Psichologijos studijos Lietuvoje kasmet patenka tarp populiariausių, tačiau studentai dažnai susiduria su iššūkiu - teorinių žinių gausa ir praktikos stoka. Šiame straipsnyje aptarsime darbo galimybes, atsiveriančias psichologijos studentams, bei būdus, kaip įgyti praktinės patirties dar studijų metais.
Psichologija - populiari specialybė, bet ar pateisinami lūkesčiai?
Psichologija jau kelerius metus iš eilės patenka tarp populiariausių universitetų studijų programų, pagal stojančiųjų pageidavimą išreikštą pirmu numeriu. Vadinasi, psichologija - populiarus mokslas, kurį renkasi dažnas mokyklą baigiantis moksleivis. Tačiau, kiek teko bendrauti su pradėjusiais psichologiją studijuoti žmonėmis, iš studijų jie tikisi daug praktikos, t.y. konsultavimo, ėjimo į organizacijas, grupių vedimo ir kt., bet jau pirmame kurse patiria nusivylimą. Beveik visi universitetai (bei jų studijų programos) orientuojasi į mokslinę veiklą. Tačiau dauguma būsimų studentų, dar nesusidūrusių su šia įstaiga, gali tikėtis, kad praktikos bus daugiau nei teorijos, arba kad teorija ir praktika bus vykdomos lygiagrečiai. Paprastai daugiau praktikos, nei teorijos, galima gauti studijuojant kolegijoje. Tačiau kolegija - ne išeitis psichologiją norinčiam studijuoti, nes… paprasčiausiai psichologijos studijų kolegijoje nėra. Taigi, tenka pastebėti, jog universitetuose yra ruošiami mokslininkai, o kolegijose - praktikai. Kalbėdami apie studijas turime neužmiršti, kad jų tikslas - ugdyti ne tik specialistus, bet ir asmenybes, ne prisitaikėlius ir vartotojus, o veiklius visuomenės narius.
Ką mokosi psichologijos studentai?
Studijuodami psichologiją įgysite daug svarbių žinių ir įgūdžių, būtinų norint dirbti pasirinktoje srityje. Net jei ir nedirbsite tiesiogiai su žmonėmis, turite išsiugdyti empatiją, jautrumą ir žmogiškumą. Be to, turite gebėti klausytis, kad žmonės jaustųsi girdimi ir suprasti. Studijose daugiausia dėmesio skiriama elgesiui, tad savo žinias galėsite pritaikyti dirbdami su kitais žmonėmis. Tiesa, kai kuriems darbams reikia labiau specializuoto išsilavinimo, pavyzdžiui, magistro laipsnio.
Darbo Galimybės Baigus Psichologijos Studijas
Baigus psichologijos studijas, atsiveria įvairios karjeros galimybės. Štai keletas pavyzdžių:
- Psichologas-konsultantas: Konsultuoja psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones, poras, sunkumų patiriančius vaikus. Psichologai-konsultantai dažnai dirba mokyklose, sveikatos priežiūros įstaigose, korporacijose ir padeda asmenims, turintiems bet kokių psichikos sveikatos problemų.
- Mokyklos psichologas: Padeda pagerinti jaunų žmonių psichikos sveikatą.
- Karjeros konsultantas: Padeda klientams rasti savo svajonių profesiją, suprasti, ko nori klientas, ir sukurti aiškų planą, kaip tai pasiekti.
- Rinkos tyrėjas/Reklamos strategas: Įmonės samdo rinkos tyrėjus, kad jie joms padėtų geriau suprasti tikslinę auditoriją ir paklausą. Reklamos strategai optimizuoja rinkodaros kampanijas siekdami maksimalaus efektyvumo, derina jas su bendrais verslo tikslais.
- Ugdomieji vadovai (angl. coaching): Padeda žmonėms siekti asmeninių ir profesinių tikslų.
Pats paprasčiausias kelias - dirbti psichologo darbą. Kartais užtenka vien bakalauro laipsnio, o kartais prireikia ir magistro ar net daktaro laipsnių. Galėsite konsultuoti psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones, poras, sunkumų patiriančius vaikus, tapti psichiatru ir t.t.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie depresijos priežastis
Savanorystė - Puiki Galimybė Įgyti Praktikos
Ir vis tik, ką daryti tiems, kuriems universiteto studijų programoje praktikai skirta tik apie 6 proc.? Jei taip, tai atsakymas - tapk savanoriu! Savanoris - organizacijos kontekste veikiantis asmuo, kuris skiria savo laiką ir gebėjimus nepažįstamų žmonių gyvenimo kokybės gerinimui už tai nesitikėdamas materialinio atlygio. Savanorystė - puiki galimybė įgyti praktikos. Pradėti savanoriauti galima valstybinėje įstaigoje (darželiai, mokyklos ir kt.) arba tapti nevyriausybinės organizacijos (NVO) nariu. Renkantis savanorystės vietą pastarasis variantas yra populiaresnis. Paprastai NVO yra ne pelno siekiančios, o tai reiškia, jog jos orientuojasi į visuomenės gyvenimo gerinimą, prevencijas (savižudybių, priklausomybių nuo narkotikų, alkoholio ir kt.). Kaip teigia D. Rekis (2011), dalyvavimas savanoriškoje veikloje turi būti pasirinktas laisva valia, neatlygintinas materialiai, o pati savanorystė turi būti vykdoma konkrečioje bendruomenėje bei teikianti tai bendruomenei naudą. Kaip sako D. Rekis, nauda savanoriaujančiajam dažniausiai būna netiesioginė ir neretai apskritai nėra apčiuopiama ar išreiškiama materialiai. Savanoriaujantys psichologijos studentai, priklausomai nuo savanorystės krypties, gali ugdyti savo profesinius įgūdžius: kontakto užmezgimo, auditorijos valdymo, konsultavimo, emocinės paramos teikimo, grupių vedimo, viešo kalbėjimo, konfliktų sprendimo ir pan. Savanoriška veikla taip pat prisideda ir prie asmeninio augimo. Laisva valia pasirinkus padėti kitiems, didėja ir savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi, ugdoma empatija. Savanoriaujant galima lavinti ir kitus įgūdžius, pvz. laiko planavimo, atsakomybių laikymosi. Vadinasi, savanorystė gali būti naudinga ieškantis darbo. Tą faktą, jog savanorystė prisideda prie asmenų darbinės patirties įgūdžių formavimo ir tampa svarbiu aspektu tiek asmeniniam tobulėjimui, tiek ir materialinio gyvenimo aspekto kokybės gerinimui, patvirtina apie savanorystę, kaip jaunimo užimtumo formą perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką laikotarpiu, kalbančios mokslininkės A. Dorelaitienė, U. Taigi, nepaisant to, kad savanoriaujantis žmogus daug duoda kitiems, tuo pačiu ir gauna sau. Tuo įsitikinti leidžia keli pakalbinti psichologijos studentai - savanoriai:
- Aurimas: “Eidamas savanoriauti norėjau kuo daugiau praktikos, kuri būtų susijusi su psichologija, žmonėmis. Norėjau apsispręsti su kokio amžiaus žmonėmis norėsiu dirbti baigęs studijas. Savanorystė mane ruošia tėvystei, padeda geriau pažinti tokio amžiaus žmones kokio yra mano mažasis draugas (kalbama apie programą „Didysis draugas“).
- Iveta: “Aš į savanorišką darbą apskritai žiūriu kaip į dar vieną darbo rūšių. “Jaunimo linijoje” savanoriaudama gavau konsultacinės praktikos, nors ten taikomos taisyklės - specifinės, bet labai panašios į įprastas psichologo konsultavimo taisykles. Šios žinios padėjo man savanoriškai įsidarbinti Vilniaus Psichosocialinės Reab.
- Greta: “Savanoriaujant supratau, kaip svarbu stebėti save, savo jausmus. Tačiau laikui bėgant pažinus save supratau jog savanorystė, teikiant emocinę paramą, man neatneša tiek pasitenkinimo, kiek norėtųsi. Taigi savęs pažinimas privertė susimąstyti, ne tik apie tai, kas man tinka ir patinka, bet taip pat atskirti kas man nepriimtina.
Savanorystė - šiuo metu itin išpopuliarėjusi sąvoka. Tam įtakos turėjo 2011 metai, paskelbti kaip savanorystės metai. Savanorystės populiarumu pasinaudoti skuba ir pelno siekiančios organizacijos, kurios siekia prisivilioti “savanorius” skelbdamos platesnes savanorystės galimybes jų imonėje. Vis gi, svarbu įsidėmėti, jog savanorystė UAB “X” ar bet kokioje kitoje pelno siekiančioje įmonėje ar organizacijoje negalima. Kyla klausimas kodėl?
Papildomos Galimybės Tobulėti
Be savanorystės, psichologijos studentai gali pasinaudoti ir kitomis galimybėmis tobulėti ir įgyti patirties:
- VDU Psichologijos klinika: Visi VDU studentai turi galimybę nemokamai naudotis Psichologijos klinikos paslaugomis, jei išgyvena psichologinius sunkumus, nori augti ir tobulėti. Neatidėliokite kreiptis pagalbos, jei dėl vidinės būsenos ar susiklosčiusios gyvenimo situacijos sunku bendrauti ar mokytis, jei užplūsta slegiančios mintys, jei manote, kad nėra išeities. Klinika siūlo grupes, skirtas vidinio pasaulio vystymui, padeda geriau suprasti, ką laikome vertinga savyje ir gyvenime, kas mus trikdo ar suteikia jėgų. Taip pat siūloma progresuojanti raumenų relaksacija, kuri yra efektyvus ir nesudėtingas būdas susidoroti su įtampa, tapusia mūsų kasdienybe. Yra ir kompiuterinė programa, skirta studentams, susiduriantiems su iššūkiais, sunkumais ar norintiems permainų gyvenime.
- Dalyvavimas tyrimuose: VDU akademinė bendruomenė vykdo psichologinės gerovės stebėseną, kuria siekiama reguliariai (kiekvienais metais) vertinti VDU studentų psichologinės gerovės lygį bei su ja susijusius veiksnius, kad būtų galima organizuoti savalaikes studentų psichologinę gerovę stiprinančias programas bei teikti rekomendacijas universiteto administracijai dėl studentų gerovės universitete užtikrinimo. Dalyvavimas tokiuose tyrimuose ne tik prisideda prie bendruomenės gerovės, bet ir suteikia studentams vertingos patirties.
- Praktikos atlikimas: Ieškokite galimybių atlikti praktiką įvairiose organizacijose, susijusiose su psichologija. Tai gali būti psichologinės konsultacijos centrai, mokyklos, įmonės ar kitos įstaigos.
Darbo pasiūlymai psichologijos studentams ir absolventams
Šiuo metu yra nemažai darbo pasiūlymų, kurie gali būti įdomūs psichologijos studentams ir absolventams. Štai keletas pavyzdžių iš įvairių šalių:
- Lietuva:
- Verslo plėtros specialistas (Kaunas): Farmacijos ir biotechnologijų įmonė ieško verslo plėtros specialisto, kuris prisidėtų prie naujų klientų pritraukimo ir ilgalaikių santykių kūrimo. Reikalavimai: Gyvybės mokslų, verslo ar kitas atitinkamos srities universitetinis išsilavinimas (taip pat svarstomi paskutinių kursų studentai); Puikios anglų kalbos žinios (raštu ir žodžiu); Orientacija į tikslą ir rezultatą; Pasitikėjimas savimi; Noras skambinti žmonėms; Pozityvus požiūris.
- Airija:
- Šeimos gydytojai (įvairiose vietovėse): Siūlomos konkurencingos atlyginimo sąlygos, lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti visą arba dalį darbo dienos. Reikalavimai: Registracija Airijos medicinos taryboje (IMC); Geras anglų kalbos lygis; Šeimos gydytojo patirtis; Medicininio draudimo polisas; Asmens viešųjų paslaugų numeris (PPSN); Airijos banko sąskaita.
- Farmacininkai (įvairiose vietovėse): Siūlomos nuolatinės sutartys, pilnas darbo dienos užimtumas, konkurencingas atlyginimas (nuo 60 000 eurų per metus), apmokymai. Reikalavimai: Kvalifikuoti farmacininkai, studijavę ES; Geras anglų kalbos lygis (C1) ir noras laikyti anglų kalbos egzaminą; Geri bendravimo įgūdžiai.
- Švedija:
- Šeimos gydytojai (Jonkopingas): Siūlomas persikėlimo paketas, nemokami švedų kalbos kursai, pagalba persikeliant, pagalba praktiniais klausimais (pvz., darželis/mokykla vaikams), pagalba ir darbo instruktavimas partneriui, mentoringas. Atlyginimas: 5600-6500 eurų per mėnesį (priklausomai nuo patirties) + viršvalandžiai. Reikalavimai: Šeimos medicinos specialistas; Geras anglų kalbos mokėjimas.
- Nyderlandai:
- Bendrosios praktikos odontologai (įvairiuose miestuose): Garantuotas darbas, gera darbo aplinka, 3000 eurų pradinis atlyginimas per mėnesį, profesinių įgūdžių tobulinimas. Reikalavimai: Anglų kalbos įgūdžiai; ES odontologijos diplomas; ES pilietybė.
- Vokietija:
- Arklių veterinarijos gydytojas (Lichtenbuschas): Siūlomos reguliuojamos darbo valandos, sąžiningas atlyginimas, nedidelė komanda, galimybė tobulėti profesinėje srityje. Atlyginimas: 3200 eurų. Reikalavimai: Baigtos veterinarijos studijos; Pirmoji arklių gydymo praktika; Vairuotojo pažymėjimas; Vokiečių kalbos pagrindai.
- Prancūzija:
- Oftalmologas (Marselis ir Toulonas): Siūloma neterminuota sutartis (4-5 dienos per savaitę), atlyginimas priklauso nuo veiklos (35% bruto), geros darbo sąlygos ir komandos dvasia, naujos kartos įranga. Reikalavimai: ES oftalmologijos specialistas.
Šie pavyzdžiai rodo, kad darbo galimybių psichologijos studentams ir absolventams yra įvairių, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Svarbu aktyviai ieškoti galimybių, tobulinti įgūdžius ir nebijoti išbandyti save įvairiose srityse.
Taip pat skaitykite: Klientų aptarnavimo darbo planas
Išvados
Psichologijos studijos - tai tik kelio pradžia. Norint tapti sėkmingu specialistu, būtina nuolat tobulėti, įgyti praktinės patirties ir nebijoti iššūkių. Savanorystė, dalyvavimas tyrimuose, praktikos atlikimas ir aktyvus domėjimasis darbo rinkos tendencijomis padės jums sėkmingai įsidarbinti ir realizuoti savo potencialą.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
tags: #darbas #psichologijos #studentui