Šizofrenija yra lėtinis psichozinis sutrikimas, pasižymintis charakteringų požymių ir simptomų kompleksu. Ši liga pasižymi mąstymo, valios ir afekto sutrikimų deriniu. Nėra nė vieno simptomo ar požymio, kuris būtų išimtinai būdingas tik šizofrenijai. Šizofrenijos diagnozei reikalingas ne tik psichikos būklės įvertinimas, bet ir ligos anamnezė, simptomų kaita ir eiga, atsižvelgiant į kultūrinę aplinką, religinius įsitikinimus ir pasaulėžiūrą. Šiame straipsnyje aptarsime rezidualinę (liekamąją) šizofreniją, jos apibrėžimą, ypatumus ir ryšį su kitomis šizofrenijos formomis.
Šizofrenijos samprata ir simptomai
Šizofrenija apima trijų psichikos sferų sutrikimus: mąstymo, emocijų ir valios. Šiuos sutrikimus dažnai lydi suvokimo sutrikimai, kartais - katatoninis sindromas. Būdingi pozityvūs (haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys, neadekvatus afektas) ir negatyvūs (afekto skurdumas, abulija, apatija, anhedonija, nesugebėjimas prisižiūrėti, socialinė izoliacija) simptomai.
Mąstymo sutrikimai
Mąstymo turinio sutrikimai gali pasireikšti keistomis mintimis, idėjomis, įsitikinimais bei interpretacijomis. Šizofrenijos atveju kliedesiai gali būti įvairūs: persekiojimo, poveikio, santykio, didybės, religiniai, somatiniai. Mąstymo sutrikimai atsiskleidžia kalbant, o ypač rašant. Pastebimi artikuliacijos sutrikimai, kalbėsena monotoniška ir manieringa, jaučiamas asociacijų ir mąstymo paviršutiniškumas, nenuoseklumas, padrikumas, aplinkybiškumas. Pasitaiko naujadarų, stereotipijų, echolalijos, verbigeracijos, perseveracijos, žodžių kratiniai ir mutizmo simptomai.
Emocijų sutrikimai
Emocijų sutrikimai reiškiasi jų nuskurdimo ir/arba iškrypimo (paratimijos) procesais. Ligai progresuojant emocijos tampa monotoniškesnės, skurdesnės, išnyksta jų spalvingumas, įvairovė, amplitudė, nyksta aukštesnieji jausmai (gėda, meilė, užuojauta), pasireiškia anhedonija. Sutrinka emocijų logika, jos tampa neadekvačios. Neretai pasitaiko neadekvatūs afektai, ambivalentiškumas, emocijų bukumas, apatija.
Valios sutrikimai
Valia silpnėja nuo hipobulijos iki abulijos. Būdingas negatyvizmas (pasyvus ar aktyvus), psichinio ir fizinio automatizmo reiškiniai, judesių, veiksmų arba veiklos stereotipiškumas. Pasitaiko savisaugos, mitybos ir lytinio potraukio intensyvumo sutrikimų ir iškrypimų. Ligoniai būna indiferentiški, inertiški, be iniciatyvos, niekuo nesidomi.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
Rezidualinė (liekamoji) šizofrenija: Apibrėžimas ir ypatumai
Rezidualinė (liekamoji) šizofrenija diagnozuojama, kai ūmus šizofrenijos epizodas pereina į lėtinę fazę. Šioje fazėje dominuoja negatyvūs simptomai, tokie kaip emocinis atbukimas, socialinis atsiribojimas, sumažėjęs aktyvumas ir iniciatyva, bei kalbos skurdumas. Pozityvūs simptomai, tokie kaip kliedesiai ir haliucinacijos, gali būti silpnesni arba išnykę, tačiau negatyvūs simptomai išlieka ir lemia socialinę bei funkcinę disfunkciją.
Diagnostiniai kriterijai
Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10), rezidualinės šizofrenijos diagnostiniai kriterijai apima:
- Būklę, atitinkančią šizofrenijos epizodo kriterijus praeityje.
- Negatyvių simptomų, tokių kaip emocinis atbukimas, sumažėjęs aktyvumas, kalbos skurdumas ir socialinis atsiribojimas, buvimą mažiausiai 12 mėnesių.
- Pozityvių simptomų (kliedesių, haliucinacijų) nebuvimą arba silpną intensyvumą.
- Nėra kitų sutrikimų, kurie geriau paaiškintų simptomus.
Skirtumai nuo kitų šizofrenijos formų
Rezidualinė šizofrenija skiriasi nuo kitų šizofrenijos formų, tokių kaip paranoidinė, hebefreninė ar katatoninė, vyraujančiais simptomais ir eiga. Paranoidinei šizofrenijai būdingi kliedesiai ir haliucinacijos, hebefreninei - dezorganizuotas elgesys ir afektas, o katatoninei - motorikos sutrikimai. Rezidualinė šizofrenija pasižymi negatyvių simptomų dominavimu po ūmaus epizodo.
Šizofrenijos etiologija ir rizikos veiksniai
Šizofrenijos etiologija yra kompleksinė ir apima genetinius, biologinius ir aplinkos veiksnius.
Genetinis polinkis
Artimų giminaičių bei dvynių tyrimai rodo, kad paveldimumas turi didelę reikšmę. Jei šeimoje yra sergančių, rizika susirgti labai padidėja. Monozigotiniam dvyniui rizika yra 47 proc.
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
Neuromediatorių disbalansas
Šizofrenijos išsivystymui svarbūs neuromediatoriai. Esant psichozėms išryškėja dopamino sistemos aktyvumas. Dopamino sumažėjimas galvos smegenų žievėje sukelia negatyvius simptomus, o jo padidėjimas požievyje - pozityvius simptomus. Taip pat svarbus NA, 5-HT, GASR rp. vaidmuo.
Smegenų struktūros pokyčiai
Ryškių galvos smegenų struktūrinių pokyčių nebūna, tačiau pastebėta, kad 10-50 proc. pacientų yra išsiplėtę šoniniai ir trečiasis skilveliai, o 10-35 proc. yra smegenų žievės atrofija. Gali būti smegenėlių kirmino atrofija, limbinės sistemos atrofija, ypač migdolinių kūnų, hipokampo, bazalinių ganglijų.
Aplinkos veiksniai
Infekcinė teorija taikoma dėl šizofrenija sergančių gimimo sezoniškumo tendencijų. Nėštumo ir gimdymo komplikacijos padidina riziką susirgti šizofrenija suaugus.
Psichosocialiniai veiksniai
Įvairios psichoterapijos mokyklos įvairiai aiškina šizofrenijos priežastis. Psichologinės teorijos akcentuoja ego dezorganizaciją, neteisingai susiformavusius elgesio stereotipus.
Šizofrenijos gydymas ir reabilitacija
Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis ir apima farmakoterapiją, psichoterapiją ir socialinę reabilitaciją.
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
Farmakoterapija
Antipsichotikai yra pagrindinis vaistas šizofrenijos gydymui. Jie padeda sumažinti pozityvius simptomus ir stabilizuoti būklę. Naujos kartos antipsichotikai (atipiniai) taip pat veiksmingi gydant negatyvius simptomus.
Psichoterapija
Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti pacientams įveikti negatyvius simptomus, pagerinti socialinius įgūdžius ir prisitaikyti prie gyvenimo su šizofrenija.
Socialinė reabilitacija
Socialinė reabilitacija apima įvairias programas, skirtas padėti pacientams integruotis į visuomenę, susirasti darbą ir gyventi savarankiškai.
Savižudybės rizika sergant šizofrenija
Savižudybė yra rimta problema tarp sergančiųjų šizofrenija. Rizikos veiksniai apima:
- Depresiją
- Ankstesnius bandymus nusižudyti
- Socialinę izoliaciją
- Piktnaudžiavimą alkoholiu ar narkotikais
- Būklės suvokimą ir neviltį dėl ateities
Svarbu atpažinti rizikos veiksnius ir suteikti reikiamą pagalbą.
Savižudybių priežastys Lietuvoje
Lietuvoje savižudybių skaičius išlieka didelis. Dažniausiai savižudybės įvyksta tarp išėjusių į pensiją, išsiskyrusių, bevaikių, vienišų žmonių. Savižudybių padaugėja esant ekonominiam nestabilumui. Dažniausias savižudybės būdas Lietuvoje - pasikorimas.
Pagalba sergantiesiems ir jų artimiesiems
Svarbu kreiptis į specialistus, jei jaučiate, kad sergate šizofrenija ar turite savižudiškų minčių. Pagalba galima įvairiose medicinos įstaigose, psichikos sveikatos centruose. Taip pat svarbu palaikyti artimuosius ir draugus, kurie serga šizofrenija, ir padėti jiems gauti reikiamą pagalbą.
tags: #rezidualine #liekamoji #sizofrenija