Kiekvienam tėvui ar mamai tenka susidurti su iššūkiais, susijusiais su vaiko elgesiu. Vaikas gali atsisakyti rengtis, išeiti iš žaidimų aikštelės, pradėti muštis ar pasisavinti svetimą daiktą pačiu netinkamiausiu momentu. Tėvai dažnai nežino, kaip tinkamai drausminti vaiką, ypač jei fizinės bausmės nėra nei rekomenduojamos, nei efektyvios. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip suprasti vaiko elgesio problemas ir kokias strategijas taikyti, kad padėtume vaikui elgtis tinkamai.
Ribų Nustatymas ir Namų Taisyklės
Jei namuose atrodo, kad neturite problemų dėl vaiko elgesio, o auklėtojos ar mokytojos skundžiasi, gali būti, kad namuose vaikui leidžiama per daug. Pirmiausia, nusibrėžkite ribas sau. Vaiko netinkamą elgesį suskirstykite į tris kategorijas:
- Elgesys, kurio niekada netoleruosite (pvz., kitų mušimas, daiktų gadinimas).
- Elgesys, kurį kartais leisite (pvz., saldumynų valgymas prieš pietus).
- Elgesys, kuris nėra reikšmingas (pvz., nesusitvarko žaislų).
Skirtingi tėvai skirtingai sudėlioja ribas, ir tai padeda jiems geriau orientuotis, dėl kokio elgesio drausminti vaiką, o į kokį nekreipti dėmesio.
Sekantis žingsnis - susėsti visai šeimai ir susirašyti namų taisykles. Jei taisyklių nėra, vaikas gali nežinoti, koks elgesys yra tinkamas. Taisyklių gali būti iki dešimties, ir vaikai taip pat turi teisę jas nustatyti. Dažnai vaikai nori, kad tėvai ant jų nerėktų.
Elgesio taisykles naudinga aptarti prieš einant į viešas erdves. Pavyzdžiui, prieš einant į parduotuvę, susitarkite, ką ir kiek pirksite. Reikalavimai vaikui turi būti adekvatūs jo amžiui ir vystymosi raidai.
Taip pat skaitykite: Priemonės vaikų elgesiui koreguoti
Vaiko Elgesio Tikslų Nustatymas
Norint koreguoti vaiko netinkamą elgesį, reikėtų išsiaiškinti, kokio tikslo vaikas siekia ir ar tokiu elgesiu jis jį pasiekia. Vaikai elgiasi netinkamai, kad pasiektų:
- Dėmesio. Jei vaikui trūksta dėmesio, skirkite jam daugiau.
- Valdžios. Leiskite vaikui priimti savarankiškus sprendimus, pvz., rinktis, kurias kelnes vilktis į mokyklą arba kuriuos namų darbus atlikti pirmiausiai. Taip vaikas jausis labiau kontroliuojantis savo gyvenimą ir mažiau priešinsis.
- Keršto. Vaikas nori keršyti, kai jaučiasi nepelnytai nuskriaustas, todėl svarbu su vaiku elgtis sąžiningai.
- Nevykėliškumo. Vaikai rodo nevykėliškumą, kai tokiu elgesiu gali pasiekti Jūsų dėmesio ir užuojautos. Jei vaikas vis kartoja "aš nemoku, aš negaliu, man neišeis", o Jūs jį guodžiate ir siūlote pagalbą, pabandykite reaguoti kitaip.
Priežastis, Elgesys ir Pasekmės
Vaiko elgesys iš niekur neatsiranda. Jį kažkas sukelia, o vėliau jis sulaukia pasekmių. Pasekmės gali arba paskatinti vaiką kartoti elgesį, arba jį nutraukti. Vaikai dažniausiai savo elgesį reguliuoja pagal tai, kokias pasekmes jis sukelia.
Priežastis → Elgesys → Pasekmė
Svarbu išsiaiškinti, kas sukelia vaiko netinkamą elgesį (gal nuovargis, alkis ar kita lengvai pašalinama priežastis) ir kokias pasekmes vaikas gauna pasielgęs netinkamai. Jei vaikas pasielgia netinkamai, o Jūs jį aprėkiate arba mušate, tai vaikui gali būti Jūsų trūkstamas dėmesys, nesvarbu, kad neigiamas.
Elgesio pasekmės gali būti paskatinimai arba bausmės. Pirmiausia pradėti reikia nuo paskatinimų, o jei tai neveikia, tik tada imtis bausmių. Universalų paskatinimų vaikams nėra. Kiekvienam vaikui reikia individualios paskatinimo ir drausminimo sistemos.
Taip pat skaitykite: Vairuotojo Elgesio Taisyklės Užsienyje
Skatinimo Priemonės
Tai, kaip vaikas yra skatinamas už tinkamą elgesį, kaip jis yra giriamas, įvertinamas, apdovanojamas. Pats geriausias vaiko paskatinimas ir netinkamo elgesio prevencija yra laiko leidimas su vaiku, skiriant visą dėmesį tik jam ir darant tai, ką nori vaikas. Formavimas - tai teigiamo elgesio pastiprinimas. Pastiprinamas net panašus elgesys į norimą. Pastiprinama po kiekvienos užduoties.
Drausminimo Priemonės
Tai, kaip vaikas yra sudrausminamas, jei elgiasi netinkamai, pvz., kol nesusitvarko žaislų vakare, negali žiūrėti mėgstamo filmuko. Blogiausia, kai tėvai tik gąsdina nubausti vaiką, bet niekada neįvykdo to, ką pažadėjo. Dažniausiai vaikai iš žodžių nepasimoko, reikia taikyti ir pasekmių metodą, kai po netinkamo elgesio seka neigiama pasekmė.
Slopinimas - neigiamo elgesio ignoravimas. Apsimesti, kad niekas nevyksta. Nieko nesakyti, nežiūrėti, nerodyti išraiškų.
Svarbu prieš pradedant vaikui taikyti drausminimo priemones, aptarti su vaiku, kokio elgesio tikitės iš jo ir kokiais būdais jis bus skatinamas ir kaip drausminamas. Prieš paskirdami bausmę, vaiką perspėkite (pvz., "Gali nusiraminti ir toliau žaisti smėlio dėžėje, jei nenusiraminsi, eisime namo"). Tada galite suskaičiuoti iki trijų ir leisti vaikui nurimti.
Jei vaikas piktybiškai elgiasi netinkamai (pvz., mėto daiktus, muša brolį, kandžiojasi ir pan.), galima naudoti pertrauką. Tai paskutinė priemonė, kurią reikia naudoti retai. Pasirinkite neutralią pertraukos vietą (pvz., prieangis, koridorius). Neturi būti bausmės ar paskatinimo elementų. Pertrauka turi turėti aiškias taisykles. Pirmiausia su vaiku reikia sutarti, koks elgesys bus baudžiamas pauze, pvz., sudavei broliui, tau paskiriama pertrauka. Prieš paskiriant pertraukėlę, reikia vaiką perspėti. Jei vaikas nustoja daryti netinkamą veiksmą, mes jį apdovanojame, jei nenustoja - nuvedame pasėdėti ant kėdės. Jei pertrauką skirsime per dažnai, ji nebeveiks. Vaikas turi sėdėti, kol mes pasakome "gana". Jei vaikas pertraukos metu elgiasi netinkamai, bausmė tęsiama. Neskaičiuojame laiko iš naujo, o tik palaukiame, kol vaikas nurims, kai nusiramina, vaiką paimame. Pauzė negali būti atšaukiama. Jei vaikas vis palieka kėdę, vadinasi, tai neveikia.
Taip pat skaitykite: Tinkamo Elgesio Kultūros Reikšmė
Problemų Sprendimo Būdai
Žiniasklaidos pranešimuose apie vaikus, kurių elgesio problemos baigėsi tragiškai, dažnai keliamas klausimas, kodėl vaikui niekas nepadėjo. Štai 5 problemų sprendimo būdai, kuriuos reikėtų pradėti taikyti anksti, kol dar turite galimybę bendradarbiauti su mokytojais:
- Tapkite savanoriu vaiko mokykloje. Galite tapti tėvų komiteto nariu, organizuoti renginius ir ekskursijas, padėti bibliotekoje ar valgykloje. Tokia veikla atneš didelių dividendų: susipažinsite su mokytojais ir administracija, o vaikas supras, kad mokyklą laikote svarbia vieta, kurioje norite būti. Be to, turėsite galimybę stebėti čia vykstančius dalykus - nuo vaikų elgesio iki mokytojų būsenos. Jei neturite laiko savanoriškai veiklai, bent jau nepraleiskite tėvų susirinkimų ir mokyklos renginių. Jei mokyklos personalas žinos, kad esate aktyvus tėvas ar mama, jie bus labiau linkę tapti jūsų sąjungininkais, jei kils problemų.
- Kai vaikas kalba, klausykite. Vaikai, paklausti "Kaip sekėsi mokykloje?", nėra linkę pasakyti tiesos, nes žino, kad tėvai nori girdėti tik gerus dalykus. Klauskite apie jausmus ir klausykite, ką vaikas sako. Neskubėkite nutraukti ir patapšnoti per nugarą. Jei vaikas turės žmogų, kuris jį išklauso ir neteisia, jo viduje nesikaups neigiami jausmai, kurie vėliau gali peraugti į pavojingą elgesį. Jei atidžiai klausysite, suvoksite, kokiais dar būdais galite palengvinti vaiko emocinę būseną.
- Realistiškai vertinkite vaiko gebėjimus. Spaudimas, skatinimas ir dideli lūkesčiai kai kuriems vaikams padeda pasiekti geriausių rezultatų, bet kai kuriems tik sukelia nerimą ir depresiją. Vaikai negali tiesiog "išeiti iš darbo"; jie negali reikalauti geresnių "darbo" sąlygų, bet gali rasti įvairiausių būdų išreikšti savo pyktį ir neviltį. Vaiko mokslai gali būti jūsų prioritetas, bet nepamirškite ir jo emocinės būsenos.
- Gerbkite mokytojų autoritetą. Būkite labai atsargūs, kad neperduotumėte vaikui nuomonės, jog kai kurie mokytojai nėra verti pagarbos, o jų sprendimai yra abejotini. Toks požiūris tikrai sukels didelių problemų mokykloje ir už jos ribų. Jei jūs mokysite vaiką abejoti autoritetu, anksčiau ar vėliau jis suabejos ir jūsiškiu.
- Pareikalaukite funkcinio elgesio įvertinimo. Jei mokytojas nuolat skundžiasi vaiko elgesiu - ir tikisi, kad jūs tai išspręsite - įtraukite jį į šią užduotį ir pareikalaukite funkcinio elgesio įvertinimo. Tokiu atveju mokytojas bus priverstas ne tik reaguoti į vaiko elgesį, bet ir jį apmąstyti. Jis turės išsiaiškinti blogo elgesio priežastis ir pasekmes, nustatyti, ko vaikas tokiu elgesiu siekia ir kas išprovokuoja tokius jo veiksmus. Funkcinis elgesio įvertinimas ir elgesio intervencijos plano sudarymas yra bene geriausi būdai spręsti elgesio problemas. Jei mokytojas ar administracija atsisako tai daryti, jums gali tekti atlikti jų pačių elgesio įvertinimą.
Kitos Elgesio Problemos ir Jų Sprendimo Būdai
Būti tėvais - ne tik šaunu, bet ir sudėtinga. Jei norite vaikus tinkamai išauklėti, suteikti jiems gerą išsilavinimą ir išmokyti įgūdžių, kurie pravers gyvenime, tenka gerai pasistengti. Aptarkime keletą dažniausiai pasitaikančių elgesio problemų ir ką daryti:
- Abejingumas. Kartais vaikai bijo papasakoti, kad tapo blogo įvykio liudininkais, nes mano, kad gali turėti rimtų nemalonumų. Paaiškinkite, kad abejingumas šiuo atveju - ne išeitis. Stipresni neturi skriausti silpnesnių, patyčios mokykloje taip pat neturėtų būti toleruojamos. Tai - visų problema.
- Fizinis smurtas. Būtina išsiaiškinti, kur šuo pakastas, ir uždrausti fizinį smurtą. Padėkite vaikams pasijusti viena komanda, išmokykite juos taikiai ir racionaliai spręsti konfliktus.
- Vagystės. Labai svarbu, kaip vertinate tai, kas nutiko. Pasistenkite išlikti ramūs. Jeigu vaikas paėmė svetimą daiktą pirmą kartą, sužinokite, kodėl jis taip pasielgė, ir paaiškinkite, kad taip elgtis kategoriškai draudžiama. Paprašykite grąžinti (ar apmokėti) tai, ką pavogė, ir atsiprašyti.
- Nepagarbus elgesys. Nepagarbus elgesys būdingas ne tik paaugliams - jis gali pasireikšti jau ir 2 metų vaikams. Pirmiausia būtina išsiaiškinti tokio elgesio priežastis ir jas pašalinti. Mokykite vaikus reikšti savo emocijas ir norus tinkamai, išlikti ramiems, klausyti ir girdėti.
- Melas. Čia didelę reikšmę turi vaiko amžius. Vaikai iki 7 metų tiesiog pasižymi itin lakia vaizduote ir ne itin skiria fantazijas nuo realybės. Pirmiausia - nusiraminkite. Paaiškinkite vaikui sąžiningumo ir pasitikėjimo svarbą santykiuose. Jeigu taikote bausmę, ji turi būti adekvati, atitinkanti nusikaltimo „svorį“. Vaikas turi suprasti, kad melo netoleruojate.
- Rėkimas. Visų pirma tai reiškia, kad kažkoks vaiko poreikis yra nepatenkintas: gali būti, kad atžalai trūksta dėmesio arba jai kažkas kelia nerimą. Stenkitės nerodydami jokių emocijų paaiškinti vaikui, kad šis kalbėtų normaliu balsu. Pamatę nemandagų vaikų elgesį viešumoje ir nepagarbą aplinkiniams, nenustebkite - gerų manierų pagrindas dedamas būtent šeimoje.
Prieštaraujančio Nepaklusnumo Sutrikimas
Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Tiksli sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Labai svarbu diagnozuoti ir suteikti tinkamą pagalbą, nes sutrikimas gali smarkiai sutrikdyti įprastą kasdienę vaiko veiklą, mokymosi rezultatus ir socialines sąveikas. Be to, negydomas ateityje jis gali sukelti rimtesnių elgesio problemų ir psichikos sveikatos sutrikimų.
Prieštaraujančio Nepaklusnumo Sutrikimo Simptomai
- Fiziniai simptomai. Nors prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas pirmiausia pasireiškia elgesio ir emociniais simptomais, kartu su šiais požymiais gali pasireikšti ir kai kurie fiziniai simptomai. Gali būti stebimi miego sutrikimai, pavyzdžiui, nemiga ar košmarai, dėl kurių vaikai gali jausti nuovargį ar irzlumą. Be to, kai kuriems vaikams gali pasireikšti psichosomatiniai simptomai, pavyzdžiui, galvos ar skrandžio skausmai, dažnai susiję su stresu ar nerimu.
- Elgesio ir emociniai simptomai. Būdingiausi prieštaraujančio nepaklusnumo bruožai yra elgesio ir emociniai simptomai. Šie simptomai paprastai pasireiškia dažnais pykčio priepuoliais, nuolatiniu nepaklusnumu ir atsisakymu laikytis taisyklių ar nurodymų. Vaikai dažnai sąmoningai erzina kitus, kaltina kitus dėl savo klaidų ir patys lengvai sudirgsta. Jiems taip pat gali būti būdingas piktas ir kerštingas elgesys bei svyruojanti nuotaika.
- Socialiniai simptomai. Socialiniai prieštaraujančio nepaklusnumo simptomai labiausiai pasireiškia vaikui bendraujant su kitais žmonėmis, įskaitant šeimą, bendraamžius ir autoritetingus asmenis. Dėl agresyvaus elgesio ir polinkio kaltinti kitus, šiems vaikams dažnai sunku išlaikyti draugystę. Jie gali dažnai ginčytis su suaugusiaisiais ir atsisakyti paklusti taisyklėms, dėl to kyla problemų mokykloje ir kitose socialinėse aplinkose. Be to, bendraudami su kitais jie gali atrodyti nemalonūs ar pikti, o tai dar labiau izoliuoja juos nuo bendraamžių.
Šių simptomų supratimas yra labai svarbus siekiant anksti nustatyti ir gydyti prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimą, siekiant išvengti galimų vaiko gyvenimo ir bendros raidos sutrikimų.
Prieštaraujančio Nepaklusnumo Sutrikimo Priežastys
- Šeimos veiksniai. Šeimos dinamika ir aplinka vaidina svarbų vaidmenį prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo vystymuisi. Vaikams, augantiems šeimose, kuriose taikomi nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, kyla didesnė sutrikimo išsivystymo rizika. Taip pat didesnė rizika susirgti yra vaikams, gyvenantiems šeimose, kuriose nuolat kyla nesutarimų arba kurių tėvai turi psichikos sveikatos sutrikimų, ypač elgesio sutrikimų, ADHD ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų.
- Mokymosi aplinkos veiksniai. Mokymosi aplinka taip pat gali turėti įtakos prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo vystymuisi. Mokyklose, kuriose trūksta struktūros arba kuriose mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, neteikiama tinkama parama, gali paaštrėti su prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu susijusios elgesio problemos. Prie simptomų išsivystymo ir palaikymo gali prisidėti klasės, kuriose veiksmingai nesuvaldomas trikdantis elgesys arba neskatinama teigiama socialinė sąveika.
- Biologiniai veiksniai. Biologiniu požiūriu vaikai, turintys tam tikrų neurologinių sutrikimų arba patyrę smegenų traumą, gali būti labiau linkę patirti prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomus. Tam tikri genetiniai veiksniai taip pat gali būti svarbūs, nes vaikai, kurių tėvai yra sirgę prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais, dažniau patys suserga prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu.
Diagnostikos ir Gydymo Metodai
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą ir yra pagrįsta nuolatiniu dirglumu, prieštaraujančiu elgesiu ir kerštingumu. Gydant šį sutrikimą dažnai taikoma elgesio terapija, kurios tikslas - mokyti vaiką ir tėvus elgesio valdymo ir gerinimo strategijų.
Elgesio ir Emocijų Sutrikimai
Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, kurie pasireiškia elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų, nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas bei pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šią sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje skirtingos smulkesnės sutrikimų grupės:
- Elgesio sutrikimai;
- Emocijų sutrikimai;
- Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai.
Nepaisant to, kad visi šie sutrikimai tarpusavyje skiriasi, tačiau visi stipriai veikia vaiko prisitaikymą kasdienybėje.
Emocijų ir (ar) elgesio sunkumų pasitaiko daugumos žmonių kasdienybėje vienu ar kitu gyvenimo periodu. Dėl šios priežasties būna, kad vieno ar kito emocijų ir elgesio sutrikimo etiketė klijuojama vaikui net ir tada, kai vaiko patiriami simptomai neatitinka sutrikimo apibrėžimo. Svarbu suprasti, kad elgesio ir emocijų sutrikimai stipriai veikia vaiko prisitaikymą gyvenime, kelia nemažai iššūkių tiek jam, tiek aplinkiniams, todėl kalbėjimas apie šiuos sutrikimus ir žinojimas, kokiais požymiais jie pasižymi, gali padėti ne tik išvengti netinkamo etikečių klijavimo, tačiau ir rasti efektyvią pagalbą.
Vaikų Elgesio Sutrikimai
Jau iš pavadinimo galima suprasti, kad elgesio sutrikimų atveju daugiausiai iššūkių kyla būtent dėl vaiko elgesio - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Tam, kad būtų nustatyti šie sutrikimai, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius bei jie turi skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų.
Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas ir elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusių reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu. Prieštaraujantis elgesys paprastai pasireiškia ir yra laikomas normaliu apie 3-4 vaiko gyvenimo metus, tačiau, jei toks elgesys išlieka ar net padažnėja vaikui augant, šis elgesys jau laikomas problema ir gali būti naudingas įvertinimas dėl galimo prieštaraujančio neklusnumo sutrikimo.
Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių iniciavimas, žiaurus elgesys tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.
Vaikų Emociniai Sutrikimai
Emociniai sutrikimai paprastai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes dažniausiai vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis.
Emociniai sutrikimai yra skirstomi į dvi grupes - nerimo ir nuotaikos sutrikimus.
Nerimo sutrikimai susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija, pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, gali tapti nekontroliuojamu ir stipriai trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas.
Nuotaikos sutrikimams būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija.
Aktyvumo ir (ar) Dėmesio Sutrikimai
Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas - trečia grupė sutrikimų, sudarančių elgesio ir emocijų sutrikimus. Jam būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą. Tam, kad būtų nustatytas šis sutrikimas, jo požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje), dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje.
Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, šis sutrikimas skirstomas į dėmesio (būdinga silpna dėmesio koncentracija), aktyvumo (būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas) bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimus (būdinga tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas).
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai tarpusavyje gali skirtis. Pavyzdžiui, dažniausiai įvardinama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Tuo tarpu, nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo aspekto, tačiau rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiukštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, tačiau taip pat ir vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai.
Taip pat svarbu paminėti, kad kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.
Diagnostika ir Gydymo Galimybės
Pastebint, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru.
Kokios yra gydymo galimybės? Psichoterapija, elgesio terapija, vaistai.
Kadangi elgesio ir emocijų sutrikimai tarpusavyje nėra vienodi, tai gali skirtis ir pagalbos būdai. Kai kurie iš elgesių ir emocijų sutrikimų turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras įvertinęs vaikui būdingus simptomus. Taip pat, dažnai rekomenduojama ir kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamos vaikų - paauglių psichologo/psichoteraeuto konsultacijos.
Kaip Tėvai ir Pedagogai Gali Padėti Vaikams?
Šalia specialistų pagalbos yra tikrai nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Svarbu žinoti, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Taip pat, bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnės savijautos. Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė, rutina būti labai naudinga. Galiausiai, labai svarbu pozityviai pastebėti vaiką - pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes, padrąsinti.