydimą gali būti susijusios su nerimu ar stresu budriame sapnuojančiojo gyvenime, o nežinomybės baimė arba baimė priimti neteisingus sprendimus gali pasireikšti pasiklydimo sapnuose. Sapnai apie pasiklydimą gali reikšti pasąmoningą vadovavimo arba aiškesnio tikslo suvokimo troškimą ir gali atsirasti per svarbius gyvenimo pokyčius.
Kaip susidoroti su sapnais apie pasiklydimą
Norint geriau susidoroti su sapnais apie pasiklydimą, rekomenduojama praktikuoti sąmoningumą, kad geriau suvoktumėte emocijas ir stresą keliančius veiksnius budriame gyvenime. Jei sapnas atspindi norą orientuotis, apsvarstykite galimybę kreiptis patarimo į patikimus draugus, šeimą ar mentorius. Įtraukite savirefleksiją, kad išsiaiškintumėte asmeninius tikslus, vertybes ir siekius. Meditacija, gilūs kvėpavimo pratimai arba fizinis aktyvumas taip pat gali padėti.
Svarbu prisiminti, kad sapnai apie pasiklydimą, kaip ir visi kiti sapnų scenarijai, yra subjektyvūs ir unikalūs kiekvienam žmogui.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Sapnų teorijos: nuo Froido iki Jungo
Zigmundo Froido psichoanalizė, suklestėjusi XX amžiuje, pasiūlė naują žmogaus psichikos sampratą ir sukūrė naują sapnų teoriją. Froidas iškėlė hipotezę apie pasąmonės egzistavimą ir teigė, kad sapnai yra "karališkas kelias į pasąmonę". Būtent sapnai išpildo pasąmonės troškimus, kurių asmenybė sąmoningai vengia ir nepripažįsta.
Kitas psichoanalitikas, Karlas Gustavas Jungas, pradžioje pritarė Froidui, tačiau vėliau iškėlė klausimą, kodėl kai kurie sapnų simboliai atkartoja įvairių kultūrų simboliką ir yra labai nutolę nuo asmeninės žmogaus patirties? Ilgai tyrinėjęs savo paties ir savo pacientų sapnus, įvairių kultūrų mitus ir simbolius, šis psichologas padarė išvadą, kad žmogaus pasąmonėje yra gilesni sluoksniai, siekiantys giminės, tautos, visos žmonijos bendrą istoriją. Šį klodą Jungas pavadino kolektyvine pasąmone. Tai tarsi žmogaus psichologinis paveldimumas, kurį galime palyginti su fizine žmogaus genetika.
Pavyzdžiui, Jungas aprašė sapną, kuriame žmogus nusileidžia į vis gilesnius namo aukštus, atrandamas vis senesnes patalpas, kol galiausiai pasiekia urvą su primityvių kultūrų liekanomis. Anot Jungo, svetainė viršutiniame namo aukšte atitinka psichikos sąmoningąją dalį, žemesnis aukštas - tai tarsi pirmasis pasąmonės lygmuo, asmeninė pasąmonė. Tačiau giliau buvo dar tamsiau, ir tai, psichologo nuomone, buvo pirmykščio žmogaus pasaulis jo viduje. Ši Jungo idėja reikšminga visiems, kurie domisi žmogaus gelmių psichologija ir nori rasti atsakymus į svarbius gyvenimo klausimus. Juk jeigu žmogus per pasąmonę gali susisieti su visos žmonijos paveldu, vadinasi, kartais sapnai gali būti ir kūrybinių idėjų šaltinis, gali pasiūlyti kitokį požiūrį į gyvenimą, gali praturtinti mus.
Sapnai Lietuvos kultūroje: nuo Gedimino iki šių dienų
Lietuvių kultūroje turime ryškių ir visiems žinomų pavyzdžių, kaip simboliniai sapnų vaizdiniai nulėmė reikšmingus sprendimus. Vienas iš tokių pavyzdžių - didžiojo kunigaikščio Gedimino sapnas, aprašytas Lietuvos metraščiuose. Gediminas susapnavo, kad ant kalno stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame staugia tarytum šimtas vilkų. Žynys Lizdeika interpretavo šį sapną kaip ženklą, kad Gediminas įkurs galingą sostinę, kurios garsas sklistų kaip šimto vilkų staugimas. Šis sapnas paskatino Gediminą įkurti Vilnių, dabartinę Lietuvos sostinę.
Tai vienas seniausių lietuvių rašytinėje tradicijoje užfiksuotų sapnų aiškinimų, tačiau tikėtina, kad pats sapnų aiškinimo menas Lietuvoje buvo perduodamas iš lūpų į lūpas nuo seniausių laikų. Kiekvienoje kaimo bendruomenėje būta žynių ir vaidilų - išmintingų vyrų ir moterų, saugančių ir perduodančių protėvių tradiciją. Būtent šiais žmonėmis būdavo labiausiai pasitikima, būtent jiems būdavo pasakojami sapnai, tikint, kad per sapnus su gyvaisiais bendrauja mirusieji ir dievai, ir praneša svarbias visai genčiai žinias. Greičiausiai sapnai buvo aiškinami remiantis tų laikų vertybių sistema ir žemdirbišku gyvenimo būdu, ir vėliau šie aiškinimai buvo sudėti į liaudiškus sapnininkus.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Mirusieji ir šiais laikais pasirodo sapnuose, ir šiomis dienomis per sapnus jie perspėja, pamoko, nurodo kaip elgtis. Lietuvos kraštotyros ekspedicijų dalyviai dažnai išgirsta pateikėjus pasakojant būtent tokius sapnus, kuriuose pasirodo mirusieji - galbūt todėl, kad jie išsiskiria iš kitų sapnų savo ypatingu emociniu krūviu ir liekamuoju efektu. Po tokių sapnų pasikeičia sapnuotojo santykis su mirusiuoju - pavyzdžiui, motina nustoja verkti mirusio vaiko, nes vaikas sapne paprašo jo nebeverkti arba pasirodo laimingas. Anot Jungo, toks ypatingas emocinis išgyvenimas būdingas archetipiniams, didiesiems sapnams, kurie net nėra interpretuojami įprastu psichologams būdu.
Dabar sapnų aiškinimo tradiciją perėmė profesionalūs psichoanalitikai. Kadangi ir žmonių vertybės, ir gyvenimo būdas žymiai pasikeitė, senieji sapnininkai nebegali atliepti šiuolaikinių poreikių, ir jais profesionalai nebesivadovauja. Vis dėlto ir internete, ir knygynuose gausu adaptuotų senųjų sapnininkų, kurie kartais kelia šypseną, nes atspindi kultūrinę tam tikro laikotarpio konkrečios tautos patirtį ir vertybes, kurios šiuo metu šioje erdvėje jau nebeveikia.
Šiuolaikinis požiūris į sapnus: psichoanalizė ir asmeninės asociacijos
Šiuolaikinėje psichologijoje sapnai laikomi svarbia pasąmonės išraiška, atspindinčia mūsų vidinius konfliktus, troškimus ir baimes. Sapnų analizė ir aiškinimas gelmių psichologijoje - įprasta darbo dalis, nes per sapnus pažįstame kliento pasąmonę, juose randame jo problemų ištakas ir galime numatyti tolesnę jo raidą.
Jungiškosios krypties psichoanalitikui aiškinant sapnus svarbiausia yra spontaniškos, gyvos kliento asociacijos ir realios žmogaus gyvenimo situacijos analizė. Kas šiuo metu vyksta jo gyvenime, kokius klausimus jis sprendžia? Kas vyko jo gyvenime ir jo sieloje išvakarėse, šią savaitę, šį mėnesį? Ką jam primena sapno veikėjai, daiktai, įvykiai? Kokie jausmai, mintys, prisiminimai, kūno pojūčiai, vaizdiniai jam iškyla apie kiekvieną sapno simbolį? Pradžioje mes kartu panyrame į sapno erdvę ir klausiame bei įdėmiai klausomės. Tuo būdu psichoanalitiko darbas tampa panašus į pribuvėjos darbą: mes neskubame paaiškinti sapno už klientą, mes padedame jam “pagimdyti” įžvalgą, nes tai pats tikriausias, neprimestas dalykas. Būtent spontaniška įžvalga padeda psichoanalitikui suformuluoti tikrąją sapno žinią, o klientui ja patikėti, ir tuo būdu geriau suprasti save bei priimti svarbius sprendimus.
Dažnai sapno reikšmė akivaizdi: štai moteris sapnuoja, kad nesėkmingai stengiasi nusiplauti rankas, ir atsibudusi suvokia, kad tai nuoroda į jos “suteptas rankas”, tai yra, į jos moralinį netyrumą. Vis dėlto sapnas byloja simboliais, metaforų kalba, ir būtent šią reikia prisiminti norint išsiaiškinti jo siunčiamą žinutę. Tenka atsitraukti nuo įprasto racionalaus mąstymo, atpalaiduoti savo fantaziją ir sekti paskui spontaniškai kylančias asociacijas. Pavyzdžiui, susapnavus erelį gali iškilti asociacijos apie kalnų viršūnes, imperatoriaus valdžią, erelio sugebėjimą kilti labai aukštai ir žaibu kristi žemyn medžiojant auką, erelio regėjimo aštrumą, dar gali iškilti arogantiško žmogaus pravardė “erelis”, iš mitologijos prisiminsime graikų dievą Dzeusą.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Anksčiau aptartame tradiciniame sapnų aiškinime sapno įvykiai ir veikėjai suvokiami kaip išorinio pasaulio atspindžiai, nurodantys buvusius, dabartinius arba būsimus įvykius, santykius - tai interpretacija objektyviu lygmeniu. Tuo tarpu psichoanalitikas įžvelgia subjektyvią sapno įvykių ir veikėjų prasmę, paprastai tariant, jis suvokia sapną kaip simbolinį paties sapnuotojo psichikos atspindį. Štai depresiškas žmogus gali sapnuoti, kad jį persekioja ar užpuola agresorius, ir jis atsibunda išsigandęs. Ilgiau pakalbėjus apie sapną paaiškėja, kad sapne reiškiasi paties sapnuotojo pyktis, agresija, kurią jis išstumia iš savo sąmonės budrioje būsenoje. Šis žmogus supranta, kad gyvena nesąmoningai nukreipdamas didžiulę agresiją pats į save, todėl nuolat jaučiasi prislėgtas ir nelaimingas. Kitas dažnai pasitaikantis sapnų motyvas - egzamino situacija. Sakykime, žmogus sapnuoja, kad laiko matematikos egzaminą ir labai nerimauja ar išlaikys, nors jau seniai yra pabaigęs ir vidurinę, ir aukštąją mokyklą, o dirba darbą, visai nesusijusį su matematika. Kalbantis paaiškėja, kad šis žmogus nuolat susirūpinęs dėl kitų žmonių įvertinimo, dar daugiau - kad jis pats save nuolat vertina labai priekabiai, prasčiau negu kiti vertina jį, nuolat save graužia ir kritikuoja. Šiuo metu jis kaip tik įgyvendina vieną naują projektą ir yra nepatenkintas tuo, kaip tai pavyksta, graužia save dėl netobulo darbo atlikimo. Vadinasi, pagrindinis egzaminuotojas - tai jis pats, ir norint išeiti iš šios situacijos reikia peržiūrėti savęs vertinimo standartus, tapti atlaidesniu sau pačiam.
Šie sapnų motyvai - daugiau ar mažiau tipiniai, pasikartojantys daugelio žmonių gyvenime skirtingais gyvenimo tarpsniais. Yra kur kas sudėtingesnių sapnų, kurių prasmė išaiškėja po ilgesnės analizės, kartais tam tenka paskirti ne vieną valandą, leisti sapnui kurį laiką susigulėti. Giliausias sapnų klodas atsirakina tik prisiminus ar papildomai paskaičius senąsias pasakas, mitus, simbolių žodynus.
Sapnų analizės pavyzdys
Štai 38 m. moters sapnas: "Mano tėvų namuose buvome keliese - aš, šlubas vadovas, jis kartu lyg mokytojas ir keliautojas, pora jaunų moterų, dar viena labai protinga moteris, irgi kažkokia mokytoja. Mus užbarikadavo ir nuodijo, mums kenkė ir norėjo sunaikinti kita grupė - kenkėjai, priešai. Mes užsidarėme langus, duris, tada jie pro duris leido dūmus, atjungė telefoną, per jį transliavo savo kalbas, pro langą jau tuoj tuoj įsiverš… Bet aš pamačiau, kad ta moteris mokytoja buvo virtuvėje ir nesivėlė į kovą, kažkaip sugebėjo išeiti iš buto, nusileisti žemyn, ir ji uždažė visus to kenkėjo, kitos grupės vado, tėvų namų langus, juos uždažė aklinai, lyg užmūrijo. Supratau, kad tai simbolinė kova. O čia viduje vadovauja pasipriešinimui šlubasis vadovas: nors jis palikęs savo įrankius mašinoje, ir dabar jau aišku, kad jie pagrobti, bet jis strateguoja, imasi veiksmų - tempia kilimą, jį vynioja. Jis turi planą, nes jis išminčius."
Kalbantis paaiškėjo asmeninis sapno kontekstas: moteris tuo metu buvo sukrėsta jos tėvui diagnozuota sunkia liga ir dalyvavo ieškant jam pagalbos, ieškant vilties. Sapnas šią viltį suteikė. Tačiau šlubojo vadovo - mokytojo ir keliautojo - vaizdinys kėlė klausimų, atrodė, kad jis kiek tolimesnis negu siekia asmeninės asociacijos. Iškilo mitologinė paralelė: šlubas yra graikų ugnies, amatų, kalvystės dievas Hefaistas, kurio istorija yra atmesto ir kenčiančio vaiko istorija, tačiau kartu ir didžiulio gyvybingumo bei kūrybingumo triumfas. Šlubuoja ir graikų gydymo dievas Asklepijas, primindamas visiems, kad geriausias gydytojas yra sužeistas gydytojas.
Grupinė sapnų analizė
Jungiškosios krypties psichoanalitikai analizuoja sapnus ir grupėse. Grupinis darbas su sapnu padeda įžiebti daugiau kūrybinės ugnies, per pasidalijimą sapnu yra bendraujama. Neskubama interpretuoti, visi grupės dalyviai išgyvena pasakojamą sapną lyg jis būtų nuosavas. Vyksta gilus pasidalijimas savo patyrimu, jausmais, mintimis, įžvalgomis. Paradoksalu, bet grupės narių asociacijos padeda atverti pačias asmeniškiausias prasmes - tuo būdu taip pat patvirtinama Jungo kolektyvinės pasąmonės prielaida. Nepažįstami žmonės nejučia tampa artimais bendrakeleiviais ieškant sapno, o kartu ir viso sielos gyvenimo prasmės.
Kiti dažni sapnų motyvai ir jų reikšmės
Be pasiklydimo sapnų, yra daugybė kitų dažnai pasitaikančių sapnų motyvų, kuriuos verta panagrinėti:
- Sapnai apie keliones: Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jautiesi šiame procese. Jei pats pasirenki maršrutą, vairuoji automobilį ar lėktuvą, tai yra ženklas, kad visiškai kontroliuoji savo gyvenimą. Tačiau, jei sapne esi tik keleivis, tai gali reikšti, kad gyvenimas tave neša pasroviui.
- Sapnai apie verkimą: Gali reikšti būsimus nusivylimus, nors dažnai tai yra vidinio apsivalymo procesas. Ašaros yra sukauptų neigiamų emocijų pašalinimo, moralinio išsilaisvinimo nuo skausmo ir priespaudos simbolis. Jei sapne verki, tai rodo kovą su apribojimais, kuriuos tau primeta visuomenė. Bet jeigu sapne ką nors guodi, tai yra užuomina, kad realiame gyvenime gali prisiimti svetimų problemų naštą.
- Sapnai apie darbą: Tai simbolizuoja laisvės ir lengvumo troškimą. Tai savotiškas raginimas susimąstyti: ar tikrai darai tai, kas teikia džiaugsmą? Jei bent į vieną klausimą atsakai „ne“, galbūt pasąmoningai ieškai galimybės išeiti iš darbo ir „pakilti“.
- Sapnai apie mirtį: Sapnas, kuriame kas nors miršta, simbolizuoja būtinybę palikti seną praeityje ir judėti į priekį. Tai ženklas, kad esi pasiruošęs naujoms pradžioms ir pokyčiams.
- Sapnai apie kritimą: Dažnai jie rodo, kad savo širdies gilumoje jau suvokei tam tikrą klaidą. Kartais toks sapnas gali būti būsimos klaidos baimės apraiška arba nepasitikėjimo savimi įrodymas. Nereikėtų iš savęs reikalauti tobulumo.
- Sapnai apie nėštumą: Paprastai simbolizuoja naujų idėjų ar projektų atsiradimą gyvenime. Nėštumas taip pat rodo, kad aktyviai mąstai apie kažką naujo, kas ateityje gali atnešti pelną ar sėkmę.
- Sapnai su keistomis būtybėmis: Tai yra tavo turtingos vaizduotės ir kūrybinio potencialo apraiška. Be to, panašūs vaizdiniai gali būti tavo ankstesnių gyvenimų atgarsis. Tokiuose sapnuose pasąmonė tau rodo pamokas, kurių neišmokai, užsimindama apie svarbius momentus, kuriuos verta permąstyti dabar.
- Sapnai apie vandenį: Jei sapne matai švarų, skaidrų vandenį, tai reiškia, kad tavo gyvenimas pilnas ištikimų draugų.
Sapnų kalba - simboliai: kaip atverti sapnuose slypinčią išmintį?
Anksčiau sapnai keisdavo valstybių ir civilizacijų likimus - jie buvo matomi kaip svarbus ir reikšmingas informacijos šaltinis. Deja, šiandien esame linkę juos ignoruoti ir gyvename visiškai pamiršę sapnų kalbą - neracionalumas, kuriuo pasižymi sapnai, dažnai nuvertinamas ir pašiepiamas, neva jie yra „nelogiški“ ir „neturi prasmės“. O kas, jeigu sapnų neracionalumas nereiškia, kad jie „kvaili“, o yra visiškai priešingai - neracionalume užkoduota mūsų kasdieniam protui neprieinama išmintis? Ar įmanoma kažkaip atkoduoti šią išmintį?
Vienas iš elementariausių analitinės psichologijos principų yra tai, kad sapnų vaizdiniai turėtų būti suprantami ne tiesiogiai, bet simboliškai. Ne veltui psichoterapeutai Jungistinėje psichologijoje neretai vadinami sapnų vertėjais - simbolius suprasti ne taip paprasta. Anot Marie Louise von Franz, tai - menas.
Kas yra simbolis?
Kai sapnuojame, su savimi kalbame per simbolius. Kol esame sapne, viskas atrodo normalu, tačiau pabudę visiškai pametame simbolių prasmę - atrodo, kad sapnas buvo keistas ir beprasmis.
Simbolis - vaizdinys arba kažko pavidalas, suteikiantis geriausią įmanomą išraišką turiniui, kurio prasmė ir reikšmė yra vis dar nežinoma. Iš šio aprašymo yra aišku, kad simbolis negali būti interpretuojamas taip, tarsi jis būtų ženklas, nurodantis gerai žinomą sutartą reikšmę. Simboliai sapnuose ir mene turėtų būti interpretuojami analogijos ir asociacijos būdu, kuris padidina nežinomą reikšmę iki kol ji tampa matoma.
Simbolis kyla po lygiai iš sąmonės ir pasąmonės (50/50), o tai leidžia jam sujungti dvi priešybes. Simbolis - pasąmonės turinio vertėjas. Šią simbolių savybę lengviau paaiškinti per faktorių, jungiantį psichiką ir materiją. Jungas jį vadina psichoidiniu - tai faktorius, kuris niekada negali pasiekti sąmoningo suvokimo, yra didesnis už pasąmonę. Jis veikia tiek kūne, tiek psichikoje ir tokiu veikimo būdu juos sujungia. Šis giluminis veikimas sudaro sąlygas archetipiniams simboliams per sapnus ar kūrybą indikuoti ateities psichines būsenas, taip pat, ir kai kuriais atvejais, fizinę kūno sveikatą ir įvairias organines ligas, nes psichoidinis faktorius yra apie ryšį tarp kūno ir psichikos.
Tai, kiek daug savyje gali slėpti simbolis, padėti suprasti paprastas, kasdieninis pavyzdys. Į simbolį galima žiūrėti kaip į informaciją, sukompresuotą zip faile. Ten gali tilpti nesuskaičiuojami kiekiai skirtingų abstrakcijų ir reikšmių, o jos visos priklausys nuo konkrečios situacijos.
Kaip suprasti simbolius?
Kad išsiaiškintume, kokią žinutę neša simbolis, reikalingas simbolio prasmės išplėtimas (angl. amplification). Anot G. Gudaitės, šis procesas gali būti paaiškinamas kaip „simbolio reikšmės ieškojimas pasitelkiant kultūros, mitologijos ar religijos šaltinius“, su tikslu sustiprinti simbolio prasmę tam tikroje konkrečioje situacijoje. Pavyzdžiui, susapnavus aviuką galima bandyti ieškoti asociacijų krikščionybės Dievo avinėlio koncepcijoje. Kitaip tariant, tai - „būdas, kuris padeda atskirti simbolio daugiasluoksniškumą ir perspektyvinę prasmę.“ Jungas teigia, kad prasmės išplėtimas yra būtinas žingsnis, norint sukurti ryšį tarp sąmonės ir pasąmonės (kitais žodžiais, tarp to, ką žinome ir to, ko nežinome). Mitologinis naratyvas, kurį naudoja pasąmonė, kai išreiškia save per sąmonę, suteikia puikias sąlygas prasmės išplėtimo procesui. Iš tikrųjų, be prasmės išplėtimo proceso turbūt būtų neįmanoma suprasti mitologinio pasąmonės naratyvo, nes jis kardinaliai skiriasi nuo mūsų kasdienio mąstymo.
Pasąmonė ir simboliai neturi nieko bendro su mūsų išmoktomis „geromis manieromis“ ar „išsilavinimo“ suvokimu. Jie kalba kalba gamtos kalba. Žiūrint tik į paviršių, sapnai ir sapnų simboliai gali atrodyti absurdiškai, kvailai, kartais - atgrasiai. Anot von Franz, tereikia beveik nekreipti dėmesio į patį vaizdinį ir iškart gilintis į jo prasmę. Anot jos, svarbiausia yra žinutė, vaizdinys - ne taip svarbu. Tuo tarpu archetipinės psichologijos atstovas James Hillman siūlo pasilikti prie vaizdinio, bet tai veikia tik tada, kai kalbama apie visą sapną, nebūtinai izoliuojant simbolius kaip simbolius. Taip gausime mažiau generalizuotą ir labiau asmeninį rezultatą. Dažniausiai simbolis yra apie tai, ką jis reiškia sapnuotojui; taip simbolis įgauna specifiškumo kiekvieno žmogaus unikaliai situacijai.
Objektyvi ir subjektyvi sapno analizė
Sapną analizuoti galima dviem pagrindiniais būdais:
- Naudojant objektyviąją sapno analizę - sapne esantys žmonės matomi kaip tie žmonės;
- Naudojant subjektyviąją sapno analizę - sapne esantys žmonės ar veikėjai matomi kaip skirtingos vienos psichikos dalys.
Objektyvioji analizė labiau naudojama Froido įkvėptose pakraipose, tuo tarpu subjektyvioji yra įkvėpta Jungo. Psichoterapeutai dažniausiai turi omenyje abu variantus ir taiko juos priklausomai nuo situacijos. Vis tik, didžioji dauguma su sapnais dirbančių psichoterapeutų dažniau taiko subjektyvųjų metodą.
Sapnų analizės prasmė terapijoje
Tarp žmonių vis dar vyrauja naivi nuostata, kad sapnai išreiškia mūsų norus ar svajones. Tačiau giliau paanalizavus sapnus pasidaro aišku, kad sapnai mums rodo tai, ko mes iš tikrųjų nenorime nei matyti, nei girdėti. Sapnai yra unikalus įrankis tiek savęs pažinime, tiek terapijoje, nes sapno suplanuoti ar numatyti absoliučiai neįmanoma - jis visiškai yra pasąmonės produktas. Tai matoma palyginus, kad vakaruose sakome, jog kažką „susapnavome“, kai tuo tarpu yra kultūrų, kurios sako „mačiau sapną“ - taip pabrėžiamas sąmoningo „aš“ nedalyvavimas procese.
Kadangi pasąmonė žino daugiau negu mes, nes nėra saistoma laiko ir erdvės, sapnuose rasti galime ne tik praeitį ar dabartį, bet ir ateitį, sapnai jie gali mums pranešti apie ateities įvykius. Apskritai, pasąmonė sapnuose parodo, kaip situaciją mato kitaip negu mes - o tai ne visada sutampa su mūsų sąmoningais norais ar planais. Pavyzdžiui, von Franz teigia, kad niekuomet neskristų lėktuvu, jeigu naktį prieš skrydį susapnuotų įspėjamąjį sapną. Ji yra parašiusi knygą „On Dreams and Death“ (liet. „Apie sapnus ir mirtį“), kurioje apstu pavyzdžių, kuomet sapnai numatė žmonių mirtį.
Pavyzdžiui, vienas jaunas klientas sapne sutiko velnią, kuris jam pasakė, kad jie greitai susitiks. Kadangi jaunasis klientas buvo įsitikinęs, kad mirtis jo tikrai nesiveja, jis pasakė velniui, kad jis pabėgs gyvas. Velnias buvo apsirengęs tamsiais arabiškais rūbais, kurie žibėjo įvairiausiomis spalvomis. Velnio veidas taip pat buvo rudas - jis priminė arabų kilmės žmogų. Klientas po kelių dienų netikėtai žuvo lėktuvo avarijoje, kuri įvyko Arabijos dykumoje.
Tai - drastiškas pavyzdys. Apskritai turbūt svarbiausia suprasti, kad sapnai yra kupini išminties - jie mums gali parodyti kur klystame, kur nesame adaptavęsi (psichologiškai, socialiai arba fiziologiškai), įspėti mus dėl pavojų, padėti surasti gilesnę gyvenimo prasmę, ir apskritai suteikti apšviečiančių įžvalgų. Sapnai mums visuomet pasako du svarbius dalykus - kur energija yra ir kur ji nori eiti.
Atkreipdami dėmesį į sapnus ir į juos įsiklausydami, galime sužinoti, koks yra mūsų unikalus gyvenimo modelis, kuriuo pasąmonė mus ragina gyventi. Kitais žodžiais, sapnuose slypi išmintis apie mūsų unikalią gyvenimo prasmę. Pavyzdžiui, žmonės ateina į psichoterapiją ir dalinasi, kad nemato prasmės, jog jaučiasi taip lyg galėtų ir negyventi. Sapnai netgi gali atskleisti, ko nori pasąmonė - tarkim, kuo norėtų, kad taptų žmogus. Atsakymai dažniausiai nustebina tiek terapeutą, tiek patį žmogų - niekada neįmanoma atspėti, ką pasakys pasąmonė, tai visuomet būna kūrybiškas gamtos atsakymas. Šis atsakymas nėra kolektyvinis, visiems tinkantis sprendimas. Priešingai - jis yra skirtingas kiekvienam žmogui. Dėl to, anot von Franz, gali būti pavojinga viešai publikuoti atvejo analizes, nes žmonės gali susitapatinti su svetimu problemos sprendimu.
Sapnų analizę terapijoje galima naudoti ir atvirkščiai - pavyzdžiui, terapeutams nepavykstant suprasti terapinės sesijos, gali padėti terapijos sesijos „įrėminimas“, tarsi ji būtų sapnas. Toks metodas gali suteikti daugiau atstumo refleksijai ir objektyvumo.
tags: #psichologu #asociacijos #zenklas