Televizijos poveikis vaikams: priklausomybė, problemos ir sprendimai

Labai dažnai namuose kyla konfliktų tarp tėvų ir vaikų dėl to, kiek laiko vaikai gali praleisti prie televizoriaus. Tėvams susirūpinimą kelia žalingas televizijos poveikis ir pasyvus vaiko laisvalaikio leidimas. Žiūrėdami savo mėgstamas laidas, vaikai dažnai nueina vėliau miegoti ar pamiršta paruošti pamokas, todėl tėvai stengiasi reguliuoti vaikų sėdėjimo prie televizoriaus laiką. Tačiau dažnai problema yra ta, kad patys tėvai kiekvieną vakarą po kelias valandas žiūri televiziją ir tokiu būdu formuoja natūralų vaiko norą elgtis analogiškai. Daugelio šeimų namuose televizorius įjungtas beveik visą vakarą, nesvarbu, ar kas nors jį tuo metu žiūri. Žmonės net vakarieniaudami sėdi prie televizoriaus ir nebendrauja. Konfliktai šeimose labai dažnai kyla ne dėl to, kad vaikas per daug žiūri televizorių, bet dėl to, kad trukdo tėvams žiūrėti jų mėgstamas laidas.

Ar esate priklausomi nuo televizoriaus?

Klausimai, padėsiantys jums atsakyti, ar esate priklausomi nuo televizoriaus:

• Ar žiūrite televizorių visuomet, kai turite laisvo laiko, kai valgote, skaitote ar bendraujate su kitais žmonėmis?
• Ar žiūrite televizorių net tada, kai rodoma laida ar kino filmas jums nepatinka?
• Ar paliekate įjungtą televizorių netgi tuomet, kai jo nežiūrite?
• Ar televizijos žiūrėjimas veikia kaip raminamieji; ar dažnai žiūrite televizorių todėl, kad užmigtumėte?
• Ar jums sunku nustoti žiūrėti televizorių, dažnai ant savęs pykstate, kad žiūrite per daug?
• Ar, kai nežiūrite televizoriaus, jaučiatės nelaimingas?

Jeigu bent į du klausimus atsakėte „taip“, esate priklausomi nuo televizoriaus, o tokiu savo elgesiu rodote savo vaikui, kad televizorius - nepakeičiama kasdienio gyvenimo dalis.

Jeigu patys nesate priklausomi nuo televizoriaus, tuomet vertėtų susimąstyti, kokias taisykles nustatote savo vaikams. Ar žinote, kiek laiko jūsų vaikai praleidžia prie televizoriaus? Ar žinote, kokias laidas ar kino filmus jie žiūri?

Televizijos sukeliamos problemos

Televizijos žiūrėjimas gali sukelti įvairių problemų, įskaitant:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

• Pasyvus laisvalaikio leidimo būdas. Vaikas, užuot žaidęs kieme su bendraamžiais, sėdi ant sofos ir spokso į televizorių. Nuo tokio pasyvaus laiko leidimo susilpnėja jo raumenys, imuninė sistema ir bendravimo įgūdžiai.
• Padidėjusi agresija. Kuo dažniau per televiziją vaikas mato smurtą ir agresiją, tuo labiau didėja jo tolerancija šiam elgesiui, o vėliau toks elgesys gali tapti norma. Nustatyta, kad po kelias valandas per dieną prie televizoriaus praleidžiantys vaikai pamato vidutiniškai po 3 žmogžudystes kasdien. Į teisėsaugos akiratį papuolę vaikai dažniausiai prisipažįsta, kad tai, ką padarė, sugalvojo ne patys, o pamatė per televiziją.
• Antsvoris. Mokslininkai teigia, kad žiūrint televizorių sulėtėja medžiagų apykaita ir organizmas sudegina mažiau kalorijų, nei tiesiog sėdint ir nieko neveikiant. Tyrimais įrodyta, kad žmonės, praleidžiantys prie televizoriaus po 3 ar daugiau valandų per dieną, yra labiau nutukę už tuos, kurie televizorių žiūri mažiau kaip 1 valandą kasdien.
• Valgymo sutrikimai: anoreksija ir bulimija. Televizija formuoja mūsų sąmonėje moterų ir vyrų įvaizdžius, kurie dramatiškai skiriasi nuo to, kaip atrodo didžioji visuomenės dalis. Pradėję lyginti savo gyvenimo kokybę ir išvaizdą su kino filmų herojais, galime pulti į neviltį dėl savo netobulumo. Nustatyta, kad per televiziją rodomos aktorės yra lieknesnės nei 95% visų moterų.
• Perdėto vartojimo skatinimas. Reklamos dažnai sukuria žmonėms iliuzijas, kad, pirkdami tam tikras prekes, jie nusipirks ir reklamose vaizduojamą gyvenimą.

Kodėl vaikus taip traukia televizorius?

Augdamas vaikas nuolat tyrinėja jį supantį pasaulį. Mažas vaikas dar nesugeba atsirinkti tinkamos informacijos, todėl jis sugeria viską, kas patraukia jo dėmesį. Televizorius dažnai tampa vaiko dėmesio objektu, kadangi jis vienintelis visada prieinamas, visada rodo ką nors naujo ir įdomaus, o jį žiūrėti nereikia jokių pastangų. Žaidimai ir kita aktyvi veikla vaikui greitai atsibosta, ypač jeigu jis turi žaisti vienas.

Televizoriaus žiūrėjimas savotiškai atpalaiduoja ir net hipnotizuoja žmogų, kadangi jo smegenų veiklos aktyvumas ir budrumas pastebimai sumažėja. Todėl kartais žiūrime televizorių netgi tada, kai nieko įdomaus nerodo.

Dažnai ir patys tėvai, neturėdami laiko žaisti ar bendrauti su vaiku, naudoja televizorių kaip išsigelbėjimą, norėdami išspręsti savo rūpesčius ar tiesiog pailsėti. Atradę šį veiksmingą būdą nukreipti vaiko dėmesį, tėvai gali pradėti tuo naudotis kiekvieną dieną. Taip vaikas pradeda leisti laiką prie televizoriaus ir liaujasi bendrauti su tėvais ar bendraamžiais.

Vaikai priims nustatytas taisykles, jei jos bus aiškios, pastovios, taikomos nuo mažens ir, žinoma, jei patys pakeisite savo televizoriaus žiūrėjimo įpročius.

Kaip pakeisti televizoriaus žiūrėjimą?

Yra daug įdomių užsiėmimų, kurie gali pakeisti televizoriaus žiūrėjimą. Tam reikia šiek tiek laisvo laiko ir noro bendrauti su savo vaiku. Pasidomėkite, kaip jam sekasi ir kaip jis jaučiasi. Imkitės bendros veiklos: drauge vaikščiokite, važinėkite dviračiais, žaiskite, pieškite, grokite, šokite, gaminkite valgį ar skaitykite knygas.

Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

Pasikalbėkite su savo vaiku apie tai, ką jis mato per televizorių. Padėkite jam išmokti analizuoti gaunamą informaciją. Išaiškinkite, kad televizija neperteikia objektyvios tikrovės, o tik filmo ar laidos kūrėjo požiūrį į pasaulį. Aptarkite reklamos paskirtį, tikslus ir poveikį žiūrovui bei spaudimą pirkti.

Jeigu leidžiate vaikui žiūrėti televizorių arba darote tai su juo kartu, rinkitės lavinančias laidas ar filmus, skatinančius žmogiškųjų vertybių ugdymą. Jei peržiūrėtas filmas jūsų vaiką įkvepia, pradžiugina, o paskui jums būna apie ką pasikalbėti, vadinasi, prie televizoriaus praleistas laikas nenuėjo veltui.

Kaip nuolatinis televizijos žiūrėjimas veikia vaiko sveikatą?

Kaip nuolatinis televizijos žiūrėjimas veikia vaiko sveikatą? Televizijos poveikis vaiko sveikatai:

Smegenų vystymuisi

• Atrofuojasi erdvės suvokimo ir pastabumo įgūdžiai.
• Televizoriaus žiūrėjimas iki 3 m. neigiamai veikia vaikų intelektą.
• Lėtėja protinis vystymasis.
• Mažėja kūrybiškumas.
• Susilpnėja vaiko kalba ir vaizduotė.
• Didėja nervingumas, atsiranda daugiau baimių.

Rekomendacijos:

• Neleiskite žiūrėti televizoriaus mažesniems nei 2 m. vaikams.
• Ribokite televizoriaus žiūrėjimą: 3-6 m. vaikams televizorių žiūrėti leidžiama iš ne mažiau kaip 3 metrų atstumo, ne ilgiau kaip 1 val. per dieną ir ne dažniau kaip 3 kartus per savaitę.
• Mokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama žiūrėti TV ne ilgiau kaip 1 val. per dieną.
• Daugiau bendraukite su savo vaiku ir domėkitės jo gyvenimu bei savijauta.
• Pakeiskite televizoriaus žiūrėjimą bendra aktyvia, kūrybine veikla ar būrelių lankymu.
• Paaiškinkite vaikui apie televizijos poveikį jo sveikatai.

Socialiniam vystymuisi

• Televizija neigiamai veikia vaiko bendravimo įgūdžių raidą.
• Skatina agresyvų, smurtinį elgesį.
• Ugdo abejingumą žiaurumui.
• Didina alkoholio ir narkotikų vartojimą.
• Skatina atsiriboti nuo visuomenės.
• Sukelia nepaaiškinamą pyktį ir neapykantą.

Sveikatai

• Formuojasi žalingi valgymo įpročiai ir su jais susijusios antsvorio, virškinimo problemos.
• Lėtėja medžiagų apykaita.
• Silpnėja raumenys ir stabdoma judesių raida.
• Smegenys gauna mažiau deguonies, todėl vaikai greičiau pavargsta, darosi pasyvesni ir labiau suirzę.
• Silpsta regėjimas.

Priklausomybė nuo kompiuterio: ženklai ir pavojai

Šiuo metu pastebima, kad vis mažesni vaikai sėdasi prie kompiuterio, o prisėdę praleidžia vis daugiau laiko. Kompiuteriniai žaidimai, bendravimas socialiniuose tinkluose ir naršymas internete tampa bene dažniausiu laisvalaikio leidimo būdu daugeliui vaikų ir paauglių. Įsitraukę į virtualų gyvenimą jie nebenori bendrauti su draugais, atsiriboja nuo šeimos, apleidžia mokslus. Priklausomybė nuo kompiuterio - viena dažniausių vaikų ir paauglių ligų.

Daugelis tėvų susiduria su panašia bėda, kai vaikai, vos tik grįžę po pamokų namo, pirmiausia puola prie kompiuterio ir neskuba ruošti namų darbų ar valgyti jiems paruoštų pietų.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

Vaikų priklausomybės nuo kompiuterio ženklai

• Vaikų nebedomina žaidimai kieme.
• Dažnai pamiršta pavalgyti.
• Pasidaro išblyškę, o akys dažnai būna paraudusios.
• Pablogėja regėjimas.
• Vaikas nebesirūpina savo higiena.
• Užuot miegojęs, pradeda žaisti ir naktimis.
• Visas santaupas išleidžia kompiuteriniams žaidimams.
• Su draugais mieliau bendrauja internetu, nei gyvai.
• Pasidaro sunku prikalbinti kur nors važiuoti ar eiti.
• Atsiranda problemų mokykloje, prastėja pažymiai, praleidinėjamos pamokos.
• Padidėja irzlumas, agresija, vaikas tampa piktas, nuolat mini kompiuterinių žaidimų veikėjų vardus ir pasakoja žaidimo istorijas.

Priklausomybė nuo kompiuterio, susiformavusi su visais jai būdingais simptomais, prilygsta psichikos ligai. Negydomą šią priklausomybę ateityje gali pakeisti kitos priklausomybės formos - nuo narkotikų, alkoholio, azartinių lošimų. Priklausomybė nuo kompiuterio yra gydoma. Gydymo programa trunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Ją sudaro psichiatro ir psichologo konsultacijos, pokalbiai ir užsiėmimai grupėse. Geriausių rezultatų sulaukiama tada, kai gydyme dalyvauja visa šeima. Gydymo programos pobūdis - motyvacinis. Siekiama padėti vaikui suprasti, kas jam darosi, kodėl jis priklausomas nuo kompiuterio.

Galimos priklausomybės nuo kompiuterio priežastys

• Noras pabėgti nuo kasdienybės, problemų, įsitraukti į malonesnę veiklą.
• Noras pritapti prie bendraamžių ir elgtis taip pat, kaip ir jie.
• Nesėkmės realiame gyvenime ir noras jaustis sėkmingam nors virtualioje erdvėje.
• Negalėjimas ar nemokėjimas atsipalaiduoti.
• Tėvų priklausomybė nuo kompiuterio.
• Bendravimo įgūdžių stoka ir nepasitikėjimas savimi.
• Vienatvės jausmas ir bendravimo trūkumas.

Jeigu vaikas ilgai sėdi prie kompiuterio, jam gresia

• Akių paraudimas, blyškumas, pykinimas ir galvos svaigimas.
• Stuburo skausmai.
• Miego sutrikimai.
• Pervargimas. Žaidimai prie kompiuterio sukelia stiprią nervinę įtampą, nes reikalauja greitos reakcijos. Tokia stipri nervinių procesų koncentracija sukelia vaikui stiprų pervargimą.
• Per didelis susijaudinimas, emocingumas, nervingumas.
• Dėmesio ir koncentracijos sutrikimai, pasidaro sunku išsėdėti vienoje vietoje arba kuo nors užsiimti.
• Prakaitavimas.
• Riešų sąnarių skausmai, pirštų tirpimas.

Ką gali padaryti tėvai?

1. Pradėkite nuo savęs ir keiskite savo darbo su kompiuteriu namuose įpročius. Vakarais stenkitės visą dėmesį sutelkti šeimai ir bendravimui, o ne „darbui“ kompiuteriu. Geriausia būtų iš viso nesinaudoti kompiuteriu namuose, jeigu turite ikimokyklinio amžiaus vaikų, arba naudotis tada, kai vaikų nėra namuose arba kai jie miega. Kuo vėliau jūsų vaikas išmoks naudotis kompiuteriu ir kuo rečiau matys juo besinaudojant, tuo mažesnė tikimybė, kad jam išsivystys priklausomybė nuo kompiuterio.
2. Ribokite prie kompiuterio praleidžiamą laiką. Ikimokyklinio amžiaus vaikams iš viso nerekomenduojama leisti naudotis kompiuteriu. Mokyklinio amžiaus vaikams neleiskite žaisti kompiuteriu ilgiau kaip 1 val. per dieną.
3. Nepirkite vaikui agresyvaus turinio žaidimų.
4. Skirkite daugiau laiko savo vaikui ir bendram laisvalaikiui, stenkitės daugiau pabūti gryname ore.
5. Užrašykite vaiką į būrelį, kuris jam būtų įdomus ir padėtų atitraukti mintis nuo kompiuterio.
6. Pasakokite savo vaikui apie kompiuterio žalą jo sveikatai ir bendravimo įgūdžiams.
7. Jeigu jaučiatės bejėgiai ir jūsų taikomi metodai nepadeda atitraukti vaiko nuo kompiuterio, kreipkitės į specialistus. Ši priklausomybė, kaip ir visos kitos, yra pagydoma.

Vaikų tykantys pavojai internete

Daugelis vaikų išmoksta naudotis kompiuteriais greičiau negu jų tėvai. Tačiau tai jiems nepadeda apsisaugoti nuo tykančių pavojų internete - pradedant žalingu turiniu ir baigiant vaikų išnaudojimu ir pornografija. Internete gausu vaizdo įrašų, galinčių neigiamai paveikti vaikus, skatinančių agresiją, savižudybę, žalojimąsi ir pan. Neįstengdami atsiriboti nuo virtualios erdvės, vaikai joje įgytą patyrimą perkelia į realų pasaulį, bando jį atkartoti smurtaudami prieš save, tėvus ar bendraamžius. Vystantis informacinėms technologijoms, internete naršantys vaikai gali ne tik atsidurti jų sąmonę žalojančiuose tinklalapiuose, bet ir tapti sukčių bei pedofilų aukomis.

Internete vaikai gali susidurti su šiais pavojais

• Patekti į suaugusiesiems skirtus tinklalapius: pornografijos, smurto, pirotechnikos, narkotikų ir kt.
• Susipažinti su pavojingais žmonėmis, pvz., turinčiais seksualinių kėslų.
• Patikėti klaidinga informacija ir būti išnaudojami.
• Susidomėti azartiniais žaidimais.
• Įsitraukti į religines sektas ir radikalias politines grupuotes.

Internetas netampa mūsų priešu vien todėl, kad yra žmonių, kurie tampa priklausomi nuo jo. Jis turi daug teigiamų ir reikalingų savybių. Jis - greitas, prieinamas, patogus ir informatyvus. Daugeliu atvejų jis supaprastina mūsų gyvenimą. Tačiau reikia žinoti, kad nuo interneto, kaip ir nuo alkoholio ar narkotikų, gali išsivystyti priklausomybė, kadangi jis leidžia pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių ir gyvenimiškų problemų. Vaikai gali prisiimti naujas tapatybes, būti tuo, kuo negali būti tikrame gyvenime, ir bendrauti taip, kaip niekada neišdrįstų to daryti tikrovėje. Dažnai bendravimą internetinėje erdvėje pasirenka drovūs, vieniši ar bendravimo sutrikimų turintys vaikai, kuriems sunku užmegzti santykius kasdieniame gyvenime. Tai tampa problema, kai vaikai per daug įsitraukia į virtualų gyvenimą ir nustoja rūpintis savo sveikata ir higiena, atsiriboja nuo draugų ir šeimos narių, skiria mažiau laiko mokslams.

Kaip atpažinti priklausomybę nuo ekranų?

Šiuolaikinis pasaulis, pilnas technologijų, neabejotinai daro didelę įtaką vaikų kasdienybei. Ekranai - išmanieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai ir žaidimų konsolės - tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau, nors technologijos gali turėti naudos, pavyzdžiui, ugdydamos vaikų kūrybiškumą ir žinias, vis dažniau pastebime, kad tai gali sukelti priklausomybę. Tad kaip atpažinti, kad vaikas yra per daug priklausomas nuo ekranų?

1. Nevaldomas ekrano laiko ilgėjimas: Vienas iš pirmųjų ženklų, kad vaikas gali tapti priklausomas nuo ekranų, yra laiko, praleidžiamo prie jų, padidėjimas. Jei pradžioje ekrano laikas buvo ribotas, tačiau laikui bėgant vaikas pradeda praleisti valandas prie kompiuterio ar telefono, tai gali būti raudona vėliava. Ypač jei ekranų naudojimas peržengia sveiką pusiausvyrą ir pradeda trukdyti kasdieniams užsiėmimams, tokiems kaip miegas, namų darbai ar fizinis aktyvumas.
2. Sunku nutraukti naudojimąsi ekranais: Kitas ženklas - kai vaikas tampa irzlus, neramus ar net agresyvus, kai jam liepiama atsitraukti nuo ekranų. Tai gali būti aiškus priklausomybės požymis, kai ekranai tampa pagrindine emocinio pasitenkinimo šaltiniu, ir vaikas negali atsitraukti nuo jų be priešiškos reakcijos. Jei jis nuolat ieško būdų, kaip paslėpti savo įpročius arba vengia kalbėti apie ekranų naudojimą, tai gali būti signalas, kad jis jau prarado kontrolę.
3. Atotrūkis nuo realaus pasaulio: Vaikas, kuris pradeda rodyti mažesnį susidomėjimą veiklomis, kurios nebūtinai susijusios su ekranais - tokiomis kaip žaidimai lauke, bendravimas su draugais ar net šeimos laiko praleidimas - gali rodyti priklausomybės požymius. Tokie vaikai gali tapti vis labiau izoliuoti nuo realaus pasaulio, o socialiniai santykiai ir fizinis aktyvumas tampa vis mažiau svarbūs.
4. Prasta emocinė ir fizinė būklė: Priklausomybė nuo ekranų gali turėti ne tik psichologinių, bet ir fizinių pasekmių. Vaikai gali skųstis galvos skausmais, akių nuovargiu, nesugebėjimu susikaupti ar prasta nuotaika, ypač kai praleidžia ilgą laiką prie ekranų. Jei pastebite, kad vaikas yra dažnai pavargęs, suirzęs ir neturi noro daryti dalykų, kurie anksčiau jam patiko, gali būti, kad ekranai daro neigiamą poveikį jo emocinei ir fizinei sveikatai.
5. Nedomina kitos veiklos ar interesai: Jei vaikas visiškai atsisako įsitraukti į veiklas, kurios nebūtų susijusios su ekranais - pavyzdžiui, knygų skaitymas, menas, muzika ar sportas - tai gali būti ženklas, kad jis pradeda prarasti pusiausvyrą tarp skirtingų veiklų. Priklausomybė nuo ekranų dažnai pasireiškia tuo, kad vaikas pradeda ignoruoti kitus interesus ir susitelkia tik į technologijas.
6. Poveikis miegui: Priklausomybė nuo ekranų gali labai paveikti miego kokybę. Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie ekranų vakare, dažnai susiduria su miego sutrikimais, nes mėlyna šviesa iš ekranų slopina melatonino - hormono, atsakingo už miego ciklus - gamybą. Jei vaikas ilgai žiūri į ekraną prieš miegą, jis gali sunkiai užmigti arba miegoti mažiau kokybiškai.
7. Neigiamas poveikis mokymosi rezultatams: Jei ekranų naudojimas pradeda trukdyti mokslams - vaikas nesugeba susikaupti, dažnai pamiršta atlikti namų darbus arba susiduria su blogais pažymiais, tai gali būti signalas, kad jis praleidžia per daug laiko ekranuose. Priklausomybė nuo technologijų gali sutrukdyti vaikui sutelkti dėmesį ir efektyviai mokytis, todėl labai svarbu stebėti, kaip ekrano laikas veikia jo akademinius pasiekimus.
8. Tęstinis naudojimas nepaisant neigiamų pasekmių: Kai vaikas toliau naudojasi ekranais, nors jau mato neigiamas pasekmes (pvz., prastesnė nuotaika, pablogėjęs fizinis ar emocinis sveikata), tai gali būti aiškus priklausomybės požymis. Priklausomybė nuo ekranų dažnai pasireiškia tuo, kad vaikas praranda gebėjimą kontroliuoti savo įpročius ir dažnai pereina į neigiamą naudojimosi technologijomis ciklą.

Kaip padėti vaikui?

Jei pastebėjote šiuos požymius, svarbu pradėti spręsti šią problemą kuo greičiau. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, dvejus metus tyrę ilgalaikį ekranų poveikį 2-14 metų vaikų psichikos ir fizinei sveikatai, nustatė, kad laiko prie ekranų trukmė reikšmingai siejasi su vaikų ir paauglių raida, pažintiniais gebėjimais, noru mokytis ir mokymosi pasiekimais. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 900 šeimų. R. Tyrimo vadovė sako pastebinti tendenciją, kad vaikų buvimas prie ekranų išaugo ne tik mokymosi tikslais. „Prie ekranų vaikai vis daugiau praleidžia laiko ir savo laisvalaikiu. R. Jusienė taip pat atkreipia dėmesį, kad visai neplanuotai tyrimas apėmė ir dalį koronaviruso pandemijos laikotarpio. Anot jos, visuotinės pandemijos metu buvimas prie ekranų išaugo tiesiog drastiškai. „Matome sąsajas ir su įvairia fizine simptomatika, - sako tyrimo vadovė. - Vaikai, ilgą laiką praleidžiantys prie ekranų, dažnai skundžiasi galvos, pilvo skausmais. Labai dažnai bėda yra ne pats ekranas, o ką prie to ekrano vaikas veikia, sako R. Jusienė. „Tai ir kompiuteriniai žaidimai, socialiniai tinklai, pasyvus vaizdo filmukų žiūrėjimas“, - vardija pašnekovė ir priduria, kad atsiriboti nuo didelį paveikumą turinčių socialinių tinklų ar kitų interneto platformų yra labai sudėtinga. Tyrimo vadovė skambina pavojaus varpais ir dėl fizinio aktyvumo išstūmimo iš vaiko rutinos. Anot jos, neretai rytas pradedamas ne nuo mankštos, o nuo įsitraukimo į mobilųjį telefoną. „Pasaulinė sveikatos organizacija vienareikšmiai skelbia, kad bet kokio amžiaus vaikams yra būtina bent viena valanda fizinio aktyvumo, - tikina pašnekovė. - Taip pat labai nukenčia vaikų miegas. Įdomu tai, kad pandemijos laikotarpiu, kuomet, atrodo, vaikai galėjo ilgiau išsimiegoti, nes nereikėjo anksti keltis ir eiti į mokyklą, tačiau jų miegas labai nukentėjo dėl ilgo naktinėjimo prie ekranų. Paklausta, koks laikas prie ekranų būtų nežalingas, tyrimo vadovė visų pirma išskiria skirtingas vaikų grupes. „Kūdikiams ir vaikams maždaug iki dviejų metukų bendrai nerekomenduojama būti prie ekranų, nes absoliučiai nieko tai neugdo. Atvirkščiai, kuomet mes matome perteklinį naudojimąsi ekranais, ilgą tokio amžiaus vaikų buvimą prie jų, tai matome, kad kai kurie vaikų gebėjimai nukenčia, pvz. jų kalbiniai, savarankiškumo gebėjimai. O jei kalbėsime apie vyresnius, ikimokyklinio amžiaus vaikus, tai ta leistina riba būti prie ekranų yra iki vienos valandos - tai yra saugus ir sveikatai didelės įtakos nedarantis laikas. Pradinio ugdymo vaikams saugus laikas prie ekranų būtų vidutiniškai dvi valandos per parą, o paaugliams - ne ilgiau trys valandos. Beje, pilnamečiams jaunuoliams ir visiems suaugusiems taip pat patariama ilgai neužsibūti prie ekranų - praleidžiamas laikas prie telefono, kompiuterio ar televizoriaus neturėtų viršyti keturių valandų per parą“, - sako VU Psichologijos instituto direktorė R.

Ekraninis autizmas: mitas ar realybė?

Pirmosios užuominos apie sąsajas tarp ekranų naudojimo ir autizmo atsirado maždaug 2018 m. Sąvoką virtualus (dar kitaip ekraninis ar skaitmeninis) autizmas imta vartoti, pastebėjus koreliaciją tarp ekranų naudojimo ir vaikų vystymosi. Rumunų psichologas Marius Zamfir, atlikęs tyrimą, pastebėjo, kad mažamečiai vaikai (0-2 m.), kurie kasdien daugiau nei 4 val. naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, elgiasi ir bendrauja kaip autistiški vaikai. Pavyzdžiui, artoja judesius ir žodžius, vengia akių kontakto, tampa hiperaktyvūs ir jautrūs aplinkai, nesutelkia dėmesio, negeba kontroliuoti emocijų.

Nors atliktuose mokslininkų tyrimuose pastebėta koreliacija tarp ekrano laiko ir autizmo, žodžių junginys „virtualusis autizmas“ nėra oficialiai pripažintas medicininis terminas ar būklė. Neretai ši tema vertinama kontraversiškai. Autizmas - neurologinis sutrikimas, kurio atsiradimui įtakos pirmiausia turi genetika, o tik po to aplinkos veiksniai. Ekraninis autizmas pasireiškia dėl aplinkos veiksnių. Nors diskusijų vis dar kyla, viena aišku - ekranų naudojimas turi įtakos vaikų raidai. Nepaisant to, kad ekranai stimuliuoja regimąjį suvokimą, jis vystosi kalbos ir socialinio suvokimo sąskaita.

Rekomenduojamas ekranų laikas pagal amžių

Vienas dažniausiai tėvų užduodamų klausimų - kiek laiko galiu leisti savo vaikui naudotis išmaniaisiais įrenginiais? Anot specialistų, vaikams iki 3 metų amžiaus nerekomenduojami išmanieji įrenginiai, nes tokio amžiaus vaikų jie išvis neugdo. Mokyklinio amžiaus vaikai, ypač pradinukai, išmaniaisiais įrenginiais turėtų naudotis ne ilgiau kaip 1 val. per dieną. Toks laiko intervalas nesutrikdys vaikų socialinių įgūdžių ir smegenų vystymosi. Tiesa, svarbu kontroliuoti vaikų vartojamą turinį, kad šis neskatintų agresijos ir neigiamų įpročių.

Žvelgiant į kitų specialistų nuomonę, pastebima ir gerokai drastiškesnių siūlymų. Vaikų psichiatras, Paryžiaus Nanterre’o La Défense’o universiteto tyrimų direktorius Serge Tisseron siūlo 3-6-9-12 taisyklę. Vaikams iki 3 m. neleisti žiūrėti televizoriaus, iki 6 m. - neleisti žaisti kompiuteriais. Iki 9 m. neleisti naudotis internetu be tėvų priežiūros, o nuo 12 m.

#

tags: #vaiku #priklausomybe #nuo #televizoriaus