Stresas yra neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis, tačiau ilgalaikis ir nekontroliuojamas stresas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Šiame straipsnyje nagrinėjamas streso poveikis gliukokortikoidų gamybai, hormonų pusiausvyrai ir širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai. Straipsnyje remiamasi habil. dr. habil. dr. prof. habil. dr. prof. dr. prof. dr. prof. dr. doc. dr. iaus (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina) ir kitų mokslininkų tyrimais.
Stresas: Apibrėžimas ir Poveikis
Stresas - tai žmogaus fiziologinės ir psichinės įtampos būsena, kurią sukelia išoriniai ir vidiniai dirgikliai. Tai natūrali organizmo reakcija į įvairius dirgiklius, skatinanti veiklumą, išradingumą ir kūrybiškumą. Tačiau ilgai trunkantis stresas gali išsekinti psichiką ir imuninę sistemą, didindamas riziką susirgti įvairiomis ligomis.
Jurgita Knašienė (LSMU MA Geriatrijos klinika) teigia, kad tiek fizinis, tiek ir emocinis stresas sukelia streso hormonų - katecholaminų ir gliukokortikoidų - išsiskyrimą. Šie hormonai dalyvauja mobilizuojant energijos gamybai reikalingus substratus ir intensyvinant skeleto bei širdies raumenų veiklą. Tačiau jų perteklius gali lemti magnio netekimą ir inaktyvavimą, sąlygodamas širdies ir kraujagyslių ligas, įskaitant trombozes ir aritmiją.
Streso Priežastys
Stresą sukelia neatitikimas tarp išorės keliamų reikalavimų ir asmens galimybių adekvačiai į juos reaguoti. Selye (1974) teorija teigia, kad lėtinis stresas išsekina adaptacinius mechanizmus, mažindamas organizmo gebėjimą išsaugoti sveikatą. McEwen (1998) įvedė alostazės ir alostatinio krūvio sąvokas, aiškinančias, kaip ilgalaikė adaptacija prie streso sukelia organizmo „susidėvėjimą“, lemiantį psichikos ar somatinių funkcijų sutrikimus.
Streso simptomai skirstomi į keturias grupes:
Taip pat skaitykite: Streso valdymas
- Emocinės reakcijos: depresija, susirūpinimas, susierzinimas, pyktis, nerimas, baimė, nusivylimas ir kt.
- Mąstymo reakcijos: padidėjusi savikritika, įkyrios/neigiamos mintys, nedėmesingumas, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti, sulėtėjusi galvosena.
- Psichofiziologinės reakcijos: padažnėjęs pulsas, padidėjęs prakaitavimas, galvos, širdies arba skrandžio skausmai, silpnumas, pykinimas, kūno skysčių sudėties ir medžiagų apykaitos pokyčiai (padidėjęs gliukozės, leukocitų kiekis, sumažėjęs kraujo krešėjimas ir kt.).
- Elgesio reakcijos: polinkis į alkoholizmą, polinkis į intensyvią gestikuliaciją arba sąstingį ir kt.
Stresas Darbe ir Šeimoje
Stresą lemia ne tik išoriniai veiksniai, bet ir darbo krūvis, laiko stoka, bloga vadovavimo kokybė, nesaugi organizacijos aplinka, nesugebėjimas suderinti įsipareigojimų ir atsakomybės, vaidmenų konfliktai, organizacijos ir asmens vertybių neatitikimas, frustracija, bendravimo veiksniai, organizacijos struktūra ir mikroklimatas.
Lėtinis stresas, sukeliamas įtampos tarp sutuoktinių, taip pat pasižymi patofiziologiniu poveikiu. Orth-Gomer ir bendr. (2000) tyrimas parodė, kad pasikartojantys kardiologinio pobūdžio sutrikimai buvo dažnesni moterims, jaučiančioms įtampą šeimoje.
A Tipo Asmenybės ir Stresas
Reagavimas į stresines situacijas priklauso nuo individualių žmogaus savybių. A tipo asmenybės, kurios yra visada įsitempusios, nuolat skubančios, norinčios visur pirmauti ir linkusios į konfliktus, yra pažeidžiamesnės ir dažniau serga širdies ligomis.
Gliukokortikoidai ir Jų Poveikis
Ilgalaikis stresas sukelia hormonų pusiausvyros sutrikimus, kurie neigiamai veikia medžiagų apykaitą ir imuninės sistemos funkciją. Esant stresui, organizmas reaguoja į išorinius dirgiklius, didindamas kortizolio koncentraciją. Kortizolio koncentracijos didėjimas skatina adrenalino ir noradrenalino sintezę, didindamas širdies susitraukimų dažnį, kraujagyslių tonusą, kraujo spaudimą ir periferinį kraujagyslių susitraukimą. Kortizolio koncentracijos svyravimai taip pat turi įtakos skydliaukės hormonų koncentracijai. Skydliaukės hormonai medžiagų apykaitą veikia kataboliškai, hipersekrecija aktyvina simpatinę nervų sistemą ir skatina gliukokortikoidų sekreciją.
Kortizolis
Kortizolis yra gliukokortikoidas, kuris jungiasi prie gliukokortikoidų receptorių. Psichologinis stresas skatina kortizolio išsiskyrimą iš antinksčių, aktyvindamas pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį. Trumpalaikis kortizolio koncentracijos padidėjimas susijęs su kognityviniais patobulinimais, tačiau per didelis arba ilgalaikis didelio kortizolio poveikis sukelia pažinimo kognityvinius sutrikimus ir neurotoksinį poveikį. Pavyzdžiui, lėtinis psichologinis stresas mažina SNF ekspresiją, o tai neigiamai veikia hipokampo tūrį ir gali sukelti depresiją.
Taip pat skaitykite: Natūralūs būdai atsipalaiduoti
Stresas ir Širdies Ir Kraujagyslių Ligos (ŠKL)
Epidemiologiniai tyrimai nustatė, kad aterosklerozės rizikos veiksniai siejami su aterosklerozinių pažeidimų patogeneze. Tačiau klinikinė praktika rodo, kad šie tradiciniai rizikos veiksniai padeda identifikuoti tik 60-65 proc. asmenų, kuriems ŠKL rizika yra padidėjusi. Tai paskatino ieškoti kitų rizikos veiksnių, įskaitant psichosocialinius veiksnius, tokius kaip emociniai veiksniai ir lėtiniai stresoriai.
Klinikinių tyrimų duomenimis, psichosocialinio streso metu padidėja simpatinės nervų sistemos ir sumažėja parasimpatinės sistemos aktyvumas. Tai sutrikdo autonominės nervų sistemos gebėjimą reguliuoti širdies veiklą ir skatina išeminės širdies ligos vystymąsi dėl sutrikusios endotelio funkcijos.
Įrodyta, kad darbuotojai, patiriantys stiprų stresą, du kartus dažniau miršta nuo širdies sutrikimų, o stresą patiriantys ŠKL sergantys žmonės tris kartus dažniau miršta nuo širdies smūgio ir yra labiau linkę į aterogeninę dislipidemiją.
Magnio Stoka
Streso metu veikiant streso hormonams magnio poreikis padidėja. Magnio stoka didina ŠKL riziką, sukeldama hipertenziją, širdies ir smegenų kraujagyslių konstrikciją ir okliuziją, aritmijas ar net staigią mirtį.
Magnis dalyvauja organizmo energiniuose ir plastiniuose procesuose, mažina trombocitų agregaciją ir palaiko normalų transmembraninį potencialą. Magnio stoka gali sukelti arterinę hipertenziją, paveikti endotelį ir skatinti aterosklerozę.
Taip pat skaitykite: Streso mažinimo vadovas
Tyrimai ir Rezultatai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institute atliktas tyrimas parodė, kad pacientams, sergantiems išemine širdies liga, didesnė LT4 koncentracija susijusi su didesne NT-proBNP koncentracija. Sukontroliavus pagal lytį, amžių, N`A funkcines klases, hipertenziją, cukrinį diabetą, amiodarono vartojimą, didesnė NT-proBNP koncentracija reikšmingai susijusi su mažesne T3 koncentracija. Didžiausias statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys nustatytas tarp NT-proBNP ir RT3.
Streso Valdymas
Svarbiausia su stresu susidoroti pačiam, atpažįstant streso simptomus: miego sutrikimus, nuovargį, persivalgymą, slogią nuotaiką, depresiją, pyktį ar irzlumą. Atpažinus stresą, reikia siekti aplinkinių palaikymo, užsiimti fiziniu aktyvumu, autotreniruote, rasti malonių pomėgių ir kasdien atsipalaiduoti.
Fizinis Aktyvumas
Nuoseklūs aerobiniai pratimai gerina kognityvines funkcijas, skatina sveikų genų ekspresiją smegenyse ir yra naudingi neuroplastiškumui bei elgesio plastiškumui. Fizinė veikla gerina nuotaiką ir mažina biologinį atsaką į ūmų psichologinį stresą.
Kiti Streso Valdymo Būdai
- Autotreniruotė: mąstyti pozityviai, paskatinti save.
- Pajutus stresą, skaičiuoti iki 10, giliai įkvėpti kelis kartus ar eiti pasivaikščioti.
- Rasti malonių pomėgių: hobį, filmus, pietus su draugais.
- Kasdieninė relaksacija: užsiimti įvairiomis relaksacijos technikomis, meditacija, joga, taiči.
Jei jaučiate, kad su stresu nesusidorojate, būtina ieškoti profesionalios pagalbos.
tags: #stresa #paskatina #gliukokortikoidu