Gyvename nuolat kintančiame pasaulyje, kuris mums kelia daugybę iššūkių. Stresas - tai organizmo atsakas į bet kokius išorinius ar vidinius dirgiklius, kurie suvokiami kaip iššūkis, pavojus ar kliūtis tikslams pasiekti. Šiame straipsnyje gilinamės į streso prigimtį, jo poveikį mūsų organizmui ir galimus įveikimo būdus.
Streso Apibrėžimas Ir Istorija
Stresas yra natūrali organizmo reakcija į įvairius dirgiklius. Pirmasis šią sąvoką aprašė Hansas Selye, kuris stresą apibūdino kaip nespecifinį kūno atsaką į bet kokį dirgiklį. H. Selve iš pradžių manė, kad stresas veikia tik neuroendokrininę sistemą, bet vėliau suprato, kad stresą patiria visos kūno sistemos, įskaitant kraujotakos, kvėpavimo ir inkstų sistemas.
Mokslininkas Hansas Selye laikomas vienu iš streso poveikio tyrinėjimo pradininkų. Pasak jo, streso sukėlėjais gali tapti bet kokie išoriniai fiziniai ar psichologiniai faktoriai.
Holmes ir Rahe 1967 m. sukūrė skalę, kurioje išreitingavo 43 stresą keliančius gyvenimo įvykius, tokius kaip sutuoktinio mirtis, santuoka ar atostogos, ir kiekvienam įvykiui skyrė atitinkamą balų sumą.
Streso Poveikis Organizmui
Kai patiriame stresą, mūsų organizmas išskiria įvairius hormonus ir neurotransmiterius, kurie sukelia reakciją, vadinamą „kovos arba bėgimo” mechanizmu. SPA VILNIUS medicinos direktorius Konstantinas Ovsyannikovas sako, kad stresas paprastai pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu ir tam tikrų hormonų išsiskyrimu. Trumpalaikėje perspektyvoje jis mobilizuoja, padidina asmens budrumą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Tačiau šiandien, nors dauguma mūsų retai susiduria su fiziniais pavojais, stresas dažnai išlieka mūsų gyvenime dėl emocinių, socialinių ir darbinės aplinkos veiksnių.
Sveikatos specialistų teigimu, žmogaus organizmas yra prisitaikęs patirti trumpalaikius streso pliūpsnius, kylančius dėl patiriamų pavojų ar įvairių gyvenimo iššūkių. Tai natūrali organizmo reakcija, padedanti išgyventi ir mobilizuoti kūną. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, jų teigimu, stresas vis dažniau tampa ilgalaike būsena.
Teigiamas Ir Neigiamas Stresas
Būtina suprasti, kad stresas gali turėti tiek teigiamą, tiek ir neigiamą poveikį. Teigiamas stresas gali mums suteikti motyvacijos, energijos ir gebėjimo įveikti iššūkius. Stresas nėra visada blogas - eustresas padeda tobulėti ir pasiekti tikslus. Tačiau chroniškas distresas gali sugriauti sveikatą.
„Nustatyta, kad trumpalaikis stresas netgi gali gerinti sveikatą ar kitus mūsų funkcionavimo aspektus. Tokia teigiama stresinė reakcija trunka iki 60 minučių ir yra vadinama eustresu. Tačiau ilgiau trunkanti arba nuolatinė stresinė būsena vadinama distresu ir kenkia sveikatai.
Ilgalaikio Streso Poveikis
„Ilgai streso veikiami žmonės, pavyzdžiui, ištisus metus patiriantys per didelį darbo krūvį, prie jo galiausiai prisitaiko netinkamai, o tai paprastai pasireiškia įvairiomis ligomis. Tyrimai aiškiai rodo ryšį tarp streso ir įvairių sveikatos sutrikimų - širdies ligų, insulto, migrenos, diabeto, astmos, nevaisingumo ir nutukimo. Be to, stresas daro didelę įtaką psichinei būklei.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
„Ilgalaikis stresas yra tiesus kelias į depresiją. Ja susirgęs žmogus iš pradžių pasidaro dirglus, blogos nuotaikos, o ilgainiui ima nebejausti malonumo imdamasis mėgstamų veiklų. Sumažėja jo darbingumas, atsiranda nuolatinio nuovargio jausmas, nors, regis, intensyvios veiklos kaip ir nebuvo.
„UPA Medical SPA“ reabilitacijos gydytojas Viktoras Meižis įspėja, kad ilgalaikio streso lemtos įvairios kūne vykstančios cheminės reakcijos sukelia neigiamų pokyčių organizme, sutrikdydamos vidinę jo pusiausvyrą. Taip nutinka dėl to, kad sukaupta energija naudojama ne vidinės terpės dinaminei pusiausvyrai palaikyti, o stresui būdingoms fiziologinėms reakcijoms. „Kalbant vaizdingiau, jos neskiria dėmesio „palaikymo“ darbams, o tik ginasi. Taip sutrikdoma žmogaus homeostazė. Jis tampa pavargęs, nelaimingas. Dėl atsiradusių fiziologinių pakitimų organizme pradeda vystytis ligos. Organizme nutrūksta gijimo procesas.
Streso Sukėlėjai Šiuolaikiniame Pasaulyje
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis stresas - tai šiuolaikinio pasaulio problema. Taip yra dėl to, kad per pastaruosius dešimtmečius aplink mus atsirado ypač daug streso šaltinių. Smarkiai išaugo informacinis krūvis. Dėl interneto prie informacijos prieigą turime 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. „Mes gyvename laikais, kai aplink daugybė neramumų ir nenuspėjamumo, o tai tik paaštrina nuolatinį stresą. Neapibrėžtumas ir stabilumo stoka yra sunkiai matomas, bet labai reikšmingas streso šaltinis, sukeliantis lėtinio nerimo sutrikimus. Globalūs įvykiai, tokie kaip epidemijos, katastrofos, karai, kuriems negalime daryti jokios įtakos, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl visuomenėje lėtinio streso matome vis daugiau“, - teigia K.
Dar viena nuolatinio streso priežastis - toksiška emocinė aplinka. Kaip sako A. M. Leonavičienė, daugybė žmonių tiesiog nežino, kaip tvarkytis su nemaloniais žmonėmis ir jų sukuriamomis situacijomis.
„Ypač jauni žmonės neįvertina savo jėgų. Jie dirba viršvalandžius, grįžę dar sėdi socialiniuose tinkluose, pamiega kokias keturias valandas ir pradeda viską iš naujo. Tai tiesus kelias į perdegimą. Ji taip pat atkreipė dėmesį ir į dar vieną streso šaltinį, būdingą būtent švenčių laikotarpiui. Tai - noras nustebinti artimuosius, įtikti jiems, priblokšti dovanų išmone ar vaišių gausa.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Kaip pastebi V. Meižis, šiuolaikinis žmogus gyvena korporacijų ir įvairių institucijų valdomame pasaulyje, kuriame asmuo ir jo poreikiai labai dažnai yra tiesiog pamirštami. „Mūsų gyvenamoje aplinkoje ilgalaikio streso tik daugės.
Streso Atsako Mechanizmas
Stresas vyksta per endobiogeninę kortikotropinę ašį (pagumburis, hipofizė, antinksčiai), kuri sujungia emocijas apdorojančius centrus su hormonine ir imunine sistema. Streso metu organizmo veiklą reguliuoja smegenys (pagumburis ir hipofizė), vadinamos „centru“, kurios siunčia signalus organams, vadinamiems „periferija“ (skydliaukė, kepenys, antinksčiai), o šie savo ruožtu siunčia hormoninį atsaką smegenims. Procesas priklauso nuo neurotransmiterių ir hormonų.
Streso metu žmogaus organizme vyksta įvairios cheminės reakcijos. Pavyzdžiui, intensyviai išskiriamas hormonas kortizolis, dar žinomas kaip natūralus streso hormonas. Būtent dėl jo ir padažnėja kvėpavimas, padidėja raumenų tonusas. Kitaip tariant, kortizolis atsakingas už streso sukeliamą budrumą, kovinę parengtį.
Streso Poveikis Hormonams Ir Odai
Stresas veikia per įvairias išgyvenimo baimes, „atjungdamas“ smegenų žievę (mąstymą) ir „įjungdamas“ limbinę (gyvūno supratimo) sistemą (pagumburį, hipofizę). Hipofizė išskiria į kraują hormonus ir aktyvuoja periferinių endokrininių liaukų hormoninį atsakymą. Hipofizė reguliuoja daugumos mūsų organų veiklą, todėl stresas veikia ne tik tiesiogiai antinksčius (streso atsaką), bet ir imunitetą bei kitas endobiogenines endokrinines ašis: gonodotropinę, kortikotropinę ir tireotropinę, kurių hormonų disbalansas odoje atsispindi kitomis problemomis.
Kortizolis Ir Uždegimas
Hipofizėje gaminamas hormono AKTH kiekis didėja reaguodamas į stresą. Antinksčių hormonas kortizolis atsako į stresą mėgindamas adaptuotis ir jį užbaigti, sustabdydamas uždegimą. Jei antinksčiai yra nusilpę ar kortizolio kiekis nepakankamas - stresas tampa ilgalaikiu. Ilgalaikio streso sukeltas disbalansas sukelia visame organizme uždegimus, o odoje uždegimines odos reakcijas: rožinę, atopinį dermatitą (egzemą) ir kitas. Todėl dažnai odos uždegimui (dermatitams) slopinti naudojami kortikosteroidiniai (panašūs į kortizolį) tepalai, tačiau jų poveikis yra tik lokalus, neišsprendžia uždegimo problemos iš esmės, o papildomai odoje gali prasidėti grybelinė ar bakterinė infekcija.
Imunitetas Ir Histaminas
Hipofizės AKTH aktyvina imunitetą, o kortizolis slopina, ypač jei jo kiekis yra padidėjęs ilgą laiką. Už imunitetą atsakingos putliosios ląstelės, kurių gausu ir odoje. Jos atpalaiduoja histaminą, aktyvuoja T limfocitus ir sukelia imuninį atsaką, kuris pirmiausia pasireiškia odoje. Tai lemia neadekvačias odos reakcijas į svetimus baltymus alergijų atveju arba savus baltymus autoimuninių odos ligų (pvz., psoriazės) atveju. Histaminas pašalinamas iš organizmo per kepenis, todėl svarbu kepenų palaikymas augaliniais adaptogenais.
Gonadotropinė Ašis Ir Hormonų Pusiausvyra
Kai dėl streso aktyvuojasi gonadotropinė ašis (pagumburis-hipofizė-lytinių liaukų ašis), tai turi tiesioginį poveikį hormonų pusiausvyrai, kuris pasireiškia odoje spuogais (akne), odos senėjimu ir pigmentacijos sutrikimais.
Spuogai (Aknė)
Stresas skatina hipofizės LH (liuteinizuojančio hormono) išsiskyrimą, kurie mažina kiaušidžių hormono progesterono gamybą ir didina androgenų gamybą (ypač testosterono). Padidėjęs androgenų kiekis didina sebumo (odos riebalų) gamybą, oda tampa blizganti, ypač T zonoje, poros užsikemša, formuojasi spuogai (aknė) - ypač smakro, žandikaulio linijos ir kaklo srityje, antroje menstruacinio ciklo pusėje, kai hormonų lygis natūraliai pakyla. Antinksčių gaminamas hormonas DHEA yra pirmtakas androgenų (testosterono) gamybai. DHEA kiekio sumažėjimas sukelia androgenų perteklinę gamybą, todėl formuojasi spuogai kaklo srityje.
Odos Senėjimas
Estrogenų lygio sumažėjimas būdingas moterims premenopauzės, menopauzės ir postmenopauzės laikotarpiu, bet gali atsirasti ir dėl streso. Estrogenai turi svarbų vaidmenį išlaikant odos elastingumą ir drėgmę, nes jie skatina kolageno gamybą ir odos atsinaujinimą. Sumažėjus estrogenų, oda praranda elastingumą, tampa sausesnė, plonesnė, atsiranda raukšlių.
Antinksčiai taip pat gamina hormoną DHEA, kuris yra pirmtakas estrogenų gamybai. Menopauzės laikotarpiu iš DHEA gaminasi estrogenai, todėl esant pakankamam jo kiekiui oda išlieka stangri ir elastinga.
Hiperpigmentacija
Estrogenai ir progesteronas turi tiesioginį poveikį melanocitams, kurie yra atsakingi už melanino, odos pigmento, gamybą. Melazma, kuri dažniausiai pasireiškia ant veido (ypač skruostuose, viršutinėje lūpoje, kaktos srityje), yra klasikinis hormoninės pusiausvyros sutrikimo pavyzdys - nėštumo, menopauzės metu, ar vartojant hormonų terapiją padidėja melanino gamyba.
Tireotropinė Ašis Ir Skydliaukės Hormonai
Kai dėl streso aktyvuojasi tireotropinė ašis (pagumburis-hipofizė-skydliaukė), tai gali turėti reikšmingą poveikį hormonų pusiausvyrai, kuris pasireiškia odoje. Hipofizė išskiria tirotropiną (TSH), kuris skatina skydliaukę gaminti skydliaukės hormonus (T3 ir T4), kurie turi svarbią įtaką metabolizmui. Mažėjant skydliaukės hormonų lygiui (ypač esant hipotirozei), odos drėgmė mažėja, ji tampa sausa, šiurkšti, pleiskanoja, sulėtėja regeneracija, sumažėja odos geba kovoti su infekcijomis ir uždegimais, oda sensta greičiau, gilėja raukšlės, ypač aplink akis, kaktą ir burnos sritis, oda patamsėja, ypač linkių raukšlėse, matomi paburkimai.
Somatotropinė Ašis Ir Augimo Hormonai
Somatotropinė ašis (pagumburis-hipofizė-kasa/kepenys). Hipofizės augimo hormonas somatotropinas skatina kolageno ir elastino gamybą, kurie atsakingi už odos turgorą (elastingumą) ir tonusą (standumą), taip pat už medžiagų apykaitą. Somatotropino trūkumas gali sukelti odos suglebimą, sausumą ir raukšles.
„Apkrauta kasa“ - tai kasos hormonų disbalansas, kuris gali pasireikšti somatostatino (reguliuojančio insulino ir gliukagono gamybą) sutrikimais. Insulino trūkumas ir gliukagono perteklius skatina odos senėjimą, blyškumą ir nuovargį. Per didelė „kepenų apkrova“ - kai toksinai kaupiasi organizme ir pašalinami per odą: sukelia bėrimus, dilgėlinę ar pūliuojančius spuogus, kitais atvejais gali lemti hiperpigmentaciją, uždegimines odos reakcijas, pageltimą, skatinti odos sausumą ir senėjimą.
Stresas Ir Mityba
Žarnyno mikrobiota - tai milijardai mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus virškinamajame trakte, daugiausia storajame žarnyne. Ji yra tarsi nematomas organas, kuris atlieka svarbias funkcijas, būtinas mūsų sveikatai. Žarnyno mikrobiotą sudaro bakterijos, virusai, grybai, pirmuonys, dumbliai. Kiekvieno žmogaus mikrobiota yra unikali kaip piršto atspaudas. Subalansuota mikrobiota pasižymi dviem savybėmis: ji turi būti įvairi ir gausi. Disbiozė (mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas) labai glaudžiai susijusi ne tik su pačiu žarnynu, bet ir su visu organizmu, įskaitant kitas mikrobiotos sistemas (pvz., odos, burnos, makšties) bei net tolimais organais, tokiais kaip smegenys, kepenys ir širdis. Žarnynas veikia kaip centrinė komunikacijos ašis tarp įvairių kūno sistemų ir informacijos centras per žarnyno-smegenų ašį.
Emocijos per šią ašį tiesiogiai ir netiesiogiai veikia mikrobiotą. Stresas mažina naudingų bakterijų, tokių kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium, augimą.
Stresas keičia mikrobiotos sudėtį taip, kad pradeda dominuoti potencialiai kenksmingos bakterijos (Clostridium, Escherichia coli ir kt.). Stresas sutrikdo žarnyno pralaidumą - žarnyno sienelė tampa „pralaidesnė“, todėl į kraują patenka toksinai, maisto dalelės, bakterijos, o tai sukelia uždegimą visame kūne. Stresas veikia žarnyno judrumą ir virškinimą: vidurių užkietėjimą, viduriavimą, dujų kaupimąsi, dirgliosios žarnos sindromo simptomus. Net maitinantis sveikai, nuolatinis stresas gali trukdyti žarnyno mikroflorai „atstatyti pusiausvyrą“.
Kai mikrobiota sveika, ji gamina neuroaktyvias medžiagas: serotoniną (apie 90 % jo pagaminama žarnyne!), GABA, dopaminą - visi šie neuromediatoriai mažina nerimą, gerina nuotaiką, gerina miego kokybę.
Žarnyno disbiozė odoje pasireiškia atopiniu dermatitu, žvyneline (psioriaze), spuogais (acne), raukšlių formavimusi ir odos senėjimu.
Stresas Ir Masažas, Kineziterapija
Masažas ir kineziterapija - tai veiksmingi natūralūs būdai stresui mažinti, veikiantys ne tik raumenis, bet ir nervų sistemą, hormonų pusiausvyrą bei emocinę savijautą. Jie aktyvina parasimpatinę sistemą, atsakingą už ramybę ir virškinimą, bei slopina simpatinę, kuri suaktyvėja patiriant stresą. Šios priemonės mažina kortizolio (streso hormono) kiekį, skatina serotonino ir dopamino (geros savijautos hormonų) gamybą, gerina miegą, nuotaiką ir padeda atsipalaiduoti. Stresas dažnai „kaupiasi kūne“, o masažas padeda jį išlaisvinti tiek fiziškai, tiek emociškai.
Lytėjimo metu išsiskiria oksitocinas - hormonas, susijęs su saugumu, pasitikėjimu ir ryšiu. Jis mažina stresą, stiprina psichologinę pusiausvyrą ir gerina nervų sistemos veiklą. Net profesionalaus masažo metu oksitocinas sukuria pasąmoninį ramybės jausmą, mažina vienišumo pojūtį. Tai netiesiogiai padeda palaikyti žarnyno mikrobiotos balansą, nes mažesnis streso poveikis reiškia geresnę žarnyno veiklą ir stipresnę imuninę sistemą.
Stresas Ir Psichologija
Pagumburis palaiko abipusį ryšį su emocijas apdorojančiais centrais, todėl emocijos per kortikotropinę ašį daro tiesioginį poveikį imuninei ir nervinei sistemai, o oda tampa „veidrodžiu“, atspindinčiu emocinę būklę. Svarbu atpažinti ir valdyti emocijas, kad jos nekenktų sveikatai. Kiekvienas žmogus turi mokytis priimti savo emocijas, kurti sveikas ribas ir atskirti dabartinį stresą nuo praeities įtakų.
Streso Įveikimo Strategijos
Kokybiškai leidžiamas laikas, naujos patirtys, atitrūkimas nuo rutinos, specialistų teigimu, yra patys patikimiausi kovos su ilgalaikiu stresu metodai. K. Ovsyannikovas kaip vieną iš svarbiausių streso įveikimo sąlygų įvardija deprivaciją. Anot jo, bandymai tokią būseną patirti triukšmingose aplinkose yra pasmerkti nesėkmei. Tam reikia visiškai kitokios aplinkos - visiškos ramybės ir tylos. Jis ragina išbandyti Shirin-Yoku - japonišką miško terapiją.
Savo ruožtu, K. Skauminas pabrėžia būtinybę į žmogaus sveikatą žiūrėti holistiškai. „Sanatorijose vyksta procedūros, kryptingai skatinamas judėjimas. Kineziterapija ir kitos aktyvinančios veiklos yra labai svarbus natūralus fiziologinis stresą mažinantis veiksnys. Aplinkos reikšmę tvarkantis su ilgalaikiu stresu ir jo pasekmėmis pabrėžia ir sanatorijos „Versmė“ gydytojas A. Danys. „Tokie gamtiniai gydomieji faktoriai kaip vidutinės mineralizacijos mineraliniai vandenys voniose ir baseinuose, gydomasis purvas, pasivaikščiojimas gryname ore, fizinis aktyvumas su įvairiomis vandens procedūromis, psichoterapinės relaksuojančios programos ir pagaliau pačios aplinkos pakeitimas duoda stebėtinai gerus rezultatus.
Biblinės Perspektyvos Į Streso Įveikimą
Biblijoje stresas vaizduojamas kaip žmogaus ribotumo išraiška, tačiau jis taip pat yra galimybė patirti Dievo malonę. Jėzaus mokymai, tokie kaip „Nesirūpinkite rytojumi“ (Mato 6:34), kviečia atiduoti rūpesčius Dievui ir ieškoti ramybės tikėjime. Stresas taip pat gali būti dvasinio augimo katalizatorius, kaip matyti Jobo ar Pauliaus istorijose, kur kančia veda prie gilesnio Dievo pažinimo.
Senovės pasaulyje stresas buvo suprantamas kaip išbandymas ar Dievo valios išmėginimas. Pavyzdžiui, izraelitai dažnai patirdavo stresą dėl karų, tremties ar gamtos stichijų, tačiau jų tikėjimas sandora teikė viltį. Šiuolaikiniame pasaulyje stresas dažnai siejamas su darbo krūviu, finansiniais rūpesčiais ar socialiniu spaudimu, tačiau bibliniai principai - malda, bendruomenė, pasitikėjimas - išlieka aktualūs.
Jėzaus žodžiai Kalno pamoksle siūlo atsaką į stresą: „Todėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ ar ‘Ką gersime?’ ar ‘Kuo vilkėsime?’ … Jūsų dangiškasis Tėvas žino, kad jums visa to reikia.“ (Mato 6:31-32)
Streso įveikimas reikalauja pusiausvyros tarp praktinių veiksmų (pvz., poilsio, bendravimo) ir dvasinių praktikų. Biblija siūlo kelis principus:
- Malda: Jėzaus pavyzdys Getsemanėje rodo, kad malda yra galingas streso įveikimo įrankis.
- Bendruomenė: Pauliaus rūpestis bažnyčiomis pabrėžia, kad bendruomenės parama padeda dalintis našta.
- Pasitikėjimas Dievu: Dovydo psalmes moko atiduoti rūpesčius Dievui, o ne nešti juos vienam.