Įvadas
Šiuolaikinė ugdymo psichologija susiduria su sparčiai besikeičiančiu pasauliu ir naujais iššūkiais. Straipsnyje nagrinėjamos aktualiausios šios srities problemos ir naujovės, apimančios tiek teorinius, tiek praktinius aspektus, atsižvelgiant į besikeičiančius mokinių poreikius ir švietimo sistemos tendencijas.
Ugdymo Psichologijos Objektas ir Uždaviniai Šiandien
Fizinio ugdymo psichologija Europoje gerokai patobulėjo per pastaruosius du dešimtmečius. Šiuolaikinio mokslo pasiekimai, vyraujančios europinės ir pasaulinės fizinio ugdymo psichologijos idėjos ir tendencijos reikalauja naujai pažvelgti į fizinio ugdymo psichologiją kaip mokslo objektą ir uždavinius. Ši disciplina siekia padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius.
Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas. Psichologijos dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu. Pasirenkama Programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius. Ugdomas jauno žmogaus gebėjimas tinkamai naudotis savo stiprybėmis, kompensuoti savo trūkumus.
Kompetencijų Ugdymas ir Pasiekimų Sritys
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys:
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės teorijos apie asmenybę
- Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija).
- Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija).
- Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas.
III-IV gimnazijos klasėse psichologija yra laisvai pasirenkamasis dalykas. III gimnazijos klasėje siekiama suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, kurie padėtų suvokti žmogaus asmenybę kaip sudėtingą ir nedalomą visumą, skatintų mokinius atskleisti savąjį individualumą, suvokti savo ir aplinkinių stipriąsias bei silpnąsias savybes, suprasti emocinio pasaulio reikšmę ir sudėtingumą. IV gimnazijos klasėje mokiniams suteikiamos žinios leis geriau analizuoti žmonių tarpusavio santykius, taikyti efektyvesnius socialinės sąveikos būdus. Mokiniai suvoks bendravimo socialinėje grupėje ypatumus, išmoks analizuoti konfliktines situacijas ir pasirinkti tinkamą konflikto sprendimo strategiją.
Pažinimo Procesai ir Asmenybės Raida
Mokiniai susipažįsta su psichologija, jos ryšiais su kitais mokslais, su pažinimo procesais. Aptariami pojūčiai, suvokimas, dėmesio, atminties, mąstymo procesai, pažinimo procesų veikimo mechanizmai, dėsniai. Ypatingas dėmesys skiriamas mąstymo procesui išryškinant kūrybinio mąstymo svarbą. Susipažįsta su pagrindinėmis intelekto teorijomis. Sudaromos sąlygos analizuoti savo pažinimo procesus, išbandyti atminties lavinimo, įsiminimo strategijas, kūrybinio mąstymo strategijas. Pristatomos populiarios asmenybės teorijos, analizuojami asmenybės raidos dėsningumai. Susipažįsta su temperamento, charakterio, motyvacijos, emocijų teorijomis. Praktinės veiklos metu giliau pažįsta savo asmenybę, numato tobulėjimo kelius.
Savęs Pažinimas ir Tyrinėjimas
- A1. Atskleidžia esminius psichologijos tyrimų metodų bruožus. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba paaiškina psichologijos ryšius su kitais mokslais. Savarankiškai analizuoja psichologijos ryšius su kitais mokslais, geba apibūdinti psichologijos vietą kitų socialinių mokslų sistemoje. Psichologija - mokslas tau ir apie tave. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Nagrinėjamos šiuolaikinės psichologijos šakos, psichologijos žinių pritaikymo galimybės.
- A2. Paaiškina dėmesio veikimo mechanizmą, atpažįsta dėmesio rūšis, paaiškina individualius dėmesio skirtumus. Paaiškina jutimų veikimo principus, individualius jutimų skirtumus. Įvardija įsiminimo, informacijos saugojimo trumpalaikėje ir ilgalaikėje atmintyje ir atgaminimo dėsningumus. Paaiškina mąstymo, kaip pažinimo proceso, ypatybes. Paaiškina vaizduotės veikimo ir kūrybinio mąstymo principus. Padedamas apibūdina savo pažinimo procesų ypatumus. Konsultuodamasis nurodo pažinimo procesų lavinimo galimybes. Savarankiškai numato pažinimo procesų lavinimo, emocijų valdymo strategijas. Jutimai ir suvokimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Dėmesys. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Atmintis. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Vaizduotė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Mąstymo procesas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Bendrieji gebėjimai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Įspūdis. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
- A3. Paaiškina holistinę asmenybės sampratą ir raidos dėsningumus. Atpažįsta esminius temperamento ir charakterio bruožus. Paaiškina asmens savęs suvokimo dėsnius. Tyrinėja teigiamo ir neigiamo savęs vertinimo požymius. Mokydamiesi apie emocijų, motyvacijos prigimtį ir dėsningumus, paaiškina emocinių išgyvenimų svarbą žmogaus gyvenime, atpažįsta pagrindines emocijas, jų neverbalinius požymius. Pagrindžia emocijų ir jausmų įtaką bendravimui. Praktiškai susipažįsta su emocijų valdymo strategijomis. Atpažįsta esminius temperamento ir charakterio bruožus. Paaiškina asmenybės raidos dėsningumus. Apibūdina motyvacijos prigimtį. Argumentuotai atskleidžia savąjį individualumą, atskleisdamas jį įprastuose ir naujuose kontekstuose. Išsamiai atskleidžia pagrindinius asmenybės teorijų teiginius ir juos palygina. Savarankiškai analizuoja savo emocijų ir jausmų įtaką bendravimui. Asmenybės samprata. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Asmenybę aiškinančios teorijos. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Asmenybės raida. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Temperamentas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Charakteris. III-IV gimnazijos klasių koncentras. „Aš“ vaizdas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Nagrinėjamas „Aš“ vaizdas. Emocijos ir jausmai. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
Socialinė Psichologija ir Tarpasmeniniai Santykiai
Nagrinėdami tarpasmenį elgesį: kaip žmonės komunikuoja, kaip suvokia ir kaip veikia vieni kitus, mokiniai susipažįsta ir mokosi analizuoti bendravimo ir socialinių santykių dėsnius, analizuoja sėkmingo bendravimo veiksnius ir bendravimo klaidas, asmens socialinės sąveikos grupėje ypatumus. Susipažįsta su konfliktų teorija, konfliktų įvairove, aptaria jų priežastis bei sprendimo strategijas.
Savęs Pažinimas Santykiuose Su Kitais
- B1. Paaiškina bendravimo proceso dėsningumus, komunikacijos sampratą. Atpažįsta pagrindinius žodinio bendravimo požymius, nustato jo rūšis. Paaiškina neverbalinio bendravimo svarbą žmonių tarpusavio supratimui, atpažįsta dažniausius neverbalinio bendravimo ženklus. Paaiškina bendravimo (komunikacijos) sampratą ir atpažįsta pagrindines bendravimo dėsningumus kasdienėje aplinkoje. Atpažįsta dažniausius neverbalinius ženklus įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis įprastame kontekste. Savarankiškai atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis naujame, kintančiame kontekste. Susieja empatiją su neverbalinio bendravimo ir aktyvaus klausymo įgūdžiais. Bendrieji gebėjimai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Temperamentas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Bendravimo įgūdžiai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Įspūdis. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Įgūdžiai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Neverbalinis bendravimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Pasirengimas darbo pokalbiui. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
- B2. Paaiškina socialinės grupės sampratą, palygina formalios ir neformalios grupės požymius. Analizuoja bendravimo grupėje dėsningumus. Paaiškina grupės nario statuso sąvoką, palygina lyderio, atstumtojo, izoliuotojo statuso požymius. Analizuoja socialinio suvokimo įtaką bendravimui. Paaiškina stereotipo, nuostatų, socialinės atribucijos sąvokas ir atskleidžia jų svarbą bendravime. Savarankiškai atpažįsta socialinio suvokimo ir vertinimo klaidas. Paaiškina socialinio suvokimo ypatumus, susieja su juos lemiančiais veiksniais. Stereotipai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Socialinė atribucija. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Kito žmogaus suvokimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Grupė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Asmenybė ir grupė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Konformizmas. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
- B3. Atpažįsta ir analizuoja konfliktų vaidmenį žmonių socialinėje sąveikoje. Paaiškina konflikto sąvoką, atpažįsta konfliktų rūšis. Bendrais bruožais apibūdina socialinės grupės sąvoką. paaiškina pagrindinius bendravimo grupėje dėsningumus. Palygina formalias ir neformalias grupes. Paaiškina grupės nario statuso ir konformizmo sąvokas. Padedamas atpažįsta grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija). Padedamas atpažįsta konfliktų požymius ir kilimo priežastis. Palygina lyderio, atstumtojo, izoliuotojo statuso požymius, atpažįsta pavyzdžius įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) ir atpažįsta juos realaus gyvenimo įprastose aplinkose. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba nurodo konfliktų kilimo priežastis, atpažįsta konflikto požymius, konsultuodamasis įvardija galimas nesudėtingų konfliktinių situacijų sprendimo strategijas. Analizuoja turimo statuso įtaką savo ir kitų asmenų bendravimui, pateikia pavyzdžius iš įprasto konteksto. Vertina konformizmo svarbą prisitaikymui. Savarankiškai atpažįsta ir palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) realaus gyvenimo įprastose ir naujose aplinkose. Savarankiškai apibendrina savo patirtį sprendžiant konfliktus, nurodo konfliktų kilimo priežastis, naudoja konstruktyvias konflikto sprendimo strategijas. Lyderystė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Manipuliatyvus elgesys. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Konfliktas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Aiškinasi konflikto sampratą. Konflikto signalai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Sunkumų įveika. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Konflikto sprendimo strategijos.
Psichinė Sveikata ir Pagalba
Mokiniai diskutuoja apie pozityvaus santykio su savimi ir kitais būtinybę, siekiant išsaugoti psichinę sveikatą. Susipažįsta su psichikos sutrikimų samprata, analizuoja streso, nerimo priežastis, kartu su mokytoju ieško būdų, kaip padėti sau ir kitam. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes smurto aukoms bei smurtautojams. Diskutuoja apie savižudybių priežastis, požymius, skatinami kreiptis pagalbos. Ugdomas psichologinis atsparumas įvairioms priklausomybėms.
Pagalbos Sau ir Kitam Galimybių Pažinimas
- C1. Paaiškina psichinės sveikatos sampratą. Atpažįsta ir apibūdina pagrindinius psichinės sveikatos požymius. Paaiškina fiziologinį emocijų pagrindą. Paaiškina bendruomenės, visuomeninių organizacijų svarbą smurto, psichologinių krizių, priklausomybių prevencijai. Įvertina savo bendradarbiavimo įgūdžius ir numato jų tobulinimo sritis ir galimybes. Ypatingi jausmai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Emocijų sutrikimai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Psichologinė pagalba. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Dalyvavimas bendruomenės gyvenime. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
- C2. Paaiškina streso ir nerimo poveikį psichinei sveikatai, jų kilimo priežastis ir požymius. Įvardija sunkių emocinių išgyvenimų (pokyčių, netekties, atstūmimo ir pan.) poveikį psichinei sveikatai. Analizuoja sunkių išgyvenimų priėmimo ir įveikimo būdus. Paaiškina psichikos ligų sampratą, išskiria psichoterapinės, psichiatrinės pagalbos esmę, paaiškina psichikos ligonių gydymo ir socializacijos principus. Įvardija savižudybių priežastis, analizuoja gresiančios savižudybės požymius, žino pagalbos būdus. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes. Pagrindžia emocinių išgyvenimų svarbą psichinei sveikatai. Stresas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Smurtas. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
- C3. Paaiškina psicho… Pratarmė - I. Bendrieji ugdymo klausimai. Ugdymo mokslo dalykas. Psichologinis ugdymo pamatas. Ugdymo tobulinimo sąlygos - II. Asmenybės auklėjimas. Pasaulėpratos ir savikūros problemos. Pagalba auklėjimuisi. Auklėjimo sritys - III. Mokymas, mokymasis, lavinimas. Mokymosi aktyvinimas. Mokinys mokykloje. Mokytojas mokykloje - IV. Ugdymas profesinei veiklai. Darbo sėkmės (karjeros) rinkimasis. Pagalba besirenkančiam profesiją - V. Ugdymo organizavimas. Psichopedijos dalyko klausimu. Ugdymo organizavimo uždavinių struktūra. Mokyklų diferencijavimas. Koedukacijos problemos. Švietimo reformos klausimu. Mokymasis sėdint ir stovint. Pertrauka - VI. Iš ugdymo mokslo istorijos Lietuvoje. Kai kurie ugdymo mokslo minties vingiai. Didaktinės minties užuomazgos 1547-1940 metais. Didaktinė mintis 1940-1990 metais. Akademinio jaunimo dvasinio tobulėjimo galimybės studijų metais.
Nauji Ugdymo Metodai ir Tendencijos
Šiuolaikinė ugdymo psichologija ieško naujų metodų, kurie padėtų mokiniams geriau įsisavinti žinias ir ugdyti svarbias kompetencijas. Vienas iš tokių metodų yra fenomenais grįstas ugdymas (FGU), kuris skatina mokinius tyrinėti realaus pasaulio reiškinius ir integruoti įvairias disciplinas.
Taip pat skaitykite: Teisingumo teorijos įtaka motyvacijai
Fenomenais Grįstas Ugdymas Vilniaus Mokyklose
2024-2025 mokslo metais „Kūrybingumo mokyklos“ kartu su „EDU Vilnius“ ir „Tūkstantmečio mokyklomis“ įgyvendinta pedagogų kompetencijų tobulinimo programa „Fenomenais grįstas ugdymas“ Vilniaus mokytojams suteikė galimybę gilintis į inovatyvius, kūrybingus ir integruotus mokymo metodus, grindžiamus realaus pasaulio reiškinių tyrinėjimu. Šiaurės Europoje išvystyta metodika sėkmingai pritaikyta sostinės mokytojų praktikoje: dalyviai iš Vilniaus „Žiburio“ pradinės mokyklos, Šv. Kristoforo, Pilaitės ir „Žaros“ gimnazijų, darželio-mokyklos „Vilija“ bei Sausio 13-osios progimnazijos ir dar 15 tinklinių mokyklų gilinosi į FGU metodą, integruodami jį tiek pamokose, tiek už mokyklos ribų.
„Ši programa tapo svarbiu impulsu miestui, siekiančiam kurti atvirą, mokinių poreikiams jautrią ugdymo sistemą. Fenomeninis ugdymas padeda suartinti mokyklą su miestu, skatinti mokytis per patirtį, per ryšį su aplinka,“ - pabrėžia „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė. „Fenomenais grįstas ugdymas padeda atsigręžti į tai, kas iš tiesų svarbu mokiniui - jo smalsumą, patirtį, klausimus. Mokytojai buvo kviečiami ne perteikti žinias, bet ir tapti partneriais tyrinėjant pasaulį drauge su mokiniais,“ - pažymi „Kūrybingumo mokyklos“ lektorius ir VU profesorius Kristupas Sabolius. Minėtų Vilniaus mokyklų mokytojos ir mokytojai dalyvavo intensyvioje ir įvairialypėje pedagogų kompetencijų tobulinimo programoje, kuri apėmė mokymus, dirbtuves, dienos stovyklas bei stažuotę Suomijoje, tapusia svarbiu profesinio tobulėjimo etapu. Tokiu būdu pedagogų bendruomenei buvo ne tik pateikti pagrindiniai ugdymo krypties principai ir idėjos, bet ir pasiūlytas praktinis palydėjimas, kuris įgalino Vilniaus mokyklose sėkmingai įgyvendinti 6 šia metodika grįstus ugdymo projektus.
Kiekviena mokykla pasirinko savo aktualų fenomeną ir jį tyrinėjo per įvairias veiklas: Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla nagrinėjo vandens reiškinius, atlikdama Neries upės tyrimą kartu su hidrologu Vytautu Akstinu; Vilniaus Pilaitės gimnazija gilinosi į akmenų pasaulį, bendradarbiaudama su geologu Jonu Šečkumi; Vilniaus darželis-mokykla „Vilija“ surengė dantų pastos gamybos dirbtuves; Vilniaus Sausio 13-osios progimnazija organizavo triukšmo matavimo pamoką kartu su VILNIUS TECH specialistais; Vilniaus „Žaros“ gimnazijoje vyko edukacinės stalo žaidimų dirbtuvės, skirtos garso fenomenui; o Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos bendruomenė tyrinėjo paukščius, stebėdama juos kartu su ornitologu Mariumi Karlonu.
Vertindami šį mokymosi būdą mokiniai dalijosi atviromis refleksijomis: „Fenomeno pamokos skiriasi tuo, kad mokytoja paaiškina užduotį, o mes patys turime diskutuoti ir atsakyti į klausimus“, - sakė mokinys iš Sausio 13-osios progimnazijos. Jam antrino moksleivė, pastebėjusi, kad „tai daug įdomesnis mokymasis, nes daugiau ką veikiame, bendraujame - taip lengviau įsisavinami dalykai.“ Mokytojų teigimu, fenomenais grįstas ugdymas augina analitinį mąstymą, kūrybiškumą ir platesnį temų suvokimą. Remiantis mokytojų ir mokinių vertinimais, šios metodikos taikymas turėjo ryškų poveikį mokyklų bendruomenėms. Dalyviai pabrėžė, kad įgyvendintų veiklų metu buvo ugdomos beveik visos šiuolaikinės ugdymo kompetencijos, susijusios su sugebėjimu įvardinti ir spręsti problemas, buvo kultivuojama motyvaciją kelianti „mokymosi mokytis“ kompetencija. Mokytojai taip pat pabrėžė fenomenais grįsto ugdymo universalumą ir gebėjimą integruoti įvairias disciplinas, skatinant mokinių smalsumą, ugdant vaizduotę ir kritinį mąstymą.
Iššūkiai Švietimo Sistemoje ir Alternatyvūs Modeliai
Šiandien Lietuvos švietimo sistema išgyvena vieną didžiausių lūžių per trisdešimt metų. Mokinių skaičius mažėja, universitetai nebepritraukia stojančiųjų, o patys abiturientai vis dažniau renkasi kelius, nesusijusius su aukštuoju mokslu. Oficialiosios statistikos portalo duomenys atskleidžia, jog per pastarąjį dešimtmetį bendras stojančiųjų į Lietuvos universitetus skaičius sumažėjo daugiau nei 30 %. 2023 m. net 42 % abiturientų nesiekė stoti į aukštąsias mokyklas, o dalis jų rinkosi profesines mokyklas, užsienio studijas arba iškart žengė į darbo rinką.
Taip pat skaitykite: Tobulėjimo kelias su psichologu Lietuvoje
Paradoksalu, tačiau šiandien turime pasaulyje pripažintą aukštąjį mokslą, talentingus mokytojus ir moderniąsias mokyklas, tačiau vis daugiau jaunuolių renkasi ne universitetus, o kuo greičiau pradėti dirbti, keliauti ar mokytis savarankiškai. Ar tai ženklas, kad sistema nebepateisina jų lūkesčių?
Tarptautinis Bakalaureatas Kaip Alternatyva
Vienas iš tokių alternatyvių ugdymo modelių - tarptautiniu mastu pripažintas Tarptautinis bakalaureatas, siūlantis kitokį požiūrį į mokymąsi. Ši programa jau įsitvirtinusi ir Lietuvos kontekste, o Tarptautinis bakalaureatas Vilniuje tampa realia alternatyva mokiniams, ieškantiems gilesnio ir labiau individualizuoto ugdymo. Tokį ugdymo modelį Lietuvoje taiko ir tarptautinės mokyklos, pavyzdžiui, „Erudito“ licėjus. Šis modelis rodo, kad švietimas gali būti modernus ir motyvuojantis.
Ugdymo Orientacija Į Egzaminų Rezultatus
Viena ryškiausių problemų - ugdymo orientacija į egzaminų rezultatus. Mokytojai ir mokiniai spaudžiami siekti aukštesnių balų, o mokymasis neretai tampa ne žinių įgijimu, bet pasiruošimu testui. Šiuolaikiniam mokiniui svarbu ne tik žinoti formulę, bet ir suprasti, kaip ją galima pritaikyti gyvenime.
Standartizuotas Ugdymas ir Kritinio Mąstymo Stoka
Lietuvos mokyklose vis dar vyrauja standartizuotas, mažai individualizuotas ugdymas. Mokiniai skirtingi: vieni mąsto analitiškai, kiti - kūrybiškai, treti - vizualiai. Nepaisant to, tradicinis mokymas Lietuvoje vis dar orientuotas į faktų įsiminimą. Tuo tarpu šiuolaikinės tarptautinės programos nuosekliai skatina diskusijas, tyrimus, projektinį mokymąsi. Tai, kuo remiasi aukščiausio lygio universitetai. Kritinis mąstymas laikomas viena svarbiausių XXI a. kompetencijų.
Psichikos Sveikatos Iššūkiai
Pastaraisiais metais psichikos sveikata tapo rimtu iššūkiu ne tik suaugusiesiems, bet ir mokyklinio amžiaus vaikams.
Architektūros Psichologija ir Aplinkos Suvokimas
2023 m. buvo išleista Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto (AF) docento dr. Vytauto Petrušonio knyga „Psichologija architektūroje“. Knygoje nagrinėjama, kaip žmogus jaučiasi aplinkoje, kokį ryšį su ja kuria. Autorius teigia, kad gyvename laikais, kai edukacinėje kultūroje prarastos ankstesnės psichoreguliacinės technikos, ypač pasireiškusios religinėje kultūroje, kurios skatino asmenines pastangas siekiant dvasinės ramybės.
Emocijos ir Kūryba
Emocijos - tai vartai, per kuriuos bendraujame su pasauliu. Emocinis intelektas padeda atpažinti savo emocijas bei suprasti kitų žmonių emocijas. Kur kas didesnė jo reikšmė yra kūryboje, ne tik meninėje, plačiau - bet kokioje sferoje, įskaitant ir tarpusavio santykių kūrimą. Vaizdiniai aktyvuoja dešinįjį smegenų pusrutulį, susieja sprendžiamas problemas su asmenine egzistencine patirtimi, padėdami automatiškai „perskaityti“ situaciją, „estetiškai“ ją suprasti ir intuityviai rasti su ta situacija susijusios, kokios nors gyvenimui svarbios problemos ar kūrybinės užduoties, sprendimą.
Architektūra Kaip Visuomeninis Reikalas
Architektūra iš esmės yra visuomeninis reikalas, nes tik retais atvejais žmogus susikuria aplinką sau arba tik didesniu ar mažesniu laipsniu pritaiko sau. Architektas geba tas emocijas „prisijaukinti“ ir išreikšti savo kūrinyje kaip tam tikros meninės programos, priimtinos daugumai, dalį. Ugdymo procese svarbu ne šablonų naudojimas ar formulių išmokimas, o paradoksų, „mįslių“ įminimo įgūdžių skatinimas.
Kolektyvinė Psichologija ir Kultūriniai Archetipai
Architektūrinėje problematikoje labiau rūpi ne tiek individo psichologijos, kur vyrauja spontaniškos emocinės reakcijos daugiausia tik išoriškai demonstruojamos kitiems, kiek kolektyvinės psichologijos plotmė, kur „gyvena“ ilgesnės trukmės „santūrūs“ psichiniai konstruktai: kultūrinės idėjos, kultūriniai archetipai, simboliai. Kūrybingu architektu laikykime tokį, kuris geba spręsti konkrečią projektinę problemą empatiškai ir biofiliškai. Ir kartu novatoriškai.
Aplinkos Suvokimas ir Pasaulio Modelis
Žmogaus reakciją į architektūros objektą lemia supratimas. Supratimas susideda iš skirtingų interpretavimo būdų. Aplinkos suvokimą lemia suvokėjo sąmonėje esantis pasaulio modelis. Jis gali būti biofiliškas arba nekrofiliškas. Pirmuoju atveju aplinka suprantama kaip gyva, su ja galimas dialogas. Antruoju atveju aplinka suvokiama egocentriškai: „ji negyva ir gyvybę jai suteikti galime tik mes (tai, ką būtent mes sukursime)“.
Tapatumas ir Kultūrinis Paveldas
Tapatumo - kultūros ar vietovės - suvokimas, pajautimas, išgyvenimas priklauso nuo psichologinių prielaidų. Svarbiausia yra žmogaus sąmonėje susiformavęs pasaulio modelis. Jeigu pasaulio modelis numato empatija (įsijautimu) grindžiamą kontaktą su aplinka kaip specifiniu subjektiškumu, tuomet viskas gerai. Dabartinė aplinka - tai ankstesnių kartų pasakojimas mums, tame pasakojime atsispindi tų kartų poreikiai. Būtent tame glūdi architektūros visuomeniškumas. Į tai reikia įsiklausyti, atskleisti sau aplinkos „kodą“, kuris, siekiant užtikrinti skirtingų kartų vienybės pojūtį, būtų transliuojamas į ateitį.
Kultūrinis-Ekologinis Kompetentingumas
Psichologinių žinių, patarimų, tinkamų įvairių tipų aplinkos projektavimui yra pateikta gausybėje leidinių. Tačiau tik dirbdami kolektyvinės psichologijos plotmėje esame kultūros lauke. Tam, kad architektas galėtų projektuoti, turėtų būti įvertintas jo kultūrinis-ekologinis kompetentingumas - ar jis geba atsižvelgti į aplinkos autopoezines savybes.
Ugdymo Mokslo Istorija Lietuvoje
Iš ugdymo mokslo istorijos Lietuvoje galima paminėti kai kuriuos ugdymo mokslo minties vingius. Didaktinės minties užuomazgos siekia 1547-1940 metus, o vėlesnis etapas apima 1940-1990 metus. Svarbu paminėti akademinio jaunimo dvasinio tobulėjimo galimybes studijų metais.
tags: #siuolaikines #ugdymo #psichologijos #aktualijos #ir #problemos