Ribų tikrinimas yra natūralus žmogaus elgesys, būdingas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vaikams tai padeda suprasti pasaulį ir socialines normas, o suaugusiems - įvertinti savo galimybes, atsakomybę ir psichologinę būklę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip suaugusieji tikrina ribas, kada užmaršumas ir įkyrios mintys tampa problema, ir kaip elgtis susidūrus su šiais iššūkiais. Taip pat panagrinėsime, kaip tėvai turėtų nustatyti ribas vaikams ir kokios drausminimo priemonės yra veiksmingiausios.
Užmaršumas ir Įkyrios Mintys: Kada Sunerimti?
Kiek kartų „pamiršti“ išjungti lygintuvą ar dujas yra normalu? Vilniaus universitetinės slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Jokūbas Fišas pabrėžė, kad šiuo atveju reikia skirti du dalykus - užmaršumą ir įkyrias mintis. Užmaršumas - lengvas kognityvinis sutrikimas, kitaip vadinamas išsiblaškymu, tačiau kartais tokiu užmaršumu iš tiesų prasideda dimensijos, kurias lydi silpnaprotystė. Vis dėlto dažnai tai susiję su dideliu darbo krūviu, įtampa, susijaudinimu, pervargimu, poilsio stoka bei mus užgriūnančiais dideliais kiekiais informacijos. Turint omeny, su kokiais informacijos kiekiais tenka susidoroti šiuolaikiniam žmogui, tikėtina, kad ši problema kuo toliau, tuo labiau ryškės.
Kada Užmaršumas Peržengia Normos Ribas?
„Dažnumo kriterijaus nėra. Nenormalu yra tada, jei tai sutrikdo žmogaus socialinį gyvenimą. Pavyzdžiui, kai per užmaršumą žmogus netinkamai apsirengia arba netinkamai elgiasi su artimaisiais. Tuomet jau galima kalbėti apie patologiją, tačiau jokiu būdu ne apie ligą, kadangi pailsėjus, atsigavus visa tai praeina. Pagaliau kiekvienas žmogus turi tam tikrą ribotą smegenų rezervą, todėl vienas viską prisimena kaip kompiuteris, iš trumpalaikės atminties informacija pervedama į jo ilgalaikę ir „iššoka“ pagal pirmą signalą, nesvarbu, kas tai būtų - kryžiažodžio sprendimas, darbo instrukcija ar buitiniai reikalai, o kitam reikia susikaupti ir pagalvoti, kad prisimintų. Taip pat reikia paminėti, kad su metais sugebėjimas atsiminti mažėja. Sakoma, kad per metus smegenų rezervas paprastai sumažėja vienu procentu, o nykstant smegenims mažėja ir kognityviniai, pažintiniai sugebėjimai. Taigi apibendrinant, jei kažką pamirštame vieną, antrą, trečią kartą, tikrai nereikia panikuoti. Apie patologiją galima kalbėti tik tada, kai tai tampa sistema“, - aiškino neurologas.
Kita tendencija, pasak mediko, - įkyrios, pasikartojančios mintys. Tai vadinama įkyrių būklių neuroze, kai žmogus ima nerimauti, ar užrakino duris, išjungė dujos ir pan. Jam tikrai neramu, nes jis neprisimena, todėl grįžta tikrinti. Dažniausiai šios mintys taip pat neturi nieko bendra su liga, jos susijusios su įgimtu polinkiu, kurį neretai pažadina pervargimas ir smegenų perkrovos. Šias įkyrias mintis gali lydėti įkyrūs veiksmai, kai žmogus, pavyzdžiui, daug kartų tikrina, ar užrakino duris, ir pan. 90 proc. atvejų tai visiškai nekaltas sindromas, tačiau nuo 1 iki 3 proc. populiacijos gali tapti patologija.
Naujosios Technologijos ir Priklausomybė
„Šiuo metu pastebima nauja patologija, susijusi su mobiliais telefonais ir kompiuteriais. Didėja priklausomybė nuo technologijų: žmogus nepaleidžia iš rankų telefono, nuolat tikrina žinutes, elektroninį paštą. Tai taip pat priskiriama neurozei. Šiuo metu šis sindromas labai išaugęs, ypač tarp jaunimo ir vaikų. Ir kartais tai iš tiesų tampa problema. Jaunimas mato vis toliau erdvėje - jie negyvena realiame pasaulyje, nes virtualus pasaulis jiems realesnis už esamą, netgi bendrauja ne gyvai, o tik žinutėmis ir per socialinius tinklus. Ateityje jie gali turėti dar daugiau problemų, kita vertus, pastaruoju metu visas pasaulis labai greitai kinta. Koks jis bus po dešimt metų, mes galime tik įsivaizduoti, tačiau tikrai nežinome. Žiūrėkit, koks progresas vien medicinoje. Todėl prognozuoti, kaip keisis žmonių elgesys, negalima. Aišku, mes linkę manyti, kad keisis į blogąją pusę ir iš pradžių mus visa tai gąsdina. Tačiau gal tai tiesiog natūrali eiga“, - svarstė pašnekovas.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai jauno amžiaus iššūkiai
Ką Daryti Užklupus Įkyrioms Mintims?
Susiduriantiems su įkyriomis mintimis, kurios jau piešia gaisro vaizdą, kilusį nuo palikto įjungto lygintuvo, medikas nesiūlo iškart griebtis medikamentinės pagalbos ar maisto papildų. Pasak jo, šiandien sunku išsiversti be psichologinių atsipalaidavimo metodų. „Neseniai skaičiau straipsnį „Science“ žurnale apie meditacijos naudą. Atskleista, jog meditacija padidina Amonio rago ląstelių kiekį. Tai smegenų struktūra, kuri atsakinga už ilgalaikę atmintį. Tuo pat metu srityje, sukeliančioje nerimą, ląstelių sumažėja. Taigi tiek meditacija, tiek kitokios psichologinės terapijos turi savo reikšmę ir vietą. Žinant, kad šiais laikais streso lygis visuomenėje labai didelis, žmonėms būtina rasti būdą, kaip atsigauti psichiškai. Jau nebeužtenka važiuoti žvejoti. Kita vertus, tos priemonės, kurias žmonės intuityviai naudoja, yra meditacijos seserys ir broliai: tiek ta pati žvejyba, tiek valgio gaminimas, tvarkymasis ar dar kažkas“, - teigė J. Fišas.
Patarimai, Kaip Elgtis Užklupus Įkyrioms Mintims
Jeigu galima visomis prasmėmis neskausmingai sugrįžti namo be didelių praradimų, pašnekovas siūlo taip ir padaryti, kad nusiramintume. Jei grįžti sunkiai įmanoma, reikia pasistengti šią mintį ignoruoti ir pasitikėti savo automatiniais įpročiais. Suprantama, tai labai sunku. Todėl ir reikalingos kokios nors psichologinės technikos. Beje, ši būklė nuo šizofreninės paranojos skiriasi tuo, kad paranoją turintys žmonės yra nekritiški, dažniausiai jie įsitikinę, kad taip ir yra, pavyzdžiui, kad visur purvina ir paskui jį pulkais vaikšto bakterijos. Šuo atveju žmogus supranta, kad jo nerimas yra kvailas, bet negali su juo susidoroti. Paprasčiausias būdas sau padėti - saviįtaiga.
Kodėl Neprisimename Automatinių Veiksmų?
Anot Santariškių klinikų Neurologijos neurologo dr. Gintaro Kaubrio, atmintis tiesiogiai susijusi su dėmesiu, todėl mes neatsimename daugelio savo veiksmų, kuriuos atliekame automatiškai. Ką daryti tiems, kurie įjungtą lygintuvą visgi palieka? Vienas iš būdų - gerai išsimiegoti. „Jauniems žmonėms dažniausiai būna ne atminties, bet dėmesio sutrikimai - dėl pervargimo, streso, depresijos, miego trūkumo. Tai dažniausios priežastys, dėl kurių žmonės skundžiasi nuolat ką nors pamirštantys. Iš tiesų atmintis tiesiogiai nesutrinka, bet jei žmogus negali susikaupti, informacija ir „neįsirašo“. Dėmesio išsekimui daug nereikia - užtenka vienos nemiegotos nakties. Vis dėlto tai laikina būklė, o ne liga. Tereikia išsiaiškinti priežastį, pakeisti dienotvarkę ir atmintis sugrįš“, - tikino pašnekovas.
Atminties Veikimas
Paklaustas, kaip veikia mūsų atmintis, medikas pabrėžė, kad ji gali būti ilgalaikė ir trumpalaikė. Pirmoji tai tarsi kietasis diskas, į kurį įrašytą medžiagą bet kada galime išsitraukti ir atgaminti. Trumpalaikę atmintį galima palyginti su informacijos įrašymo procesu. Kokį laikotarpį apima trumpalaikė atmintis, kol ji tampa ilgalaike, iki galo nesutariama - kalbama apie minutes, valandas ar net dienas. G. Kaubrys sutinka, kad praplėsti atminties galimybes galima, netgi egzistuoja metodikos, kaip atsiminti ilgas skaičių ar žodžių sekas, tačiau šio proceso prasmingumas abejotinas. Beje, fenomenali atmintis visgi turi genetinius pagrindus ir kartais tai net nėra gerovė, o liga. Pastebėta, kad žmonės, kurie įsimena kiekvieno pravažiavusio automobilio numerį, turi blogesnę loginę atmintį.
Įkyrios Mintys ir Automatiniai Veiksmai
Tuo tarpu dažną kamuojančias įkyrias mintis, pavyzdžiui, ar išjungtas lygintuvas, nepaliktas verdantis puodas, užrakintos durys, medikas vadina automatiniais kasdieniais veiksmais, kurių atlikimui dauguma žmonių dėmesio neskiria, todėl neatsimena. „Paprastai žmonės šiuos veiksmus atlieka automatiškai, tačiau pradėję apie juos galvoti, negali prisiminti, kada tai padarė. Tai nėra atminties sutrikimas, tiesiog dėmesys tuo metu klajojo visai kitur ir prisiminimas apie automatiškai atliktą veiksmą neįsirašė. Patyrinėję rastume labai daug veiksmų, kurių neatsimename. Jei iškelsime sau tikslą tokį veiksmą prisiminti, jį ir atsiminsime, nes sutelksime į jį savo dėmesį. Tačiau jei toks išsiblaškymas nėra susijęs su pervargimu, stresu ar kitais dalykais, nesiūlyčiau šiems veiksmams skirti padidinto dėmesio. Jei žmogus ištisai galvos apie elektros mygtuką, rozetę ar puodą, jam praktiškai neliks laiko reikšmingesnėms mintims. Be to, pradės kamuoti įkyrios mintys, ir žmogus po 3 kartus tikrins, ar išjungta šviesa, po 5 kartus - ar įsidėjo piniginę, po 10 kartų - ar užrakino mašiną, nes patikrinęs ir vėl suabejojo. Žinoma, verta pasistengti būti atidesniam, ypač jei žmogus kažko neišjungė, bet labai didelės reikšmės automatiniams veiksmams nereikėtų skirti, nes vėliau dėl to gali kilti įvairių psichologinių problemų“, - tikino neurologas.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Vaikų Drausminimas ir Ribų Nustatymas
Vaikų auklėjimas, drausminimai, bausmės dažnam tėvui kelia daugybę klausimų. Vaiko teisių gynėjai su tėvais bendrauja nuolat, tad dažnai išgirsta klausimų apie vaikų pareigas bei tinkamas priemones, norint vaikus sudrausminti. Tarnybos psichologai patikina, kad taisyklės ir ribos vaikams svarbios ir reikalingos, tačiau vien draudimai ir bausmės nėra tinkama auklėjimo priemonė. Jas turi lydėti susitarimai, aiškios taisyklės ir tinkamas pavyzdys. „Drausmė, nustatytos tvarkos laikymasis ugdo vaiko elgesį, moko emocijų valdymo. Ribos, taisyklės, disciplina turėtų egzistuoti kiekvienoje šeimoje, o vaikui taisyklės ir ribos tiesiog būtinos“, - sako Vaiko teisių apsaugos tarnybos psichologė Zita Andrijauskienė. Anot psichologės, pasitaiko atvejų, kai vaikas nesilaiko drausmės, šeimoje priimtų taisyklių ir elgiasi netinkamai. Tuomet vaikas privalo pajausti savo elgesio pasekmes.
Tinkamos Drausminimo Priemonės
„Drausminimo priemonė turi būti vaikui suprantama, aiški ir neturi jo žeminti, pavyzdžiui: trumpesnis laikas prie kompiuterio, minutės pertrauka apgalvoti poelgį. Bausmė turi atliepti sulaužytą taisyklę, peržengtas ribas ir būti to pasekmė - pavėlavai grįžti namo, reiškia rytoj su draugais nesusitiksi. Tik neužmirškime bet kokio amžiaus vaikui paaiškinti, kodėl ir už ką jis baudžiamas ar drausminamas, šiuo atveju - paaiškinti reikėtų, kad buvo prarastas pasitikėjimas, nesilaikyta duoto žodžio grįžti laiku ir sulaužytas susitarimas“, - bausmių taikymą aiškina psichologė. Z. Andrijauskienė atkreipia suaugusiųjų dėmesį, kad dažniausiai vaikai sąmoningai nenori sukelti problemų, jie tiesiog mokosi, pažįsta pasaulį, tikrina ribas ir daro klaidas. Taisyklės, ribojimai, draudimai žmogų lydi visą gyvenimą, todėl tėvų pareiga vaikus tam paruošti ir išmokyti atskirti tinkamą, visuotinai priimtiną elgesį nuo netinkamo.
Drausminimas Turi Būti Apgalvotas ir Argumentuotas
„Ko gero, daugelis tėvų išgyvena kaltės jausmą, kai tenka drausminti ar nubausti vaiką. Turime suprasti, kad tobulų tėvų nėra, o valdyti pyktį ir taikyti adekvačias bei veiksmingas bausmes galime išmokti“, - sako psichologė ir priduria, kad vaikas iš anksto turėtų žinoti, kokie gali būti padariniai, jei nesilaikys susitarimų. Taikant drausminimus, visada reikia atsižvelgti į vaiko amžių, jo charakterį, raidą ir brandą. Kai kuriems vaikams užtenka giežto žodžio, rimto pokalbio, bet yra vaikų, kuriuos išmokyti drausmės, atsakomybės už savo elgesį galima tik taikant draudimus. „Kiekviena taisyklė, draudimas turi būti apgalvoti ir pagrįsti. Pasakyti vaikui „man nepatinka“, tai reiškia nepasakyti nieko. Kiekviena pastaba turi būti paaiškinta, kodėl derėtų elgtis kitaip. Galima su vaikais tartis ir diskutuoti apie tinkamą ir netinkamą elgesį, taisykles. Nepamirškime, kad diskusijos moko vaiką priimti ir išklausyti kito nuomonę, dėstyti argumentus“, - pataria psichologė. Per didelės, vaiko amžiaus ir gebėjimo ištverti neatitinkančios bausmės ir drausminimai verčia vaiką patirti neteisybės jausmą ir net norą kerštauti. Bausmė už taisyklių nesilaikymą turi būti neatidėliojama, nuosekliai taikoma ir nežeidžianti.
Svarbiausia Auklėjimo Priemonė - Pokalbis
„Apie tai, ar drausminimai, bausmės vaikui duoda naudos, visuomenė dar tik pradeda kalbėti. Tam, kad jų netaikytume, reikia su vaikais labai daug kalbėtis, o mes nesame pratę to daryti. Kalbėtis reikia nuoširdžiai, daug ir apie viską - jausmus, emocijas, pasirinkimus. Pokalbiui reikia skirti daug laiko“, - sako pokalbio galia neabejojanti Tarnybos psichologė. Atsižvelgiant į vaiko amžių, kartais ir kelis kartus reikia pakartoti ką jis darė ne taip ir kaip turėtų elgtis, kad suprastų, ko iš jo tikitės. „Pokytis po vieno pokalbio neįvyks, kartais net ir dešimties pokalbių gali neužtekti, todėl reikia nusiteikti ir suprasti, kad tai ilgas procesas. Tačiau, neabejokite, pokytis bus, o jūs ir vaikas pamažu tapsite emociškai raštingesni, sutvirtinsite abipusį ryšį, suprasite kokių lūkesčių turite vienas kitam“, - pataria psichologė ir pabrėžia, kad konstruktyvaus dialogo galima tikėtis, kai abi pusės yra nurimusios, apgalvojusios poelgius, nusiteikusios kalbėtis ir girdėti.
Drausminimai Turi Galioti Visai Šeimai
Psichologė sako, kad taisyklės, ribos, priimtinos elgesio normos turi galioti visiems šeimos nariams be išimties. Tai reiktų aptarti su vaiku, aiškiai suformuluojant ko iš jo tikimasi, koks elgesys nepageidaujamas. Psichologai tikina, kad taisyklių ir jų nepaisymo pasekmių žinojimas iš anksto užkerta kelią vaiko pykčiui prieš tėvus, kurie jį drausmina. Žinodamas apie savo elgesio padarinius, vaikas gali jaustis saugesnis, mokosi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. „Jeigu su vaiku jau aptarėte galiojančias ribas bei taisykles, į nusižengimus, jų nepaisymą negalima žiūrėti pro pirštus. Pastebėjus nederamą vaiko elgesį, perspėjame, primename taisykles, susitarimus, tačiau padaręs nusižengimą vaikas turėtų sulaukti atitinkamos nuobaudos. Tėvų atlaidumą tokiu atveju, vaikas priims kaip signalą, kad taisyklės nieko vertos ir jų laužymas atsakomybės neužtraukia“, - sako Z. Aleksandravičienė. Žinojimas, kad drausminimas bus kiekvieną kartą po netinkamo poelgio yra svarbiausias veiksnys, padedantis vaikui suprasti, kas yra priimtina, o kas ne. „Geras elgesys, tinkamas poelgis, mandagumas - nors ir savaime suprantami dalykai, tačiau taip pat turi sulaukti tėvų reakcijos. Nežiūrint amžiaus, tėvų paskatinimai, padėka, įvertinimas vaikui labai svarbūs, todėl padėkoti ir akcentuoti tinkamą elgesį, gražų poelgį turėtume įprasti. Tai skatina ir toliau elgtis gerai, parodo koks elgesys suaugusiems patinka“, - tikina psichologė ir priduria, kad taip pat labai svarbu išmokti ir tėvams atsiprašyti už netinkamą elgesį ar pakeltą balsą.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Patarimai, Kaip Tinkamai Drausminti Vaiką
„Svarbiausia, tėvams mokėti valdyti savo emocijas ir elgtis adekvačiai“, - paklausta, kaip tinkamai drausminti vaiką, sako Tarnybos psichologė. Pasak jos, protingiausia yra nusiraminti ir imtis apgalvotų veiksmų, o prireikus ir vaikui drąsiai pasakyti, kad jums reikia laiko nuspręsti, kaip priimti jo netinkamą elgesį. „Tik tinkama, logiška bausmė gali būti pamokanti. Drausminimo priemonės turi būti retos ir teisingos, kad vaikas apgalvotų savo poelgius, pasirinkimo rezultatus“, - teigia psichologė. Z. Aleksandravičienė sako, kad kritika, pakeltas balso tonas ir vaiką žeidžiantys epitetai - taip pat netoleruotinos auklėjimo priemonės: „Jos vaiką žeidžia, menkina savivertę ir siunčia signalą, kad šaukdamas esi viršesnis už kitus, o tokią „privilegiją“ suteikia vyresnis amžius. Vaikas turi suprasti, kad klysti - žmogiška, todėl leiskime jam tai daryti ir išmokti nenuleisti rankų“. Pasak psichologės, fizinės bausmės ir psichologinis smurtas didina vaikų agresiją ir pyktį, ugdo autoriteto ir bausmės baimę, tačiau neugdo atsakomybės ir sąmoningumo. Tokios bausmės netoleruotinos ir neleistinos, o vaikai patyrę bet kokios rūšies smurtą dažniau ir patys jį naudoja, yra linkę į savidestrukciją, kaupia pyktį savyje arba išleidžia į išorę. „Šeimoje augant vaikui, kartu kaip asmenybės turi augti ir tėvai. Išmokti kalbėtis ir išgirsti, suprasti, laiku sudrausminti ir nubrėžti reikiamas ribas - sunkus ir atsakingas darbas, tačiau jis ugdo vaiką ir brandina asmenybę. Todėl asmeninis tėvų pavyzdys yra svarbiausia ir įtaigiausia auklėjimo priemonė kiekvienam vaikui“, - įsitikinusi Tarnybos psichologė.
Priklausomybė nuo Ekranų: Nauja Šiuolaikinė Problema
Užmiegate su telefonu rankoje? Atsibudę ieškote ne stiklinės vandens, o ekrano? Naujausias „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad net 96 procentai žmonių rytą pradeda tikrindami telefoną, o 90 procentų tai daro prieš miegą. Šie skaičiai parodo, kad ekranai užima vis svarbesnę vietą mūsų gyvenime, dažnai be aiškios ribos tarp sveiko naudojimosi ir priklausomybės. Kaip sužinoti, ar ir jūsų įpročiai jau peržengė sveiką ribą? Tyrimo metu išaiškėjo, kad žmonės telefoną naudoja beveik visur ir visada: 72 procentai pasiima jį į tualetą, 69 procentai naršo socialiniuose tinkluose būdami su draugais, o 78 procentai tikrina telefoną pietų ar vakarienės metu. Pasak „Telia“ Skaitmeninės įtraukties vadovės Julijos Markeliūnės, tyrimo rezultatai puikiai iliustruoja dabartinę visuomenės situaciją: „Šie skaičiai rodo, kad ekranai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Problema kyla tada, kai naudojimasis ekranais tampa nekontroliuojamu įpročiu, trikdančiu mūsų tarpusavio ryšius ir gyvenimo kokybę. Daugelis žmonių net nesuvokia, kad jau išsivystė priklausomybė“, - sako J.
Kaip Atpažinti Priklausomybę nuo Ekranų?
Perteklinis ekranų naudojimas šiuo metu nėra oficialiai pripažinta priklausomybė, tačiau, pasak „Romuvos“ klinikos gydytojo psichiatro ir Skaitmeninės etikos centro eksperto Mindaugo Jasulaičio, ji turi daug bendrų bruožų su cheminėmis priklausomybėmis. „Dažnas naudojimasis socialiniais tinklais ar žaidimais apsunkina gebėjimą susikaupti ir priimti racionalius sprendimus. Tai nėra tik vaikų ar paauglių problema - suaugusieji taip pat tampa priklausomi nuo ekranų. Visgi vaikai ir paaugliai yra ypač pažeidžiamos grupės, nes jų smegenys dar tik formuojasi, todėl jiems žymiai sunkiau įvertinti riziką ir atsitraukti nuo ekrano“, - sako M. Nekontroliuojamas naudojimasis ekranais gali turėti rimtų pasekmių. Ilgainiui tai pablogina dėmesio koncentraciją, mažina atminties pajėgumą ir sukelia miego sutrikimus. Žmonės dažnai pastebi, kad jų kantrybė menksta, o gebėjimas atlikti užduotis ar įsitraukti į veiklas prastėja. Dar viena problema - socialinių santykių nykimas. Neretai žmonės, kurie pasineria į ekranus, apleidžia savo pomėgius, draugystes ir šeimos ryšius. Kai kurie požymiai, rodantys, kad jūsų įpročiai gali būti probleminiai, gali būti pastebimi ir pačių žmonių.
Požymiai, Indikuojantys Probleminį Naudojimąsi Ekranų
Vienas akivaizdžiausių požymių - laikas, praleidžiamas prie ekrano, sako M. Jasulaitis: „Priklausomybė nuo ekranų tampa akivaizdi, kai žmogus nebesugeba kontroliuoti savo elgesio. M. Jasulaitis pažymi, kad dar vienas būdingas ženklas - impulsyvūs veiksmai ir sunkumai juos suvaldyti. Socialiniai tinklai, žaidimai ar begalinis naujienų srautas veikia smegenų atlygio sistemą, kuri pradeda reikalauti vis daugiau ir daugiau stimulo. Problemą galima atpažinti ir per socialinę perspektyvą. Jeigu pastebite, kad vis dažniau ignoruojate savo socialinius ar darbo įsipareigojimus, nebedalyvaujate anksčiau mėgtose veiklose ar stengiatės kuo greičiau atsitraukti nuo realybės į virtualų pasaulį, tai gali būti ženklas, kad jūsų įpročiai tapo destruktyvūs.
Ką Daryti Pastebėjus Probleminius Įpročius?
Ką daryti, jei pastebėjote, kad jūsų naudojimosi ekranais įpročiai gali būti probleminiai? Pirmiausia - svarbu suprasti, kad sąmoningas elgesio keitimas gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę: „Nėra tokio vaisto, kurio išrašius žmogui norėtųsi mažiau sėdėti prie telefono. Pagrindinė pagalba - mokytis atpažinti savo impulsus ir sukurti sąmoningas ribas. Tai yra tiek kasdieniai sprendimai, tiek viso gyvenimo pokyčiai“, - aiškina M. Fizinė veikla gali būti svarbi pagalbos priemonė. Dar vienas metodas, galintis padėti atkurti smegenų pusiausvyrą, yra vadinamoji „dopamino detoksikacija“. Tai mėnesio ar panašios trukmės laikotarpis, kai žmogus sąmoningai atsisako naudotis socialiniais tinklais, žaidimais ar kitais skaitmeniniais dirgikliais. M. Jasulaičio teigimu, po tokios praktikos smegenyse matomi realūs, teigiami pokyčiai. Visgi ne kiekvienam įmanoma ar net būtina iš karto imtis griežto detoksikacijos iššūkio.
Praktiniai Patarimai
Norintiems labiau kontroliuoti savo ekranų naudojimą ir sąmoningai skirti laiko tikram bendravimui, „Telia“ siūlo paprastą, bet veiksmingą įrankį - „Ryšio dėžę“. Tai specialiai šiam tikslui sukurta simbolinė dėžė, į kurią bent valandai per dieną galima įdėti savo telefoną ir padėti ją į šalį, taip leidžiant sau visiškai atsitraukti nuo skaitmeninių trikdžių.
tags: #tikrina #suaugusiojo #issakytas #leistino #elgesio #ribas