Įvadas
Šiandieninė visuomenė nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie neišvengiamai veikia mūsų sveikatą. Stresas, kaip viena iš pagrindinių šių iššūkių sudedamųjų dalių, daro didelę įtaką tiek fizinei, tiek psichinei gerovei. Šiame straipsnyje nagrinėsime streso sąsajas su sveikata, įvairius streso aspektus, jo įtaką skirtingoms gyventojų grupėms ir galimus būdus jam įveikti.
Kas yra stresas ir homeostazė?
Paskaitų metu Sandra ir Valdas aiškina, kad homeostazė yra organizmo gebėjimas palaikyti stabilų vidinę aplinką, nepriklausomai nuo išorinių veiksnių. Stresas išbalansuoja šią pusiausvyrą. Organizmas nuolat „perjunginėja“ mus tarp „kovos arba pabėgimo“ (angl. fight or flight) ir „ilsėkis ir virškink“ (angl. rest and digest) režimų.
Streso rūšys ir jų poveikis
Ingos paskaitos metu sužinosite, kad stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, teigiamas ir neigiamas. Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, mobilizuojant organizmą ir padidinant jo atsparumą. Tačiau ilgalaikis stresas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, virškinimo sutrikimai, imuninės sistemos silpnėjimas ir psichikos sveikatos problemos. Teigiamas stresas (eustresas) gali motyvuoti ir padėti siekti tikslų, o neigiamas stresas (distresas) sekina ir žalingas.
Atsparumo stresui didinimas ir smegenų stiprinimas
Norint didinti atsparumą stresui ir stiprinti smegenis, rekomenduojama naudoti įvairias metodikas, kurios padeda tapti stipresniais fiziškai, mentališkai ir dvasiškai, pagerinti darbinę atmintį ir kūrybiškumą. Tai gali būti meditacija, fizinis aktyvumas, sveika mityba, kokybiškas miegas ir socialinė parama.
Burnos sveikata ir stresas
Sandra ir Valdas kelia klausimą, ar burnos sveikata, ypač „protiniai dantys“, gali įtakoti streso lygį. Taip pat jie domisi, kaip stresas veikia mūsų raumenis, kas yra simpatinė organizmo blokada ir koks žmogaus kaulas yra viso mūsų skeleto padėties „kertinis akmuo“. Dantų nudilimas gali įtakoti žmogaus kaukolės ir kitų kūno dalių asimetrijas, kurios gali būti pavojingos sveikatai ir sukelti įvairias ligas.
Taip pat skaitykite: Studentų sveikata: streso įtaka miegui
Profesinis stresas sveikatos priežiūros sektoriuje
Tyrimo tikslas ir metodai
Tyrimai rodo, kad sveikatos priežiūros specialistai, ypač gydytojai ir slaugytojai, patiria didelį profesinį stresą. Vienas tyrimas, atliktas X gydymo įstaigoje, siekė įvertinti gydytojų ir slaugytojų patiriamą stresą. Tyrime dalyvavo 296 respondentai (111 gydytojų ir 185 slaugytojai). Duomenų analizei naudota SPSS programa, chi kvadrato kriterijus ir Spearmano koreliacijos koeficientas.
Tyrimo rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad respondentų patiriamo streso lygis darbe yra vidutinis (gydytojų vidurkis - 3,26 balai, slaugytojų - 3,25 balai). Pagrindiniai profesinio streso veiksniai - santykiai darbe, darbo reikalavimai ir darbo kontrolė. Respondentų amžius neigiamai koreliuoja su darbo reikalavimais bei vadovo parama, slaugytojų tarpe papildomai su kolegų parama ir stresu darbe. Gydytojų ir slaugytojų subjektyvi sveikata priklauso nuo amžiaus ir darbo stažo. Respondentai fizinę sveikatą vertino geriau nei psichinę. Psichinė sveikata neigiamai koreliuoja su darbo reikalavimais, o teigiamai - su kolegų ir vadovo parama.
Tyrimo išvados
Apibendrinant, gydytojų ir slaugytojų profesinio streso lygis yra vidutinis, o pagrindiniai streso veiksniai - dideli darbo reikalavimai, maža darbo kontrolė ir įtempti santykiai darbe. Respondentų subjektyvios sveikatos vertinimas priklauso nuo amžiaus ir darbo stažo, o psichinė sveikata blogėja esant dideliems darbo reikalavimams.
Slaugytojų streso įveikos strategijos ir asmenybės bruožai
Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 90 slaugytojų, dirbančių Vilniaus miesto ligoninės terapijos, chirurgijos ir reanimacijos/intensyvios terapijos skyriuose, atskleidė, kad slaugytojos dažniau rinkosi aktyvias (socialinės paramos ir problemų sprendimo) nei pasyvias (emocinės iškrovos ir vengimo) streso įveikos strategijas. Slaugytojos pasižymėjo adaptyviais sąmoningumo, ekstraversijos ir sutariamumo (nuoširdumo) charakterio bruožais. Chirurgijos ir reanimacijos/intensyvios terapijos skyrių dirbančiosios dažniau pasižymėjo ekstraversija ir sąmoningumu, o neuroziškumas būdingesnis terapijos ir reanimacijos/intensyvios terapijos skyrių dirbančiosioms. Visuose skyriuose dirbančios adaptyviais charakterio bruožais pasižyminčios slaugytojos naudojo aktyvias streso įveikos strategijas.
COVID-19 pandemijos įtaka slaugytojų miego kokybei
COVID-19 pandemija sukėlė papildomą stresą sveikatos priežiūros specialistams, ypač slaugytojams. Tyrimas, skirtas išanalizuoti slaugytojų patiriamo streso sąsajas su miego kokybe COVID-19 pandemijos metu, parodė, kad jaunesni ir mažesnį darbo stažą turintys slaugytojai patiria daugiau streso dėl pareigų ir funkcijų neaiškumo, darbo kontrolės stokos bei pasižymi prastesne miego kokybe. Jaunesnių slaugytojų miego kokybę labiausiai lemia reikalavimai darbe, kolegų paramos trūkumas bei santykiai su aplinkiniais. Vyresnių slaugytojų miego sutrikimai labiausiai susiję su darbo kontrolės sukeltu stresu.
Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija pasaulyje
Psichologinis-socialinis stresas ir priklausomybės tarp jaunų žmonių
Tyrimai rodo, kad psichologinis-socialinis stresas yra susijęs su priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu tarp jaunų žmonių. Jaunuoliai, kuriems būdingas aukštas psichologinio-socialinio streso lygis, vartoja daugiau tabako, alkoholio ir narkotikų nei tie, kuriems būdingas žemas streso lygis. Be to, aukšto streso lygio jaunuoliai labiau linkę nekeisti priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo įpročių. Taip pat, aukštas psichologinis-socialinis stresas yra susijęs su nesveikesniu gyvenimo stiliumi, tokiu kaip mažesnis fizinis aktyvumas ir didesnis druskos vartojimas.
Stresas vyresnio amžiaus nėščiųjų grupėje
Dėl vis dažnėjančių nėštumų vyresniame amžiuje, svarbu suprasti šiai grupei būdingus psichologinius iššūkius. Tyrimas, kuriame dalyvavo 100 vyresnio amžiaus nėščiųjų, parodė, kad didesnis saviveiksmingumas ir stipresnis suvokiamas socialinis palaikymas statistiškai reikšmingai siejosi su mažesniu bendru prenataliniu stresu. Pirmą kartą vyresnio amžiaus besilaukiančios moterys pasižymėjo stipresniu saviveiksmingumu bei patyrė daugiau streso, susijusio su būsimos motinystės aspektu.
Psichikos sveikatos slaugytojų stresas ir nuovargis
Psichikos sveikatos slauga yra viena labiausiai stresą keliančių profesijų. Tyrimas, kuriame dalyvavo psichikos sveikatos slaugytojai iš šešių Vilniaus bei Kauno miestų gydymo įstaigų (n=222), nustatė, kad dažniausiai respondentai nurodė patiriantys vidutinį streso lygį. Aukštą streso lygį respondentai dažniausiai patyrė su darbu susijusioje subskalės grupėse „Požiūris į slaugymą“ ir „Bendravimas“. Didžiausi tarp psichikos sveikatos slaugytojų buvo bendrojo ir fizinio nuovargio skalių vidurkiai. Dauguma tyrime dalyvavusių psichikos sveikatos slaugytojų jautė vidutinį stresą darbe, kurį dažniausiai kėlė požiūris į slaugymą ir bendravimas su pacientais bei jų šeimomis.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos