Vaikų elgesio ir psichikos sutrikimai yra sudėtinga ir daugialypė sritis, apimanti įvairias problemas, kurios gali turėti įtakos vaiko mąstymui, jausmams, elgesiui ir bendrai raidai. Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, turėti skirtingas priežastis ir reikalauti individualizuoto gydymo. Straipsnyje aptariami dažniausiai pasitaikantys vaikų elgesio ir psichikos sutrikimai, jų simptomai, galimos priežastys, diagnostikos metodai ir gydymo būdai.
Depresija
Depresija nėra tik laikinas liūdesys ar bloga nuotaika, kurią patiria kiekvienas žmogus. Tai rimtas psichikos sutrikimas, kuris trunka ilgiau nei dvi savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui, bendravimui, mokymuisi ir laisvalaikiui. Vaikų ir paauglių depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie skiriasi nuo suaugusiųjų depresijos.
Depresijos simptomai
- Sumažėję interesai ir pasitenkinimas: Vaikas praranda susidomėjimą anksčiau patikusiais dalykais ir nebejaučia džiaugsmo.
- Sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi: Vaikas jaučiasi bevertis, nepasitiki savimi ir jam sunku priimti sprendimus.
- Kaltės ir bevertiškumo idėjos: Vaikas jaučiasi kaltas dėl dalykų, už kuriuos nėra atsakingas, ir mano, kad yra bevertis.
- Niūrus ateities įsivaizdavimas: Vaikas mato ateitį pesimistiškai ir mano, kad nieko gero neįvyks.
- Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi: Vaikas galvoja apie savižudybę arba jaučia nenorą gyventi.
- Energijos stoka ir silpnumas: Vaikas jaučiasi pavargęs, neturi energijos ir jaučia judesių sulėtėjimą.
- Miego sutrikimai: Vaikas patiria miego sutrikimus, pavyzdžiui, anksti pabunda ir nebeužmiega arba miega labai ilgai.
- Nerimas ir įtampa: Vaiką dažnai vargina nerimas, įtampa, dėmesio sukaupimo sunkumai ir pablogėjusi atmintis.
- Nusiskundimai dėl sveikatos: Dažnas vaikų depresijos požymis yra nusiskundimai dėl įvairių sveikatos problemų, pavyzdžiui, pilvo ar galvos skausmų.
- Nepritapimas mokykloje: Vaikui sunku pritapti mokykloje, jis jaučiasi atstumtas ir nesuprastas.
- Dėmesio ir koncentracijos sunkumai: Vaikui sunku susikaupti, jis pamiršta sąsiuvinius ir knygas, jam sunku perpasakoti perskaityto teksto turinį.
- Pesimistinis nusiteikimas: Vaikas yra įsitikinęs, kad jam nieko nepavyks, net jei jis stengsis.
- Įtarumas, kad tėvai myli kitus vaikus labiau: Vaikas jaučiasi nemylimas ir mano, kad tėvai labiau myli jo brolį ar sesę.
- Mokyklos fobija: Vaikas jaučia baimę eiti į mokyklą ir stengiasi jos išvengti.
Svarbu atsiminti, kad ne visi vaikai, patiriantys šiuos simptomus, serga depresija. Tačiau jei šie simptomai trunka ilgą laiką ir trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui, būtina kreiptis į specialistą.
Depresijos priežastys
Moksliniai tyrimai rodo, kad depresiją gali sukelti:
- Cheminių medžiagų disbalansas smegenyse: Serotonino, noradrenalino ir dopamino trūkumas arba pusiausvyros pakitimai.
- Kitos ligos: Tam tikros ligos gali sukelti depresijos simptomus.
- Vartojami vaistai: Kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį, kuris pasireiškia depresija.
- Stresas: Ilgalaikis stresas gali sukelti depresiją.
- Hormonų pokyčiai: Hormonų pokyčiai, pavyzdžiui, paauglystėje, gali padidinti riziką susirgti depresija.
- Narkotikų ir alkoholio vartojimas: Narkotikų ir alkoholio vartojimas gali sukelti depresiją arba ją paūminti.
- Genetinis polinkis: Jei kas nors šeimoje sirgo depresija, tikimybė susirgti šia liga yra didesnė.
- Šeimyniniai sunkumai ir skyrybos: Nuolatiniai barniai ir nesutarimai šeimoje gali sukelti vaikui depresiją.
- Patyčios: Patyčios gali turėti didelį poveikį vaiko psichikai ir sukelti depresiją.
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta: Prievarta gali sukelti didelę traumą ir depresiją.
- Nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus: Jei vaikas jaučiasi nesaugus reikšti savo jausmus, tai gali prisidėti prie depresijos vystymosi.
Depresijos gydymas
Depresijos gydymas yra kompleksinis ir individualizuotas. Jis gali apimti:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
- Medikamentinį gydymą: Antidepresantai, nerimą slopinantys ir miegą gerinantys vaistai.
- Psichoterapiją: Psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos terapijos rūšys.
- Instrumentinį gydymą: Šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.
Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse. Svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai ir reikalingą laiką. Per anksti nutraukus gydymą, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD)
ADHD yra neuropsichiatrinis sutrikimas, kuris dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje, bet gali tęstis ir suaugus. Jam būdingi trys pagrindiniai simptomai: dėmesio stoka, hiperaktyvumas ir impulsyvumas.
ADHD simptomai
ADHD simptomai gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo:
- Nedėmesingumas:
- Nesugebėjimas išlaikyti dėmesio.
- Sunkumas baigti pradėtą darbą.
- Pastoviai daromos klaidos dėl neatidumo.
- Lengvai atitraukiamas dėmesys.
- Užmaršumas.
- Hiperaktyvumas:
- Bėgiojimas ir nuolatinis judėjimas.
- Sunkumas išbūti vienoje vietoje.
- Per didelis šnekumas.
- Triukšmavimas.
- Įkyrus elgesys.
- Impulsyvumas:
- Negebėjimas sulaukti savo eilės.
- Atsakymas į klausimus, nesulaukus jų pabaigos.
- Pokalbio temos keitimas.
- Lengvas su(si)erzinimas.
- Emociniai protrūkiai.
Suaugusiems ADHD simptomai gali būti mažiau ryškūs nei vaikams, tačiau jie vis tiek gali sukelti sunkumų įvairiose gyvenimo srityse.
ADHD priežastys
ADHD priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Galimi rizikos veiksniai:
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
- Genetinis paveldėjimas: Jei artimi giminaičiai serga ADHD, tikimybė susirgti šia liga yra didesnė.
- Nėštumo metu patirti veiksniai: Mamos rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas nėštumo metu, sąlytis su nuodingomis medžiagomis.
- Ankstyvas gimdymas ir mažas kūno svoris: Priešlaikinis gimdymas ir mažas kūno svoris gali padidinti riziką susirgti ADHD.
- Patoanatomijos ir patofiziologijos pokyčiai: Noradrenalino ir dopamino neurotransmisijos sutrikimai.
ADHD diagnozė
ADHD diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai turi pasireikšti nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėnesius ir sukelti reikšmingą disfunkciją. Diagnozę gali apsunkinti dažnai kartu sutinkami ir kiti psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimo sutrikimai ir priklausomybės.
Suaugusiųjų ADHD diagnostikai naudojamos specialios skalės, tokios kaip CAARS, WURS ir ASRSv1.1.
ADHD gydymas
ADHD gydymas yra kompleksinis ir gali apimti:
- Medikamentinį gydymą: Psichostimuliatoriai (metilfenidatas, dekstroamfetaminas, lisdeksamfetaminas) ir kiti vaistai (atomoksetinas, antidepresantai).
- Psichoterapiją: Elgesio terapija, kognityvinė elgesio terapija, šeimos terapija.
- Gyvensenos įpročių keitimą: Rutinos ir miego režimo aptarimas ir įgyvendinimas, adekvatus fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimo balansas, psichoaktyvių medžiagų rizikos valdymas.
- Psichoedukaciją: Simptomų bei savo stipriųjų savybių suvokimas ir išteklių panaudojimo galimybes, kylantys impulsyvūs elgesio, mokymosi, karjeros ir tarpasmeninių santykių iššūkiai.
- Palaikomąją psichoterapiją: Adaptacijos išteklių nukreipimas, siekiant valdyti ADHD.
Gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir pagerinti vaiko ar suaugusiojo gyvenimo kokybę.
Nerimas
Nerimas yra normali žmogaus emocija, kuri padeda organizmui mobilizuoti jėgas siekiant tikslo ar norint išvengti pavojaus. Tačiau nerimas tampa patologiniu, kai jis neturi akivaizdžios priežasties arba pasidaro toks stiprus, kad ima žmogui trukdyti.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Nerimo simptomai
- Neramumas, pastovus jaudulys ir įtampa.
- Nuovargis.
- Sunkumas susikaupti.
- Galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo.
- Nuogąstavimai dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų.
- Blogas miegas: Sunkumas užmigti, apmąstymai apie dienos įvykius, košmarai, dažnas nubudinėjimas.
- Dirglumas ir nekantrumas.
- Padidėjęs vegetacinės nervų sistemos aktyvumas: Dažnesnis širdies plakimas, dūrimai, skausmai širdies plote, nestabilus kraujospūdis, raumenų įtampa, padidėjęs prakaitavimas, virškinimo diskomfortas (atsirūgimai, sunkumo jausmas pavalgius skrandyje, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar laisvi viduriai), padažnėjęs šlapinimasis.
- Dažni galvos skausmai, pulsavimas, galvos svaigimas, kvaitulys, nestabilumo pojūtis, silpnumas.
- Nemalonus vidinis drebulys, karščio-šalčio bangos, aptirpimai, odos paraudimas-pabalimas.
Ligos eiga yra lėtinė, jai būdinga banguojanti eiga su pagerėjimais ir pablogėjimais, kartais gali tęstis visą gyvenimą.
Nerimo priežastys
Moksliniai tyrimai rodo, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu galvos smegenyse. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį.
Psichologiniu požiūriu, nerimu gali reikštis nuslopinti jausmai, pavyzdžiui, neapykanta ar panieka. Taip pat, nervų sistemos ypač žemas jautrumo slenkstis įvairiems nerimo mechanizmus „užvedantiems“ dirgikliams yra nulemiamas genetiškai.
Nerimo gydymas
Gydymas priklauso nuo simptomų intensyvumo ir trukmės. Jis gali apimti:
- Medikamentinį gydymą: Benzodiazepinai, antidepresantai, jų deriniai bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais.
- Psichoterapiją: Šiuo sutrikimu sergantys pacientai turi tam tikrų asmenybės, elgesio, mąstymo ypatumų, kurie sudaro prielaidas ir sąlygas nerimauti. Jiems būdingas perdėtos atsakomybės jaumas, savikontrolė, perfekcionizmas, baimė būti atstumtam, negalėjimas priimti kritikos.
Šio sutrikimo gydymas yra visada ilgas ir sudėtingas, be to, po sėkmingo gydymo kurso praėjus kuriam laikui, liga linkusi pasikartoti.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomai
- Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai (nemiga ar košmarai), psichosomatiniai simptomai (galvos ar skrandžio skausmai).
- Elgesio ir emociniai simptomai: Dažni pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas ir atsisakymas laikytis taisyklių ar nurodymų, sąmoningas erzinimas kitų, kaltinimas kitų dėl savo klaidų, piktas ir kerštingas elgesys, svyruojanti nuotaika.
- Socialiniai simptomai: Sunkumai išlaikyti draugystę, dažni ginčai su suaugusiaisiais, atsisakymas paklusti taisyklėms, nemalonus ar piktas elgesys.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo priežastys
- Šeimos veiksniai: Nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, nuolatiniai nesutarimai šeimoje, tėvų psichikos sveikatos sutrikimai.
- Mokymosi aplinkos veiksniai: Struktūros trūkumas mokykloje, nepakankama parama mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, neveiksmingas trikdančio elgesio valdymas.
- Biologiniai veiksniai: Neurologiniai sutrikimai, smegenų traumos, genetiniai veiksniai.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo diagnozė ir gydymas
Diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą. Gydant šį sutrikimą dažnai taikoma elgesio terapija, kurios tikslas - mokyti vaiką ir tėvus elgesio valdymo ir gerinimo strategijų.
Gydymo metodai:
- Elgesio terapija: Kognityvinė-elgesio terapija (KET), tėvų valdymo mokymas (PMT).
- Šeimos terapija: Bendravimo ir santykių gerinimas šeimoje, nuoseklių ir veiksmingų drausminimo strategijų taikymas, struktūruotos ir palankios namų aplinkos kūrimas.
Patarimai tėvams ir pedagogams
- Efektyvus bendravimas su vaiku: Aktyvus klausymasis, empatija, teigiamas pastiprinimas.
- Aplinkos organizavimas: Nuspėjama, rami ir struktūruota aplinka, aiškios taisyklės ir pasekmės.
- Aiškūs lūkesčiai vaikui: Realūs lūkesčiai, nuoseklios ir teisingos pasekmės už taisyklių pažeidimus, teigiamo elgesio pastiprinimas.
- Paramos ir pagalbos svarba: Darbas su psichologu, parama šeimai, tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas.
Kiti vaikų elgesio ir psichikos sutrikimai
Be aukščiau išvardytų sutrikimų, vaikams gali pasireikšti ir kiti elgesio ir psichikos sutrikimai, tokie kaip:
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas: Nekontroliuojamos įkyrios mintys ir/arba kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys.
- Autizmas: Įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio srityse.
- Bipolinis sutrikimas: Ryškūs nuotaikos svyravimai - nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos).
- Raidos sutrikimai: Vienos ar daugiau raidos sričių vystymosi sulėtėjimas.
Kada kreiptis į specialistus?
Kreiptis į specialistus naudinga, jei pastebimi šie požymiai:
- Fizinės sveikatos problemos: Ilgalaikis arba sunkus kosulys, karščiavimas, nuovargis, svorio kritimas ar kiti neįprasti simptomai, dažnos infekcinės ligos.
- Emociniai ar psichologiniai iššūkiai: Ilgalaikis liūdesys, nerimas arba pasikeitęs elgesys (pvz., agresyvumas ar uždarumas), sunkumai susikaupti mokykloje, problemos bendraujant su bendraamžiais arba nerimas.
Pas kurį specialistą kreiptis?
- Vaikų gydytojas (pediatras): Įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus.
- Psichologas: Atliks įvertinimą ir pasiūlys terapinį planą.
- Psichiatras: Jei būtina medikamentinė terapija dėl psichikos sveikatos problemų.
tags: #vaiku #elgesio #ir #psichikos #sutrikimai