Šiame straipsnyje apžvelgiama vaikų psichiatro Benjamino Burbos veikla, atsiliepimai apie jo darbą bei aptariami psichikos sveikatos priežiūros Lietuvoje iššūkiai, remiantis pacientų patirtimi ir ekspertų nuomone. Taip pat nagrinėjami autizmo diagnostikos ir gydymo klausimai, psichikos ligonių teisių apsauga ir priverstinio gydymo dilemos.
Pacientų atsiliepimai apie gydytojus ir klinikas
Pacientai itin teigiamai vertina kai kurių klinikų personalą ir gydytojus. Dažnai pabrėžiamas malonus aptarnavimas, profesionalumas ir rūpestingumas. Štai keletas pavyzdžių:
- "Malonus personalas."
- "Nuostabi gydytoja Ingrida Ašakienė."
- "Dirba nuostabūs ir profesionalūs gydytojai."
- "Nepriekaištinga klinika, labai malonus profesionalus personalas, fantastiškas gydytojas - priėmė iš karto ir atliko reikalingus tyrimus vietoje. Rekomenduoju!"
- "Sveiki buvau jūsų klinikoje pas neurochirurgą Artūrą Šitkauską jis nuostabus,labai pozityvus,puikus bendravimas,džiaugiuosi kad turim tokių specialistų.SėkmėsJums profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime!"
- "Įspūdžiai iš šios klinikos patys geriausi: malonus personalas, profesionalūs ir rūpestingi medikai: greitai atlikti tyrimai ir iškarto gautas atsakymas. Greitai ir tiksliai nustatyta ligos diagnozė. Vien nuoširdžiausios rekomendacijos!"
- "Klinikos atmosfera leidžia jaustis kaip namuose, visi personalo darbuotojai yra ypatingo draugiškumo ir profesionalumo! Esu labai patenkinta pasirinkusi šią kliniką."
Tokie atsiliepimai rodo, kad pacientams svarbu ne tik medicininė pagalba, bet ir žmogiškas ryšys su gydytojais bei personalu.
Psichikos sveikatos priežiūros problemos Lietuvoje
Nepaisant teigiamų atsiliepimų apie atskirus specialistus ir klinikas, Lietuvoje vis dar egzistuoja nemažai problemų, susijusių su psichikos sveikatos priežiūra. Viena iš jų - stigmatizacija ir visuomenės požiūris į psichikos ligonius. Dalis visuomenės vis dar įsitikinusi, kad psichikos ligoniai turi būti izoliuoti, ypač tokių nuomonių padaugėja, kai psichikos liga sergantis žmogus įvykdo nusikaltimą.
Priverstinis gydymas: dilemos ir iššūkiai
Priverstinis psichikos ligonio gydymas yra sudėtingas etinis ir teisinis klausimas. Priverstinai gydyti psichikos ligonį, jei jis nekelia grėsmės sau ir aplinkiniams, medikai negali. Tai žmogaus pasirinkimo teisė, bet psichikos ligonis paprastai nekritiškas savo ligos atžvilgiu, sirgdamas jis negali objektyviai vertinti savo būklės.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas ir Civilinis kodeksas numato, kad prievarta galima gydyti tik tada, kai žmogus pavojingas sau, aplinkiniams ar turtui. Nors tokios teisinės normos, grįstos žmogaus teisių principais, egzistuoja visame Vakarų pasaulyje ir sumažina galimybes piktnaudžiauti, tačiau esant sudėtingai biurokratinei psichikos ligonio priverstinės hospitalizacijos sistemai, klaidos turbūt neišvengiamos.
Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės direktorės pareigas laikinai einanti Zita Liubertienė tvirtina: "Jei ligonis nesutinka būti gydomas, psichiatras neturi jokios veiksmų laisvės. Viskas priklauso nuo asmens sutikimo arba nesutikimo. Psichiatras jo net konsultuoti negali." Ji taip pat pažymi, kad nelaimių atsitikdavo ir tais laikais, kai nebuvo Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, ir kad niekas negali garantuoti, kad tokios nelaimės neįvyks, nes psichozė gali būti labai ūmi.
Alternatyvūs požiūriai ir sprendimai
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovė Danutė Kašubienė kategoriškai nesutinka su priverstiniu psichikos ligonių gydymu, išskyrus tik ypatingas situacijas. Ji teigia, kad jei valstybė skirtų daugiau lėšų bei dėmesio ir psichikos sutrikimų turintiems žmonėms būtų pakankamai dienos centrų, socialinių paslaugų, tragiškų nelaimių, kai nusikalsta psichikos ligonis paūmėjus ligai, galbūt būtų mažiau. Be to, psichikos ligonius, pasak D.Kašubienės, reikia ne tik gydyti vaistais, bet ir suteikti jiems daugiau paslaugų: psichosocialinės reabilitacijos, psichologų konsultacijų, kad ligonis būtų integruotas į visuomenę.
Ateities perspektyvos
Artimiausiu metu Seime bus svarstoma Lietuvos psichiatrijos strategija. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Dangutė Mikutienė teigia, kad ją patvirtinus bus rengiamas priemonių planas ir įstatymo pakeitimai, kad būtų aiškiai funkcionuojanti sistema, galinti padėti šeimai. Ji taip pat pabrėžia, kad siekiant išvengti nelaimių, kai psichikos ligonis nužudo artimą žmogų, turi aktyviai dirbti socialinės, psichologinės, vaikų teisių tarnybos, mokyklų psichologai.
Autizmo diagnostika ir gydymas
Pasaulyje ir Lietuvoje daugėja vaikų, kuriems diagnozuojamas autizmas. Nūnai pasaulyje autizmas kasmet diagnozuojamas vienam procentui vaikų. Lietuvoje statistikos neturime. Vienintelis autizmo paplitimo tyrimas buvo atliktas Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centre daugiau nei prieš dešimtmetį.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Diagnostikos iššūkiai
Suaugusiųjų psichiatrai gali nemokėti diagnozuoti autizmo, nes tai vaikystės liga. Be to, atskirti ją nuo intelekto sutrikimo labai sudėtinga. Visi intelekto sutrikimų turintys žmonės turi ir autizmo simptomų. Jei pacientas negali kalbėti, nesuvokia, kaip elgtis, turi socialinio bendravimo problemų, galima įtarti, kad jis - autistas. Svarbu kuo anksčiau nustatyti diagnozę.
Gydymo ir pagalbos svarba
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, reikalinga sisteminga ir nuolatinė pagalba. Efektyvios metodikos nekompensuojamos valstybės biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, jos prieinamos mažiau nei 1 proc. Ypač trūksta vaikų ir paauglių psichiatrų.
VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro teikiamos paslaugos
VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centre veikia Psichikos sveikatos centras, jame gyventojams teikiama ambulatorinė psichikos sveikatos medicininė, socialinė bei psichologinė pagalba. Psichikos sveikatos kabinetuose dirba komanda, kurią sudaro:
- Gydytojai psichiatrai: E. Bykova, B. Burba, A. Dudutis
- Medicinos psichologės: K. Šlapikė, A. Liegė
- Socialinė darbuotoja: K. Kašinskienė
- Bendrosios praktikos slaugytojos: S. Jakutytė, V. Šlapikė
Asmenys, turintys psichikos sveikatos, psichologinių problemų, sergantys psichikos ligomis bei jų šeimų nariai ar artimieji yra konsultuojami sveikatos priežiūros, medikamentinio gydymo bei socialiniais klausimais. Atliekama psichologinė diagnostika, išduodamos pažymos apie asmens psichikos sveikatos būklę.
Benjamino Burbos mokslinė veikla
Benjaminas Burba yra ne tik praktikuojantis gydytojas psichiatras, bet ir aktyvus mokslininkas. Jis yra Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konsultantas psichiatrijai, Kauno medicinos universiteto (KMU) Psichiatrijos klinikos gydytojas psichiatras docentas. Jo mokslinių tyrimų sritys apima psichikos sutrikimų ir jų sąsajų su smegenų pažeidimais diagnostiką, bipolinio sutrikimo ypatumus paaugliams, psichosocialinio prisitaikymo sunkumus paaugliams, sergantiems psichikos sutrikimais, bei pamatinės arterijos kolageno tinklo amžinius pokyčius.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
B. Burbos publikacijos:
- Gudiene D., Burba B. Mental disorders and their relation to brain lesion location: diagnostic problems.
- Burba B., Gudienė D. Markevičiūtė A., Klimavičius D., Leskauskas D. Peculiarities of bipolar disorder in adolescents. „Stress and psychoendocrine changes across the life cycles“.
tags: #vaiku #psichiatras #burba