Ribinio asmenybės sutrikimo simptomai: iššūkiai ir galimybės

Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuotaikos nestabilumu, prastu savęs vertinimu ir sunkumais palaikant stabilius socialinius santykius. Asmenys, kenčiantys nuo šio sutrikimo, dažnai patiria intensyvius nuotaikos svyravimus, pykčio protrūkius ir jaučia stiprią apleistumo baimę. RAS nėra retas sutrikimas, paveikiantis apie 2% suaugusiųjų, o moterys nuo jo kenčia dažniau nei vyrai. Beveik 20% psichiatrinių hospitalizacijų yra susijusios su ribiniu asmenybės sutrikimu.

Šiame straipsnyje aptariami ribinio asmenybės sutrikimo simptomai, galimos priežastys ir gydymo būdai.

Kas yra ribinis asmenybės sutrikimas?

Ribinis asmenybės sutrikimas - tai būklė, kuriai būdingas dramatiškas ir nepastovus elgesys. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, sunkiai kontroliuoja savo emocijas, turi iškreiptą savęs suvokimą ir negali palaikyti stabilių socialinių santykių. Tai yra rimtas sutrikimas, stipriai paveikiantis gyvenimo kokybę.

Asmenybės sutrikimai

Asmenybės sutrikimai priskiriami prie psichologinių sutrikimų grupės, kuriems būdingi nelankstūs ir žalingi mąstymo bei elgsenos būdai. Žmonės, sergantys asmenybės sutrikimais, neretai sunkiai sutaria su kitais žmonėmis, patiria sunkumų spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Dažnai asmenys patys būna įsitikinę, kad jų elgesys ir mąstymas yra visiškai normalus. Neretai šie žmonės turi kitokį požiūrį į juos supantį pasaulį, todėl gali turėti didelių sunkumų įvairiose veiklose - darbe, mokykloje ir bendruomenėje, o dėl savo sunkumų dažniausiai kaltina kitus žmones. Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje.

„B grupės“ asmenybės sutrikimai

Ribinis asmenybės sutrikimas yra vienas iš būklių, vadinamų „B grupės“ asmenybės sutrikimais, kuriems būdingas dramatiškas ir nepastovus elgesys. Kiti šiai grupei priskiriami sutrikimai:

Taip pat skaitykite: Suprasti ribinį dažnį

• Histrioninis asmenybės sutrikimas: Šiais sutrikimais sergantiems žmonėms būdingos intensyvios, nestabilios emocijos ir iškreiptas savęs vertinimas. Histrioniniu asmenybės sutrikimu sergančių žmonių savivertė priklauso nuo kitų žmonių pritarimo ir kyla ne iš tikro savivertės jausmo. Jie nepaprastai trokšta būti pastebėti ir dažnai elgiasi dramatiškai arba netinkamai, kad sulauktų dėmesio. Šis sutrikimas dažniau pasitaiko moterims ir žmonėms, kuriems gimstant priskirta moteriška lyties atstovė, tačiau mokslininkai mano, kad tai gali atspindėti šališkumą diagnozuojant šį sutrikimą.
• Antisocialus asmenybės sutrikimas: Dažnai manipuliuoja kitais, elgiasi atšiauriai, meluoja, vagia, vartoja svaiginančias medžiagas, nejaučia kaltės jausmo.
• Narcisistinis asmenybės sutrikimas: Asmenys, turintys šį sutrikimą, mano, kad yra svarbesni už kitus, dažnai stipriai pagražina savo pasiekimus, yra linkę girtis savo patrauklumu ir sėkme.

Ribinio asmenybės sutrikimo simptomai

Ribiniam asmenybės sutrikimui būdinga plati simptomų įvairovė. Diagnozei reikalingi mažiausiai penki iš šių devynių kriterijų:

1. Apleistumo baimė. Ypač jautriems žmonėms būdinga stipri apleistumo baimė ir jie sunkiai reguliuoja savo emocijas, ypač pyktį. Artėjančio atsiskyrimo, atstūmimo ar išorinės struktūros praradimo suvokimas ribinei asmenybei gali sukelti savęs vaizdo, afekto ir elgesio pokyčius. Šie žmonės labai jautrūs išorinėms aplinkybėms. Dažnai mano, kad šis jų suvokiamas atstūmimas reiškia, kad jie yra blogi. Atstūmimo baimė dažnai susijusi su negebėjimu ištverti buvimo vieniems, stipraus troškimo, kad kiti žmonės būtų šalia jų.
2. Nestabilūs tarpasmeniniai santykiai. Tarsi amerikietiškuose kalneliuose didžiuliu greičiu važinėjama tarp kito žmogaus idealizavimo ir neapykantos jai/jam. Jeigu myliu, tai dievinu, jeigu vos vos apsipykstame, reiškia, skiriamės.
3. Tapatybės nepastovumas. Gali būti akademikė, vakarėlių liūtė, dievinti slidinėjimą arba nekęsti dailės, tik mylėkite ir nepalikite. Paprastai pasireiškia nuolatinis tuštumo jausmas. Dažnai yra neaiškus ar sutrikęs paciento savęs suvokimas, tikslai ir vidinių vertybių (tarp jų ir seksualinių) pasirinkimas. Asmenys turintys ribinės asmenybės sutrikimą paprastai stokoja stabilios savasties pojūčio, jie dažnai išgyvena tuštumos jausmą ir atstūmimo baimę.
4. Impulsyvus, savidestrukcinis elgesys. Tai gali būti neatsargus vairavimas ir grasinimai susižaloti.
5. Savižala / savižudybės bandymai, elgesys ir mintys. Šiuo atveju kalbama apie chronišką suicidiškumą - žmogus su ribiniu asmenybės sutrikimu galbūt ir nesiims veiksmų artimiausiomis dienomis, tačiau galimai galvoja apie savižudybę jau tris mėnesius (ar metus) iš eilės. Neretai grasina savižudybe ar bando nusižudyti. Apimti intensyvių emocijų yra linkę žaloti save, taip pat būdingi dažni bandymai nusižudyti. Savižala dažnai naudojama kaip būdas patvirtinti gebėjimą kažką jausti (ypač kuomet asmuo patiria disociaciją) ar siekiant sumažinti buvimo blogu pojūtį.
6. Ekstremalūs nuotaikų svyravimai. Žmonės su šiuo sutrikimu linkę į pastovius nuotaikos svyravimus ir pykčio protrūkius.
7. Neadekvačios pykčio apraiškos. Greiti supykti, kuomet kas nors neatitinka jų lūkesčių. Būdingi pykčio ir agresijos protrūkiai bei disforijos patyrimas. Pyktis dažniausiai kyla kuomet besirūpinantis asmuo ar partneris suvokiamas kaip apleidžiantis, nesirūpinantis, atstumiantis. Po pykčio išraiškos dažnai seka kaltė ir gėda, kurie prisideda prie savo blogumo patyrimo.
8. Paranojinės tendencijos, disociavimasis nuo savęs ir / ar realybės.
9. Lėtinis tuštumos jausmas. Neretai jaučia tuštumos jausmą, kad yra palikti likimo valiai, nemylimi, nepriklausomai nuo to, ar turi šeimos ir draugų palaikymą, ar ne. Dėl nuolatinės tuštumos jausmo ir lengvai patiriamo nuobodulio turi tendenciją nuolat ieškoti kokių nors intensyvesnių patirčių.

Kiti simptomai:

• Žmonės yra linkę save žaloti, gali būti agresyvūs, labai emocionaliai reaguoja į viską, kas neatitinka jų lūkesčių.
• Šie žmonės sunkiai įsilieja į visuomenę, pasižymi labai žema saviverte, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais ar maistu.
• Linkę save žlugdyti, sabotuoti prieš pat pasiekiant savo tikslą. Pvz., nutraukti mokslus prieš pat jų užbaigimą, patirti stiprų regresą artėjant prie terapinių tikslų pasiekimo, sužlugdyti gerus santykius.
• Sunkiai toleruoja išsiskyrimą, tačiau tuo pačiu sunkiai išbūna intymume.
• Ribiniai asmenis gali jausti empatiją kitam asmeniui ir juo rūpintis, tačiau su didžiuliu lūkesčiu, kad tas asmuo, kuriuo besirūpinama bus visuomet prieinamas ir pajėgus pasirūpinti jais pačiais, jų poreikiais, reikalavimais. Būdinga staiga pasikeisti iš maldaujančios, prašančios pagalbos rolės į teisuoliško keršytojo už praeities skriaudas rolę. Tačiau dažniausiai jie save mato kaip blogus, bet kartais gali jaustis tarsi iš vis neegzistuotų.
• Sunkiai tvarkosi su stresą keliančiomis situacijomis, dažnai elgiasi rizikingai ir impulsyviai, gali patirti paranojos epizodus.
• Pastarųjų pasireiškimą ypač paskatina aplinkybės, kai impulsyvūs veiksmai yra kritikuojami arba jiems trukdoma.
• Sugebėjimas planuoti ateitį gali būti minimalus.

Ribinio asmenybės sutrikimo tipai

Yra skiriami du šio asmenybės sutrikimo tipai:

• Impulsyvus tipas: Vyraujantys požymiai - tai emocinis nestabilumas ir nepakankama impulsų kontrolė.
• Ribinis tipas: Būdingi keli emocinio nestabilumo požymiai; be to, dažnai yra neaiškus ar sutrikęs paciento savęs suvokimas, tikslai ir vidinių vertybių (tarp jų ir seksualinių) pasirinkimas.

Ribinio asmenybės sutrikimo priežastys

Nors tikslios ribinio asmenybės sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad jį lemia genetiniai, aplinkos ir socialiniai veiksniai.

Traumatinės patirtys vaikystėje

Dabar mokslininkai nustatė, kad didelė dalis nuo ribinio asmenybės sutrikimo kenčiančių žmonių vaikystėje patyrė psichologinę traumą. Mančesterio universiteto mokslininkai peržvelgė 42 tyrimus, kurie apėmė daugiau nei 5000 ribinio asmenybės sutrikimo pacientų ir nustatė, kad net 71,1 % jų vaikystėje patyrė kokį nors traumuojantį įvykį. Tai reiškia, kad tikimybė, kad nuo šio sutrikimo kenčiantys žmonės vaikystėje patyrė traumą, yra net 13 kartų didesnė nei populiacijos vidurkis.

Taip pat skaitykite: Sužinokite apie ribinį naudingumą

Tyrimo duomenimis:

• 48,9 % į tyrimą įtrauktų žmonių buvo apleisti fiziškai - tėvai ar kiti žmonės juos tiesiog paliko.
• 25,3 % tyrimo dalyvių buvo apleisti emociškai - tėvai ar kiti artimieji gyveno su jais, tačiau nepalaikė emocinio ryšio.
• 42,5 % patyrė psichologinę prievartą.
• 36,4 % patyrė fizinę prievartą.
• 32,1 % pripažino patyrę seksualinę prievartą.

Mokslininkai mano, kad tai nėra sutapimas, nes vaikų smegenys yra labai plastiškos, dėl ko jie greitai mokosi. Kai vaikas patiria didžiulį stresą (emocinę, fizinę ar psichologinę traumą), pasikeičia jo gebėjimas reaguoti į stresines situacijas. Taigi, vėliau gyvenime susidūręs ir su kasdieniu stresu, jis reaguoja perdėtai karštai. Kartu tos traumos, ypač sukeltos tyčia ir agresyviai, menkina žmogaus savivertę.

RAS turintiems asmenims biologiškai yra būdingas polinkis intensyviai išgyventi emocijas ir dažnai jų tėvai būna negebantys tinkamai validizuoti ir atliepti jų emocinių poreikių bei tinkamai į juos reaguoti. Dažnai vaikystėje į RAS turinčio asmens emocijų ekspresiją būna reaguojama nepastoviai, dažnai nuvertinančiu, paniekinančiu ar netgi baudžiančiu būdu. RAS turinčio asmens tėvai apskritai dažnai į juos jau nuo kūdikystės reaguodavo nenuosekliai ir nestabiliai - nuo perteklinio rūpesčio, hiperglobos (hiperkontrolės) iki baudimo ar visiško atsiribojimo, ignoravimo. RAS turintys asmenys dažnai yra patyrę traumuojantį apleistumą, atstūmimą (abandonment). Taip pat jie neretai iš savo tėvų yra patyrę ir kitų rūšių smurtą. 60-80 % RAS turinčių asmenų vaikystėje yra patyrę sisteminį smurtą.

Genetiniai ir biologiniai veiksniai

Iš tėvų paveldėjamas genų rinkinys gali lemti didesnį pažeidžiamumą ribiniam asmenybės sutrikimui. Tyrimai parodė, kad jei vienas identiškas dvynys serga šia liga, net dvejais trečdaliais atvejų kitas irgi turės tą patį sutrikimą. Tačiau į šiuos rezultatus žvelgiama atsargiai, nes nerastas joks už ligą atsakingas genas.

Kartais manoma, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu pasižymi neurotransmiterių (hormonų, dalyvaujančių komunikacijoje tarp neuronų) trūkumu. Pakitęs serotonino kiekis susijęs su depresija, agresija ir sunkumais kontroliuoti destruktyvius polinkius.

Taip pat skaitykite: Kas yra ribinis cukraus kiekis?

Smegenų skenavimas parodė, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu turi mažesnio tūrio migdolinius kūnus. Ribinis asmenybės sutrikimas sąlygoja mažesnį prefrontalinės žievės aktyvumą. Šių smegenų sričių problemos gali sukelti ribinio asmenybės sutrikimo simptomus.

Socialiniai ir tarpasmeniniai rizikos veiksniai

Asmeniniai santykiai su tėvais ar šeima vaikystėje smarkiai daro įtaką asmens požiūriui į pasaulį ir į kitus žmones. RAS turintys asmenys iš savo šeimų taip pat dažnai išmoksta, kad kančia, liga ir silpnumas skatina kitų žmonių meilę ir rūpestį. Tai savo ruožtu paskatina RAS turinčio asmens įstikinimus, kad artimi ir mylimi žmonės slapta myli kančią.

Ribinio asmenybės sutrikimo gydymas

Nors ribinis asmenybės sutrikimas yra sudėtingas sutrikimas, daugelis pacientų sugeba dalinai pagerinti savo būklę gydymo dėka. Gydymo tikslas yra sumažinti simptomų sunkumą, pagerinti tarpasmeninius santykius ir padėti asmeniui geriau valdyti savo emocijas.

Psichoterapija

Psichoterapija yra pagrindinis ribinio asmenybės sutrikimo gydymo būdas. Efektyviausios psichoterapijos formos:

• Dialektinė elgesio terapija (DBT): Šis psichoterapijos būdas buvo sukurtas specialiai ribiniam asmenybės sutrikimui gydyti. Dialiektinė elgesio terapija yra kognityvinės elgesio terapijos atmaina. Žodis dialektinė grįstas idėja, kad dviejų priešingybių gretinimas - pripažinimo ir pokyčių - atneša geresnius rezultatus, nei dirbant su jomis atskirai. Dialektinė elgesio terapija skirta aukštos rizikos, sunkiai gyjantiems pacientams. Dažnai jie turi daugiau nei vieną diagnozę. Pacientai sutinka daryti namų darbus tam, kad tobulintų naujus įgūdžius.
• Psichoterapija, paremta atida (mindfulness): Yra įrodymų, kad su atida susijusios veiklos gali padėti išmokti valdyti impulsyvų elgesį. Atida (mindfulness) yra sąmoningumas ir gebėjimas susitelkti į dabarties akimirką. Tai - patirties, emocijų ir minčių stebėjimas iš neutralios perspektyvos. Į dabartį orientuotą sąmoningumą galima pasiekti medituojant, vaikščiojant, valgant, užsiimant joga ar net spalvinant ir tapant. Kai sulėtiname tempą ir pastebime savo kvėpavimą, leisdami sau būti smalsiems, leidžiame mintims nurimti. Pastebėję mintis, galime pasirinkti, ar norime į jas įsitraukti, ar jas paleisti. Atleisdami mintis ir vėl sutelkdami dėmesį į kvėpavimą, sąmoningai atgauname savarankiškumą savo minčių ir jausmų atžvilgiu.

Vaistai

Nėra vaistų, specialiai skirtų ribiniam asmenybės sutrikimui gydyti, tačiau kai kurie vaistai gali padėti sumažinti tam tikrus simptomus:

• Antidepresantai: Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) pasižymi didžiausiu mokslinių įrodymų kiekiu, gydant afektyvius ir impulsyvius simptomus, todėl dažniausiai skiriami šie antidepresantai.
• Antipsichotiniai vaistai: Kognityviniams ir suvokimo simptomams gydyti skiriami antipsichotiniai vaistai.
• Nuotaikos stabilizatoriai: Nuotaikos stabilizatoriai, tokie kaip Divalproex taip pat efektyviai gydo afektyvius ir impulsyvius simptomus.

Svarbu pažymėti, kad benzodiazepinų (tokių kaip Xanax ar Lorazepamas) naudojimas yra griežtai nepatartinas, dėl suicidinių polinkių ir impulsyvumo stiprinimo.

Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS)

TMS terapija stimuliuoja tam tikras smegenų dalis magnetiniais impulsais, kurie sugrąžina toms dalims normalų atyvumo lygį. Smegenų skenavimo tyrimai pademonstravo, kad TMS terapija gali gydyti ne tik depresijos simptomus, sergant ribiniu asmenybės sutrikimu, tačiau ir sutrikimo simptomus. Yra tyrimų, rodančių, kad ši terapija leidžia sumažinti ligos intensyvumą. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad transkranijinė magnetinė stimuliacija efektyviai mažina ribinio asmenybės sutrikimo simptomų stiprumą: baimę būti apleistiems, impulsvumą, emocinį nestabilumą ir pyktį.

Kiti gydymo būdai

• Botulino toksino injekcijos: Mokslinio tyrimo metu atlikus vieną botulino toksino injekciją, labai pagerėjo gydymui atsparūs ribinio asmenybės sutrikimo simptomai, teigia Amerikos psichiatrų asociacija.
• Psichodelikai: Klinikinio tyrimo Bazelio (Šveicarija) universitete metu, 39 metų moteris, serganti gydymui atsparia depresija ir kitais simptomais, susijusiais su kompleksišku asmenybės sutrikimu, buvo eksperimentiškai gydoma lizergo rūgšties dietilamidu (LSD). Psichodelikai, tokie kaip psilocibinas, ajavaska, LSD, MDMA ir ketaminas potencialiai gali gydyti platų psichinių sutrikimų spektrą. Be to, tyrimai rodo, kad šie junginiai pozityviai paveikia ribinio asmenybės sutrikimo požymius.

Krizių įveikimas

Krizių įveikimo centras teikia konsultacijas per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g.

Gyvenimas su ribiniu asmenybės sutrikimu

Sužinojus ribinio asmenybės sutrikimo diagnozę, rekomenduojama apie ją informuoti savo artimiausius draugus, šeimą, ir asmenis, kuriais pasitikite. Taip pat pasirūpinkite, kad jie sužinotų apie ligos simptomus ir susipažintų su elgesio rekomendacijomis. Daugelis ligos simptomų paveikia asmeninius santykius su artimais žmonėmis, todėl jų įtraukimas į gydymą gali padidinti jo efektyvumą. Artimiesiems lengviau suprasti simptomus, kad Jums prasidėjo krizė, ir jie juos veiks mažiau emociškai, todėl ilgalaikiams asmeniniams santykiams kils mažesnė grėsmė.

Palaikymo grupės

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad sukūrėme žmonių su ribiniu sutrikimu pagalbos programą. Kviečiame prisijungti prie gyvų bei nuotolinių susitikimų. Kviečiame bendrauti, dalintis patirtimi, kartu mokytis naudingų emocinių įgūdžių.

Ribinio asmenybės sutrikimo supainiojimas su kitais sutrikimais

Ribinis asmenybės sutrikimas neretai supainiojamas su bipoliniu sutrikimu, tačiau amžiaus aspektu kelias gali skirtis. Simptomai dažniausiai ūmiausi paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje, o laikui bėgant silpnėja.

Ribiniam asmenybės sutrikimui ir suaugusiųjų aktyvumo ir dėmesio sutrikimui bendri tarpasmeninių santykių, impulsyvumo ir emocijų reguliacijos sutrikimo simptomai. Ribiniam asmenybės sutrikimui specifiška atstūmimo baimė, nepakankamos savasties, tuštumos jausmai, paranojinių idėjų ir disociacijos simptomai.

tags: #ribinis #asmenybes #sutrikimas #prezentacija