Vaikų globos namai yra ypatinga aplinka, kurioje auga vaikai, patyrę įvairių traumų ir psichologinių sunkumų. Šiame kontekste psichologo vaidmuo tampa itin svarbus, siekiant užtikrinti vaikų psichinę sveikatą ir gerovę. Šiame straipsnyje nagrinėjama psichologo darbo specifika vaikų globos namuose, atsižvelgiant į vaikų socializacijos ypatumus, galimybes taikyti meninės raiškos terapiją ir užtikrinant psichosocialinę pagalbą.
Vaikų globos namų auklėtinių socializacijos ypatumai
Vaikų globos namuose augantys vaikai dažnai atsineša individualią traumuojančią patirtį ir psichologines pasekmes, kurias sukėlė neišreikšti, neįsisąmoninti jausmai. Ši patirtis gali turėti įtakos jų socializacijai, emocinei raidai ir gebėjimui užmegzti sveikus santykius. Socialinis darbuotojas, dirbantis vaikų globos namuose, susiduria su iššūkiais, nes neturi pakankamų įgaliojimų, metodinių priemonių, patirties ir žinių, kaip sudaryti sąlygas vaikui išreikšti ir reflektuoti savo jausmus bei patirtį. Todėl labai svarbu kurti specializuotas metodikas, kurios padėtų vaikams įveikti patirtas traumas ir sėkmingai integruotis į visuomenę.
Socialinio darbuotojo veiklos specifika ir meninės raiškos terapijos potencialas
Socialinis darbuotojas, dirbantis vaikų globos namuose, atlieka svarbų vaidmenį padedant vaikams spręsti socialines problemas. Tačiau, norint užtikrinti holistinį ugdymą, apimantį emocinį, socialinį vystymąsi, savęs ir meno pažinimą, reikalingos specializuotos metodikos. Meninės raiškos terapiniai žaidimai gali būti veiksminga socialinio darbuotojo iniciatyva, skatinanti pozityvią vaikų socializaciją globos namuose. Ši terapijos forma leidžia vaikams išreikšti savo jausmus ir patirtis per kūrybinę veiklą, tokią kaip piešimas, lipdymas, muzika ar vaidyba.
Meninės raiškos terapinių žaidimų programa: metodinė priemonė socialiniams darbuotojams
Atsižvelgiant į vaikų globos namuose augančių vaikų socializacijos ypatumus ir meninės raiškos terapijos potencialą, buvo sudaryta „Vaikų meninės raiškos terapinių žaidimų programa: metodinė priemonė vaikų globos namų socialiniams darbuotojams“. Ši programa apima penkias dalis, atitinkančias pozityviosios socializacijos kriterijus:
- Socialus elgesys: žaidimai, skatinantys bendradarbiavimą, pagarbą ir empatiją.
- Konfliktų sprendimo įgūdžių lavinimas: žaidimai, padedantys vaikams išmokti konstruktyviai spręsti konfliktus ir bendrauti.
- Savivertės stiprinimas: žaidimai, skatinantys pasitikėjimą savimi, teigiamą savęs vertinimą ir stipriųjų pusių atradimą.
- Kūrybiškumo bei vaizduotės aktyvinimas: žaidimai, skatinantys kūrybinį mąstymą, originalumą ir saviraišką.
- Budrumo ir atsipalaidavimo gebėjimų plėtotė: žaidimai, padedantys vaikams reguliuoti emocijas, atsipalaiduoti ir susikaupti.
Kiekvienoje programos dalyje pateikiama po penkis žaidimus, pritaikytus vaikų globos namų aplinkai ir atsižvelgiant į vaikų amžių bei poreikius. Programa buvo ištirta Ekspertų metodu, pasitelkiant šešiose skirtingose srityse (socialinio darbo/socialinės pedagogikos, edukologijos, psichologijos, meninės raiškos, meninio ugdymo - sociokultūrinio ugdymo) dirbančių ekspertų vertinimą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Psichologo funkcijos vaikų globos namuose: užtikrinant psichosocialinę pagalbą
Psichologas, dirbantis vaikų globos namuose, atlieka daugybę funkcijų, siekiant užtikrinti vaikų psichinę sveikatą ir gerovę. Jo veikla apima:
- Socialinių paslaugų gavėjų psichinės sveikatos priežiūrą, konsultavimą individualiai ir grupėse, įtraukiant juos į pagalbos teikimo procesą.
- Reguliarų psichologo konsultacijų organizavimą budinčiam ir nuolatiniam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui.
- Intensyvią psichologo pagalbą prižiūrimo vaiko adaptacijos laikotarpiu, apgyvendinus prižiūrimą vaiką budinčio ar nuolatinio globotojo šeimoje, nustačius vaikui nuolatinę globą (rūpybą) kitoje šeimoje ar pakeitus budintį ar nuolatinį globotoją.
- Pagalbos organizavimą ir kartu gyvenantiems globėjo (rūpintojo) šeimos nariams, nustačius psichologo pagalbos poreikį.
- Metodų parinkimą ir psichologinį socialinių paslaugų gavėjų įvertinimą.
Karantino metu, ekstremalios situacijos Lietuvoje metu, psichologų darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu. Mokyklos psichologai turi nustatyti nuotolinio darbo valandas, susitarus su administracija. Darbo laikas turėtų būti paskelbtas mokyklos svetainėje. Esant poreikiui, per Tamo.lt. Nepamirškite, kad tėvai ir mokytojai taip pat patiria stresą ir jiems reikia palaikymo. Būtina pasirūpinti savo tiek fizine, tiek psichine sveikata: laikykitės dienotvarkės, sportuokite, tinkamai maitinkitės, ilsėkitės, bendraukite. Esant reikalui, konsultuokitės, intervizuokitės ir supervizuotės su savo kolegomis nuotoliniu būdu. Prireikus ir patys kreipkitės psichologinės pagalbos.
Psichologo kabinetas: erdvė saugumui ir gerovei
Profesionaliai psichologinei pagalbai mokykloje būtinos šiam darbui tinkamai įrengtos patalpos. Šiandien tinkamai įrengtas mokyklos psichologo kabinetas dar yra retenybė. Dažnokai jis būna pakankamai mažas - tegali tilpti kelios kėdės ir stalas, nepatogioje vietoje - greta laiptinės, viršutiniuose aukštuose, be tinkamų baldų ar įrangos. Tačiau ir tokiuose ankštokuose kabinetuose, tinkamai paskirsčius konsultavimo, diagnostikos, atsipalaidavimo ir asmenines zonas, pasirinkus kompaktiškus, patogius, daugiafunkcinius baldus, mokyklos psichologas gali dirbti sėkmingai. Nedideliame kabinete psichologas gali dirbti tik individualiai ir tik su mažomis grupėmis. Rimtesniam kabinetui reikalingos skirtingos paskirties erdvės, grupinių užsiėmimų specifika, darbuotojų skaičius reikalauja, kad kabinetui būtų skiriama ne mažesnė nei 25 m2 ploto patalpa. Optimalu, jeigu patalpos bus kelios: mažesnė ir didesnė, klasės patalpos ir pagalbinė patalpa. Kelios patalpos būtinos, jeigu mokykloje dirba keli psichologai. Tuomet jie gali priimti mokinius netrukdami vienas kitam, rengti grupinius užsiėmimus. Kabinetas turėtų būti įrengiamas patogioje, bet mažiau praeinamoje ir netriukšmingoje vietoje, geriausia - žemesniuose pastato aukštuose. Konfidencialumą ir ramybę užtikrins didesnis atstumas nuo valgyklos, sporto salės, administracinių patalpų, muzikos kabineto, rūbinės.
Gerai suplanuoto mokyklos psichologo kabineto erdvė turi būti saugi, funkcionali, estetiška, jauki, draugiška. Tai vieta, kurioje mokiniai, tėvai ir mokytojai noriai leidžia laiką, gali atsipalaiduoti, bet tuo pačiu metu išlieka produktyvūs. Joje mokyklos psichologas dirba nekontaktinių valandų metu, ruošiasi konsultacijai, tvarko ir saugo tyrimų duomenis, darbinius dokumentus, metodines priemones. Čia tinka nedideliu staleliu atskirti foteliai, kelios patogios kėdės. Toks baldų išdėstymas formuoja fizines ribas, tačiau nesukuria oficialaus pokalbio atmosferos. Šioje erdvėje neturi būti pašalinių daiktų, ryškių dėmesį blaškančių interjero detalių. Psichologui reikalingos diagnozavimo priemonės turi būti ranka pasiekiamos, susistemintos pagal amžių ir problemas. Ši pokalbių vieta bus saugesnė ir intymesnė ją atskyrus lentyna, spinta ar ekranu. Netoliese, spintelėje gali būti paruošta šildanti spalvinga antklodė. Ant ar greta stalelio vertėtų turėti troškuliui numalšinti skirtą vandens indą ir stiklines, popierinių nosinaičių paketą. Vertėtų atsiminti, kad popierinės nosinaitės pagalbą gaunančiam asmeniui neturi būti matomos. Šioje vietoje dirbama su mokinių grupele. Ją nebūtinai turi formuoti visiškai atskiras kėdžių komplektas su dar vienu stalu. Grupinio susitikimo vietą galima transformuoti prie pokalbių dviese erdvės pridėjus keletą papildomų kėdžių. Ne visada į psichologo kabinetą atėjęs mokinys jau yra pasiruošęs kalbėtis. Susikaupti, nurimti, sugrįžti į save, atsiverti jam gali padėti neįkyriai pasiūlytos malonios veiklos. Žaislų, žaidimų, spalvingų knygelių, ramios miško ar jūros ošimo muzikos fone, dailės priemonių aplinkoje jaunas žmogus pats nusprendžia, ką ir kiek jam įdomu veikti. Šioje erdvėje tiks kambariniai augalai, prabangiau įrengtam kabinetui - apšviestas akvariumas, terariumas su vėžliuku, narvelis su paukščiuku. Mažiausieji svečiai tokioje zonoje gali nusiraminti „apsigyvenę“ medžiaginėje palapinėje ar žaisliniame namelyje. Psichologas būti nusiraminimo vietoje, žaisti kartu ir atspindėti vaiko emocijas neprivalo. Tokiose vietose labai praverčia atskiriantis ekranas. Erdvėje tiks fotelis su aukšta nugarėle ir atrama galvai. Didelėse patalpose galime įrengti vietą vaikams tiesiog žaisti ir ilsėtis. Ji turėtų būti pasiekiama tada, kai tik jiems to prireikia, net ir tuomet, kai vaikai negauna psichologinės ir švietimo pagalbos, nėra diagnozuoti vystymosi sutrikimai. Tokioje erdvėje vaikas gali kalbėti apie viską, apie mokyklą ir užklasinį gyvenimą, užeiti pertraukų metu „šiaip sau”. Žinodami, kad tokia maloni vieta mokykloje yra, mokiniai nevengs „prisijaukinti“, ateiti ir paprašyti pagalbos ištikus krizei.
Į patalpą pašalinis žmogus neturi įžengti netikėtai. Pašalinių asmenų varstomos durys griauna konfidencialumo jausmą, nutraukia pokalbį, nuslopina pacientą. Todėl greta psichologo darbo kabineto patogu įsirengti ir laukiamąjį. Jame turėtų būti keletas kėdžių, rūbų kabykla, gali skambėti tyli, pokalbių kabinete neleidžianti girdėti muzika. Patalpoje reikalinga informacinė lenta tėvams, gali būti keletas paprastesnių stalo žaidimų, diagnostinių testų. Minimaliam mokyklos psichologo kabinetui pakaks pirmųjų dviejų erdvių. Nedidelę erdvę padalinti perpus padės paprasčiausia spinta. Pagrindiniai, svarbiausi baldai yra kėdės. Ne paprastos kietosios mokyklinės metalinės ar plastikinės kėdės. Tai turi būti tikrai patogus - mokinys jose sėdės valandą, o specialistas pusdienį - baldas. Sofa mokyklos psichologo kabinete mažiau tinka. Patogiausi - foteliai. Jeigu kėdė kietesnė, sėdėjimo nepatogumą sumažins pagalvėlė. Jeigu fotelis nebedailus - denkite jį minkštu audiniu, spalvinga antklodėle ar plačia skara. Svarbus kabineto elementas yra ir stalas. Jeigu jis vienintelis, neturi būti didelis ir masyvus. Tokie stalai būdingi gydytojo ar direktoriaus kabinetui ir primena biurus. Bendravimas iš už stalo kuria viršininko ir pavaldinio situaciją, brėžia neperžengiamas ribas, ignoruoja lygybės poreikį. Masyvus stalas trukdo atviresniam pokalbiui, verčia jį formaliu ir gąsdinančiu. Tuomet spręsti problemas, kartu planuoti, padėti vaikui atrasti savo stipriąsias puses tampa gerokai sunkiau. Psichologo kabinete esantis stalas turėtų tarnauti raštinės darbams ir būti naudojamas nekontaktinių valandų metu. Lentynos, lentynėlės, spintos ir spintelės skiriamos ne tik daiktų laikymui. Jos gali labai pagyvinti kabinetą ir paversti jį jaukesniu. Naujiems baldams mokykla lėšų ne visada turi. Stalo, kėdžių, spintos galite paprašyti draugų - jie mielai atiduos nebenaudojamus savo vaikų baldus. Tinkamų naudotų baldų, drabužių kabyklų, aksesuarų, dekoracijų kartais galima rasti mokyklos rūsiuose ar palėpėse. Vertingos, bet jiems nereikalingos įrangos ir aksesuarų gali turėti mokyklos teatro vadovas, medicinos seselė, darbų mokytojas. Pradinių klasių mokytojas gali padovanoti nepanaudotą lentą, linksmesnių ir spalvingesnių žaidimams ar ugdymui skirtų priemonių. Kabinete vietą gali rasti ir medicininės pastatomos širmos, senesnės stalinės lempos, labai retai namuose benaudoja garso aparatūra. Kūrybingam ir taupiam kabineto įrengimui laki fantazija tikrai padės. Nebrangūs, jau naudoti daiktai gali puikiai pasitarnauti jaukaus kabineto kūrimui. Ne bėda, jeigu kelių daiktų ir pritruks. Kabinete spalvas reikia parinkti pagal zonų paskirtį ir vaikų amžių. Centrinę nervų sistemą ir regėjimą geriausiai veikia žalia ir mėlyna spalvos. Šviesūs tonai gerina psichofiziologinę būklę ir nuotaiką. Tamsūs tonai ir gausūs atspalviai slegia ir gniuždo. Vertėtų didesnį dėmesį skirti reikšmingą psichologinį poveikį darančios spalvoms: oranžinė padeda atsiverti pokalbyje, geltona padeda užmegzti kontaktą, violetinė verčia gilintis į save, mėlyna sukuria distanciją, alyvinė nuramina, geltonai žalia išlaisvina, balta ir pilka slopina sudirgimą, rožinė skatina švelnumą. Balta spalva tinkama tik kaip kitų spalvų fonas. Prastai apšviestoje baltai išdažytoje patalpoje erdvė atrodo pilka ir slegianti. Durų spalva įeinančiam gali sukelti reikšmingas psichologines asociacijas: gali kviesti arba atkalbinėti užeiti. Spalvų patrauklumą lemia ir amžius. Ankstyvajame amžiuje visi vaikai linkę rinktis raudoną, mergaitės - rožinę spalvas. 9-11 taisiais metais dėmesį ima traukti oranžinė, vėliau geltona, gelsvai žalia, žalia spalvos. Po 12-tojo gimtadienio stiprėja potraukis mėlynai. Ši spalva - priimtiniausia suaugusiesiems. Mažame kabinete turi vyrauti ramios ir neutralios spalvos. Ryškios, išraiškingos spalvos gali varginti ir dirginti. Atminkite, kad šioje patalpoje turėsite ne tik trumpam priimti besikreipiančiuosius, bet ir praleisti didžiąją savo darbo dienos dalį. Sienas reikėtų dengti paprastais pastelinių atspalvių dažais, paįvairinti ramiais tapetais. Pagrindines, vyraujančias spalvas reikia derinti tarpusavyje: jei ant grindų patiestas pilkas ar šviesus kilimas, sienos turėtų būti bent šiek tiek kontrastingos spalvos - taip bus suardytas kambario sterilumas. Ant sienų galima pakabinti ramių spalvų plakatus. Ryškių vizualinių dirgiklių, margų tapetų konsultacijos patalpoje reikia vengti. Tuščia, minimalistinė erdvė, balta siena su gėle vaiko nervų sistemą veiks daug geriau nei didelė spalvingais piešiniais nukabinėta lenta. Dideliame psichologo kabinete spalvinis apipavidalinimas skirsis. Laukiamajame ir konsultavimo erdvėje spalvos turi kurti ramybę, dialogo nuotaiką; spalvų kontrastai, stimuliuojančios šiltos spalvos čia netiks. Žaidimų terapijos erdvei tiks ryškūs, kontrastuojantys tonai. Psichologo kabinete netinka plytelėmis klotos grindys. Psichologo kabineto apšvietimas turi būti šiltas, tolygus, raminantis, išsklaidytas. Šioms patalpoms netinka nei ryški, „medicininė“ gydytojų kabinetams dažnai būdinga šviesa, nei pasislėpti leidžianti prieblanda. Pagrindinis šviesos šaltinis turi būti natūrali dienos šviesa. Jeigu kabinetas įrengtas pastato pietinėje pusėje, reikės šviesos srautą reguliuojančių žaliuzių ar lengvų užuolaidų. Mažiau saulės apšviečiamą patalpą verta dekoruoti šviesiomis spalvomis. Dirbtinis kabineto apšvietimas turi tik papildyti, kompensuoti pagrindinę, saulės skleidžiamą šviesą. Kabinete esantys kvapai gali dirginti ir atpalaiduoti, įtakoti sprendimus ir neleisti susikaupti. Ilgai uždaroje, nevėdinamoje patalpoje dirbantis psichologas gali prie jos kvapo priprasti. Jeigu pacientai keičiasi be pertraukų, patalpą būtina vėdinti. Todėl tarp konsultacijų teks daryti pertraukėles ir žiemą ar vasarą patalpą išvėdinti. Darbas mokyklos psichologo kabinete bus sėkmingesnis, jeigu kvapas jame bus neutralus, patalpa tinkamai vėdinama. Kabinete turėtų būti du laikrodžiai. Vienas laikrodis gali stovėti matomoje vietoje ant stalo, kitas kabėti ant sienos už paciento nugaros. Tokiu būdu mokinys tiksliau žinos, kiek valandų yra. Tai ypač svarbu daugiau kalbantiems ir mažiau savo laiką kontroliuojantiems klientams. Už mokinio nugaros esantis laikrodis psichologui leis laiką pasitikrinti nepastebimai klientui, nepasukus galvos, neatsitraukus nuo klausymosi. Geresnis laiko kontroliavimas reikalingas tam, kad būtų pakankamai laiko esamo pokalbio apibendrinimui, ir tikslesnei kitos konsultacijos pradžiai. Pagalbos ieškančiojo mintys dažnai klaidžioja, jo dėmesys gali užkliūti už kiekvienos nereikšmingos kabinete esančios detalės. Psichologo kabinete tinka gėlės. Jas reikia rinktis tokias, kurios nejautrina, nedirgina: mažiau ryškias, smulkiažiedes, žemesnes. Jeigu kabinete labai norisi paveikslėlio, skulptūrėlės ar kitokios meninės detalės, nuomonės apie kiekvieną iš jų paklauskite kelių žmonių. Yra manančių, kad psichologo kabinete turėtų vyrauti neutralumas, todėl šeimos, švenčių nuotraukos jame netinka. Tačiau dalyje kabinetų tokias nuotraukas, ant sienos sukabintus diplomus, kvalifikaciją ar kursus patvirtinančius raštus matome. Apie jų eksponavimą turi spręsti kabineto šeimininkas. Asmeniniai daiktai: vaistai, higienos priemones, saldainiai, užkandžiai laikomi atskiroje uždaroje spintelėje. Dėl kavos ir arbatos vieningos nuomonės nėra. Pasiūlius karšto gėrimo galima sugriausti tarp psichologo ir mokinio ar tėvų atsiradusią įtampą, pranešti, jog „esate čia laukiamas“. Tačiau psichologinė pagalba yra įpareigojantis socialinis susibūrimas ir tokiu turi likti. Kavos gėrimas su lankytojais gali pernelyg blaškyti. Darbo su mažiausiaisiais metu reikia atminti, kad dokumentai, akiniai, telefonas, rašikliai ir kiti ypatingos priežiūros dalykai neturi būti vaikui pasiekiami. Psichologo drabužiai turi būti pritaikyti kontaktams su mažais vaikais.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Teismo psichologo vaidmuo: tarp vaiko ir teisingumo
Pernai Lietuvos apygardų teismuose buvo įsteigta teismo psichologo pareigybė, o šių metų pradžioje suformuota pirmoji šių specialistų komanda. Teismuose dirbantys psichologai - tarsi skydas, apsaugantis mažamečius nuo nežinios ir streso, kurį jie patiria apklausų teismuose metu. Jau nuo 2010 m. vis pasigirsdavo svarstymų, ar tikslinga steigti psichologų etatus teismuose. Buvo klausiama, ar teismo psichologo pagalbos teikimas apskritai gali būti laikomas teismams būdinga funkcija. Teisėjų taryba tokiose diskusijose laikėsi tvirtos pozicijos, teigdama, kad tokie etatai būtini ir jie galėtų būti steigiami apygardų teismuose, kuriuose jau veikė vaiko apklausos kambariai, o į aukštesnįjį teismą galima pritraukti kvalifikuotesnius specialistus, taigi efektyvus jų darbas atneštų teigiamų rezultatų. Dar 2011 m. Teisėjų taryba nusprendė, kad nuo 2012-ųjų teismuose pradės dirbti teismo psichologai, tačiau šis sprendimas įgyvendintas tik 2014 m. gavus finansavimą.
„Turiu 16 metų psichologinio darbo patirtį ir darbas su sudėtingų ir socialiai pažeidžiamų asmenų grupėmis vakarų Klaipėdos regione man gerai pažįstamas, tačiau visada domėjausi kriminologija, viktimologija, įvairiomis teisės psichologijos kryptimis. Klaipėdoje nėra nei kalėjimų, nei pataisos namų, todėl grįžusi po psichologijos magistro studijų psichologo darbo pagal įgytą specializaciją bandžiau ieškoti teisme. Prireikė 10 metų, kad mano karjeros vizija išsipildytų. Praėjusią vasarą atsitiktinai pamačiusi darbo skelbimą sudalyvavau konkurse ir nuo tada einu Klaipėdos apygardos teismo psichologo pareigas“, - apie savo pasirinkimą studijuoti psichologijos magistrantūroje bei tapti teismo psichologe pasakojo A. Augaitienė.
Teismo psichologo pareigybės aprašymas ir finansai atlygiui sumokėti - viskas, ką pradėdami šią veiklą turėjo apygardų teismų vadovai ir į darbą priimti psichologai. Tačiau apygardų teismų vadovams pavyko surinkti kvalifikuotų, aktyvių ir iniciatyvių psichologų komandą, kurie aktyviai bendradarbiauja, konsultuojasi su psichologais profesionalais ir akademikais. Paprašyta prisiminti iššūkius, su kuriais teko susidurti per pirmąjį darbo teisme pusmetį, psichologė sako, kad kiekviena apklausa, kaip kiekvienas vaikas ir kiekviena byla, yra savita ir sudėtinga. „Galbūt sunkiausias momentas - pats traumuojamasis įvykis ir vaiko emocinė, psichologinė būsena teisinės procedūros metu. Sunku atsiriboti nuo traumuojamojo įvykio, vaiko skausmo, neigiamų išgyvenimų ir negatyvių emocijų, tačiau įgijus daugiau praktikos, manau, sustiprės ir šiam darbui būtinos kompetencijos. Teismo psichologas, kitaip nei įprastas psichologas ar psichoterapeutas, turi ne tik gebėti išlikti nešališkas ir neutralus, bet kartu ir talkinti teisėjui, kitiems teisininkams, padėdamas surinkti reikiamą informaciją“, - pasakojo teismo psichologė A. Augaitienė.
Pasak pašnekovės, teismo psichologas turi siekti apsaugoti vaiką nuo traumuojamojo poveikio teismo procese ir kartu padėti teisėsaugos institucijai surinkti su byla ar įvykiu susijusią informaciją, būti kvalifikuotu tarpininku tarp vaiko (jo šeimos narių, artimųjų ar atstovo) ir teisininko. „Svarbu pabrėžti, kad pagal privačių asmenų prašymus teismo psichologas paslaugų neteikia. Tai profesionalas, psichologinę pagalbą vaikui ikiteisminiame tyrime ar teismo procese teikiantis teismo pirmininko ar teisėjo pavedimu“, - jau pirmąją darbo savaitę sulaukusi psichologo paslaugomis susidomėjusių tėvų skambučių pasakojo pašnekovė. Psichologo darbas neapsiriboja tik apygardos teismu, jam tenka dirbti ir konkretaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiuose apylinkių teismuose. Dažniausiai teismo psichologas apygardos teismo pirmininko nustatyta tvarka yra kviečiamas dalyvauti baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamieji, nukentėjusieji, liudytojai yra nepilnamečiai. Posėdžiuose psichologas padeda tinkamai apklausti vaikus, atsižvelgdamas į jų socialinę, psichologinę brandą, siekia apsaugoti juos nuo menamų klausimų, žodinių kaltinimų ar kitų pašalinių veiksnių, kurie galėtų traumuoti.
„Atkreipiu dėmesį, kad mūsų veiklos prioritetas - seksualinių, smurtinių nusikaltimų ikiteisminiai tyrimai ir baudžiamosios bylos, kuriose dalyvauja ir yra apklausiami nepilnamečiai, mažamečiai asmenys, specialiųjų poreikių vaikai. Kaip rodo mano dar nedidelė darbo praktika, civiliniame procese aktualesnė tampa psichologinė pagalba bylose, kuriose nagrinėjami ginčai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kai teisėjui reikalinga pagalba ir specifinės psichologinės žinios vaiko nuomonei išklausyti“, - darbo ypatumais dalijosi psichologė. Pasiūlyti, kad reikalinga teismo specialisto pagalba procese, gali bet kuris proceso dalyvis, tačiau sprendimą dėl jo dalyvavimo visuomet priima teisėjas. Teismo psichologas ne tik padeda teisėjui apklausti nepilnametį vaiką, bet ir prieš apklausą parengia vaiką, jo artimuosius teisinėms procedūroms. Psichologas suprantamai vaikui paaiškina, kodėl jie susitinka, kaip vyks jų pokalbis, kas yra svarbu pasakojant apie tam tikrą įvykį, atsakant į užduodamus klausimus. Dar viena psichologo darbo dalis visų kategorijų bylose - pateikti psichologo nuomones ir išvadas apie nepilnamečio raidą, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, vaiko parodymų tikslumą, išsamumą ir patikimumą. A. Augaitienė pastebėjo, kad civilinėse bylose aktualūs tampa psichologo, nepilnamečių ir jo šeimos narių individualūs susitikimai, kurių metu nustatoma vaiko psichologinė būsena, atsakoma, ar vaikas pagal savo amžių ir emocinę būklę gali tinkamai išreikšti nuomonę, įvertinama, koks vaikų ir tėvų bendravimo būdas labiausiai atitiks vaiko interesus. Šeimos nariams svarbios ir konsultacijos po skyrybų ar kito traumuojamojo įvykio, kai artimiesiems svarbu žinoti, kaip elgtis su vaiku, kokios tolesnės tęstinės psichologinės pagalbos vaikui ieškoti.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
#
tags: #vaiku #namu #psichologas