Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra neurologinės raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiais būdais. Šis sutrikimas veikia socialinius įgūdžius, komunikaciją, elgesį ir sensorinį jautrumą. Dėl šios priežasties, jis vadinamas „spektras“. Autizmo spektro sutrikimų (ASS) keliami iššūkiai nesibaigia tik jiems būdingais simptomais. Juos dažnai lydi kiti sutrikimai, kurie gali ne mažiau varginti autistišką asmenį bei jo šeimą ir tapti problema pagalbą teikiantiems specialistams. Svarbu suprasti, jog autistiški vaikai yra lygiai tokie pat mūsų Valstybės piliečiai, broliai ir seserys. Jiems turi būti skiriamas toks pat dėmesys, meilė, rūpestis.
Autizmo Spektro Ypatumai
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra kompleksinis raidos sutrikimas, pasižymintis dideliu individualumu. Nėra dviejų vienodų autizmo atvejų; simptomai ir jų sunkumas gali labai skirtis. Kai kurie asmenys gali turėti lengvus simptomus, o kiti - labai sunkius. Spektro pobūdis reiškia, kad nėra dviejų vienodų autizmo atvejų; simptomai ir jų sunkumas gali labai skirtis. Galimi keli ASS diagnozės apibūdinimai: kaip sutrikimas iš spektro su hierarchiniais sunkumo laipsniais (2013 m. JAV psichiatrų asociacijos išleistame DSM-V (1)); kaip kelios atskiros būklės, priskiriamos prie skirtingų raidos sutrikimų (DSM-IV ir TLK-10).
Kada Nustatomas Autizmas?
Autizmas paprastai nustatomas vaikystėje, dažniausiai iki trejų metų. Tai ilgalaikė būklė, kuri veikia visą gyvenimą. Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmones, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms.
Pagrindiniai Autizmo Simptomai
Asmenys, turintys autizmą, gali turėti sunkumų suprasti kitų žmonių emocijas, įsitraukti į pokalbius ar elgtis pagal socialines normas. Jie taip pat gali turėti ribotą interesų ratą ir gali užsiimti pasikartojančia veikla. Pagrindiniai autizmo simptomai apima:
- Sunkumai su socialine sąveika: Sunku suprasti kitų jausmus, trūksta bendravimo įgūdžių, vengia akių kontakto.
- Komunikacijos problemos: Vėluojantis kalbos vystymasis, sunkumai dalyvaujant pokalbiuose, neįprasta kalbos struktūra. Būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas.
- Ribotas ir pasikartojantis elgesys: Siauri interesai, prisirišimas prie rutinų, kartotiniai judesiai (pvz., plasnojimas rankomis). Jiems reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo.
- Sensorinio jautrumo problemos: Hiperjautrumas arba hipojautrumas garsams, šviesai, tekstūroms. Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta.
Autizmo Klasifikacija Pagal Sunkumą
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) gali būti klasifikuojami pagal sunkumą ir simptomų tipą. Lengvas autizmas: Šiuo atveju asmenys gali turėti socialinių sunkumų, tačiau geba gyventi savarankiškai. Jie gali turėti gerą žodinę kalbą, tačiau gali turėti problemų su socialiniais niuansais ir bendravimu. Vidutinio sunkumo autizmas: Asmenys gali turėti sunkesnių socialinių ir komunikacijos sunkumų, taip pat elgesio problemų, kurios gali reikalauti pagalbos kasdieniame gyvenime. Sunkus autizmas: Sunkūs socialiniai, komunikaciniai ir elgesio sunkumai. Tokiems asmenims gali prireikti didelės paramos ir priežiūros visą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Autizmo Diagnostika
Autizmo diagnostika yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daugiadisciplininė komanda, įskaitant vaikų psichiatrus, neurologus, psichologus ir logopedus. Diagnozė paprastai grindžiama elgesio stebėjimu ir tėvų ar globėjų apklausomis apie vaiko vystymąsi ir elgesį. Nėra vieno medicininio testo autizmui diagnozuoti, tačiau diagnostiniai įrankiai, tokie kaip Autizmo diagnostikos interviu (ADI-R) ir Autizmo diagnostikos stebėjimo schema (ADOS), yra naudojami siekiant įvertinti autizmo simptomus. Taip pat gali būti atliekami klausos ir kalbos tyrimai, siekiant atmesti kitus sutrikimus.
- Medicininė istorija ir elgesio stebėjimas: Gydytojai stebi vaiko elgesį ir renka informaciją apie vystymosi istoriją.
- Diagnostiniai testai: ADI-R, ADOS ir kiti standartizuoti įrankiai autizmo vertinimui.
- Fiziniai ir neurologiniai tyrimai: Klausos ir kalbos tyrimai, neurologiniai tyrimai siekiant atmesti kitus sutrikimus.
Autizmo Gydymas ir Intervencijos
Nors nėra žinomo autizmo gydymo būdo, ankstyvas įsikišimas ir specializuotos terapijos gali padėti pagerinti socialinius įgūdžius, komunikaciją ir elgesį. Nėra specifinio gydymo autizmui, tačiau įvairios intervencijos ir terapijos gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ankstyvas įsikišimas yra svarbus norint padėti vaikams su autizmu išmokti socialinių, komunikacinių ir elgesio įgūdžių.
- Elgesio terapija: Taikomoji elgesio analizė (ABA), socialinių įgūdžių mokymas.
- Kalbos ir kalbėjimo terapija: Padeda pagerinti komunikacijos įgūdžius.
- Ergoterapija: Skirta pagerinti kasdienius įgūdžius ir sensorinį apdorojimą.
- Vaistai: Naudojami simptomams valdyti, pvz., dirglumui, agresijai, nerimui ar hiperaktyvumui.
Alternatyvios Terapijos ir Liaudiškos Priemonės
Nors autizmui gydyti nėra specifinių liaudiškų priemonių, kai kurios alternatyvios terapijos ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir palaikyti terapiją. Tai gali apimti specializuotas dietas, papildų vartojimą (pvz., omega-3 riebalų rūgštys), muzikos terapiją, menų terapiją ir jogos praktiką.
Autizmo Priežastys ir Veiksniai
Autizmo priežastys nėra iki galo suprantamos, tačiau mokslininkai mano, kad įtaką daro genetiniai ir aplinkos veiksniai. Tyrimai rodo, kad genetika vaidina svarbų vaidmenį autizmo spektro sutrikimų atsiradime. Tam tikros genų mutacijos gali padidinti riziką susirgti autizmu, o genetinė polinkis gali būti paveldėtas iš tėvų. Be to, tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip prenatalinis poveikis teratogenams, tėvų amžius gimimo metu ir komplikacijos gimdant, gali padidinti autizmo riziką. Svarbu pažymėti, kad vakcinos nėra susijusios su autizmu, o daugelis tyrimų patvirtino, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp vakcinacijos ir autizmo spektro sutrikimų. Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika.
- Genetiniai veiksniai: Paveldimos genų mutacijos arba naujos mutacijos gali padidinti autizmo riziką.
- Aplinkos veiksniai: Prenatalinis poveikis teratogenams, tėvų amžius, komplikacijos gimdant.
- Kiti veiksniai: Ankstyva smegenų vystymosi anomalija, imuninės sistemos disfunkcija.
Gretutiniai Sutrikimai
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) keliami iššūkiai nesibaigia tik jiems būdingais simptomais. Juos dažnai lydi kiti sutrikimai, kurie gali ne mažiau varginti autistišką asmenį bei jo šeimą ir tapti problema pagalbą teikiantiems specialistams. 2014 m. žurnalas „Lancet“ paskelbė autizmą tyrinėjančių mokslininkų atliktą duomenų studiją. Šioje analizėje apžvelgtos dažniausiai šį sutrikimą lydinčios gretutinės diagnozės, įvairiuose šaltiniuose nustatytas jų dažnis.
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
- Intelekto sutrikimai: Nustatomi apie 45 proc. ASS turinčių asmenų.
- Kalbos sutrikimai: Egzistuoja specifinis autizmui būdingas kalbos pobūdis, kuris neatitinka kalbos sutrikimų, tačiau tai pasireiškia labai individualiai.
- Dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas: Nustatomas 28-44 proc. ASS turinčių asmenų.
- Tikai: Pasireiškia 14-38 proc. ASS turinčių asmenų.
- Epilepsija: Pasireiškia 8-30 proc. ASS turinčių asmenų.
- Žarnyno veiklos sutrikimai: Pasireiškia 9-70 proc. ASS turinčių asmenų.
- Miego sutrikimai: Pasireiškia 50-80 proc. ASS turinčių asmenų.
- Nerimo sutrikimai: Pasireiškia 42-56 proc. ASS turinčių asmenų.
- Depresija: Pasireiškia 12-70 proc. ASS turinčių asmenų.
- Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas: Pasireiškia 16-28 proc. ASS turinčių asmenų.
- Agresyvus elgesys: Pasireiškia iki 68 proc. ASS turinčių žmonių.
- Save žalojantis elgesys: Pasireiškia iki 50 proc. ASS turinčių asmenų.
Neuroįvairovė ir Autizmas
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes.
Pasaulinė Autizmo Supratimo Diena
Pozityvūs pokyčiai pasaulio žmonių bendrijoje lėmė, kad 2007 metų gruodžio 18 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė balandžio 2 -ąją Pasauline autizmo supratimo diena. Šia diena siekiama atkreipti ne tik visuomenės ir atsakingų institucijų dėmesį į iššūkius su kuriais kasdien susiduria šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimo turinčius vaikus, bet ir skatinti žmonių sąmoningumą, toleranciją.
Ajurvedos Požiūris į Autizmą
Senovės mokslas ajurveda kalba apie tris žmogaus sistemas - kūną, protą ir oja, kurių išsibalansavimas bei tarpusavio ryšių sutrikdymas ir gali lemti autizmo pasireiškimą. Pagal ajurvedos filosofiją žmogus turi keturis ketvirčius arba sudedamąsias dalis: Kūnas (Sharira), Jutimo organai (indrijos), Protas (manas), Siela arba dvasia (atman). Šių keturių veiksnių tarpusavio sąveikos ir deriniai vadinami gyvenimu (jeevitham). Visišie keturi veiksniai yra būties dalis. Autizmo spektro sutrikimų (ASS) valdymas: Šios trigubos sistemos (kūno, proto ir ojas) disbalansas sukelia autizmą.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie autizmo riziką
tags: #tlk #10 #autizmo #kriterijai