Įvadas
Žmonių bendravimas - tai sudėtingas procesas, apimantis verbalinius ir neverbalinius signalus. Vaikų bendravimo psichologija tiria, kaip vaikai mokosi ir vysto šiuos įgūdžius, kurie yra būtini sėkmingam socialiniam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius vaikų bendravimo aspektus, įskaitant verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, tėvų vaidmenį, sunkumus ir galimus sprendimo būdus.
Bendravimo Psichologija: Pagrindiniai Aspektai
Bendravimo psichologija yra psichologijos mokslo šaka, tirianti žmonių tarpusavio bendravimo ypatumus. Visos gyvūnų rūšys komunikuoja tarpusavyje ir perduoda signalus, tačiau žmonių bendravimas išsiskiria tikslumu ir lankstumu (t. y. adaptacija socialinėse situacijose) bei unikaliu gebėjimu naudotis kalba. Ji žmonių bendravimo sistemai suteikia semantiškumo ir lankstumo, šios ypatybės leidžia suformuluoti neribotą skaičių prasmingų naujų žinučių.
Verbalinis Bendravimas: Kalbos Svarba
Verbalinis bendravimas apima bendravimą žodžiais: kalbėjimą, klausymą, rašymą ir skaitymą. Tai pagrindinė strateginio bendravimo dalis, kurios metu žmonės vartoja kalbą siekdami savo ir tarpasmeninių tikslų. Kalba yra dominuojanti tarpasmeninio ryšio priemonė, ja siekiama patenkinti savo poreikius, valdyti socialines situacijas ir koordinuoti savo bei kitų žmonių bendravimo procesus.
Prašymai ir klausimai yra itin svarbūs strateginiame bendravime. Priklausomai nuo tikslo, gali būti skiriami kelių tipų prašymai: informacijos, objekto, veiksmo ir leidimo. Klausimai gali būti dviejų tipų: informaciniai, siekiant išgauti faktinį arba afekcinį turinį, ir interaktyvūs, siekiant valdyti socialinius vaidmenis ir santykius.
Rašytinis Bendravimas: Nuo Laiškų Iki Virtualios Erdvės
Laiškų rašymas ir pašto sistemų išplėtojimas leido žmonėms bendrauti rašytiniu būdu kur kas dažniau ir efektyviau. Didelė šiuolaikinio bendravimo dalis vyksta keičiantis teksto pranešimais ir pokalbiais virtualioje erdvėje. Virtualioje erdvėje rašytinė bendravimo forma gali pasireikšti įvairiose platformose, pvz., diskusijų forumuose, bendraujant elektroniniu paštu, socialinėje žiniasklaidoje, tinklaraščiuose. Asmenys, linkę rinktis bendravimą raštu, dažnai mėgaujasi žodžiais, sakinių struktūra ir kūrybinėmis galimybėmis, kurios leidžia subtiliai reikšti savo mintis bei nuotaikas.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai įžvalgos apie tėvystę
Neverbalinis Bendravimas: Kūno Kalbos Reikšmė
Neverbalinė bendravimo forma - judėjimas, kūno kalba, mimika, veido išraiška, akių kontaktas - apima visus kitus bendravimo procesus, kuriuose nėra vartojama kalba (šnekamoji ar rašytinė). Neverbalinė bendravimo forma glaudžiai susijusi su verbalinio bendravimo procesais, pvz., akių kontaktas dažnai naudojamas viešai kalbant. Nors neverbalinė bendravimo forma ir elgesys įvairiose pasaulio kultūrose gali skirtis, laimės, liūdesio, pykčio ir baimės būsenos bei veido išraiškos yra panašios visame pasaulyje.
Tėvų Rolė Vaikų Bendravime
Šeimoje vaikas mokosi bendrauti, sužino pagrindines socialines taisykles. Namų aplinkoje formuojasi jo jausmų, emocijų pasaulis, nuostatos ir santykis su aplinka. Remiantis prevencijos teorijomis, pagrindinė sąlyga siekiant užkirsti kelią įvairioms problemoms ir negandoms, yra tėvų meilė ir ryšys su vaiku.
Svarbu akcentuoti ne kiekybę, o kokybę: kokybiškas laiko leidimas - tai domėjimasis. Kai kalbamės su vaiku, norime sužinoti, ką jis galvoja, jaučia, apie ką fantazuoja, kokių rūpesčių turi. Tačiau dažnai pokalbiai su atžala virsta kvota. Pokalbis turėtų būti bendras: kažką papasakoja tėvai, kažką -vaikai. Kalbantis nereikia ieškoti būdų, kaip pataisyti vaiko mąstymą ar elgesį. Šiuolaikinių tėvų dažniausia klaida - suvokimas, kad vaiką reikia nuolat tiesiogiai mokyti. Šis procesas iš tiesų vyksta natūraliai: stebimas tėvų elgesio, mąstysenos pavyzdys. Tėvai turėtų užsiimti veikla, kuri yra tinkama ir įdomi atitinkamo amžiaus vaikui. Jie turėtų žaisti su vaiku ir tas procesas turtų būti kokybiškas. Jam turi būti įdomu, linksma. Reikia įsijungti į žaidimą, tačiau vengti vadovauti, kritikuoti. Tai tėvai turi sekti paskui vaiką, būti su juo, domėtis jo veikla.
Požymiai, Rodantys Bendravimo Trūkumą
Požymių, kad vaiku stinga bendravimo, yra be galo daug. Vienas akivaizdžiausių - pasikeitęs elgesys. Vaikas gali pasidaryti nerimastingas, irzlus, atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų. Vyresni vaikai atsiskiria. Daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Tokiu atveju, kai tėvai netikėtai atranda laiko, vaikas nenori jo leisti kartu. Jis paneigia ir atsisako to, ko jam reikia.
Patarimai Tėvams: Kaip Gerinti Bendravimą Su Vaikais
- Būkite Pavyzdžiu: Vaikai geriausiai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami tėvus. Elkitės pagarbiai, taktiškai ir taikiai spręskite konfliktus.
- Domėkitės Vaiko Pasauliu: Klauskite apie jo mintis, jausmus ir išgyvenimus.
- Suteikite Atsakomybės: Leiskite vaikui prisidėti prie buities darbų ar padėti artimiems giminaičiams.
- Reiškite Dėkingumą: Skatinkite vaiką reikšti dėkingumą ir pripažinimą.
- Kalbėkite Apie Teisybę Ir Neteisybę: Aptarkite situacijas iš kasdieninės aplinkos ar matytas per TV žinias.
- Suteikite Daug Teigiamų Pasirinkimų: Pasirūpinkite, kad vaikai turėtų įdomias, amžių atitinkančias veiklas.
- Apribojimai - Aiškūs Ir Paprasti: Padarykite taisykles paprastomis ir aiškiomis. Dažnai kartokite jas. Stenkitės perteikti jas pozityvia forma.
- Kreipkitės Į Knygas: Istorijų skaitymai su paveiksliukais kaip niekas kitas įtikinamai perduos mažiesiems žinią, kaip elgtis yra tinkama ir kaip ne.
- Ieškokite Kito Būdo Pasakyti "Ne": Radę kitus būdus išreikšti draudimams, jūs nuimsite "svorį", kuris įprastai lydį šį žodelytį.
- Naudokite "Mes": Padaryti prašomą darbą bus daug lengviau (ir noriau), kai jūs darysite tai kartu.
- Gerbkite vaiko nuomonę: Kuo daugiau pagarbos galėsime suteikti vaiko pasirinkimui, tuo mažiau konfliktų turėsime.
Vaikų Ožiukai: Kaip Elgtis?
Anksčiau buvo priimta nepaklusnius vaikus auklėti mušimu, gąsdinimu, bausmėmis, draudimais, baime ir jėga. Tačiau fizinės ir psichologinės bausmės už netinkamą elgesį ne tik neveiksmingos, bet ir žalingos, paliekančios neišdildomų pėdsakų vaiko kūne ir psichikoje.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Svarbu suprasti, kad netinkamu elgesiu vaikas norėjo ne mus supykdyti, o kai ką pasakyti, tik tai padarė netinkamai. Toks supratimas leidžia reaguoti daug veiksmingiau ir jautriau.
Smegenų Ypatybės Ir Vaikų Elgesys
Staigios emocijos ir neprognozuojamo elgesio proveržiai yra visiškai normali vaikų vystymosi dalis. Vaikų smegenys dar tik vystosi, todėl turime būti supratingi ir per daug iš jų nereikalauti.
Smegenų plastiškumas reiškia, kad viską, ką vaikui sakome, rodome, kaip su juo elgiamės, veikia jo smegenis, daro poveikį jo suvokimui bei elgesiui. Štai kodėl taip svarbu sąmoningai apmąstyti, ką sakome savo vaikams, kokią patirtį suteikiame jiems, o ne reaguoti instinktyviai.
Dvasinis Bendravimas Su Vaiku
Klinikinės psichologijos praktikė ir sąmoningos tėvystės tyrėja Shefali Tsabary siūlo atsižvelgti į dvasinį bendravimą su vaiku. Neįmanoma suklysti, jei orientuojamės į nuoširdų santykį su vaiku - į emocinio ryšio su juo stiprinimą. Perkeldami dėmesį nuo netinkamo ir impulsyvaus vaiko elgesio, kuris yra nemokėjimo susitvarkyti su stipriais jausmais pasekmė, į buvimą šalia, meilės, empatijos ir pagarbos skleidimą, sudarysime galimybę vaikui vėl atgauti savitvardą, nurimti kūno reakcijoms ir emocijoms, o tai padės jam geriau mus išgirsti.
Poreikių Suvokimas Bendravime
Labai svarbu, kad mes bendraudami pastebėtume, kas tuo metu mums tinka ir mus tenkina, ką mes tada matome, kokia yra ta situacija? Tuomet mes turime labai aiškiai suvokti, kokie jausmai mums kyla, kokia emocija? Ne mintis apie tai, kas vyksta, tačiau kokie būtent jausmai susiję su tomis emocijomis, su ta situacija? Ką būtent aš matau, kokį elgesį galbūt, kokią informaciją aš girdžiu? Tuomet mes galime užduoti sau klausimą, arba galbūt užduoti kitam žmogui klausimą, koks poreikis yra susijęs su tuo elgesiu ir su ta emocija? Tai mums padeda truputėlį giliau suvokti viso to prašymo ar viso konflikto esmę, t.y. to, ką mes girdime iš kitų žmonių.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
tags: #vaiku #bendravimo #psichologija