Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kurį lydi informacijos srautai ir nuolatinis skubėjimas, vaikų emocinė raida tampa vis svarbesnė. Straipsnyje aptariama vaikų emocijų raiška darželyje, remiantis tyrimais, atskleidžiančiais emocinio intelekto ugdymo naudą, ir praktiniais metodais, kuriuos gali taikyti tėvai ir pedagogai.
Emocinio intelekto svarba vaikų raidai
Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Vaikai, kurie anksti išmoksta atpažinti savo jausmus, vėliau lengviau susidoroja su gyvenimo iššūkiais, geriau mokosi ir užmezga kokybiškesnius santykius. Emocinis intelektas glaudžiai susijęs su empatija - gebėjimu suprasti ir jausti kitų žmonių emocijas. Vaikai, turintys aukštą EQ, lengviau užmezga draugystę, sprendžia konfliktus ir bendradarbiauja.
Antropoceno kartos vaikai susiduria su daugybe emocinių iššūkių - nuo intensyvių emocijų, tokių kaip pyktis, liūdesys ar baimė, iki sunkumų, susijusių su savikontrolės trūkumu ir nesutarimais su bendraamžiais. Vis dažniau pastebime situacijas, kai vaikai pykstasi, tyčiojasi vieni iš kitų ir patys kenčia nuo įtemptų tarpusavio santykių su bendraamžiais, mokytojais ar tėveliais. Tad ugdydami gebėjimą atpažinti ir tinkamai išreikšti savo emocijas nuo pat vaikystės, padedame vaikams susiformuoti tinkamus elgesio įpročius ir racionalius veiksmų modelius. Šis gebėjimas padeda vaikams lengviau suprasti, kas vyksta jų viduje, ir įveikti iššūkius, kurių kyla susidūrus su intensyviomis emocijomis. Jei vaikas moka atpažinti, kad pyksta, liūdi arba yra nusivylęs, gali ieškoti tinkamų būdų išreikšti šias emocijas. Vaikams svarbu sulaukti suaugusiųjų pagalbos susiduriant su sunkumais reiškiant savo emocijas. Sumani ir savalaikė pagalba, stiprinant savo socioemocines kompetencijas bei valdant konkrečias gyvenimiškas situacijas, vaikus gali paskatinti ugdytis savireguliacijos įgūdžius. Ši prasminga pagalba įveikiant kasdienius bendravimo su bendraamžiais sunkumus, kai esi apimtas stiprių emocijų, padeda geriau pažinti save, o įgytos prasmingos patirtys leidžia įtvirtinti tinkamus elgesio modelius.
Emocijų atpažinimas: pirmas žingsnis į savęs pažinimą
Pirmiausia mokėjimas atpažinti savo emocijas padeda vaikams suprasti, kaip įvairios situacijos veikia jų savijautą, ir skatina pozityvų požiūrį į save bei kitus. Kai vaikas jaučia, kad suaugusieji priima ir pripažįsta jo jausmus, jis ima labiau pasitikėti savimi, nes mato, kad jo emocijos yra svarbios. Tai taip pat skatina sveiką bendravimą ir padeda išvengti užslopintų emocijų, kurios gali lemti elgesio problemas. Pavyzdžiui, vaikai, mokantys atpažinti pyktį ar nusivylimą, lengviau suvaldo šias emocijas ir išvengia destruktyvaus elgesio.
Jei vaiko elgesys yra neįprastas ir skiriasi nuo kitų to paties amžiaus vaikų elgesio arba nuo paties vaiko ankstesnio elgesio, permainos atsirado staiga arba lėtai, tai gali reikšti, kad vaikui gali reikėti pagalbos. Atsiranda, kai vaikas patiria stresą, kai jam pernelyg sunku įveikti iškilusius sunkumus. Dažnai matoma problema yra elgesys, nematoma - emocijos. Netinkamas elgesys dažnai yra gilesnes problemas rodantis simptomas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Vaikų elgesio problemų priežastys
Vaikų elgesio problemų priežastys yra kompleksinės: turi reikšmės genetiniai faktoriai, temperamentas, šeimos santykiai, socialinė aplinka. Nerimastingesni yra vaikai, kurių iš prigimties yra žemas reaktyvumo slenkstis, vaikas dėl nervų sistemos ypatumų yra lengvai sujaudinamas, jautrus. Vaikai gali tiesiog išmokti nerimauti stebėdami ir kopijuodami savo tėvų reakcijas. Sulaukus 3-5 metų formuojasi vaiko aš, o pagrindiniai nerimo sutrikimų veiksniai yra menkas savo vertės pojūtis ir kritikos baimė.
Šeimos veiksniai
Fizinis smurtas prieš vaiką. Vaikai, kurie buvo skriaudžiami tėvų, patys dažniau yra agresyvūs. Agresyvaus elgesio modeliavimas. Vaikai gali imituoti agresyvų elgesį, kurį jie mato aplinkoje. Tėvų auklėjimo nenuoseklumas: nepakankama priežiūra, nuoseklios disciplinos stoka. Vaikai tarsi nepatiria neigiamų pasekmių dėl netinkamo elgesio, taigi jis pastiprinamas.
Socialiniai veiksniai
Suvokimo klaidos - prieštaringi stimulai interpretuojami kaip agresyvūs. Elgdamiesi agresyviai vaikai vis daugiau agresijos susilaukia iš aplinkos ir taip tarsi patvirtina savo nuostatą, kad kiti žmonės yra agresyvūs. Didėja ir agresija, ir atstūmimas. Sutrikusi moralinių normų raida. Vaikai dažnai nesuvokia, jog jų elgesys yra žalingas, netinkamą elgesį suvokia kaip patrauklų ir naudingą geram įvaizdžiui. Draugų įtaka - bendravimas su netinkamo elgesio draugais didina paties vaiko netinkamo elgesio tikimybę. Kitos priežastys: medicininės procedūros (dantų taisymas, kraujo tyrimas, vaistų leidimas ir kt.).
Elgesio problemų sprendimo būdai
Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį. Tikslingas yra ir atsipalaidavimo, susivaldymo technikų mokymas, kai prieš kaip nors pasielgiant išmokstama nusiraminti (pvz., skaičiuoti iki dešimt). Padėti vaikui susiprasti savo jausmuose, suvokti savo emocijas. Kalbėdamiesi su vaiku. Paaiškinti vaikui, kas yra auka, kad kiti vaikai nenori bendrauti su tais, kurie juos skriaudžia. Tinkamai reaguodami situacijoje. Kai vaikas elgiasi netinkamai (pvz., muša kitus vaikus), imtis ryžtingų priemonių - atskirti nuo kitų vaikų, kad pabūtų kurį laiką vienas. Sužinoti, kokios emocijos kamuoja, kaip tvarkotės su savo jausmais? Užsiimdami su vaiku bendra veikla, fiziniu aktyvumu. Kartu su vaiku išdykauti ir žaisti. Ugdydami vaiko pasitikėjimą savimi, pastiprindami jo gerosios savybės pasireiškimą. Aplinkos organizavimas. Susidūrus su agresyviu vaiko elgesiu, nemaloniu veiksmu, jį iškart sustabdykite: jokiu būdu nemuškite vaiko, nepradėkite moralizuoti - tiesiog sulaikykite jį. Pasistenkite paroje turėti bent vieną valandą (pvz., vakarinio ritualo), kurią jūs kokybiškai praleisite su vaiku: tegu būna tai tik jūsų laikas - nusiteikite tuo metu skirti maksimalų dėmesį savo vaikui, sukurti gerumo bei intymumo atmosferą.
Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli. Įtraukiama visa šeima. Psichologinio tėvų mokymo grupės. Vilties skatinimas. Tėvai jaučiasi beviltiškai ir bejėgiškai, nemato išeities, neranda sprendimų. Grupėje jis sužino kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįsta su jų patyrimu, problemų sprendimo būdais. Problemų universalumo įvardijimas. Daugelis žmonių / grupių ateina įsitikinę, kad jų problemos, baimės, kiti simptomai yra vieninteliai ir nepakartojami.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Taikomoji elgesio analizė (ABA)
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra mokslo sritis, taikanti elgsenos ir mokymosi principus bei klinikiniais tyrimais patvirtintus metodus, pageidaujamam elgesiui įtvirtinti. ABA vardu dažniausiai vadinamos tos programos, kurios remiasi Lovaas’o metodu ir mokymosi teorija. ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo. ABA programa visuomet individualizuojama, t. y. kiekvienam vaikui pritaikoma atskirai, ir apima visas raidos sritis: komunikaciją, imitaciją, ekspresyviąją ir receptyviąją kalbą, socialinę raidą, vizualinius bei mąstymo gebėjimus ir savarankiškumą.
Pagrindinis ABA terapijos tikslas - visapusis komunikacijos treniravimas. Vaikas yra mokomas išreikšti savo norus ir pageidavimus naudojant tinkamas komunikacijos priemones (pvz.: kalbą, gestus ar paveikslėlius), o ne probleminį elgesį. Komunikacijos treniravimui visuomet pasitelkiama vaiko motyvacija. Tokiu būdu siekiama, kad mokymasis būtų smagus ir malonus. Reikšmingų įgūdžių mokymas vyksta skaidant juos į mažus žingsnelius. Kiekvieno žingsnelio mokomasi atskirai, o po to jie apjungiami į vieną. Programos tikslų siekiama tiek struktūrinėje mokymo aplinkoje (pvz. atskirų bandymų metodas, angl. discrete trial training), tiek natūralioje, kasdieninėje aplinkoje žaidžiant (angl. natural environment teaching). Išmokti gebėjimai įtvirtinami juos perkeliant į kasdieninę vaiko aplinką.
Probleminio elgesio valdymas - vienas iš pagrindinių ABA programos aspektų. Probleminio elgesio valdymas privalo būti paremtas funkcine elgesio analize, t. y. tik išsiaiškinus tikslias elgesio priežastis vaikas skatinamas iniciatyvinėmis (angl. Visos ABA programos turi panašių komponentų: atskirų bandymų treniravimą, programą išmoktiems įgūdžiams pritaikyti natūralioje aplinkoje, išmoktų įgūdžių įtvirtinimą, pagalbos strategijas ir, žinoma, rezultatais pagrįstus sprendimus. Šios programos yra individualios, paremtos kiekvieno vaiko elgesio funkcine analize. Jas vykdant, reikia daug kartoti, daug bandyti, o tai reiškia, kad terapijos intensyvumas siekia nuo 30 iki 40 valandų per savaitę. Dėl tokio intensyvumo, programa vaikui turi būti maloni - jis turi norėti daryti pažangą. Priešingu atveju, jei mokymasis vaikui taptų nuobodus, pažangos tikėtis sunku. Geriausių rezultatų pasiekiama dirbant su jaunesniais vaikais, bet tai naudinga net ir vyresniems. Tyrimai parodė, kad tais atvejais, kai intervencija buvo intensyvi, apie pusei vaikų ženkliai pagerėjo, ir jų intelekto koeficientas pasiekė normą.
Lietuvoje pradeda dirbti vis daugiau profesionalų, teikiančių ABA terapijos paslaugas. Jau dabar galite pasirinkti paslaugos teikėją, kurio filosofinis požiūris į intensyvų elgesio terapijos intervencijos taikymą sutampa su jūsų.
Patarimai
Naudokite daug vizualinių priemonių: paveikslėlius, nuotraukas, korteles, daiktus, gestus. Užsiėmimo su vaiku metu kalbėkite aiškiai ir tikslingai. Kiekviena užduotis turi žodinę instrukciją, kurią dažniausiai sudaro 2-3 žodžiai, pavyzdžiui: daryk taip, rask tokį pat, ir panašiai. Kai vaikas dirba, komentuokite tikslingai, kad žodžiai jo neblaškytų, o jis galėtų susikaupti. Kai vaikas atlieka užduotį, emocingai pagirkite už sėkmę, tačiau reaguokite santūriai jei užduotį atlieka netinkamai, ar ją atlikdamas elgiasi problemiškai. Būtinai suteikite pagalbos jei užduotis ar ugdomas gebėjimas vaikui nauji. Šią pagalbą nuosekliai mažinkite kiekvieną kartą kartodami užduotį.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Šis mokymas paremtas skatinimu (motyvacija) ir apdovanojimu (atlygiu). Vaikas turi suprasti, kad gaus to ko nori jis, jei darys tai, ko jo prašote. Gausiai atlyginkite, kai vaikas vykdo naujas ir sunkiai atliekamas užduotis. Mažiau skatinkite atliekant lengvesnes užduotis. Pradžioje intensyviai pajunkite vaiko jusles (regą, klausą, lietimą, skonį, ir t. t.) pasitelkdami tam tinkančias priemones: valgomus dalykus, žaislus, kurie groja, mirguliuoja, ir t. t. Pamažu juos apjunkite su socialiniais pagyrimais, pavyzdžiui: šaunuolis, tau gerai sekasi. Vėliau mažinkite valgomų dalykų, žaislų kiekį, ir didinkite socialinių pagyrimų skaičių. Pamažu vaiko išorinė motyvacija augs ir keisis vidine. Mokindami konkrečių gebėjimų ar užduočių jas pasirinkite tikslingai. Tarkime, norėdami išugdyti kurį nors vaiko gebėjimą, pradėkite nuo lengvesnių ir tik vėliau pereikite prie sudėtingų dalykų. Tikslo siekite etapais, padalykite į mažesnius žingsnius. Naują gebėjimą kartokite daug kartų, kol vaikas puikiai įsisavins ir supras jo esmę. Tada prie išmokto žingsnelio prijungsite naują. Nebūkite nuobodūs - mokykite įvairiai - užsiėmimo metu tą pačią užduotį kartokite ne daugiau kaip 2-3 kartus iš eilės. Taip išlaikysite vaiko dėmesį ir motyvaciją. Užduotis visada baikite pozityviai, t. y. suteikdami atlygį, pagirdami. Vaikui turi būti įdomu, malonu ir linksma dirbti, todėl būtinai išryškinkite pozityvius dalykus, sunkiau vaikui suprantamas užduotis kaitaliokite su lengvomis, jau išmoktas su naujomis, padėkite jam, rinkitės mėgstamas priemones ir užduočių atlikimo būdą.
Tai bus vienas pirmųjų klausimų, kurį užduosite ABA specialistams. Tai labai natūralu, nes visi norime kiek galima greitesnio rezultato, o ir išlaidos terapijai nemenkos. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau pradedate ir su specialistų pagalba taikote kuo intensyvesnę ABA principais paremtą programą, tuo geresnis rezultatas - ypač kalbos vystymosi ir probleminio elgesio srityse. Taigi, labai svarbu, kad ne tik su vaiku dirbantys terapeutai, bet ir šeimos nariai, darželio ar mokyklos specialistai, taikytų ABA principus visose kasdienio gyvenimo srityse.
Tėvų vaidmuo
Pirmiausia, labai svarbu, kad nuolat dalyvautumėte vaiko ugdymo programoje. Jūsų vaidmuo itin svarbus. Tyrimai rodo, kad vaikų, kurių tėvai aktyviai dalyvavo šiame procese, pažanga buvo kur kas didesnė. Trečia, Jūs galite reikšmingai prisidėti rinkdami duomenis apie vaiko elgesį: galite užrašyti savo pastebėjimus apie vaiko problemiško elgesio epizodus arba juos net nufilmuoti. Tai ypač svarbu. Tai reikalinga tam, kad būtų aišku, nuo ko pradėti, kokių dalykų ir kokioje aplinkoje vaiką mokyti.
Jums reikalingas kvalifikuotas ABA paslaugų teikėjas. Rinkdamiesi paslaugų teikėją, nepamirškite pasidomėti jo kvalifikacija ir patirtimi. Nuo 1998 metų JAV, Kanadoje ir keliose Europos šalyse, veikia elgesio analitikų akreditavimo centrai, kurių ekspertų tarybos suteikia psichologams-elgesio specialistams BCBA, ar BCaBA profesinį sertifikatą. Ką šis sertifikatas reiškia Jums? Jis parodo specialisto kvalifikaciją, o ši - kad galite juo pasitikėti, nes jis dirbs su Jūsų vaiku. Kadangi BCBA sertifikavimo procedūra yra ilga, sudėtinga ir reikalaujanti didelio finansinio indėlio, patartumėme atkreipti dėmesį į tai, kad yra specialistų, kurie dar neturi BCBA profesinio sertifikato, bet daugelį metų aktyviai dirba šioje srityje ir turi daug žinių bei didžiulę patirtį. Kadangi kitokiems vaikams reikia nemažai individualių užsiėmimų, ABA terapijos kaštai yra nemaži. Daugeliui šeimų tai sunkiai pakeliama. Tačiau terapijos išlaidos galėtų būti sušvelnintos užtikrinant ABA paslaugas per ugdymo įstaigų sistemą.
Emocijų ir elgesio sutrikimai
Elgesio ir emocijų sunkumų arba sutrikimų turi 1 iš 10 vaikų pasaulyje. Jų atsiradimo priežasčių yra ne viena, tačiau bene dažniausia - patologiniai vaikų santykiai su tėvais. Stokodami meilės ir prisirišimo, mažieji nesugeba suprasti savo kūno siunčiamų signalų ir į juos reaguoja visuomenei nepriimtinais būdais. Emocijų ir elgesio sutrikimas, paprastai tariant, yra žmogaus negebėjimas kontroliuoti savo emocijų. Tai dažnai pasireiškia vaikams, kadangi jų nervų sistema dar nėra subrendusi. Įprastai suaugęs žmogus geba sureguliuoti savo jausmus ir emocijas, atpažįsta, kad, pavyzdžiui, smarkiau plakanti širdis reiškia nerimą, baimę ar stresą.
Emocinė disreguliacija yra problema, kuri trukdo tinkamai valdyti emocijas ir reaguoti į išgyvenimus. Šiai būklei būdingi dažni pykčio protrūkiai, stiprios emocinės reakcijos ir sunkumai nusiraminti. Dėl to vaikai gali tapti užsisklendę, nesilaikyti reikalavimų ir patirti socialinių sunkumų. Rizikos veiksniai, tokie kaip nepalankios vaikystės patirtys ar nenuoseklus auklėjimas, prisideda prie šių problemų, tačiau ankstyvos intervencijos gali padėti jas sušvelninti. Tai prastai kontroliuojamos emocinės reakcijos, neatitinkančios socialinėje aplinkoje priimtino elgesio. Šis terminas apibūdina sunkumus reguliuojant ir organizuojant emocijas bei reaguojant į jas pagal situacijos kontekstą.
Pagrindinės emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys
Elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių: biologiniai sutrikimai ir ligos, netinkama aplinka švietimo įstaigoje ir patologiniai santykiai šeimoje. Nepalanki vaikystės patirtis, tokia kaip nepriežiūra, netinkamas elgesys ar chroniškos negalios, gali reikšmingai sutrikdyti vaiko emocinę raidą. Aplinkos veiksniai, įskaitant tėvų psichologinį distr… LTStraipsnyje pristatomas tyrimas, kurio rezultatai atskleidė tėvų, auklėjančių elgesio ir emocijų sunkumų patiriančius iki mokyklinio amžiaus vaikus, patirtį. Analizuojami stebimi EES, taikomos vaikų elgesio valdymo strategijos bei poreikis pagalbai ir pageidaujamos pagalbos kryptingumas. Tyrime dalyvavo 70 ikimokyklinio elgesio ir emocijų sunkumų patiriančių vaikų tėvai iš įvairių vietovių. Duomenims apdoroti taikyti kokybiniai-interpretaciniai ir statistiniai duomenų analizės metodai: aprašomoji statistika, faktorinė analizė, parametrinis T testas. Paaiškėjo, kad tėvai dažniausiai pastebi, jog emocijų ir elgesio sunkumų patiriantys ikimokyklinio amžiaus vaikai pasižymi bloga asmens savikontrole, chaotiška, netolygia veikla, dėmesio stoka. Retai atpažįstami vaiko socialiniai ir emociniai sunkumai. Tėvų taikomos elgesio ir emocijų valdymo strategijos, orientuotos į pozityvių sąveikų konstravimą su vaiku, yra įvairios, netradicinės: pozityvus pastiprinimas, alternatyvūs socialiai priimtino elgesio būdų rodymas ir skatinimas, terapinė veikla, kompleksiniai elgesio valdymo sistemos elementai. Pritaikoma tinkama fizinė aplinka. Tėvai dažniausiai patiria sunkumų dėl vaiko ypatingumo, todėl labiausiai išreiškiamas švietimo pagalbos iš darželyje dirbančių pedagogų ar kitų specialistų, veiksmingesnių dalijimosi informacija būdų, ugdymo individualizavimo ir diferencijavimo poreikis.
Emocinio intelekto ugdymo metodai ir priemonės darželiuose
Viena pagrindinių ikimokyklinio ugdymo įstaigos misijų - mokyti vaiką tinkamai reikšti mintis, suvokti savo jausmus ir emocijas, suprasti, kad visos emocijos yra geros, tik jas reikia gebėti tinkamai valdyti. Ugdant vaikų socialinius emocinius gebėjimus suaugusiesiems vertėtų vengti stereotipų, kad berniukams gėda verkti, o mergaitės visada turi būti gražios. Pastaruoju metu daug kalbama apie žmogaus socialinį emocinį intelektą, kuris yra be galo svarbus, nes formuoja vidines nuostatas, vertybes, kurios lemia savęs suvokimą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą suprasti kitus, empatiją, padeda kurti gerus tarpusavio santykius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad emocinis intelektas vystosi nuosekliai, tad jį būtina pradėti ugdyti jau ikimokykliniame vaikų amžiuje.
Iniciatyvos Vilniaus darželiuose
Vilniaus darželiuose pastaraisiais metais pastebimas teigiamas poslinkis - pedagogai vis dažniau įtraukia emocinio intelekto ugdymo elementus į kasdienę veiklą. Darželis „Pažinimo Medis” tapo vienu iš emocinio intelekto ugdymo pionierių. Čia įgyvendinama programa „Jausmų laboratorija”, kurios metu vaikai kasdien skiria 15 minučių emocijų atpažinimui ir aptarimui. Auklėtoja Jurgita Petrauskienė pasakoja: „Pradėjome nuo paprastų dalykų - emocijų veidukų, kuriuos vaikai renkasi ryte atėję į grupę. Darželyje „Vaivorykštė” Pilaitėje įdiegta „Kimochi” programa, kurioje naudojami specialūs žaislai-personažai su keičiamomis emocijomis. Privatus darželis „Mažieji genijai” Užupyje taiko mindfulness praktikas, pritaikytas ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Pavyzdžiai iš kitų Lietuvos darželių
Spalio 9 ir 16 dienomis Prienų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ „Ežiukų“ ir Kiškučių grupės vaikučiams buvo pravesta sveikatingumo pamokėlė - diskusija „Emocijų šalyje“. Pamokėlių metu vaikai išmoksta atpažinti ir valdyti emocijas, rūpintis ir padėti kitiems, kurti pozityvius santykius, priimti atsakingus sprendimus ir suvaldyti sudėtingas situacijas konstruktyviai. Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje veiklos metu kūrybiškai su specialiomis emocijų kortelėmis, kuriose pavaizduoti nuotaikas atitinkantys personažai padėjo vaikams išmokti atpažinti, gebėti įvardyti tai, ką jaučia, ir valdyti savo jausmus ir emocijas. Kartu su vaikais aptarinėjome, kokią emociją patiria vienas ar kitas kortelės personažas, kas ją galėjo sukelti, ką galima padaryti (jei reikia), kad ši emocija pasikeistų į gera. Darėme emocijų medelį ir kiekvienas norintis galėjo įklijuoti savo nuotaikos veido paveikslėlį.
Gegužės 5 dieną Vilniaus r. Rudausių daugiafunkciame centre vyko edukacinė pamokėlė “Emocijos“, kurią vedė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovė Neli. Jos metu „Meškučių“ ir „Kiškučių“ grupės auklėtiniai buvo supažindinti su pagrindinėmis šešiomis emocijomis: laime, liūdesiu, baime, pykčiu, pasibjaurėjimu ir nuostaba ir bandė jas suvaidinti. Pamokėlės metu buvo kalbama apie tai, kuo skiriasi emocijos ir jausmai, ką jaučiame, kai išgyvename vieną ar kitą emociją. Pasirodo, nėra gerų ir blogų emocijų.
Mindfulness metodika darželyje
Šiuolaikiniame pasaulyje vaikams sunku susikaupti, jų dėmesį trikdo daugybė dirgiklių - nuo spalvų ir garsų iki technologijų, tad jau nuo mažų dienų ypatingai svarbu mokėti susikaupti, sutelkti dėmesį bent vienai minutei į mažą dalyką ar reiškinį. VYTURĖLIS, diegiantis Mindfulness metodiką mokykloje, pastebi teigiamų rezultatų ir pasakoja, kaip galima kasdien lavinti vaikų dėmesio koncentraciją ir taip ugdyti sąmoningą mažųjų įprotį būti „čia ir dabar“ bei tinkamai reaguoti į stresines situacijas.
Mindfulness, arba kitaip dėmesingo įsisąmoninimo ir streso valdymo metodika, sukurta 1979 m. amerikiečio Jon Kabat-Zinn. Paprastai, suformavus įprotį, užsiėmimas trunka iki 4-5 minučių. Tačiau pradedant klasėje ar namuose taikyti šią metodiką, veikla gali trukti ir trumpiau nei pusę minutės - tai yra visiškai normalu. Pradžioje vaikai sunkiai sutelkia dėmesį - jiems tai nauja ir neįprasta.
Praktiniai Mindfulness pavyzdžiai
- Razinos metodas. Pakviečiame vaikus atsisėsti ratu. Mokytoja rato viduryje padeda lėkštutę su razinomis. Mokytoja paima vieną raziną ir tą patį pasiūlo padaryti vaikams. Raziną laikome prieš save ant ištiesto delno ir tylint ją apžiūrinėjame iš visų pusių. Mintyse vaikams pasiūlome apsvarstyti - į ką ji panaši? Tuomet raziną pauostome - kuo ji kvepia? Pagalvojame arba savo mintis išsakome pašnibždomis, tyliai. Tada raziną pridedame prie ausytės, įsiklausome - gal ji ką nors kalba? Vėliau įsidedame raziną į burnytę - bet dar nekramtome. Mokytoja pakviečia pajausti razinos skonį, palaikyti ją po liežuviu, ant liežuvio. Pasiūlo įsivaizduoti, kad tai - nuostabiausias skanumynas pasaulyje. Dabar jau galime atsargiai ir iš lėto ją perkąsti. Palengva, neskubant pajusti jos skonį. Pasiūlome vaikams raziną sukramtyti iš lėto ir pajausti, kaip ji nukeliauja į pilvuką.
- 5 pojūčių žaidimas. Mokytoja paprašo vaikų klasėje surasti ir įvardinti: 5 daiktus, kuriuos jie mato, 4 daiktus, kuriuos girdi, 3 daiktus, kuriuos užuodžia, 2 daiktus, kuriuos gali paliesti ir 1 valgomą daiktą/produktą. Įvardinimo principas tinkamas lavinant jaunesniųjų klasių vaikus, kurių amžius yra 2-3 metai. Su mažyliais susėdama ratu ir kiekvienas įvardina po vieną daiktą.
- Istorijos vizualizacija. Mokytoja pakviečia vaikus atsigulti ant nugaros ir skambant ramiai muzikai, užsimerkti, pagalvoti apie malonius dalykius.
- Gėlė ir žvakė. Sėdint drugeliu ištiesiame nugarytes, atpalaiduojame pečius. Mokytoja paprašo vaikų įsivaizduoti, kad kairėje rankoje jie laiko labai kvapnią gėlę, o dešinėje rankoje laiko žvakę. Mokytoja pasilenkia prie savo rankos, kurioje laiko gėlę ir paprašo tą patį atlikti vaikus. Visi įkvepia savo nuostabios gėlės aromato, tuomet pasilenkia prie kitos rankos ir iškvėpdami sulaikytą orą užpučia žvakę. Pratimą vėl paprašoma pakartoti - pasilenkiame prie gėlytės, įkvėpiame, o tada užpučiame žvakę. Pratimas moko vaikus taisyklingai ir giliai iš pilvuko apačios įkvėpti bei iškvėpti, skatina atsipalaiduoti ir sutelkti dėmesį.
- Arbata. Mokytoja pakviečia vaikus susėsti ratu, drugelio pozoje, ištiesti rankas į priekį, delniukus laikyti taip, tarsi laikytų dubenėlį su arbata. Mokytoja atkreipia dėmesį, jog šiame puodelyje - labai karšta ir kvepianti žolelių arbata. Tuomet mokytoja pasiūlo pūsti arbatą taip, kad ji atvėstų. Primena, kad įkvėpiame per nosį, arbatą pučiame burnyte. Kartojame pratimą ne daugiau kaip 5 kartus, kad vaikams nepradėtų svaigti galvytė.
- Kneipo takelis. Rekomenduojama kiekvienoje klasėje kartu su vaikais susikurti savitą taką. Jis gali būti numegztas, pasiūtas, pagamintas iš kartoninių dėžučių, pripildytų gamtinių medžiagų. Vieną kartą per savaitę rekomenduojama pereiti šiuo taku basomis kojomis ar su kojnytėmis (atsižvelgiame į tai, ar takelyje naudojamas vanduo, ledukai ir pan.). Atliekant veiklą itin lavinasi vienas iš svarbiausių pojūčių - lytėjimas. Vaikui einant takeliu jis sutelkia dėmesį, susikaupia.