Gana dažnai girdime - "hiperaktyvus vaikas". Kaip tai suprasti? Dažniausiai sveikas, laimingas vaikas yra pilnas energijos. Bet kaip atskirti, kada tai normalus, o kada patologiškas aktyvumas? Deja, atskirti hiperaktyvų vaiką nuo tiesiog aktyvaus vaiko gana sunku. Aktyvumas turi skirtingas išraiškas ir nebūtinai visi jo simptomai pasireiškia. Nėra sukurta specifinių testų atskirti hiperaktyvumui, todėl dažniausiai jis nustatomas remiantis vaikų elgesiu. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra vaikų hiperaktyvumas, kaip jis pasireiškia, kokios galimos priežastys ir kokią pagalbą gali suteikti tėvai bei specialistai.
Kas yra Hiperaktyvumas?
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) - neurobiologinės kilmės sutrikimas, charakterizuojamas nedėmesingumu, impulsyvumu, hiperaktyvumu. Vakarų šalių moksliniais tyrimais nustatyta, jog aktyvumo ir dėmesio sutrikimas paliečia įvairias mokymosi bei socialinės veiklos sritis. Nemažai rūpesčių kelia tai, kad vaikai dažniau patiria nesėkmes mokykloje, blogėja savęs vertinimas, formuojasi destruktyvūs santykiai su pedagogais, tėvais, kitais artimais žmonėmis. Tai gali skatinti netinkamą elgesį ir patologinį elgesio formavimąsi. Kadangi šis sutrikimas gali progresuoti ir tęstis vėlesniame amžiuje, sukeldamas psichologines, socialines, sveikatos problemas, labai svarbu kuo anksčiau įvertinti šį sutrikimą ir kuo anksčiau suteikti pedagoginę, psichologinę pagalbą.
Hiperaktyvumas, arba pagal tarptautinę ligų klasifikaciją hiperkinezinis sindromas - tai iki šiol nevisiškai aiškus psichinis-neurologinis sutrikimas. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių ir tyrinėjamų vaikų neurologinių problemų. Dėl to pasitaiko klaidų, ir diagnozė priklijuojama vaikui, kai jos nėra, arba atvirkščiai. Hiperaktyvumas diagnozuojamas, kai aptinkami bent 8 diagnostikos požymiai, ir jie pastebimi ilgiau nei 6 mėnesius.
Kaip atpažinti Hiperaktyvų Vaiką?
Daug vaikų darželyje, mokykloje ar namuose išsiskiria savo neramiu, per aktyviu elgesiu. Įvairių autorių duomenimis, hiperaktyvių vaikų yra 3-5 proc. Toks aktyvumas, deja, yra griaunantis ir betikslis. Vaikai nesugeba užbaigti pradėtų darbų, jų dėmesį greit patraukia kiti dalykai.
Hiperaktyvus mažylis yra labai judrus, negali nustygti vietoje. Dažnai būna impulsyvus, jam sunku stabtelėti, pamatyti, kas vyksta aplinkui. Neretai hiperaktyvus vaikas neatlieka tų veiksmų, kuriuos turėtų padaryti pagal savo raidą, mat trumpam susidomi kokia nors veikla ir neatlieka jos iki galo. Todėl atrodo, kad vakar sugebėjo ką nors padaryti (pvz., sudėti 2 + 2), o šiandien jau nemoka. Hiperaktyvūs vaikai elgiasi taip, tarsi turėtų motoriuką, neleidžiantį nė akimirkai nurimti. Jeigu hiperaktyviam žmogučiui šauna į galvą mintis ką nors daryti čia ir dabar, tai ir daro. Jo noras tuo metu yra pats svarbiausias, daugiau nieko aplink jis nemato ir negirdi. Judriam vaikeliui pakanka pasakyti, kad reikia atlikti nebaigtą darbą, jis susikaups ir jį atliks. Hiperaktyvus susikaupia trumpam, paskui pakyla nuo stalo, pabėgioja ar pavaikšto ir tik tada vėl gali atsisėsti prie stalo ir toliau tęsti užduotį. Toks elgesys nėra išsidirbinėjimas, kaip kartais įvardija tėvai arba mokytojai, o vidinis vaiko poreikis, kurio jis negali pakeisti. Tad tokio žmogučio mokymo taktika turėtų būti šiek tiek kitokia. Jam reikia leisti kas kiek laiko atitrūkti nuo užduoties.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Hiperaktyvumo požymius aiškiai ir išsamiai pateikė vaikų ir paauglių psichiatrė T. Pastebėta, kad hiperaktyvumas gali pasireikšti vaikui dar negimus: yra duomenų, kad motinos įsčiose tokie vaikai būna itin judrūs visą parą ir judėdami neduoda motinai pailsėti. Patyręs vaikų neurologas gali nustatyti hiperaktyvumo diagnozę ir ankstyvoje vaikystėje.
Svarbu atsiminti, kad didžioji dauguma vaikų, vos išmokę vaikščioti, sunkiai nustygsta vietoje, vis juda, kruta, malasi, eina, lipa, bėga, kliūna, griūva, užsigauna, net ir paprašyti ramiai pasėdėti ištveria tik minutę, kitą. Tai normalu - vaikas taip pažįsta pasaulį ir mokosi. Tačiau kai kurie mažyliai - lyg gyvas sidabras, nesugeba nusiraminti ir susikaupti net kelioms minutėms. Dažniausiai jiems diagnozuojamas raidos sutrikimas - hiperaktyvumas. Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja, vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė, dažnai „hiperaktyvumo“ sąvoka piktnaudžiaujama ir hiperaktyviais vadinami tiesiog judrūs mažyliai. Jeigu vaikelis nors kiek aktyvesnis, neretai jam iškart priklijuojama etiketė. Tačiau toli gražu ne visada tai, kas vadinama hiperaktyvumu, yra tas tikras hiperaktyvumas, kuris įvardijamas kaip vaiko raidos sutrikimas.
Galimos Hiperaktyvumo Priežastys
O dėl hiperaktyvumo, tai nėra iki šiol nustatyta dėl ko tai atsiranda. Daugybė galimų priežasčių, bet jos nėra pilnai patvirtintos. Tiesa, teko vargti sunkiai nėštumo metu, sunkiai dirbau, viena rūpinausi buitimi, tai kaip ir ištiesus kojas ir popinamai būti neteko. O gal ir gimdymo trauma, ji įvardinama kaip viena iš tų galimų priežasčių - sunkus gimdymas. Taip kad, dabar negali žinoti, negali nieko kaltinti.
Nors tikslios hiperaktyvumo priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad jį lemia genetinių, neurologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Kai kurie tyrimai rodo, kad sunkus gimdymas gali būti viena iš galimų priežasčių. Taip pat pastebėta (tačiau dar nėra pakankamai pagrįstų mokslinių tyrimų), kad hiperaktyvių vaikų būklė pagerėja, kai jų maiste yra mažiau įvairių saldumynų, patiekalų su maisto priedais, maistiniais dažais, konservantais. Angliavandenių (cukrų) turinčių produktų iš viso atsisakyti negalima, nes jie yra energijos šaltinis.
Tėvų Patirtis ir Pagalba
Svarbu suprasti, kad kitoks vaikas - visada didžiulis išbandymas ir mamai, ir šeimai. Labai rekomenduočiau neužsidaryti savyje, o kreiptis pagalbos ne tik vaikui, bet ir sau. Paprastai sakant - tokiam vaikui reikalinga ypatinga tėvų pagalba mokantis gyventi sociume. O tėvams reikia sužinoti bei išmokti, kaip padėti vaikui.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Štai keletas patarimų tėvams, auginantiems hiperaktyvius vaikus:
- Būkite kantrūs ir supratingi: Hiperaktyvumas yra neurologinis sutrikimas, todėl vaikas negali tiesiog "nustoti" būti hiperaktyvus. Reikia suprasti, kad vaiko elgesys nėra tyčinis.
- Sukurkite struktūruotą aplinką: Hiperaktyviems vaikams naudinga aiški dienotvarkė, taisyklės ir ribos. Tai padeda jiems jaustis saugiau ir sumažina nerimą.
- Paskatinkite fizinį aktyvumą: Hiperaktyviems vaikams reikia išsikrauti energiją. Užtikrinkite, kad jie turėtų pakankamai galimybių sportuoti, žaisti lauke ar užsiimti kita fizine veikla. Labai svarbu, kad hiperaktyvus mažylis nebūtų pasmerktas sėdėti namuose tarp keturių sienų, o turėtų veiklos, per kurią galėtų išsikrauti, mokytis atlikti darbą nuo pradžios iki pabaigos. Tokiems vaikams tinka bėgioti, plaukioti, spardyti ar mėtyti kamuolį ar bet kuris kitas užsiėmimas, reikalaujantis daug energijos.
- Mokykitės elgesio valdymo technikų: Yra įvairių elgesio valdymo technikų, kurios gali padėti tėvams valdyti hiperaktyvaus vaiko elgesį. Tai gali būti teigiamas pastiprinimas, atlygis už gerą elgesį ir nuoseklios pasekmės už blogą elgesį.
- Kreipkitės į specialistus: Jei jums sunku susidoroti su vaiko hiperaktyvumu, kreipkitės į vaikų psichologą, psichiatrą ar kitą specialistą. Jie gali padėti jums suprasti vaiko poreikius ir suteikti jums reikiamą pagalbą.
Hiperaktyvumo Gydymo Būdai
Pagrindinis vaistas yra ne medikamentai, o elgesio terapija. Vaistus gali skirti vaikų neurologas arba vaikų psichiatras, kai nustatomi tokie psichikos sutrikimais, kaip nerimas, depresija, miego sutrikimai, nevalingi judesiai (tikai). Kiekvienam vaikui skiriamas tik individualus gydymas, tai reiškia, kad kas padėjo vienam vaikui, nebūtinai padės kitam.
Kai kuriose užsienio šalyse, ypač JAV, naudojami specifiniai vaistai hiperaktyvumo sutrikimui gydyti (jie pagerina dėmesio koncentraciją, mažina aktyvumą). Tačiau, be vaistų visada, skiriama elgesio terapija, šeimos terapija. Vaistai dažniausiai skiriami, esant lydintiems psichikos sutrikimams: nerimui, depresijai, miego sutrikimams, tikams.
Svarbu atsiminti, kad hiperaktyvumas - raidos sutrikimas. Ką tai pasako? Atsiminkite, su šiuo raidos sutrikimu žmogus atėjo į šį pasaulį, su šiuo raidos sutrikimus jis ir išeis. Anksčiau buvo manoma, jog suaugę žmonės pasveiksta. Nieko panašaus. Suaugusieji tiesiog išmoksta adaptuotis visuomenėje, kad galėtų išgyventi. Vaikui reikia padėti išmokti adaptuotis, tad jam būtina suaugusiųjų - tėvų, medikų, psichologų, pedagogų - pagalba. Yra specialių metodikų, padedančių vaikučiams išmokti elgtis tinkamai: įprasti, kad darbą reikia pradėti ir baigti. Taip, tai sunku, todėl užduotis skaidoma mažomis dalimis, pradedama nuo lengvesnių, jas po truputį sunkinant. Kai su vaikais tinkamai elgiamasi, jie prisitaiko, gyvena įprastą gyvenimą.
Santykiai su Mokytojais
Tėvams, auginantiems kitokį vaiką, neišvengiamai teks ieškoti būdų, kaip bendradarbiauti su mokytoja. Šioje situacijoje naudingiausia būtų, kad tėvai ir mokytoja periodiškai susitiktų, susėstų ir kalbėtų apie vaiko problemas, bėdas, pasiektą pažangą, kartu ieškotų būdų, kaip geriausiai padėti vaikui. Labai svarbūs keli dalykai - tėvų noras ir pastangos bendradarbiauti su mokytoja bei mokytojos gebėjimas (noras bei žinios, įgūdžiai) dirbti su hiperaktyviu vaiku.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Realybė tokia, kad mokytojai mokinių turi daug, taigi geriau būtų, jeigu bendradarbiavimo iniciatyva eitų iš tėvų pusės. Tėvams reiktų pasitelkti visą savo diplomatiją ir, pirmiausia, rasti su mokytoja gerą kontaktą, tada ieškoti būdų, kaip tie suaugę žmonės kartu galėtų padėti vaikui.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Kur patartumėte kreiptis mamai? Į vaikų psichinės sveikatos specialistus. Lietuvoje sukurta pakankamai gera raidos specialistų pagalbos sistema, tad jeigu dėl ko nors kyla abejonių, galima nueiti ir pasikonsultuoti, aptarti kylančias problemas. Į raidos specialistus reikia kreiptis visada, jeigu kyla įtarimų, kad vaiko elgesys ne toks, koks turėtų būti. Ne visada labai judrus vaikelis būna hiperaktyvus, kartais tokį elgesį paskatina nerimas arba emociniai sutrikimai. Verta kreiptis į gydytoją, jeigu matote, kad kūdikis nuo gimimo ypač aktyvus.