Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje socialinė rizika šeimose yra aktuali problema, reikalaujanti neatidėliotinų sprendimų. Socialinė rizika šeimose daro didelį poveikį vaikų raidai ir socializacijai. Šiame straipsnyje nagrinėjama vaikų pozityvi socializacija rizikos šeimose, atsižvelgiant į įvairius tyrimus ir praktines įžvalgas. Straipsnyje analizuojama socialinės rizikos samprata, priežastys, galimi mažinimo būdai ir vaikų dienos centrų vaidmuo užtikrinant vaikų gerovę bei pozityvią socializaciją.
Socialinės Rizikos Šeimos: Apibrėžimas ir Charakteristikos
Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės, šeima atlieka esminį vaidmenį vaiko asmenybės augime, nes būtent joje yra suvokiami socialiniai vaidmenys ir įgyjami įgūdžiai, būtini vaiko adaptacijai bei integracijai visuomenėje. Šeima ugdo vaiko savivertės jausmą, didina pasitikėjimą savimi, plėtoja kūrybinį potencialą ir socialinį aktyvumą. Sėkmingas šeimos funkcionavimas yra svarbus veiksnys, lemiantis vaiko gerovę, o nesugebėjimas atlikti savo funkcijų gali padidinti riziką tapti socialiai pažeidžiamomis (Kabašinskaitė, 1999).
Socialinės rizikos šeimos samprata mokslinėje literatūroje interpretuojama įvairiai. Vienuose dokumentuose identifikuojami negatyvūs tėvų elgsenos ypatumai, o kituose - negatyvios tėvų elgsenos pasekmės tokiose šeimose gyvenantiems vaikams (E. Masiliauskienė, V. Griažkutė, 2010). Socialinės rizikos šeima apibūdinama kaip šeima, kurioje auga vaikai iki 18 metų, pasižyminti sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokios šeimos negeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių poreikių, o bendravimo trūkumas ženkliai apriboja vaiko galimybes išreikšti savo poreikius ir jausmus. Socialinės rizikos šeima taip pat pasižymi įtraukimu į socialinės rizikos grupę (Paslaugos socialinės rizikos šeimoms, 2013).
G. Kondrotaitės ir T. Butvilo teigimu, socialinės rizikos šeimoms priskiriamos šeimos, patiriančios socialinę atskirtį, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimą, smurtą, nepriežiūrą ir kitas problemas. Socialinės rizikos šeimas galima apibūdinti kaip šeimas, kuriose tėvai dėl savo negatyvios elgsenos arba ekonominių, socialinių veiksnių neatlieka arba netikslingai atlieka šeimos statutui pavestą socialinį vaidmenį bei funkcijas. Dėl tėvų negatyvaus ar neadekvataus elgesio vaikai patiria nepakankamą socializaciją bei ugdymąsi, jų poreikiai yra nepatenkinami arba patenkinami nepakankamai, ir dažnai susiduria su įvairiomis socialinėmis, fizinėmis, psichologinėmis problemomis. Svarbu identifikuoti priežastis, dėl kurių šeima yra priskiriama socialinės rizikos grupei.
Socialinės Rizikos Priežastys ir Mažinimo Būdai
Analizuojant socialinės rizikos šeimų ypatumus, svarbu išsiaiškinti tokių šeimų atsiradimo priežastis bei galimus jų mažinimo būdus. Kaip teigiama Vaiko gerovės plėtros 2013-2020 m. programoje, socialinės rizikos šeimų atsiradimą lemia įvairūs veiksniai, tokie kaip skurdas, nedarbas, priklausomybės, smurtas, psichikos sveikatos problemos ir kt. Daugelis šių šeimų gyvena itin skurdžiomis sąlygomis. Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės (2010), svarbu atsižvelgti į šios šeimos narių išgyvenimo strategijas, susijusias su jų požiūriu į krizinę situaciją. Tokiose šeimose vaikai tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės-kultūrinės aplinkos, pozityvių tarpusavio santykių šeimoje trūkumo, nepriežiūros, netinkamo ar net negatyvaus elgesio. Dėl to susiformuoja vaikų elgsenos, emocinės, mokymosi bei bendravimo su bendraamžiais problemos.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
J. Ruškus, A. Dumčiuvienė ir G. Kondrotaitė (2006) teigia, kad socialinės rizikos šeimoms ypatingai sudėtinga auklėti paaugliško amžiaus vaikus, kadangi šis amžiaus tarpsnis yra labiausiai problematiškas. Vieną socialinės rizikos šeimą gali paveikti abiejų paminėtų grupių socialinės rizikos faktoriai. Remiantis J. Ruškaus ir G. Kondrotaitės 2006 m. gegužės mėn. atliktu interviu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja A., kalbant apie socialinių paslaugų teikimo išplėtojimą Lietuvoje, dažniausiai apsiribojama tik finansinės pagalbos suteikimu ir jos naudojimo kontroliavimu. Trūksta konsultavimo, mokymo ir kt. paslaugų socialinės rizikos šeimoms bei jų vaikams. Socialinių paslaugų teikėjams dažnai tenka atlikti socialinius vaidmenis, kuriuos privalėtų tėvai arba globėjai. Šioms šeimoms šios paslaugos yra sunkiai prieinamos. Svarbu nustatyti, kodėl šeima yra priskiriama socialinės rizikos grupei.
Aptariant socialinės rizikos paplitimą svarbu pažymėti, kad, kaip teigia G. Kondrotaitė ir T. Butvilas (2007), ją dažnai sąlygoja tokie atvejai, kuomet vaikas, patyręs stresą, yra linkęs patirti ir daugelį kitų stresinių situacijų. Dalis mokslininkų laikosi nuomonės, kad skurdas tiesiogiai nesąlygoja vaiko neigiamo rezultato. Aptariant socialinės rizikos šeimų patencialą Lietuvoje matyti, kad probleminės šeimos dažniausiai gyvena esant ganėtinai didesniam skurdui (Žalimienė, 2004). Kita vertus, vaikai, gyvenantys esant didesnės (sąlyginai) sociodemografinės rizikos sąlygomis, yra labiau linkę patirti neigiamas emocines bei elgesio problemas bei mokymosi sunkumus mokykloje nei tokiomis sąlygomis negyvenantys bendraamžiai. Tokie vaikai dažniau gauna blogesnius pažymius mokykloje, yra linkę mažiau įsipareigoti ir pan. I. Leliūgienė ir A. Juodeikaitė (2005) teigia, kad rizikos grupei priskiriamus vaikus charakterizuoja du esminiai aspektai - šių vaikų elgesys skiriasi nuo visuomenei priimtų normų ir dėl šios priežasties jie patiria nuolatinę krizę.
Remiantis G. Kondrotaite ir T. Butvilu (2007), socialinės rizikos veiksniai turi įtakos vaiko vystimuisi, moraliniam ir probleminiam elgesiui, nesėkmėms mokykloje, prastai psichinei sveikatai, kitaip tariant, vaiko socializacijai. Tokios rizikos įtampos dažnai susijusios su žemu šeimos socioekonominiu statusu, žemu tėvų išsilavinimu, ribotomis įsidarbinimo galimybėmis ir kt. Žemas tėvų išsilavinimas ir skurdas (Kondrotaitė, 2006). Kaip teigia R. Zikienė (2006), vaikai, patiriantys bent kelis šiuos rizikos veiksnius, jau gali būti įtraukti į aukšto lygio sociodemografinės rizikos grupę.
Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės (2010), vaikui augant šeimoje svarbiausia yra ne biologinė prigimtis, bet aplinka, kurioje vaikas auga. Būtent nepalanki socialinė aplinka, kurioje dominuoja rizika vaiko asmenybei tapti asocialia. Vyraujant tokiai aplinkai vaikui formuojasi klaidingas požiūris tiek į save, tiek į jį supantį pasaulį - tuomet vaikai stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, nepasitikėti aplinkiniais. Socialinės rizikos šeimose augantys patiria daugybę išbandymų - skurdą, smurtą, nepriežiūrą, negatyvų psichologinį klimatą. Taigi, pasak V. Baraštytės (2008), E. Taigi šeimos priskyrimą socialinės rizikos grupei sąlygoja įvairūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai veiksniai - tai gali būti menkas šeimos aprūpinimas, bendrų interesų tarp šeimos narių nebuvimas, skirtingos tėvų pažiūros įvairiais gyvenimo klausimais, tėvų psichologinės, psichosocialinės problemos ir kt. Dažnose situacijose šie veiksniai yra tarpusavyje susiję, sąlygoja vienas kito poveikį šeimos gerovei arba naujų negatyvių veiksnių atsiradimą. Tokiu būdu yra sąlygojamos įvairaus pobūdžio problemos socialinės rizikos šeimose - skurdas, alkoholizmas, narkotinės ar psichotropinės medžiagos vartojimas, smurtas, depresija, diskriminacija šeimoje bei visuomenėje, vaikų mokyklos nelankymo, bėgimo iš namų, įsitraukimas į nusikalstamą veiklą ir kt.
Vaikų Dienos Centrai: Pozityvios Socializacijos Pavyzdys
Vaikų dienos centrai (VDC) yra svarbi priemonė, siekiant užtikrinti rizikos grupės vaikų gerovę ir pozityviąją socializaciją. VDC teikia kompleksines socialines ir ugdymo(si) paslaugas, psichologinę, dvasinę ir materialinę pagalbą rizikos grupės vaikams ir socialinės rizikos šeimų vaikams bei pačioms šeimoms. VDC veikla apima socialinės atskirties mažinimą, vaikų kelio patekimui į globos namus užkirtimą, kompleksinę pagalbą vaikui ir šeimai. Ši veikla yra tiesiogiai susijusi su socialinės rizikos šeimų vaikų poreikiais.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Vaikų dienos centro veiklos pavyzdžiai:
- Vaikų dienos centras „Navininkai“: Teikia kompleksines socialines ir ugdymo(si) paslaugas, psichologinę, dvasinę ir materialinę pagalbą rizikos grupės vaikams ir socialinės rizikos šeimų vaikams bei pačioms šeimoms.
- Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“: Teikia socialinės globos paslaugas nepilnamečiams vaikams, netekusiems tėvų globos, dienos užimtumo paslaugas vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, ruošia ir ugdo vaikus kokybiškam gyvenimui, teikia konsultavimo, palaikymo, apgyvendinimo paslaugas rizikos vaikams jų savarankiško gyvenimo pradžioje.
- Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykla: Dirba su rizikos grupės vaikais ir jų šeimos nariais, skirta bendrojo lavinimo mokykloje nepritapusiems, mokymosi motyvų stokojantiems 12-18 metų vaikams.
Šiuo metu Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga apie 23 tūkst. vaikų, tačiau tik apie 5 000 jų gali lankyti vaikų dienos centrus, todėl būtina plėsti VDC tinklą ir užtikrinti jų prieinamumą visiems vaikams.
Pozityvios Socializacijos Metodai
Pozityvi socializacija yra procesas, kurio metu vaikas mokosi teigiamų elgesio modelių, vertybių ir įgūdžių. Štai keli pozityvios socializacijos metodai:
- Pavyzdys: Vaikai mokosi iš suaugusiųjų, todėl svarbu, kad suaugusieji rodytų teigiamą pavyzdį.
- Padrąsinimas: Vaikai turėtų būti padrąsinami už teigiamą elgesį ir pastangas.
- Palaikymas: Vaikai turėtų jaustis palaikomi ir mylimi, nepriklausomai nuo jų pasiekimų.
- Mokymas: Vaikai turėtų būti mokomi socialinių įgūdžių, emocijų valdymo ir kitų svarbių įgūdžių.
- Ribų nustatymas: Vaikams turi būti nustatytos aiškios ribos ir taisyklės, kad jie žinotų, ko iš jų tikimasi.
- Konstruktyvus konfliktų sprendimas: Vaikai turi būti mokomi spręsti konfliktus taikiai ir konstruktyviai.
Šeimos Įgalinimo Paslaugos
Šeimos įgalinimo paslaugos yra skirtos padėti šeimoms, auginančioms vaikus, įveikti sunkumus ir užtikrinti vaikų gerovę. Šios paslaugos apima:
- Konsultavimą: Šeimos gali gauti konsultacijas apie vaikų auklėjimą, socializaciją, emocijų valdymą ir kitus klausimus.
- Mokymus: Šeimos gali dalyvauti mokymuose apie tėvystės įgūdžius, konfliktų sprendimą ir kitus svarbius dalykus.
- Paramą: Šeimos gali gauti finansinę, socialinę ir psichologinę paramą.
- Tarpininkavimą: Šeimos gali gauti tarpininkavimo paslaugas, sprendžiant konfliktus su mokykla, socialinėmis tarnybomis ir kitomis institucijomis.
Socialinės Inovacijos ir Nevyriausybinės Organizacijos
Socialinės inovacijos ir nevyriausybinės organizacijos (NVO) atlieka svarbų vaidmenį vaikų socializacijos procese. NVO dažnai įgyvendina inovatyvius projektus, skirtus padėti socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
tags: #vaiku #pozityvios #socializacijos #galimybes #rizikos #seimose