Priklausomybės, ypač tarp vaikų ir paauglių, yra opi visuomenės problema, reikalaujanti dėmesio ir veiksmingų gydymo būdų. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs priklausomybių gydymo metodai, skirti vaikams ir paaugliams, pabrėžiant kompleksinio požiūrio svarbą.
Priklausomybių paplitimas ir priežastys
Priklausomybės - visuomenės rykštė, skaudžiai žalojanti likimus. Kai šeimoje girtaujama, svaiginamasi, labiausiai kenčia vaikai, nes jie bejėgiai apsiginti patys. Kai tėvai pasinėrę į alkoholį ar kvaišalus, vaikai auga smurtinėje aplinkoje, kenčia nuo nepriežiūros. Teigiama, jog dažniausia vaiko teisių pažeidimų priežastis yra tėvų priklausomybės - girtaujantys tėvai nesugeba užtikrinti vaikui kokybiško ir saugaus gyvenimo. Visgi, svarbu suprasti, kad priklausomybė - tai liga, o ne moralinis trūkumas.
Pastaraisiais metais vaikų ir paauglių apsinuodijimų bei priklausomybių situacija ženkliai pasikeitė: beveik nebesutinkame tradicinių narkotikų vartojimo atvejų. Didžiausią riziką kelia sintetiniai kanabinoidai, katinonai ir sintetiniai opioidai, ypač kombinacijos su alkoholiu ar raminamaisiais. Nauja tendencija - internetu platinami produktai, kurių sudėtis nuolat kinta. Dažniausi apsinuodijimo simptomai - nuo sutrikusios sąmonės, agresijos ar psichozės iki gilios komos, taip pat traukuliai, širdies ritmo ir kraujospūdžio sutrikimai.
Priklausomybę lemia įvairūs veiksniai:
- Smegenų branda: Svarbiausias veiksnys - smegenų branda. Prefrontalinė žievė, atsakinga už planavimą, savikontrolę ir rizikos vertinimą, bręsta vėliausiai, o limbinė sistema, susijusi su emocijomis ir malonumo paieška, yra ypač aktyvi.
- Socialinė aplinka: Socialinė aplinka taip pat svarbi: paaugliai jautrūs bendraamžių nuomonei, siekia būti priimti, todėl rūkymas, alkoholis ar narkotikai kartais tampa „grupės norma“.
- Savigydos bandymai: Kiti medžiagas renkasi kaip „savigydą“.
Alkoholio priklausomybės gydymo būdai
Priklausomybė nuo alkoholio (alkoholizmas) yra lėtinė įvairialypė liga, apimanti tiek psichologinius asmenybės, tiek fiziologinius organizmo pokyčius. Veiksmingiausias priklausomybės nuo alkoholio gydymo būdas yra kompleksinis, apjungiantis tiek vaistų, sukeliančių alkoholio netoleravimą, slopinančių potraukį išgerti bei stabilizuojančių nervų sistemą, vartojimą, tiek psichologines poveikio priemones, tokias kaip psichologinis konsultavimas, individuali ir/ar grupinė psichoterapija. Priklausomybei nuo alkoholio gydyti itin veiksminga specializuota grupinė psichoterapija („Anoniminiai alkoholikai“, „Minesotos programa“).
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
1984 m. rusų gydytojas A. R. Dovženko sukūrė įtaiga pagrįstą („išgersi - mirsi“) priklausomybės nuo alkoholio gydymo metodą, kurį pavadino „kodavimu“. Nors pradžioje buvusios Sovietų Sąjungos medicinos specialistai šį gydymo būdą vertino kritiškai, šiuo metu jis vienas populiariausių tarp priklausomų nuo alkoholio žmonių posovietinėse šalyse. Vis dėl to, Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose šis metodas yra nesuprantamas. Vakariečiai, gydydami alkoholizmą, daug dėmesio skiria paties sergančiojo įtraukimui į gydymo procesą. Su juo dalijamasi informacija apie gydymo eigos etapus, vaistų veikimą, taikomų metodikų pranašumus ir galimus rezultatus.
Gydant priklausomybę nuo alkoholio svarbiausias sėkmės veiksnys yra pats žmogus ir jo apsisprendimas nebevartoti alkoholio. Jeigu tai pavyksta, nesvarbu, koks buvo naudojamas gydymo metodas: „kodavimas“, medikamentai, psichoterapija, didžiausias nuopelnas yra paties žmogaus, sugebėjusio atsisakyti alkoholio. Tačiau klinikinėje praktikoje neretai tenka susidurti su situacija, kai artimieji nori, kad žmogus nebegertų, „užsikoduotų“, o jam pačiam to nereikia. Tokiu atveju sunku tikėtis sėkmės. Visgi, kartais tai geriau nei iš viso nekreipti dėmesio į geriantįjį. Labai svarbi žmogaus nuostata, ar žmogus negeria dėl to, kad jis buvo „užkoduotas“, ar jis „koduojasi“ dėl to, kad nori negerti. Pirmu atveju apsauga nuo alkoholio vartojimo yra labai silpna, paremta vien baimės faktoriumi.
Norint sėkmingai atlikti „kodavimo“ procedūrą, būtinas „besikoduojančio“ žmogaus bendradarbiavimas. Prieš procedūrą yra paruošiamasis laikotarpis, kada pacientui paaiškinama „kodavimo“ esmė ir paprašoma ne mažiau kaip dešimt dienų nevartoti alkoholio. Neretai, „kodavimas“ vertinamas kaip stebuklinga procedūra, kuri lyg chirurgo skalpeliu išpjaus ilgus metus varginusią alkoholizmo problemą. Tikimasi, kad praėjus „kodo“ laikui žmogus visiškai nebenorės gerti, ar galės išgerti saikingai (dažniausiai tai ir sukelia ligos atkrytį). Kartais „užsikodavimas“ vertinamas kaip silpnumo ženklas, ar žmogaus psichikos žalojimas. Iš tiesų, kuomet žmogus negeria, tai negeria ne „kodas“, gydytojas ar vaistai, negeria jis pats. Tai jo nuopelnas ir pergalė. „Kodas“ gali būti vienas ramsčių, padedančių susilaikyti nuo alkoholio, sudėtingame kelyje į blaivybę. Būna, kad žmogus koduojasi trumpam, o negeria ilgai, kartais net visą gyvenimą.
Priklausomybės nuo alkoholio gydymas yra sudėtingas ir ilgas. Šiandien dar nėra sukurta vaistų ar metodo, kuris padėtų visiškai išspręsti šią problemą. Pasveikimas nuo šios ligos didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus valios, noro bei dedamų pastangų. Stebuklo nėra, kaip ir vaistų, kurie greitai išgydytų priklausomybę.
Nikotino priklausomybės gydymo būdai
Nikotinas yra viena stipriausių priklausomybę sukeliančių ir psichiką keičiančių cheminių medžiagų, todėl natūralu, kad tampa ypač sunku mesti rūkyti. Dažnai tai net ne valios klausimas - priklausomybę sukeliančių medžiagų gavęs organizmas taip lengvai nepaleidžia, nukreipia žmogaus elgesį ir mintis į jos siekimą, gavimą ir naudojimą. Tai patvirtina ir faktas, kad beveik 70% rūkančiųjų bando mesti cigaretes bent keletą kartų per savo rūkymo istoriją. Tačiau pasiseka nedaugeliui. Dažniausia atkryčio priežastis - atsisakius nikotino kylantys abstinencijos simptomai: nerimas, vidinė įtampa, dirglumas, nemiga ir pan. Tyrimai rodo, kad tai pagrindinės priežastys, kodėl žmonės ilgai netrukę vėl griebiasi cigaretės.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Yra nemažai metodų, skirtų sumažinti organizmo potraukį nikotinui, pradedant nikotininiais pleistrais, gumomis, baigiant medicininiais preparatais, vaistais. Šiuolaikinė medicina pateikia naują, kol kas laikomą efektyviausiu rūkymo priklausomybės gydymo metodu - lazerio terapiją. Įrodyta, jog lazerio terapija teigiamai veikia organizmo ląstelių komunikaciją, hormoninio balanso atstatymą, skatina endorfinų išskyrimą bei sukelia daugelį kitų organizmą stiprinančių reakcijų. Tyrimai rodo, kad dažniausiai (daugiau nei 70%) atvejų užtenka vos vienos terapijos visiškam potraukio rūkymui panaikinimui. Tai nesukeliantis šalutinio poveikio bei neskausmingas gydymo metodas.
Lazerio terapija priklausomybių gydymui
Lazerio terapija - Amerikoje plačiai paplitęs, o pastaraisiais metais vis plačiau taikomas ir Europoje, gydymo metodas, paremtas šviesos spindulių poveikiu organizmui. Šio metodo efektyvumas įvairių sutrikimų gydymui daugiau nei 70% ir jau po pirmųjų procedūrų atsikratysite potraukio rūkyti (dažniausiai užtenka vos vienos procedūros!), ilgai kamavusio fizinio skausmo ar streso. Lazerio terapijos metu lazerio spinduliu yra veikiami ausyse esantys biologiškai aktyvūs taškai, kuriuos dirginant organizmas pradeda gaminti tam tikras chemines medžiagas. Šių medžiagų išsiskyrimas lengvina abstinenciją, šalina potraukį alkoholiui, mažina depresiškumą, nerimastingumą, nemigą. Reikalingas procedūrų skaičius yra labai individualus, vieniems užtenka vieno apsilankymo, kitiems reikia daugiau kartų. Paprastai rekomenduojami 3-5 seansai prarastai savikontrolei susigrąžinti bei stabiliai psichologinei būsenai pasiekti. Kiekvienam, kenčiančiam nuo priklausomybės žmogui, lazerio terapija kartu su psichoterapija yra naudinga, net jei jos vienos nepakanka gydymui. seanso metu ne tik palengvinama fiziologinė abstinencijos kančia, bet kartu suteikiama psichologinė pagalba.
Pagalba vaikams ir paaugliams, turintiems priklausomybių
Tėvai, globėjai arba artimieji, įtarę, kad vaikas eksperimentuoja arba žalingai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, gali atvykti pasikonsultuoti su specialistais. Konsultacijos vyksta Vaikų dienos stacionaro skyriuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jaunuoliams ir jų tėvams / globėjams teikiamos gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo, ergoterapeuto konsultacijos, skatinamas pozityvus bendravimas tarp šeimos narių, sudaromas ilgalaikis pagalbos planas. Šis planas apima psichikos sveikatos gerinimą ir svarbias šeimos gyvenimo sritis - šeimos santykio stiprinimą, užimtumą ir laisvalaikį, profesinį orientavimą, teisinių klausimų sprendimą. Pagal numatytą dienotvarkę skyriuje su jaunuoliais dirba psichologai, socialiniai darbuotojai ir ergoterapeutai. Su jaunuoliais dirba kompetentingi savo srities specialistai - vaikų ir paauglių gydytojai psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir ergoterapeutai. Dienos stacionare lavinami jaunuolio emociniai, socialiniai, pažintiniai ir mokymosi įgūdžiai ir tokiu būdu kompleksiškai sprendžiamos rizikingo elgesio ir žalingo vartojimo sukeliamos problemos. Kiekvienam vaikui yra sudaromas individualus gydymo / pagalbos planas, apimantis psichikos sveikatos gerinimą ir svarbias šeimos gyvenimo sritis - šeimos santykio stiprinimą, užimtumą ir laisvalaikį, profesinį orientavimą, teisinių klausimų sprendimą. Paslauga teikiama ambulatoriškai (dienos stacionaras).
Svarbu pabrėžti šiltus, palaikančius santykius šeimoje ir mokykloje. Reguliarus pokalbis, nuoširdus domėjimasis vaiko gyvenimu ir prasmingas užimtumas - sportas, muzika, meninė veikla - kuria saugią erdvę ir padeda atsispirti priklausomybei. Būtina kantriai kalbėtis apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą, remiantis faktais.
Prevencinės programos mokyklose
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasakoja, kad kiekvienoje mokykloje veikia vaiko gerovės komisija, organizuojanti prevencines programas, o nuo 2016 m. Nuo 2023 m. vykdoma Gyvenimo įgūdžių programa 1-10 klasėse, ugdanti socialinius ir emocinius įgūdžius, supažindinanti su psichoaktyviųjų medžiagų pavojais ir padedančia atsispirti priklausomybei.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Mobilūs komandos ir pagalba šeimoms
Apskričių Vaiko teisių apsaugos skyriuose dirba mobiliosios komandos, kiekvienoje jų yra priklausomybių specialistas. Pasak specialisto, teikiant pagalbą priklausomybe sergančiam žmogui susiduriama su sunkumais, nors siūlomi gydymo metodai gana paprasti. Tačiau dėl visuomenėje gajų iškreiptų požiūrių ir mūsų tautai būdingos savigydos priklausomybių gydymas iki šiol problematiškas. Priklausomybe sergančius asmenis, kaip ir kitus psichikos sutrikimus, gydo psichikos sveikatos centrai. Galima pasiūlyti specializuotus psichikos sveikatos centrus (Respublikinis priklausomybės ligų centras, ilgalaikės reabilitacijos). Visos šios įstaigos teikia kompleksinę pagalbą ne tik priklausomiems asmenims, tačiau ir kopriklausomiems šeimos nariams. Kaip papildoma pagalba siūloma specifinė literatūra, nemokamų pagalbos grupių lankymą, tokių kaip anoniminiai alkoholikai, anoniminiai narkomanai, taip pat kopriklausomų asmenų grupes. Kopriklausomiems asmenims psichoedukacinės grupės irgi yra efektyvios.
Tarnybos mobiliosios komandos ilgiausiai šeimai teikia pagalbą 40 dienų, tačiau ši pagalba yra siejama su išsamesniu pagalbos poreikio išsiaiškinimu ir tikslesnėmis rekomendacijomis, kurios, tikėtina, padės šeimai toliau auginti vaikus saugioje aplinkoje ir sveikame santykyje. Mobilioji komanda priklausomam asmeniui taiko motyvavimo metodus, kaip asmuo galėtų keisti savo elgesį, kad situacija keistųsi į gerąją pusę.
Kopriklausomybė ir jos įtaka
„Kopriklausomybė priskiriama prie toksiškų santykių, kuomet nusisavinamas kitas asmuo, siekiant gyventi kito asmens gyvenimą, kontroliuojant daryti įtaką kito asmens pasirinkimams, elgesiui. Kopriklausomybės fenomenas - tai įėjimas į toksišką santykį, kuris kenkia ne tik pačiam asmeniui, tačiau ir visiems aplinkiniams. Kaip tai atrodo? Vienas šeimos narys turi priklausomybės sindromą, reiškia, psichikos ir elgesio sutrikimą, kuris turi būti gydomas psichikos sveikatos centruose bei specializuotose ilgalaikėse reabilitacijose, tačiau vietoj to, kad tokį asmenį artimieji nukreiptų gydytis, jie patys užsiima „gydymu“. Toks „gydymas“ priveda prie liūdnos situacijos, kuomet aklas aklą veda, t.y. šalia esantis kopriklausomas asmuo globoja ligonį, slepia jį nuo aplinkinių, pats žaloja savo gyvenimą ir tame uždarame rate priklausomas asmuo serga toliau. Todėl labai svarbu, kad ir kopriklausomi šeimos nariai gautų pagalbą.
Priverstinis gydymas ir motyvacija
Viena iš priklausomybės sindromo specifikų yra tai, jog asmuo nepripažįsta sergantis. Lietuvoje priverstinio šios ligos gydymo nėra, nepaisant kokią žalą asmuo daro sau ar aplinkai, todėl mes galime tik rekomenduoti asmenims priimti gydymą. Kalbant apie šeimos sutikimą priimti mobiliosios komandos pagalbą - jos atsisako vos viena kita šeima, o neretai, sugrįžta pagalbos. Svarbu sumotyvuoti gydytis patiems artimiesiems.
Pagalba vaikams iš priklausomybių paveiktų šeimų
Vaikams daroma tiesioginė ir netiesioginė žala. Tiesioginė žala, tai - fizinis smurtas, apleistumas, nesirūpinimas ir panašiai. Netiesioginė žala gan užslėpta. Tai vaiko išgyvenimai, kančios jausmai ir vidinė kova su savimi. Psichologinis tokio vaiko portretas ankstyvesniame amžiuje apibūdinamas taip: šie vaikai reaguoja į pasaulį kaip į nuolatinį pavojų, prasčiau mokosi, negeba užmegzti sveikų santykių su bendraamžiais, konfliktuoja su aplinkiniais, nes nesugeba pasitikėti suaugusiaisiais. Dėl jaučiamos gėdos, nevilties, kaltės ir frustracijos jie ieško paguodos maiste, alkoholyje, tabake, narkotikuose, sekse, pirkiniuose, didelės rizikos sporte ir pasiekimų vaikymesi. Todėl būtina užtikrinti, kad tokie vaikai gautų reikiamą psichologinę pagalbą ir palaikymą.
tags: #vaiku #priklausomybes #gydimas