Lietuvos kultūra yra turtinga ir įvairi, su daugybe asmenybių, kurios prisidėjo prie jos formavimo ir puoselėjimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius aspektus, susijusius su Lietuvos kultūros asmenybėmis, įskaitant jų pasirinkimą, reikšmę ir įtaką visuomenei.
Kultūros Kanono Idėja Lietuvoje
Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta diskusijos dėl Lietuvos kultūros kanono sukūrimo. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasiūlė sukurti svarbiausių šalies kultūros kūrinių, asmenybių ir reiškinių sąvadą. Ši idėja sulaukė įvairių nuomonių, o ekspertai pabrėžia, kad kanonas turėtų būti dinamiškas, atspindintis kultūros raidą ir atveriantis naujas jos galias.
Literatūrologas Darius Kuolys teigia, kad kanonas yra reikšmingiausių kultūros tekstų rinkinys, kuriuo remdamasi bendruomenė save suvokia, atpažįsta ir pasako, kas ji yra. Jis taip pat pabrėžia, kad kanonas nėra statiškas, o nuolat kuriamas bendras pasakojimas apie mums reikšmingus tekstus ir jų jungtis.
Filosofė Nerija Putinaitė atkreipia dėmesį į tai, kad bandymai elgtis taip, tarsi kanono apskritai nebūtų, nors jis egzistuoja, prieštarauja demokratijos principams. Ji teigia, kad kanonai ir tradicijos yra nuolat kintantys dalykai, kurie kuriami bendru visuomenės sutarimu.
Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius, pabrėžia, kad sakyti, jog kanono nėra, jį reikia kurti nuo nulio, yra nesolidu.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip motyvuoti save mokytis
Kultūros Kanono Pavojai
N. Putinaitė įspėja, kad nuleidimas iš viršaus, primetant visuomenei tam tikrą vertinimo sistemą ir skonį, yra pavojingas. Ji primena sovietmetį, kai buvo įtvirtintas kultūros kanonas, nurodant, kas yra gerai, o kas - blogai.
Alternatyvūs Kultūros Formavimo Būdai
Filosofė N. Putinaitė tvirtina, kad šiandien kultūros kanonas yra kuriamas ir nuolat kinta per įvairias kultūros bendruomenes, premijas, akademinius tyrimus ir viešas diskusijas. A. Gelūnas taip pat teigia, kad demokratinėje valstybėje kanonas negali būti iškaltas marmure amžiams, jis visada yra kritikuojamas, permąstomas ir atnaujinamas.
Iškiliausios Lietuvos Asmenybės: "Vienybės Medis"
Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, buvo išrinktos iškiliausios ir labiausiai Lietuvos vienybei nusipelniusios asmenybės. Šimto įvairiose meno, mokslo bei kitose srityse veikusių asmenybių vardai ir pavardės buvo iškaltos Tado Gutausko kuriamoje skulptūroje „Vienybės medis”.
Didžiąją dalį iškiliausiųjų asmenybių šimtuko sudaro Lietuvos istorijai nusipelnę, kultūriniame ir politiniame gyvenime veikę literatai, tokie kaip Jonas Biliūnas, Bernardas Brazdžionis, Vincas Krėvė, Martynas Mažvydas, Vydūnas, Balys Sruoga ir kiti.
Įdomu tai, kad pripažintas ir kitų tautybių žmonių, aktyviai veikusių Lietuvoje ir dėl Lietuvos, indėlis - šalia iškilių lietuvių yra ir Vilniaus Gaono, Joachimo Lelevelio, Česlavo Milošo ir kitos pavardės.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Greta garsių vyrų, „Vienybės medyje” bus įamžintos ir septynios iškilios moterys: Barbora Radvilaitė, Gabrielė Petkevičaitė - Bitė, Marija Birutė Gimbutienė, Salomėja Nėris, Emilija Platerytė, Ieva Simonaitytė bei Žemaitė.
Iškiliausių asmenybių pavardės buvo renkamos beveik tris mėnesius. Pirminį pavardžių sąrašą atrinko ir pasiūlė Lietuvos Mokslų akademija (LMA). Iš pasiūlytų asmenybių šimtą labiausiai Lietuvos vienybei nusipelniusių balsuodami naujienų portale DELFI rinko žmonės.
Visuomenės Įtraukimas Į Kultūros Asmenybių Atranką
Pasak Juozo Širvinsko, Kultūros ministerijos sekretoriaus bei specialios darbo grupės, priėmusios galutinį sprendimą dėl iškiliausių asmenybių šimtuko pirmininko, kelias, nueitas iki galutinio sprendimo priėmimo, nebuvo lengvas. Jis pabrėžia Lietuvos Mokslų akademijos indėlį ir visuomenės pritarimą pasiūlytoms asmenybėms.
Galimybė žmonėms prisidėti prie projekto išreiškiant savo nuomonę sulaukė ypač didelio susidomėjimo - per šešias balsavimui skirtas savaites buvo atiduota beveik 30 000 balsų. Galutinis tūkstantmečio iškiliausiųjų sąrašas papildytas ir žmonių itin aktyviai siūlytomis maestro Vytauto Kernagio, Stasio Lozoraičio, Tėvo Stanislovo pavardėmis.
Kultūros Asmenybės Ir Ateities Kartos
Tadas Gutauskas įvardina tai, jog „Vienybės medyje” atsirasiančias pavardes rinko ne tik istorijos specialistai, kiti mokslininkai, bet ir Lietuvos žmonės, kaip labai didelę vertybę. Pasak jo, „Vienybės medis“ - tai šių laikų žvilgsnis į praėjusį tūkstantmetį. Šių metų LRT Metų apdovanojimų nominantai pasakoja labai skirtingas, bet viena kryptimi vedančias istorijas - nuo mokslo ir technologijų proveržio, drąsių verslo sprendimų ir kultūros įvykių iki tyliai kasdien dirbančių bendruomenių.
Taip pat skaitykite: Kultūros asmenybės Lietuvoje
LRT Metų apdovanojimų nominantus tradiciškai siūlė ir atrinko LRT mokslo, sporto, kultūros, aktualijų žurnalistai - visus metus sekę, kas labiausiai įkvepia ir telkia Lietuvą. Trumpąjį sąrašą sudariusi darbo grupė išryškino iniciatyvas ir žmones, kurie ne tik pasiekė daug, bet ir parodė ypatingą atsakomybę už tai, kas vyksta aplink. Metų kraštiečiai - asmenybė, bendruomenė ar organizacija, kaimo, miestelio ar miesto iniciatyva, auginusi Lietuvos regioną. Šios nominacijos padeda pamatyti visą Lietuvos paveikslą - nuo laboratorijų ir koncertų salių iki mažiausių miestelių bendruomenių, kurios pačios tvarko kapines, kuria muziejus, rūpinasi pažeidžiamiausiais.
Kultūros Asmenybės Ir Vertybės
Kultūros ministerija savo misijoje pabrėžia siekianti gyvenimo kokybę keičiančios kultūros. Kismas ir pastovumas - tai priešybės, tarp kurių verta ieškoti ne aritmetinio vidurkio, bet aukso vidurio, nors yra ir kitų kraštutinių vertybių.
Neišvengiamai tenka svarstyti, kiek mūsų kultūra turėtų būti lietuviška, o kiek - vakarietiška, o gal - labiau krikščioniška, ar europietiška, šiuolaikiška, postmoderni, ar tiesiog - žmogiška?
Šiuo metu Nacionalinės kultūros ir meno premijų komisijai pirmininkauja A. Gelūnas. Tarp laureatų - profesorė Giedrė Jankevičiūtė, dailėtyrininkė ir rašytoja Laima Kreivytė, dailėtyrininkė Agnė Narušytė. Visos jos - Nacionalinės premijos laureatės, dirbusios prie mūsų Nacionalinės galerijos ekspozicijų, kuriose pristatomi kanoniniai vardai.
Kitos Žymios Lietuvos Kultūros Asmenybės
Be jau minėtų asmenybių, Lietuvos kultūrai didelį indėlį įnešė ir šios asmenybės:
- architektūros istorikė Marija Drėmaitė,
- poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, vertėjas Gintaras Grajauskas,
- menininkas Donatas Jankauskas (kūryb. vardas Donatas Jankauskas-Duonis),
- grafikas, iliustruotojas, rašytojas Kęstutis Kasparavičius,
- teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris,
- pianistas Daumantas Kirilauskas,
- prozininkas, dramaturgas, poetas, literatūros tyrinėtojas, scenaristas Rimantas Kmita,
- kino režisierius Ignas Miškinis,
- aktorius Arūnas Sakalauskas,
- mados dizainerė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė,
- dailininkė Laisvydė Šalčiūtė,
- operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė (kūryb. vardas Giedrė Žebriūnaitė).
Lietuvybės Išlaikymas Ir Tautinis Charakteris
Lietuvybės išlaikymas yra vienas iš svarbiausių uždavinių. Dr. J. Girnius tautinį charakterį aptaria kaip "pažiūrų į gyvenimą visumą, išreiškiančią tautai būdingą etozą ir atitinkamai objektyvuotą tam tikrais nusistatymais bei papročiais".
Iš šio logiškai teisingo tautinio charakterio aptarimo iškyla trys sunkenybės, norint į jį atremti lietuviškosios asmenybės ugdymą:
- kiekvienos tautos nariai yra tokie skirtingi savo asmeninėmis žymėmis ir pažiūromis, kad šių pažiūrų visuma neįtelpa į jokią schemą:
- tautinio charakterio samprata reikalauja, kad pasirinktosios ypatybės būtų ne tik būdingos šiai tautai, bet kad būtų ir skirtingos nuo visų kitų tautų;
- Jei tautinio charakterio apibūdinimas ir būtų galimas, jame įtilptų ir neigiamos žymės - nevertybės.
Šie idealai atsispindi mūsų liaudies dainose, patarlėse ir simboline forma mūsų pasakose bei tradiciniame tautos auklėjime. Jei šie idealai ir nebūtų būdingi tik lietuviams, tai dalyko esmės nekeistų. Mes esame ne tik lietuviai, bet ir krikščionys, Vakarų kultūros atstovai ir visos žmonijos dalis.
Pirmiausia lietuvis yra giliai religingas. Dievas yra jo dorovinių principų įkvėpėjas ir be savo galybės ypač pasižymi išmintimi ir meile. Lietuvis tiki Dievu ir Juo pasitiki visuose gyvenimo reikaluose. Todėl jaunimo auklėjime Lietuvoje religija buvo labai svarbus veiksnys.
Viena labiausiai minimų lietuvio dorybių yra darbas. Pas mus gyventi ir dirbti reiškia veik tą patį dalyką. Mūsų gi pedagogai nurodo, kad darbas negali būti bausmė, nes jis yra dorybė. Darbas yra medžiaginės ir dvasinės kultūros pagrindas.
Bet šalia darbštumo, ištvermės ir patvarumo lietuviškos asmenybės ideale matome dorovinį pradą, dorovinį tyrumą, kuris išreikštas estetine forma, gražiu elgesiu, ir kurio simbolis tautos sąmonėje yra rūta. Šilti ir intymūs yra lietuvio santykiai su visa gyvąja ir negyvąja gamta: nieko čia be reikalo negalima užmušti, naikinti ar kankinti.
Ypatingas dėmesys rodomas senesniems žmonėms. Tai nėra paklusnumas savanaudiškam autoritetui, bet pagarba gyvenimo patirčiai ir šioje patirtyje įgytai išminčiai.
Mūsų auklėjimo idealus reikia iškelti, nes šio krašto mokykla, vadinamoji progresyvioji arba laisvoji mokykla, turi skirtingus idealus. Iki pat paskutinių dienų tokie idealai, kaip garbė, karžygiškumas, dorumas ir kiti smerkiami ir atmetami, pastatant jų vietoje patogumus kaip „laimę” ir savo asmeniško saugumo užtikrinimą bet kuria kaina.
Psichologas O. H. Mower nurodo, kad Freudo mokslą reikėtų atsukti antraip. Pagal Freudą dvasios konfliktai atsiranda tada, kai griežta ir kankinanti sąžinė užgniaužia natūraliąsias aistras bei troškimus, kurie nugrimsta į pasąmonę, sudaro kaltės pajautimą ir ieško išeities neurotiškais priepuoliais. Tai netiesa, sako Mowrer. Dvasios konfliktai susidaro tada, kai žmonės elgiasi prieš savo dorovines normas ir stengiasi užgniaužti savo sąžinės balsą. Taigi, dvasios sveikata ir dorovinis elgesys tobulai susiderina.
Šis kelias yra lituanistinis švietimas, vykdomas lituanistinėse šeštadienio mokyklose ir ypač Pedagoginiame Lituanistikos Institute, veikiančiame Čikagoje.
Lituanistinis švietimas išeivijoje tat yra didžiausias ir svarbiausias veiksnys lietuvybei išlaikyti ir lietuviškajai asmenybei kurti. Jis deda pagrindus tautos ateičiai.
Didžiojoje tautų šeimoje kiekviena tauta turi savo vietą, kuri niekada neturi būti tuščia, nes išnykimas būtų labiausiai nenatūralus reiškinys tautos egzistencijoje. Ir dabar mūsų tautos augšta kultūra yra pastačiusi mus šalia didžiųjų kultūros tautų, ir mes garbingai galime užimti savo vietą tautų šeimoje.
Lietuvos Kultūros Paveldas Ir UNESCO
Pasaulio paveldo sąrašą sudaro visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės. Išskirtinė visuotinė vertė - tai išskirtinis kultūrinis ir (ar) gamtinis reikšmingumas, kurio neriboja valstybių sienos. Jis yra svarbus visos žmonijos dabarties ir ateities kartoms. Todėl nuolatinė tokio paveldo apsauga yra didelis visos tarptautinės bendruomenės rūpestis.
Šalys, pasirašiusios Pasaulio paveldo konvencija, įgyja teisę siūlyti jos teritorijoje esančias vertybes įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą. Tačiau pirmiausia jos turi įrašyti paveldo vertybę į Preliminarųjį sąrašą.
Šalis nusprendusi į Pasaulio paveldo sąrašą pasiūlyti vertybę, privalo parengti specialią paraišką, kurioje remdamasi Pasaulio paveldo komiteto nustatytais atrankos kriterijais, turi paaiškinti ir išdėstyti, kodėl vertybę reikėtų įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą bei pateikti apsaugos ir valdymo priemones, planą. Paraiška turi būti pateikta oficialios valdžios institucijos vardu. Parengta paraiška pateikiama Pasaulio paveldo centrui peržiūrėti ir patikrinti.
Į Pasaulio paveldo sąrašą gali būti įrašytas ne tik pavienis objektas, bet ir istoriniai miestai bei miestų centrai, kultūriniai kraštovaizdžiai, kanalų paveldas ar kultūrniai paveldo keliai.
Kultūros ir gamtos paveldo objektai ar vietovės, kurioms dėl ginkluotų konfliktų, silpnos ekonomikos, stichinių nelaimių, neatsakingos valstybių veiklos ar intensyvios urbanistinės plėtros, gresia ar tiesiogiai daroma žala, iš Pasaulio paveldo sąrašo perkeliamos į Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą.