Vaikų ir paauglių nepaklusnumas, iššaukiantis elgesys ar net atvira nepagarba suaugusiems - tai problema, su kuria susiduria daugelis tėvų ir pedagogų. Šiame straipsnyje gilinamasi į šio reiškinio priežastis, psichologinius aspektus ir galimus sprendimo būdus, remiantis psichoterapeutų įžvalgomis ir praktine patirtimi. Straipsnyje remiamasi įvairių psichologų ir psichoterapeutų įžvalgomis, siekiant pateikti išsamią analizę.
Paauglystės iššūkiai ir ryšys su tėvais
Paauglystė yra sudėtingas etapas, kai vaikai patiria daug iššūkių, susijusių su tapatybės paieška, santykiais su draugais ir tėvais. Šiuo laikotarpiu ypač svarbus tampa ryšys su tėvais, kuris gali būti saugikliu, padedančiu paaugliui pakelti išsiskyrimus su draugais. Tvirtas ryšys, užmegztas vaikystėje, nenutrūksta, o tik keičia formas.
Draugų įtaka ir žalingos draugystės
Paaugliams didelę įtaką daro draugai. Vis dėlto kartais suaugusieji pastebi, kad jaunuolio užmegztos draugystės ne ugdo, o kenkia. Diskusijos dalyviai sutaria, kad tokiu atveju labai sudėtinga išlaviruoti pokalbį su paaugliu taip, kad neįvyktų konfliktas.
Lytiškumo ugdymo ekspertė Rusnė Kirtiklytė pastebi, kad žalingų draugysčių priežastis gali būti ir paprasčiausias nemokėjimas nubrėžti ribų: „Vaikus dažnai mokome, kaip būti geru draugu, bet neišmokome vaikų išsiskirti.“ Todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus pagalbos.
Pagalbos paieška
Jeigu tėvams kyla nerimas dėl vaiko draugysčių, rekomenduojama pasitarti su specialistais. Žmonės neretai bijo, kad iškart reiks tarnyboms skambinti ar pas psichologus, psichiatrus eiti. Tačiau visų pirma reikia žengti pirmą žingsnį ir pasikalbėti, pasikonsultuoti. Siūloma kreiptis ar į Vaiko teisių liniją, ar į Tėvų liniją, ar kalbėti su mokyklos psichologu.
Taip pat skaitykite: Vaikų psichologinė gerovė: Vaido Arvasevičiaus perspektyva
Vaikų nuotraukos socialiniuose tinkluose: pavojai ir etiniai aspektai
Pastaruoju metu vis daugiau diskutuojama apie vaikų nuotraukų kėlimą į socialinius tinklus. Nors tėvai dažnai tai daro norėdami pasidalinti džiaugsmu su artimaisiais, svarbu atsižvelgti į galimus pavojus.
Potencialus pedofilų taikinys ir energetinis aspektas
Psichoterapeutas Vaidas Arvasevičius griežtai kritikuoja vaikų nuotraukų viešinimą internete, teigdamas, kad jos gali tapti pedofilų taikiniu. Anot jo, tokios nuotraukos yra lengvas grobis iškrypėliams ir gali būti panaudotos netinkamai.
Be to, V. Arvasevičius atkreipia dėmesį į ezoterinį aspektą, teigdamas, kad viešinti vaiko nuotrauką energetiškai nepalanku. Anot jo, nuotrauka nužiūrinėjama kitų žmonių, į ją dedami kitų žmonių troškimai, kurie nebūtinai yra geri. Pavydūs ar pikti žmonės gali siųsti neigiamas vibracijas, kurios kenkia vaikui, ypač mažam, kuris dar nepasiruošęs vertinimui.
Tėvų atsakomybė ir vaiko privatumas
Laidų vedėja R. Šakalytė-Jakovleva taip pat atkreipia dėmesį į tėvų atsakomybę saugoti vaikus nuo įvairių pavojų. Ji pabrėžia, kad vaikų nuotraukos socialiniuose tinkluose gali būti panaudotos negražiems tikslams, ypač nuogų kūdikių ir vaikų atvaizdai.
Psichologas Olegas Lapinas teigia, kad kol kas vaikų nuotraukų kėlimą į socialinius tinklus sunku įvertinti, nes tai nėra toks senas reiškinys. Jis neturi psichologinės, pedagoginės ar kitos paskirties. Visgi psichologas nedaro skandalo ir dėl to, jog tėvai deda savo nuogų vaikų atvaizdus į internetą.
Taip pat skaitykite: Psichoterapija meilės ligai gydyti
Jeigu šeimoje yra sveiki santykiai, asmens privatumas ir santykiai tarp žmonių gerbiami. Reikia pagalvoti apie tai, ar vaikas būtų vyresnis, ar tu norėtum, kad taip atsitiktų? Penkiamečiai ar šešiamečiai jau galėtų ir patys pasakyti, kad tos nuotraukos jiems nepatinka, ir tėvai galėtų jas išimti, o kūdikiai ar naujagimiai į tokį klausimą neatsakys - čia jau yra tėvų vidinių ribų klausimas, kaip jie jaučia.
Konfliktai šeimoje: priežastys ir sprendimo būdai
Susipykti, susibarti šeimoje yra daugybė priežasčių - nuo neišplautos lėkštės iki išsiskiriančių politinių pažiūrų. O konfliktuoti su vaikais, ypač paaugliais - daugelio tėvų kasdienybė.
Tėvų ir vaikų konfliktai
Tėvų ir vaikų konfliktai šeimose skirtingi, jie priklauso nuo tėvų ir vaikų amžiaus, įsitikinimų, pažiūrų. Ar konfliktas įvyks, priklauso nuo tėvų ir vaikų gebėjimo save reguliuoti.
Neretai skirtybių susidūrimas perauga į tikrą galios kovą, kai emocinė atmosfera užkaista, kiekviena pusė įsiaudrina. Svarbu, kad konfliktas netaptų galios gabaritų matavimosi vieta. Tai, kad tėvai vyresni, labiau patyrę ir žinantys, nereiškia, kad jie visada teisūs.
Konstruktyvus konfliktų sprendimas
Konfliktas baigiasi, kai nesutarimus pavyksta išspręsti, skirtumus suderinti. Pasak N. Jūrelienės, viena iš didžiausių dovanų, kurią gauna tėvai susilaukę vaikų - tai galimybė susikurti su jais ypatingai praturtinantį tarpusavio ryšį.
Taip pat skaitykite: Sveikimas nuo priklausomybių per psichoterapiją
Psichologė akcentuoja, kad tėvams apsimoka sudalyvauti konfliktuose kuo „efektyviau“, t. y. iš nesutarimo erdvės vaikai turėtų išsinešti žinutę, kad konfliktavimas nėra pasaulio ar santykio su tėvais pabaiga, o tik abiem pusėms priimtino sprendimo ieškojimas. Tėvai yra pagrindiniai modeliai ir mokytojai to, kaip derėtų konfliktuoti - su pagarba kitai pusei, reguliuojant viduje kylančias emocijas, išsakant savo nuomonę, argumentus ir nekaltinant / nekritikuojant kitos pusės.
Empatijos ir poreikių išsakymas
Užuot pasakę „tu toks tinginys / netvarkingas / neatsakingas“ tėvai galėtų ištarti „matau, kad nesutvarkyti indai / išmėtyti daiktai“. Užuot kaltinę vaiką tėvai turėtų tiesiog jam pasakyti, kaip jaučiasi (pavyzdžiui, vietoj „tu mane supykdei“ derėtų sakyti, kad „liūdna, jog šitaip įvyko, net ir pykstu“). Konflikto erdvė turėtų tapti vieta, kur galima išsakyti savo poreikius („nespėju visko, tad tikiuosi pagalbos”).
Tėvų konfliktų įtaka vaikams
Atlikta daugybė tyrimų, bandant atskleisti pasekmes, su kuriomis susiduria konfliktuojančių tėvų vaikai. Tėvai yra pirmieji vaiko mokytojai ir pavyzdžiai to, kaip pora gali tarpusavyje sutarti. Maža to, matydami tėvų pavyzdį, vaikai mokosi ir konfliktų sprendimo būdų. Destruktyvūs, smurtiniai, nepagarbūs tėvų tarpusavio konfliktų sprendimo būdai tampa pirmuoju automatiniu vaiko pasirinkimu, jam patekus į panašią situaciją.
Psichologė pastebi, kad vis dėlto tyrimų rezultatai rodo, jog tėvų konfliktai nėra absoliutus nuosprendis vaikams. Daugumai vaikų, augančių konfliktiškose šeimose, neišsivysto emocinių ar elgesio problemų. Svarbu tai, ar tėvų tarpusavio konfliktai yra dažni, intensyvūs, ar jie sprendžiami konstruktyviai, ar jie apskritai išsprendžiami ir ar į juos įtraukiamas pats vaikas.
Emocijų raida ir modeliavimas
Emocinė vaiko raida yra procesas, kurio metu vaikas išmoksta atpažinti, suprasti, išreikšti bei reguliuoti savo emocijas. Psichologė teigia, kad, spręsdami konfliktus konstruktyviai, tėvai modeliuoja emociškai brandaus žmogaus pavyzdį.
Ką iš konflikto proceso gali išsinešti vaikas? Kad susidurti su konfliktu nėra baisu, kad jis negrasina nei meilei, nei draugystei; kad galima išsakyti savo nuomonę / jausmus / poreikius ir nebūti už tai nubaustam / nuvertintam; kad konflikto metu įmanoma save reguliuoti - išsakyti, kaip jautiesi, padaryti pauzę, įkvėpti; kad svarbu pamatyti ir kito perspektyvą (būti empatiškam).
Individualios konsultacijos ir psichoterapinė pagalba
Esant sunkumams bendraujant su vaikais, sprendžiant emocines problemas ar patiriant santykių krizes, svarbu kreiptis į specialistus. Lietuvoje veikia įvairios psichologinės pagalbos tarnybos ir privatūs psichoterapeutai, teikiantys individualias konsultacijas, psichoterapiją ir kitas paslaugas.
Psichoterapeutų kontaktai ir specializacija
Toliau pateikiami kelių psichoterapeutų, dirbančių Lietuvoje, kontaktai ir specializacija:
- Psichologė, psichoterapeutė, meno terapeutė Vilniuje: Konsultuoja individualiai bei poras, specializuojasi bendravimo sunkumų, savęs vertinimo problemų bei įvairių emocinių problemų (depresija, nerimas, panikos atakos, nenoras gyventi) srityse. Kontaktinis numeris: +370 680 111 24.
- Psichologė: Teikia individualias psichologines konsultacijas suaugusiems ir paaugliams nuo 16 metų.
- Psichologė: Individualios vaikų, paauglių ir suaugusių konsultacijos. Specializacija: vaikų, paauglių elgesio, bendravimo ir emociniai sunkumai; suaugusių depresija, nerimas, baimė, bendravimo sunkumai, savivertės stoka.
- Psichologas, psichoterapeutas: Individuali ir grupinė psichoterapija. Padeda esant nerimo sutrikimams, depresijai, potrauminėms reakcijoms ir sprendžiant santykių sunkumus.
- Psichologas, psichoterapeutas: Teikiąs individualias konsultacijas suaugusiems, paaugliams; šeimoms, poroms. Savo darbe taiko trumpalaikę bei ilgalaikę psichoterapiją (naudoju kognityvinės - elgesio terapijos bei schemo terapijos šiuolaikiškus metodus, įsisąmoninimo ‘Midfulness’ intervenzijos ). Konsultuoja gyvai arba nuotolių, lietuvių, rusų kalbomis.
- Psichologas: Individualus suaugusiųjų bei porų konsultavimas. Trumpalaikė bei ilgalaikė psichoterapija.
Asmens sveikatos klinika
VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras - licencijuota psichiatrijos, psichoterapijos ir psichologijos klinika Lietuvoje, kuri dirba nuo 2002 metų. Tai viena seniausiai veikiančių psichikos sveikatos klinikų Lietuvoje. Klinika teikia ambulatorinės dienos stacionaro veiklas vaikams ir paaugliams.
Klinikoje dirba gydytojai psichiatrai, medicinos psichologai ir psichoterapeutai. Klinikos adresas: Klaipėda, Turgaus g.
Kokybiško gyvenimo paieškos: kūno ir emocijų ryšys
Pasak sertifikuoto kūno psichoterapeuto ir šeimos santykių specialisto Vaido Arvasevičiaus, jokia madinga dieta žmogaus laimingesniu nepadarys. XXI amžiuje tenka patiems mokytis pažinti kūno siunčiamus ženklus ir gyventi.
Nuolatinis nerimas ir kūno reakcijos
Atsakomybė už savo ir artimųjų gerovę bei ateitį verčia vienaip ar kitaip nerimauti. O nuolatinis nerimas dėl karjeros, šeimos ar pinigų ilgainiui virsta nerimu, jog su visu tuo nebesusitvarkysime. Galiausiai aplanko jausmas, kad kažkas šiame gyvenime ne taip.
Būtent kūnas neretai išduoda mūsų emocinę būseną, tiesa, ne visada gebame šiuos ženklus atpažinti. Dažniausiai pastebime kraštutines kūno reakcijas, kurias lemia smarkūs sukrėtimai - didelis stresas ar nuovargis, kai staiga imame valgyti viską, kas pakliūva po ranka, ar atvirkščiai - negalime nuryti nė kąsnio. Tačiau tokių ženklų apstu ir kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, po darbo dienos griebiamės saldumynų ar taurės vyno, o rytą pradedame jau pavargę.
Gyvenimo būdo pasirinkimas ir sveiko skepticizmo svarba
Viskas prasideda nuo ieškojimo, kad ir „Google“ paieškos langelyje. Tada reikia atsirinkti, kas tiesa, o kas ne. Tik susipažinę su įvairiomis teorijomis ir nuomonėmis, galėsime susidaryti savąją ir pasirinkti tinkamiausią gyvenimo būdą. O tai padaryti galime patikimiausiu būdu - stebėdami žmones, einančius vienu ar kitu keliu, ir vertindami, ar jie tampa laimingesni ir sveikesni.
Nesvarbu, kokį gyvenimo būdą pasirinktume, svarbiausia nepasiduoti aklam fanatizmui. Tai viena iš priežasčių, kodėl daugelis sveikuolius vertina itin skeptiškai.
tags: #psichoterapeutas #vaiku #nepagarba #suaugusiems