Įvadas
Sportininkų emocinė būsena prieš varžybas yra svarbus veiksnys, lemiantis jų pasirodymą. Situacinis nerimas, kaip laikina emocinė būsena, gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį sportininkų rezultatams. Šiame straipsnyje aptariama Spielbergo-Chanino situacinio nerimo skalė, jos taikymas sportininkų emocinės būsenos įvertinimui prieš varžybas, remiantis atliktų tyrimų duomenimis.
Spielbergo-Chanino Skalė: Apžvalga
S. Spielbergo-J. Chanino skalė yra įrankis, skirtas įvertinti situacinio nerimo lygį konkrečiu momentu. Šią skalę sudaro 20 klausimų (Практическая психодиагностика: методы и тесты, 2003). Ji leidžia nustatyti, kaip jaučiasi asmuo konkrečioje situacijoje, pavyzdžiui, prieš varžybas.
Tyrimai su Spielbergo-Chanino Skale
Imtynininkų ir Boksininkų Tyrimas
Vienas tyrimas, atliktas 2007 m. lapkritį, likus 2 savaitėms iki varžybų, siekė nustatyti imtynininkų ir boksininkų priešvaržybinę būseną. Tyrime dalyvavo 108 Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai boksininkai (n = 48) ir graikų-romėnų imtynininkai (n = 60) nuo 18 iki 26 m. amžiaus ( x = 22,1 ± 2,4 m.). Sportinis stažas siekė 6,1 ± 1,6 m.
Apklausos metu naudotos trys anketos: SAN anketa, S. Spielbergo-J. Chanino skalė ir klausimynas „Emocijų valdymas“. SAN anketa sudaryta iš 30 priešingos reikšmės žodžių porų, atskleidžiančių skirtingus savijautos, aktyvumo, nuotaikos ypatumus. Šia anketa emocinė būsena įvertinta balais nuo 1 iki 9 (Malinauskas, 2003). Klausimynu „Emocijų valdymas“ nustatyta, ar sportininkai geba valdyti emocijas. Jį sudaro 20 klausimų (Miškinis, Skyrius, 2005).
Tyrimo rezultatai parodė, kad daugumos sportininkų nerimo lygis yra mažas (75,0% imtynininkų ir 76,7% boksininkų). Taip pat nustatyta, kad graikų-romėnų imtynininkų ir boksininkų emocinė būsena yra gera, o savijauta, aktyvumas, nuotaika iš esmės nesiskiria (p > 0,05).
Taip pat skaitykite: Motyvacija situacinio vadovavimo kontekste
Sambo ir Dziudo Sportininkių Tyrimas
Kitas tyrimas, atliktas 2011 m. sambo ir dziudo studentų čempionatų metu, siekė išanalizuoti sambo ir dziudo sportuojančių studenčių priešvaržybinę būseną. Tyrime dalyvavo 48 sambo ir 54 dziudo sportuojančios studentės (n = 102), kurių vidutinis amžius 20,8 ± 2,4 m., sportinis stažas 5,2 ± 1,7 metų.
Anketinei apklausai naudota: SAN testas (Malinauskas, 2001) ir S. Spielbergo-J. Chanino skalė (Практическая психодиагностика: методы и тесты, 2003). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnės dalies tiek sambo, tiek dziudo sportuojančių studenčių savijauta, aktyvumas ir nuotaika priešvaržybiniu laikotarpiu yra aukšto lygio. Situacinio nerimo rezultatų analizė parodė, kad daugumai sambo (64,0 proc.) ir dziudo (72,2 proc.) sportininkių būdingas mažas situacinio nerimo lygis.
Priešvaržybinė Būsena ir Nerimas
Priešvaržybinė būsena yra asmenybės ir būsimo įvykio - varžybų - tarpusavio sąveika, kurią lemia daugelis vidinių ir išorinių veiksnių. Manoma, kad priešvaržybinis nerimas sukelia daugybę jutimų, kurie gali nulemti sportininko pasirodymo varžybose kokybę. Šie jutimai gali skirtis pasirinktos sporto šakos, lyties ir patyrimo aspektais. Sporto psichologai, treneriai, norėdami padėti sportininkui pasirodyti varžybose kuo geriau, privalo atsižvelgti į vyraujančios psichinės būsenos priešvaržybinį komponentą - fizinį, emocinį ar kognityvinį.
Streso Poveikis
Stresas yra būsena, kylanti dėl įvairių ekstremalių poveikių, t.y. stresorių. Priklausomai nuo stresoriaus rūšies ir jo poveikio būdo, stresas gali būti fiziologinis ir psichologinis. Stiprus arba užsitęsęs stresas gali turėti žalingų psichinių ir biologinių padarinių (Smith, 1993).
Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis aktyvina ir skatina veikti sunkumus. Teigiamas stresas vadinamas eustresu (Schafer, 1992). Taip pat skiriamas neutralus stresas, kuris pasireiškia, kai aplinkos poveikis neturi nei neigiamos, nei teigiamos reikšmės individui. Neigiamą poveikį darantis stresas vadinamas distresu (Schafer, 1992).
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Nerimo Valdymas
Sportininkų patiriamas nerimas gali būti ilgalaikis arba trumpalaikis. Trumpalaikis nerimas yra daugiamatis, su tam tikrais kognityviais, emociniais ir psichologiniais komponentais, kurie yra priklausomi nuo tam tikros situacijos, kuri pasireiškia prieš ar varžybų metu (Martens et al., 1990).
Gera fizinė sveikata leidžia sportininkui kontroliuoti savo nerimo lygį (retinti pulsą, mažinti sistolinį kraujo spaudimą). Pasak A. R. Malinausko (2000) nuomone, treneris, rengdamas didelio meistriškumo sportininkus varžyboms, turi tirti jų emocinę būseną ir, atsižvelgęs į tyrimų rezultatus, individualiai taikyti tinkamiausias būsenos valdymo formas.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
tags: #spielbergo #chanino #situacinio #nerimo #skale