Psichoterapija - tai kelias į gilesnį savęs pažinimą ir asmeninį augimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichoterapijos sritis, įvairių psichoterapeutų patirtis ir atsiliepimus, taip pat aptarsime skirtingus psichoterapijos metodus bei specialistų požiūrius į žmogaus psichikos sveikatą.
Psichoterapijos esmė ir svarba
Psichoterapija - tai procesas, kurio metu žmogus, padedamas specialisto, gilinasi į savo vidinį pasaulį, išgyvenimus ir problemas. Svarbiausia psichoterapijoje yra santykis: žmogiškas, artimas ir gilus ryšys, kuriame klientas gali patirti, kad yra priimtas toks, koks jis yra. Psichoterapijos tikslas yra sąmoningumas, kuris atveria daugiau pasirinkimo galimybių. Įsisąmoninus esamą situaciją, ieškoma naujų požiūrio kampų, naujų elgesio būdų.
Geštaltinės psichoterapijos principai
Būdama geštalto krypties psichoterapijos atstovė, vadovaujuosi nuostata, kad tik pats žmogus geriausiai žino, ko reikia, kad įvyktų pokytis, todėl padedu savo klientams atrasti ir “atrakinti” šį vidinį žinojimą. Ši terapijos kryptis remiasi gyvu santykiu, priėmimu ir tikru dialogu.
Psichoterapeutų patirtys ir specializacijos
Psichoterapeutai turi įvairių patirčių ir specializacijų, kurios leidžia jiems veiksmingai padėti žmonėms, susiduriantiems su įvairiais sunkumais.
Psichologė-psichoterapeutė, turinti verslo patirties
Viena psichologė-psichoterapeutė savo kelionę į psichoterapiją pradėjo po daugiau nei 15 metų praleistų vadovaujančiose pareigose įvairiose verslo organizacijose. Dirbdama tiesiogiai su žmonėmis, ji atrado ne tik verslo organizavimo žinias, bet ir vertingą patirtį, gilinantis į žmonių vidinį pasaulį - kolegų, klientų, partnerių, su kuriais dirbo ir, be abejo, savo. Ją visada domino, kas ir kaip galiausiai apsprendžia įvairius mūsų gyvenimo pasirinkimus. Šalia darbo verslo įmonėse, buvo savanorystė nevyriausybinėse organizacijose, dvasinių ieškojimų patirtys, kas kartu su psichoterapijos studijomis, formavo platų požiūrį ir gebėjimą matyti kiekvieną žmogų kaip unikalią, nepakartojamą asmenybę. Ji dirba ir su grupėmis, darbe remiasi geštaltinės psichoterapijos principais. Taip pat organizuoja mokymus įmonių vadovams ir komandoms.
Taip pat skaitykite: Vaikų psichologinė gerovė: Vaido Arvasevičiaus perspektyva
Specializacija:
- Emociniai sunkumai (prislėgta nuotaika, nerimas, baimė, pykčio proveržiai, nepasitikėjimas savimi)
- Krizės (artimojo netektis, savo ar artimojo sunkios ligos, skyrybos, darbo ar gyvenamosios vietos praradimas)
- Bendravimo, santykių sunkumai (sunku užmegzti naujus ryšius, palaikyti ilgalaikius santykius, konfliktai šeimoje, darbe, su draugais)
- Egzistenciniai klausimai
Ko tikėtis?
- Erdvės suprasti save ir savo situaciją tam, kad priimti tinkamus sprendimus ir įveikti sunkumus.
- Erdvės gauti palaikymą išgyvenant sunkias situacijas: netektis, neištikimybę, skyrybas, gėdą, kaltę.
- Erdvės, kur gydo ne metodas, o santykis.
Klinikinė psichologė, besimokanti individualiosios psichologijos
Klinikinė psichologė Beata šiuo metu mokosi individualiosios psichologijos institute konsultantų programoje. Taip pat yra baigusi pirmo lygio nujautrinimo akių judesiais (EMDR) mokymus. Individualiai konsultuoja suaugusiuosius, patiriančius emocinių sunkumų, susidūrusius su krize bei išgyvenančius netektį. Ji save mato, kaip bendrakeleivę kliento kelyje sprendžiant įvairius sunkumus, išgyvenant krizes bei tyrinėjant savo vidinį pasaulį. Prisiliesti prie skausmą keliančių išgyvenimų nėra paprasta, tad neretai dirbant su žmogumi vienas svarbiausių veiksnių išlieka priimantis, autentiškas bei palaikantis santykis tarp psichologo ir kliento. Savo darbe ypatingą dėmesį skiria ryšiui tarp manęs ir mano klientų. Mano, kad tik pasitikėjimo ir atvirumo erdvėje galime tyrinėti tai, kas iš tikrųjų rūpi ir skauda. Kartu gilinamės į Jūsų įsitikinimus, vertybes ir nuostatas, kad geriau suprastumėte, kaip jos veikia Jūsų gyvenimą.
Geštaltinės krypties psichoterapeutė, besidominti sapnais
Diplomuota geštaltinės krypties psichoterapeutė, Lietuvos geštaltinės psichoterapijos asociacijos tikroji narė toliau studijuoja į procesą orientuotą psichologiją, žinias ir įgūdžius gilina seminaruose. Ji nuo mažens domisi sapnais. Jos susidomėjimą jų teikiama nauda savęs pažinimui sustiprino ir pagilino geštaltinės psichoterapijos ir į procesą orientuotos psichologijos studijos. Ji yra sukūrusi "Perskaityk sapną" metodiką, veda darbo su sapnais mokymus.
Psichologė, individualiosios psichologijos konsultantė, savanorė
Psichologė, individualiosios psichologijos konsultantė, Krizių įveikimo centro psichologė - savanorė konsultuojant man svarbu kurti besąlygiškai priimančią saugią ir padrąsinančią aplinką, kurioje skleidžiasi žmogaus unikalumas bei begalinė kūrybinė galia padedanti rasti sprendimus įvairiausiose gyvenimo situacijose. Terapiją pati patyriau kaip saugią erdvę, kurioje galima būti savimi - ir su tuo, kas lengva, ir su tuo, kas skaudu. Tai vieta, kur galima tyrinėti savo patirtis, išbūti su tuo, kas dar nebuvo išbūta, bet tyliai veikė gyvenimą ir santykius. Čia atsiranda galimybė atrasti naujus būdus gyventi ir patirti, ką reiškia būti tikrai pamatytam. Šią patirtį atsinešu ir į savo darbą - dirbu geštalto psichoterapijos kryptimi, kuri remiasi gyvu santykiu, priėmimu ir tikru dialogu. Dažniausiai šalia manęs atsiduria žmonės, patiriantys santykių krizes, skyrybas, tėvystės temų sunkumą, nerimą, vienišumą, savivertės iššūkius ar priklausomybių temą.
Socialinė psichologė, šokio ir judesio terapijos praktikė
Socialinė psichologė, šokio ir judesio terapijos praktikė besimokanti kognityvinės ir elgesio psichoterapijos. Kadangi ji gyvena dvejose šalyse - Turkijoje ir Lietuvoje, šiuo metu konsultuoja tik online. Jos kaip psichologės stiprybė - moterų įgalinimas. Konsultavimo patirties dirbant su depresija, nerimu, panikos atakomis, fobijomis ir kitais psichologiniais sutrikimais esu įgavus privačioje psichologo veikloje Turkijoje bei savanoriaudama organizacijoje Onar, kuri kovojo už moterų bei vyrų lygybę ir prieš smurtą šeimoje. Taip pat esu vedusi seminarus apie stresą ir meilę sau bei šokio ir judesio terapijos užsiėmimus. Ji yra aktyvi, labai įvairialypė asmenybė, daug pasaulio ir įvairių žmonių mačiusi, todėl galiu neteisdama gerai suprasti ir priimti kitus.
Psichologas su medicinos ir verslo patirtimi
Psichologo kelias į psichoterapija nebuvo tiesus - jis baigė mediciną besidomėdamas Jungo terapija, bet padirbėjęs medicinoje pasuko į verslą. Baigė sveikatos administravimo ir finansų mokslus, dirbo bankuose praktikuodamas mindfulness ir štai jau keli metai, padedamas supervizorių, žengiu į kognityvinę elgesio psichoterapiją (KET). Tikiu, kad praktiškumas svarbiausia - greitai padeda KET ir priėmimo terapijos metodai, o jei to neužtenka, einam į schemų terapiją.
Taip pat skaitykite: Psichoterapija meilės ligai gydyti
Psichologė su HR patirtimi
Psichologė, turinti virš 15 metų darbo patirties HR srityje, karjeros konsultavimo ir profesinio augimo klausimais, 3 metus konsultuoju individualiai dėl patiriamų psichologinių sunkumų.
Išsilavinimas:
- Psichologijos bakalauras
- Konsultavimo psichologijos magistras
- Psichoanalitinės psichoterapijis studijos (pabaigta teorinė dalis. Praktinė dalis procese)
Kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė-kandidatė
Psichologė Viktorija Meilytė, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė-kandidatė. Jos patirtis su psichologija prasidėjo nuo 2013 m., pradėjus psichologijos bakalauro ir magistro studijas. Toliau tęsia kognityvinės elgesio psichoterapijos studijas bei dirba praktinį psichologo darbą. Beveik kiekvienas iš mūsų gyvenime patiriame įvairių sunkumų tam tikruose gyvenimo tarpsniuose, tai gali būti netektys, skyrybos, santykių ar darbo problemos, krizės, sudėtingos savęs tapatumo bei gyvenimo prasmės paieškos. Kad ir su kokiomis problemomis šiuo metu susiduriate, tikiu, jog jas galima išspręsti. Pagal filosofą Lao-Tzu, tūkstančio mylių kelionė prasideda mažu žingsneliu. Kartu su psichologo pagalba, asmeninio tobulėjimo kelyje, galite siekti norimų savijautos pokyčių, pradedant jau dabar.
Sveikatos psichologė
Sveikatos psichologė teikia individualias konsultacijas suaugusiems gyvai ir nuotoliniu būdu rusų ir lietuvių kalbomis. Mokiausi psichoterapijos HEPI (Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas). Liko parašyti ir apsiginti baigiamąjį Praktinio atvejo analizės darbą 2025 m. spalio mėn.
Psichologė su įvairiapuse patirtimi
Psichologės profesinis kelias prasidėjo 2013 metais, vedant socialinių įgūdžių grupes jaunoms merginoms. Per šį laikotarpį keitėsi ir jos domėjimosi sritys - nuo emocijų pažinimo ir valdymo, streso ir jo reikšmės fizinei sveikatai, perdegimo , dailės terapijos ir kt. Šiuo metu dirba su šiais sunkumais :
- Nerimas;
- Depresija;
- Panikos atakos;
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas;
- Savižudybės rizika , savęs žalojimas;
- Seksualinė prievarta;
- Savivertė;
- Santykių sunkumai.
Savo darbe vadovaujasi žmogaus individualumo principais, tai padeda pritaikyti tinkamus metodus atsižvelgiant į kiekvieną asmenį atskirai. Konsultacijų metu naudojami moksliniais įrodymais grįsti būdai, kognityvinės elgesio terapijos rėmuose. Šioje "kelionėje" esame kartu.
Taip pat skaitykite: Sveikimas nuo priklausomybių per psichoterapiją
Psichologė su patirtimi mokykloje, kalėjime ir privačioje praktikoje
Psichologė, turinti daugiau nei 9 metų patirtį konsultavime. Per savo karjerą esu dirbusi įvairiose aplinkose - mokykloje, kalėjime, privačioje praktikoje - tai suteikė platų požiūrį į žmogų ir jo patirtis. Dirba integratyviai, t. y. taiko skirtingus metodus pagal tai, kas labiausiai tinka konkrečiam žmogui. Šiuo metu gilina žinias humanistinės egzistencinės psichoterapijos studijose. Svarbiausia man - tikras santykis su žmogumi.
Egzistencinės psichoterapijos studentas
Egzistencinės psichoterapijos studentas terapijos procese stengiasi būti atviras ir kliento pasaulį priimantis asmuo. Mano, jog tai yra saugaus ir pasitikėjimu grįsto santykio kūrimo pagrindas.
Pokyčių trenerė, KET konsultantė
Pokyčių trenerė, tarptautinė lektorė, kognityvinės elgesio terapijos (KET) konsultantė, sertifikuota koučingo specialistė (ICF) ir Points of You trenerė, edukacinių renginių organizatorė, asmeninio tobulėjimo ir psichologijos srityje dirbanti dešimtmetį, o ugdyme ir komunikacijoje - daugiau nei 18 metų. Kaip „digital nomad“ keliauja po pasaulį ir dalinasi patirtimi su tarptautinėmis ir vietos bendruomenėmis (gyvai ir nuotoliu). Daug prisidedu prie pasaulio lietuvių emocinės sveikatos palaikymo, konsultuodama lietuvius visame pasaulyje ir kurdama projektą „Pasaulio lietuviams“. Šiuo metu gyvena, dirba ir kuria Kipre. Dirbdama su klientais asmeninėse sesijose taiko holistinį požiūrį ir individualizuoju darbą su kiekvienu žmogumi pagal jo autentišką situaciją ir poreikius, integruoju visas reikalingas metodikas, kuriomis dirbu ir kurias praktikuoju pati, daug naudojuosi intuicija ir įtraukiu dvasingumą kaip svarbų elementą terapijoje.
Organizacijų psichologė, koučerė
Organizacijų psichologė, koučerė ir emocinės gerovės praktikė, šiuo metu baigianti emocinės gerovės konsultanto studijas. Daug metų dirbau su žmonėmis ir organizacijomis, padėdama keisti įpročius, stiprinti įgūdžius bei kurti sąmoningesnę darbo kultūrą. Ši patirtis parodė, kad ilgalaikiai pokyčiai prasideda nuo žmogaus vidinės būsenos - gebėjimo suprasti save, atpažinti emocijas ir sąmoningai reaguoti į aplinką. Konsultacijose padeda žmonėms, kurie nori sumažinti įtampą, išmokti valdyti stresą, stiprinti savivertę ar ieško būdų kryptingai keisti savo gyvenimą. Kartu analizuojame mintis, kurios kelia nerimą ar stabdo veikti, ieškome naujų požiūrių ir formuojame įgūdžius, padedančius jaustis labiau užtikrintai kasdienybėje. Darbo metu taiko kognityvinės elgesio terapijos principus, įsisąmoninimo metodus, metaforines asociatyvines kortas ir kitus praktinius įrankius, kurie leidžia pažvelgti į situaciją plačiau ir atrasti tinkamiausią sprendimo kelią.
Klinikinė sveikatos psichologė, neuropsichologė
Klinikinė sveikatos psichologė, turinti neuropsichologo specializaciją. Šią profesiją pasirinko ne tik dėl domėjimosi žmogaus psichika, bet ir dėl gilaus tikėjimo, kad nuoširdus ryšys, jautrumas ir atjauta gali padėti žmogui išgirsti save, susitikti su savo vidiniu pasauliu ir augti per patirtį. Jos darbe svarbiausia - pagarbus, saugus ir žmogiškas santykis, kuriame klientas gali jaustis priimtas, suprastas ir girdimas. Tikiu, kad kiekvienas žmogus savyje neša daugiau, nei iš pradžių atrodo - vidinę stiprybę, gebėjimą keistis, augti, tobulėti ir kurti prasmingus pokyčius. Kartu su žmogumi tyrinėjame tai, kas jame gyva - jausmus, mintis, kūniškus išgyvenimus, santykių patirtis, vidinius prieštaravimus ir tylą. Tai kelionė į gilesnį savęs supratimą, kurioje svarbus ne tik skausmas ar sunkumai, bet ir troškimai, viltis, ilgesys bei augimas. Siekiu atliepti kiekvieno žmogaus unikalius poreikius, ritmą ir pasirengimą būti tame procese - su pagarba, jautrumu ir be spaudimo. Man svarbu būti šalia ne kaip vertintojai, bet kaip jautriai lydinčiai, padedančiai pamatyti save naujai ir drąsiau žengti į gyvenimą.
Psichologas, studijuojantis jungiškąją psichoterapiją
Psichologas, studijuojantis psichoterapijos pagrindus Praktinės psichologijos studijų centre ir Lietuvos analitinės psichogijos asocijacijoje, siekiu jungiškosios krypties psichoterapeuto kvalifikacijos. Praktikoje derinu psichodinaminį požiūrį, C. G. Jungo idėjas. Dirba su žmonėmis, išgyvenančiais rimtus emocinius sunkumus. Teikia tiek ilgalaikę psichologinę pagalbą norintiems spręsti savo ar santykių su kitais problemas, tiek skubią pagalbą krizėje, kai reikalinga emocinė parama. Pagrindinės temos - nerimas, panikos atakos, savivertė, santykiai, seksualumas, priklausomybės, somatiniai skundai (skausmas), emocijų kontrolė, psichikos ligos, savižudybės, traumos, gyvenimo krizės, netektys, emocinė parama sunkiu laikotarpiu, LGBT+.
Psichoterapijos metodai
Psichoterapijoje naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo specialisto krypties ir kliento poreikių.
Psichoanalitinė terapija
Psichoanalitinė terapija labiausiai tinka asmenybės sutrikimams, neurozėms, depresijai gydyti. Kai patiriama emocinių ir bendravimo problemų, kamuoja nerimo būsenos, panikos priepuoliai, slegia bloga nuotaika, depresija, kyla suicidinių minčių, patiriami adaptacijos sunkumai, esant priklausomybės nuo alkoholio, cheminių medžiagų problemoms, esant valgymo sutrikimams, po patirtų traumų, ligų ar netekčių. Psichoanalitinės terapijos esmė yra išsiaiškinti ir tyrinėti tų savasties aspektų, kurie yra pačiam žmogui nepakankamai žinomi. Psichoterapija padeda pasiekti gilesnių asmenybės pasikeitimų. Lydint pacientą siekiu padėti jam atskleisti autentiškumo ir unikalumo jausmus. Terapijos metu atsiskleidžia neįsisąmoninti konfliktai, norai, elgesio ar bendravimo būdai.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra psichoterapijos rūšis, kuri padeda žmonėms identifikuoti ir pakeisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas. KET yra veiksminga gydant įvairias psichikos sveikatos problemas, įskaitant nerimą, depresiją, panikos atakas, fobijas ir obsesinį kompulsinį sutrikimą.
Geštaltinė terapija
Geštaltinė terapija yra humanistinė psichoterapijos forma, kuri pabrėžia asmens patirtį dabartyje. Geštaltinės terapijos tikslas yra padėti žmonėms tapti labiau sąmoningiems savo mintims, jausmams ir elgesiui, kad jie galėtų gyventi autentiškiau ir pilniau.
Individualioji psichologija
Individualioji psichologija yra psichoterapijos teorija ir praktika, kuri pabrėžia asmens unikalumą ir siekį tobulėti. Individualiosios psichologijos tikslas yra padėti žmonėms suprasti savo gyvenimo tikslus ir rasti būdus, kaip juos pasiekti.
Egzistencinė psichoterapija
Egzistencinė psichoterapija yra psichoterapijos forma, kuri pabrėžia žmogaus laisvę, atsakomybę ir gyvenimo prasmę. Egzistencinės psichoterapijos tikslas yra padėti žmonėms susidurti su savo egzistenciniais klausimais ir rasti būdus, kaip gyventi autentišką ir prasmingą gyvenimą.
Kur kreiptis pagalbos?
Psichoterapeutai konsultuoja įvairiose vietose:
- Privatūs kabinetai
- Psichikos sveikatos centrai
- Klinikos
- Nuotoliniu būdu
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas - 1579 m. įkurtas Vilniaus universiteto bendraamžis. Ugdymo mokslų institutas (2021 m. birželio mėn. Knyga „Vilniaus universitetas. Filosofijos fakultetas. 2018 m. VU Filosofijos fakulteto reprezentacinis leidinys „The One to Discover“ anglų kalba. Kiekvienam žymiam įvykiui - koks yra Vilniaus universiteto ir jo Filosofijos fakulteto įkūrimas - atsirasti reikia palankių sąlygų. Apsikrikštijusi Lietuva turėjo pasirodyti esanti vakarietiškos kultūros valstybė, o universitetinis išsilavinimas - vienas būdingiausių šios kultūros požymių. Jau nuo XV a. samdyti mokytojai didikų dvaruose ir turtingų miestiečių namuose tenkina poreikį lavintis. Mokėti lotyniškai skaityti bei rašyti ir skaičiuoti darosi per maža: kyla aukštojo mokslo - filosofijos studijų - poreikis. Ypač tai skatino besiplečianti vienuolijų veikla. Dominikonų vienuolyne Vilniuje 1507 m. įsteigiama tokia filosofijos ir teologijos studijų mokykla. Mokykla buvo skirta Lietuvos apygardai, stojantiems į dominikonų ordiną lavinti. Tad 1507 m. Lietuvoje atsiranda visai naujas reiškinys - profesionali filosofija. Pasauliečių filosofinį lavinimą Lietuvoje pradėjo Jėzaus Draugija, tai jos istorinis nuopelnas. Žymaus įvykio istorija paprastai turi ir priešistorę. Tai būdinga ir mūsų Universiteto Filosofijos fakultetui. Jėzuitai 1570 m. Vilniuje įkūrė kolegiją, po metų joje įsteigė filosofijos studijas. 1571 m. kolegijoje įsteigus filosofijos katedrą atidaroma filosofijos klasė, kroatas Tomas Zdelaričas (Sdelaritius) logikos paskaitomis pradėjo trimetes filosofijos studijas, kurias, be logikos, dar sudarė gamtos filosofija ir metafizika, taip pat matematikos ir astronomijos kursas. Universiteto Filosofijos fakulteto priešistorė turtinga įvykių. Dar įvairesnė kartu su Universitetu įsteigto Filosofijos fakulteto veikla: pamažu daugėjo profesorių - jų buvo trys, įsteigus etikos katedrą - keturi, o su matematikos profesoriumi - penki; daugėjo studentų, atėjo laikai, kai Filosofijos fakulteto trijuose kursuose kasmet mokėsi apie šimtą ir kiek daugiau studentų. Daugelis jų fakultetą baigdavo įgiję laisvųjų menų ir filosofijos bakalauro arba aukščiausiąjį - laisvųjų menų ir filosofijos - magistro laipsnį, apgynę tezes arba išlaikę solidų egzaminą. Negalutiniais duomenimis, senasis Vilniaus universitetas 1583-1781 m. mokslo laipsnius suteikė 4076 asmenims: filosofijos bakalaurų - 1810, filosofijos magistrų (nuo XVIII a. juos imta vadinti daktarais) - 1700, teologijos bakalaurų - 46, teologijos licenciatų - 58, teologijos daktarų - 312, kanonų teises daktarų ir licenciatų - 113, kanonų ir civilinės teises daktarų ir licenciatų - 36. Šie duomenys rodo, kad Filosofijos fakultete buvo daugiausia studentų. XVIII a. viduryje scholastika Vilniaus universitete ir LDK kolegijose žlunga. Baigėsi ilgiausiai - apie pustrečio šimto metų - trukęs filosofijos raidos mūsų krašte laikotarpis. Naujųjų amžių filosofijos plitimo laikotarpiu pasirodė ir naujos modernaus turinio disciplinos-ontologija, psichologija, prigimtinė teologija, bendroji ir specialioji fizika. Kadangi į tuometinės filosofijos studijas įėjo ir naujųjų amžių gamtos mokslai, tai baigę fakultetą įgydavo išsamų gamtamokslinį išsilavinimą. Tačiau susivokti audringai besiplėtojančioje gamtotyroje darėsi vis kebliau pačiam filosofijos profesoriui - buvo vis sunkiau aprėpti tuometinius gamtos mokslus, jam tiesiog trūko kvalifikacijos. Universalūs filosofai tapo net nepageidautini - kraštui reikėjo ne jų, bet atskirų sričių specialistų - gydytojų, mokytojų, agronomų, inžinierių, architektų. Specializaciją įvedė Edukacinė komisija, supasaulietinusi švietimo darbą. Tačiau Edukacinė komisija nuėjo taip toli, kad ne tik panaikino filosofijos fakultetą, bet net išbraukė filosofiją iš studijų programų. Filosofijos fakultetas buvo įsteigtas Lietuvos universitete Kaune, tik kartu su teologijos ir pavadintas Teologijos-filosofijos fakultetu. Humanitarinių mokslų fakultete buvo atskiras filosofijos skyrius. 1939 m. atgavus Vilnių bei Vilniaus krašto dalį, Lietuvos vyriausybė reorganizavo abu universitetus: iš Kauno į Vilnių persikėlė ir Humanitarinių mokslų fakultetas su filosofijos skyriumi, o Teologijos-filosofijos fakultetas liko Kaune. Šis sprendimas - abejuose krašto universitetuose turėti filosofijos židinį - gana pagrįstas. Pirmosios sovietų invazijos metu Teologijos-filosofijos fakultetas panaikinamas, o profesoriai represuojami. Lietuvos Laikinosios vyriausybės dekretu 1941 m. Sovietmečiu dėjome pastangų Vilniaus universitete atkurti filosofijos fakultetą. Deja, pastangos nebuvo sėkmingos. Tepavyko pasiekti, kad dalis psichologijos studentų specializavosi filosofijos srityje. Dabartinis modernus Filosofijos fakultetas atkurtas daugiau nei po 200 metų pertraukos - 1989 metais. Buvo sudarytos šiuolaikinės filosofijos ir sociologijos studijų programos, įtraukta Istorijos fakultete besiglaudusi psichologija, 1992 m. prasidėjo socialinio darbo studijos pagal sutartį su LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Filosofijos fakultetas vėl tapo plataus profilio humanitarinių ir socialinių mokslų ir studijų institucija, kurioje dirba per 50 žymiausių Lietuvos mokslininkų ir dėstytojų. 2005 m. vasario mėn. Filosofijos fakultetas vėl grįžo į senąjį Universiteto architektūrinį ansamblį (Universiteto g. Informacija paruošta pagal Romano Plečkaičio straipsnį „Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetui 420 metų“ („Problemos“, 2000, 57, p.
tags: #psichoterapeutas #mindaugas #basanaviciaus #g