Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau pasitaiko žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, kurie kelia didelį visuomenės susirūpinimą. Nuo smurto protrūkių iki gyvūnų išmetimo į gatves, šie incidentai atspindi gilias problemas, susijusias su gyvūnų teisių apsauga ir visuomenės sąmoningumu. Siekiant spręsti šią situaciją, inicijuojamos peticijos, kuriomis siekiama griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais ir užtikrinti geresnę jų gerovę.
Esama teisinė bazė ir jos trūkumai
Šiuo metu Lietuvoje už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta administracinė atsakomybė. Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnis numato, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1,2 tūkst. eurų. Padarytas pakartotinai, nusižengimas užtraukia baudą nuo 1,2 tūkst. iki 1,75 tūkst. eurų.
Vis dėlto, visuomenės nuomone, šios baudos yra nepakankamos, kad atgrasytų nuo žiauraus elgesio su gyvūnais. Be to, praktikoje kyla sunkumų su baudų išieškojimu, ypač kai asmenys neturi turto ar pajamų. Dėl to bausmė tampa fikcija, o valstybės biudžetas negauna numatytų lėšų.
Peticijos dėl bausmių griežtinimo
Atsižvelgiant į esamą situaciją, visuomenininkai ir gyvūnų teisių gynėjai inicijuoja peticijas, kuriomis siekiama griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Vienos iš tokių peticijų autorė, visuomenininkė Salvija Buzelienė, teigia, kad jau 2020 m. buvo teikta peticija dėl bausmių didinimo, tačiau rezultatai vis dar yra prasti.
Šiuo metu siūloma:
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir teisė
- Didinti laisvės atėmimo bausmę nuo 2 metų.
- Nustatyti baudą nuo 6 tūkst. eurų.
- Įtvirtinti nuostatą, pagal kurią asmeniui, teistam už žiaurų elgesį su gyvūnais, visam laikui būtų atimta teisė laikyti gyvūną.
- Tikrinti asmenų, kurie žiauriai elgiasi su gyvūnais, psichikos sveikatą.
- Skirti baudą nuo 1 iki 1,2 tūkst. eurų, kurie būtų pervedami į gyvūnų globos/priežiūros namus, o pinigai skirti gyvūnams gydyti, prižiūrėti, įrengimams ir geresniam gyvūno gyvenimui.
- Nuo 60 iki 80val. neatlygintinai dirbti gyvūnų globos/priežiūros namuose.
- Padarytas pakartotinai, nusižengimas užtrauktų baudą nuo 1,2 iki 2,5 tūkst. eurų, ir nuo 80 iki 160val.
Prevencinių priemonių svarba
Peticijose taip pat pabrėžiama prevencinių priemonių svarba, siekiant užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais. Siūloma skirti didesnį dėmesį švietimui gyvūnų gerovės klausimais šalies ugdymo įstaigose.
Teisinės spragos ir jų sprendimo būdai
Gyvūnų organizacijos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė atkreipia dėmesį į teisines spragas, kurios leidžia asmenims, turintiems apribojimų laikyti gyvūnus, įsigyti juos iš prieglaudų. Ji siūlo užpildyti šias spragas elementariomis priemonėmis, užtikrinant, kad gyvūnai nebūtų perduodami asmenims, kurie negali jais tinkamai pasirūpinti.
Taip pat, svarbu užtikrinti, kad gyvūnų globėjai būtų įtraukti į tyrimo procesą ir galėtų atstovauti gyvūnų teisėms teisme.
Šunų laikymo pririštų problemos sprendimo būdai
Nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) inicijuoja peticiją, kuria siekiama uždrausti laikyti šunis pririštus prie būdos. Organizacijos atstovai teigia, kad grandinė - tai ne globos, o smurto forma.
Peticijoje nurodomos šios priežastys, kodėl šunų laikymas pririštų yra žiaurus elgesys:
Taip pat skaitykite: Baudos už žiaurų elgesį Lietuvoje
- Nuolatinė žūties grėsmė: Pririštas gyvūnas nėra saugus, apribojama jo laisvė pabėgti nuo pavojaus, gintis.
- Traumuojamas fiziškai: Pririšti šunys kenčia ar net žūva nuo šalčio, bado, dehidratacijos, prastų laikymo sąlygų sukeltų ligų, į kaklą įaugusios grandinės sužalojimų.
- Sužalota psichika: Šuo, kaip socialus gyvūnas, nuolat pririštas prie būdos išgyvena kontakto su žmogumi, kitais gyvūnais stoką. Šie šunys kenčia nuo didelio nuobodulio ir nerimo, gali išsivystyti stereotipinis elgesys.
- Apribojama gyvūno judėjimo laisvė: Gyvūnas neturi jokių galimybių laisvai judėti, tyrinėti jį supančią aplinką, išreikšti savo natūralų elgesį.
- Nepriežiūra: Prie būdos gyvenantiems šunims dažnai nesuteikiamas gydymas, jie nėra reguliariai šeriami ir girdomi, neturi Lietuvos klimatui pritaikytos būdos.
GGI siūlo į „Gyvūnų gerovės ir apsaugos“ įstatymą įtraukti pataisą, numatančią, kad šunis pririštus būtų galima laikyti vedant juos pasivaikščioti, valant įrangą ar patalpas ir kitais atvejais, bet ne ilgiau kaip dvi valandas. Kitu atveju tai būtų laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais.
Kitų šalių patirtis
Draudimas rišti šunis galioja daugelyje Europos Sąjungos šalių, tokių kaip Austrija, Belgija, Kroatija, Čekijos Respublika, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Malta, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Kipras. Prieš metus draudimas rišti šunis prie būdos įstatymu priimtas kaimyninėje Latvijoje. Pavyzdį parodė ir Lenkija, kur visai neseniai Seimo dauguma nubalsavo už šio draudimo įvedimą.
Visuomenės vaidmuo ir institucijų atsakomybė
GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė teigia, kad pokyčiai gyvūnų gerovės srityje neatsiranda per naktį. Reikalinga nuolatinė visuomenės edukacija, sąmoningumo ugdymas. Taip pat, iniciatyvos turėtų imtis valstybinės institucijos, atsakingos už gyvūnų gerovę: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Aplinkos ministerija, savivaldybės.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais