Širdies virpėjimas, dar kitaip vadinamas prieširdžių virpėjimu (PV), yra vienas dažniausių širdies ritmo sutrikimų Lietuvoje ir visame pasaulyje. Tai būklė, kai širdis plaka nereguliariai ir dažnai per greitai, o jos darbas tampa mažiau efektyvus. Dėl to žmogus gali jausti permušimus, dusulį, nuovargį ar netgi galvos svaigimą. Nors kartais ši būklė prasideda nepastebimai, ilgainiui ji gali lemti insultą ar širdies nepakankamumą. Ankstyvas širdies virpėjimo atpažinimas - gyvybiškai svarbus. Laiku pastebėti simptomai ir tinkamas gydymas leidžia išvengti rimtų komplikacijų.
Prieširdžių virpėjimas (PV) yra dažniausias širdies ritmo sutrikimas, kai širdies prieširdžiai (viršutinės širdies kameros) chaotiškai ir nereguliariai susitraukinėja, sutrikdydami normalų kraujo tekėjimą. Dėl to širdis plaka nereguliariai ir dažnai per greitai, o tai gali sumažinti širdies efektyvumą pumpuojant kraują. Ši būklė dažniau pasitaiko vyresniems nei 60 metų žmonėms, tačiau prieširdžių virpėjimas gali paveikti ir jaunesnius, ypač turinčius tam tikrų rizikos veiksnių. Negydomas prieširdžių virpėjimas didina insulto, širdies nepakankamumo ir kitų komplikacijų riziką. Prieširdžių virpėjimą gali sukelti įvairios širdies ir neširdinės būklės, taip pat gyvenimo būdo veiksniai.
Prieširdžių virpėjimas (PV) nustatomas 34 proc. hospitalizuotų pacientų, varginamų širdies aritmijų. Statistiniais duomenimis, prieširdžių virpėjimas sukelia 23,5 proc. insultų per metus 80-89 amžiuje.
Kas yra prieširdžių virpėjimas (prieširdžių virpėjimas)
Širdies virpėjimas - tai būklė, kai širdies viršutiniai skyriai (prieširdžiai) ima plakti netvarkingai ir nesinchronizuotai su apatiniais skyriais (skilveliais). Dėl šios netvarkos širdies darbas tampa chaotiškas, o pumpuojamo kraujo kiekis sumažėja. Širdies ritmas paprastai būna nereguliarus ir dažnai pernelyg greitas. Širdies virpėjimas išsivysto, kai širdies elektrinių impulsų perdavimo sistema ima veikti sutrikusiai. Vietoje vieno aiškaus impulso, kuris kyla sinusiniame mazge (širdies ritmo „dirigente“), prieširdžiuose susiformuoja daugybė netvarkingų elektrinių signalų. Jie verčia širdį plakti nereguliariai - kartais per greitai, kartais per lėtai, kartais visai be ritmo. Dėl to širdis nebesugeba pumpuoti kraujo taip efektyviai kaip įprastai, o organizmui ima trūkti deguonies. Kai širdis dirba neefektyviai, prieširdžiuose gali kauptis kraujas, todėl padidėja krešulių susidarymo tikimybė. Jei toks krešulys nukeliauja į smegenis, jis gali užkimšti kraujagyslę ir sukelti insultą.
Priklausomai nuo to, kaip dažnai ir kaip ilgai pasireiškia ritmo sutrikimas, širdies virpėjimas gali būti kelių formų. Tai padeda gydytojams nustatyti tinkamiausią gydymo taktiką. Pagrindinės širdies virpėjimo formos:
Taip pat skaitykite: Širdies plakimas ir streso valdymas
- Paroksizminis virpėjimas: širdies ritmas sutrinka trumpam - nuo kelių minučių iki kelių dienų - ir dažnai atsistato savaime.
- Persistuojantis virpėjimas: epizodas trunka ilgiau nei savaitę ir dažniausiai reikalauja gydymo (pvz., vaistų ar elektros impulso kardioversijos).
- Nuolatinis virpėjimas: ritmas lieka sutrikęs ilgam laikui ir nusprendžiama jo nebeatkurti - vietoj to kontroliuojamas pulsas ir skiriama insulto profilaktika.
Kiekviena šių formų turi skirtingą eigą, tačiau visoms būdingas bendras pavojus - širdies nepakankamumo ir insulto rizika. Dėl to gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į žmogaus amžių, gretutines ligas ir rizikos veiksnius.
Prieširdžių virpėjimo priežastys ir rizikos veiksniai
Prieširdžių virpėjimą gali sukelti įvairios širdies ir neširdinės būklės, taip pat gyvenimo būdo veiksniai.
Pagrindinės priežastys
Širdies ritmo sutrikimai vystosi, kuomet dėl įvairių priežasčių sutrinka normalus elektrinio impulso, priverčiančio ritmingai susitraukti atskiras širdies dalis, sklidimas. Dažniausiai tą lemia įvairios širdies ligos (reumato sukelta dviburio vožtuvo yda, miokarditas, dilatacinė kardiomiopatija, koronarinė širdies liga). Retesnė priežastis - su širdimi tiesiogiai nesusijusios ligos (arterinė hipertenzija, plaučių arterijos embolija, tireotoksikozė, apsinuodijimas alkoholiu ar vaistais).
Pagrindinės priežastys, sukeliančios prieširdžių virpėjimą ir plazdėjimą, gali būti širdies ligos, tokios kaip koronarinių arterijų liga, širdies vožtuvų ligos, hipertenzija ir kitos struktūrinės širdies anomalijos. Taip pat veiksniai, tokie kaip alkoholis, rūkymas, stresas, skydliaukės sutrikimai ir tam tikri vaistai, gali prisidėti prie šių sutrikimų atsiradimo.
Rizikos veiksniai
Amžius yra didžiausias prieširdžių virpėjimo rizikos veiksnys: kas dešimtam 80-mečiui diagnozuojamas šis ritmo sutrikimas.
Taip pat skaitykite: Širdies plakimas ir psichinė sveikata
Ypatingą provokacinę reikšmę turi arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Yra žinoma, kad prieširdžių virpėjimas dažnai atsiranda padidėjus arteriniam kraujospūdžiui. Prieširdžių virpėjimas dažniau vargina vyresnio amžiaus žmones, ypač kai perkopiama 80 metų. Tačiau pastaruoju metu šis sutrikimas kamuoja vis jaunesnius asmenis. Dažniau nuo jo kenčia moterys nei vyrai.
Prieširdžių virpėjimą išprovokuoti gali maža kalio koncentracija kraujo serume gausiai prakaituojant, išsivėmus ar viduriuojant, gausus alkoholio vartojimas, besaikis kavos gėrimas ir rūkymas, stresas, didelis fizinis krūvis, netgi gausus valgymas prieš miegą.
Prieširdžių virpėjimo simptomai
Prieširdžių virpėjimo simptomai skiriasi: kai kurie žmonės nejaučia jokių požymių, o kiti patiria akivaizdžius sutrikimus. Kai kuriais atvejais prieširdžių virpėjimas aptinkamas atsitiktinai per įprastą sveikatos patikrinimą, nes simptomai gali būti minimalūs.
Širdies virpėjimo simptomai gali būti labai įvairūs - nuo aiškiai juntamų iki beveik nepastebimų. Kai kurie žmonės iš karto jaučia širdies „permušimus“ ar pulsą krūtinėje, o kiti tik lengvą nuovargį ar dusulį fizinio krūvio metu. Dalis pacientų apskritai nejaučia jokių požymių, kol būklė nepradeda kelti rimtesnių pasekmių. Simptomai dažniausiai priklauso nuo virpėjimo tipo, širdies plakimo dažnio ir to, kaip organizmas toleruoja nereguliarų ritmą. Kuo ilgiau būklė trunka, tuo labiau širdis pavargsta, o simptomai ryškėja.
Dažniausiai pasireiškiantys širdies virpėjimo simptomai yra šie:
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nuolatinį nerimą širdyje?
- Nereguliarus širdies plakimas: žmogus jaučia „permušimus“, širdies virpėjimą ar drebėjimą krūtinėje, tarsi širdis „praleistų taktą“.
- Dusulys: kvėpavimo pasunkėjimas, ypač fizinio krūvio metu ar gulint, rodo, kad širdis nebesugeba efektyviai pumpuoti kraujo.
- Silpnumas ir nuovargis: energijos trūkumas atsiranda dėl nepakankamos kraujotakos ir audinių aprūpinimo deguonimi.
- Galvos svaigimas ar alpimas: tai ženklas, kad smegenys trumpam gauna mažiau kraujo.
- Krūtinės diskomfortas ar skausmas: tai pavojingas simptomas, kuris gali reikšti širdies raumens deguonies trūkumą - būtina skubi pagalba.
- Nerimas ar panikos pojūtis: organizmo reakcija į netolygų pulsą ir deguonies trūkumą gali sukelti stiprų emocinį stresą.
Požymių įvairovė priklauso nuo individualios širdies būklės. Jaunesni žmonės dažnai pajunta aiškų „fluteriavimą“ krūtinėje, o vyresniems simptomai gali būti ne tokie ryškūs - jie dažniau pastebi dusulį ar jėgų trūkumą. Svarbu suprasti, kad širdies virpėjimo intensyvumas ne visada atspindi jo pavojingumą. Net ir nedidelis ar retai pasireiškiantis ritmo sutrikimas gali būti rimtas, nes trombai prieširdžiuose gali susidaryti ir esant silpniems simptomams.
Kaip diagnozuojamas prieširdžių virpėjimas?
Prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo diagnostika apima pacientų anamnezės rinkimą, fizinį ištyrimą ir specifinius tyrimus. EKG (elektrokardiograma) yra pagrindinis tyrimas, leidžiantis nustatyti širdies ritmo sutrikimus.
Diagnozė remiasi objektyviu širdies ritmo patvirtinimu. Jei simptomai epizodiniai, vienkartinis EKG gali „nespėti“ jų užfiksuoti, todėl taikomas ilgesnis ritmo stebėjimas. Kartu vertinama širdies struktūra ir gretutinės ligos, kurios gali provokuoti virpėjimą ar didinti jo komplikacijų riziką.
Gydymas: kaip valdyti prieširdžių virpėjimą?
Prieširdžių virpėjimo gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, trukmės ir komplikacijų rizikos. Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medikamentai, tokie kaip antikoaguliantai, beta blokatoriai ir antiaritminiai vaistai, dažnai skiriami siekiant kontroliuoti ritmą ir sumažinti insulto riziką. Taip pat gali būti taikomos procedūros, tokios kaip abliacija, kuri pašalina aritmiją sukeliančius audinius. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip gyvenimo būdo pokyčiai, sveika mityba ir fizinė veikla, taip pat yra svarbūs gydant šiuos sutrikimus.
Širdies ritmo ir dažnio kontrolė
Medikamentai, skirti prieširdžių virpėjimo sukeliamiems simptomams mažinti, paprastai parenkami individualiai, skiriami arba palaikyti normalų širdies ritmą, arba retinti širdies susitraukimų dažnį.
Insulto prevencija
Medikams nustačius prieširdžių virpėjimą, skiriama kraujo krešumą mažinančių vaistų - antikoaguliantų. Jie apsaugo nuo pavojingiausios prieširdžių virpėjimo komplikacijos - galvos smegenų išeminio insulto.
Kai prieširdžiai nebesusitraukia ritmingai, dalis kraujo užsilaiko jų ertmėse. Ši „užsistovėjusi“ kraujo masė gali formuoti krešulius, dažniausiai kairiojo prieširdžio ausytėje. Jei toks krešulys atitrūksta, jis gali patekti į kraujotaką ir užkimšti smegenų arteriją - taip įvyksta išeminis insultas. Dėl šios priežasties širdies virpėjimo gydymas dažnai apima antikoaguliantus - vaistus, mažinančius krešulių susidarymo riziką.
Invazinės procedūros
Kai kuriais ligos atvejais rekomenduojama radiodažnuminė abliacija. Jos metu, plono elektrodo, įvesto per kateterį į širdį pagalba, sunaikinamos ritmo sutrikimą sukėlusios ar jį palaikančios struktūros.
Pagrindinės priežasties gydymas
Labai svarbu nustatyti prieširdžių virpėjimą sukėlusias priežastis ir stengtis jas pašalinti. Jei prieširdžių virpėjimą išprovokuoja jau anksčiau minėtos ligos (koronarinė širdies liga, arterinė hipertenzija, skydliaukės ligos, cukrinis diabetas), jas reikia kontroliuoti ir gydyti, tinkamai vartoti paskirtus vaistus.
Prieširdžių virpėjimo prevencija
Norint sumažinti prieširdžių virpėjimo riziką, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų. Bet kokiu atveju reikia atsikratyti žalingų įpročių, siekti neturėti antsvorio ir nutukimo arba jį sumažinti, pakankamai ilsėtis. Labai svarbi yra arterinio kraujospūdžio korekcija sergant arterine hipertenzija.
Palaikyti širdies sveikatą yra be galo svarbu, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei užtikrinti gerą savijautą. Visų pirma, itin svarbi yra subalansuota mityba - rekomenduojama valgyti daug šviežių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, liesos mėsos, žuvies (ypač turtingos omega-3 riebalų rūgštimis) ir vengti perdirbtų, riebaluose keptų maisto produktų bei cukraus. Fizinė veikla taip pat yra būtina širdies sveikatai - reguliari mankšta, pasivaikščiojimas, bėgimas, plaukimas bent keletą kartų per savaitę, padeda stiprinti širdies raumenį, reguliuoti kraujo spaudimą ir tuo pačiu palaikyti sveiką kūno svorį. Be to, stresas taip pat gali padidinti širdies ligų riziką, todėl reikėtų praktikuoti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip joga, meditacija ar kvėpavimo pratimai. Ir žinoma, vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas. Be šių gyvenimo būdo pokyčių, svarbu ir reguliariai tikrinti savo sveikatą. Reguliarūs tyrimai gali padėti laiku pastebėti tam tikrus pakitimus ir užkirsti kelią galimoms problemoms.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei įtariate prieširdžių virpėjimą ar pastebite nereguliarų širdies ritmą, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju ar kardiologu, kad būtų atlikti tyrimai ir sudarytas gydymo planas. Venkite savarankiško vaistų vartojimo, maisto papildų ar alternatyvių metodų taikymo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga. Jei svarstote gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveikesnė mityba, fizinio aktyvumo didinimas ar streso valdymas, aptarkite šiuos pokyčius su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti reguliarų širdies ritmo stebėjimą ar lėtinių ligų, tokių kaip hipertenzija, kontrolę, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.
Pajutus neritmišką ar kitokį, keistesnį, iki tol nejaustą širdies plakimą, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba gydytoju kardiologu.
Ūmiai sutrikus ritmui, pirmiausia reikia žinoti, kad širdies ritmą reikia atkurti ne vėliau kaip per 48 valandas. Taigi, per tiek laiko privalu suspėti kreiptis pagalbos į medikus? Delsti negalima.
Prieširdžių virpėjimo poveikis kasdieniam gyvenimui
Prieširdžių virpėjimas gali riboti fizinį aktyvumą, sukelti nerimą ar baimę dėl galimų komplikacijų. Pacientai gali jausti nuovargį ar diskomfortą, ypač epizodų metu. Negydoma būklė didina insulto ar širdies nepakankamumo riziką, o tai gali sukelti ilgalaikį neįgalumą. Norint prisitaikyti prie ligos, svarbu laikytis gydytojo nurodymų, reguliariai vartoti vaistus ir stebėti savo būklę.
#
tags: #sirdies #virpejimas #ir #nerimas