Įvadas
Straipsnyje aptariamas elgesio tualete mokymas ikimokyklinio amžiaus vaikams, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, turintiems autizmo sindromą. Aptariami ugdymo tikslai, metodai ir svarba formuojant savitarnos įgūdžius. Taip pat nagrinėjami bendravimo, kalbos, pažinimo ir motorikos lavinimo aspektai, įtraukiant muzikos terapiją. Straipsnyje remiamasi ugdymo programomis, kurios siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti individualius poreikius.
Elgesio Modifikavimas ir Savitarnos Įgūdžių Formavimas
Turint vaiką, turintį autizmo sindromą, vienas iš svarbiausių ugdymo tikslų yra parengti jį savarankiškam gyvenimui, formuojant pagrindinius savitarnos įgūdžius. Šis procesas apima vaiko elgesio modifikavimą, užtikrinant vieningus reikalavimus iš pedagogų ir tėvų pusės. Svarbu nustatyti, kaip vaikas elgiasi su skirtingais asmenimis ir kaip vykdo užduotis.
Keisti vaiko elgesį padeda jo įvertinimas ir pagyrimas už tinkamą elgesį. Būtina nuolat bendrauti su tėvais, aiškinant jiems situaciją ir nuteikiant lėtam poslinkiui. Net menkiausią poslinkį tėvai turėtų vertinti kaip svarbų pasiekimą, skatinant ne tik vaikus, bet ir pedagogus. Taip pat svarbu aiškinti vaiko apkabinimo reikšmę ir užmegzti akių kontaktą.
Su tėvais aptariamos bendros taisyklės, kurių būtina laikytis, pavyzdžiui, dienos ritmo laikymasis. Tėvai nuolat informuojami apie vaiko pasiekimus. Formuojant savitarnos įgūdžius, siekiama išmokyti vaiką tenkinti būtinus poreikius, tokius kaip susitvarkyti tualete, praustis, valyti dantis, šukuotis, apsirengti, nusirengti ir valgyti. Svarbu, kad vaikas įgytus įgūdžius pritaikytų kasdieniame gyvenime.
Pirmiausia keliami pagrindiniai reikalavimai - vaikas turi būti saugus ir jaustis saugiai, sudaroma tinkama aplinka. Savitarnos įgūdžiai atliekami su auklėtojos pagalba: žiūrėdamas į auklėtoją, savarankiškai arba pagal žodinį nurodymą. Kiekvienu atveju vaikas stebimas, jam leidžiama veikti savarankiškai ir pajusti, kad juo pasitikima. Jei vaikas bando veikti, jam netrukdoma, net jei rizikuoja.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Bendravimo ir Kalbos Ugdymas
Bendravimo ir kalbos ugdymas yra glaudžiai susijęs su kalbėjimo ir kalbos mokymu bei elgesio modifikavimu. Vaikas mokomas įsiklausyti į verbalines ar įsižiūrėti į neverbalines komandas. Nurodymai turi būti trumpi ir konkretūs, stengiamasi užmegzti akių kontaktą. Tą pačią užduotį kartojama daug kartų ir toje pačioje situacijoje.
Bendravimo ir kalbos programoje numatoma: mokyti sėdėti kėdėje, kontaktuoti akimis, mėgdžioti, atlikti paprastas instrukcijas (sėsk, stok, imk, duok, valgyk, gerk ir pan.). Instrukcijos turi būti glaustos ir aiškios. Mokymas tarti garsus ir žodžius gali būti tikslingas ir labai susietas su vokalizacijos pratybomis. Pavyzdžiui, mokoma tarti gyvulių ar paukščių garsažodžius.
Kai vaikas parodo nurodytą daiktą, pateikiama jo paveikslėlė. Sudėtingesnės užduotys apima daiktų ar veiksmų įvardijimą, taip pat jų požymių, tokių kaip spalvos, dydis, forma ir pan., įvardijimą. Mokymas kalbėti bet kokiu atveju yra reikalingas. Vaikas turėtų pajusti, kad gali paprašyti norimo daikto ar žaislo, kai jo nėra ar negali pasiekti.
Kartais žodžių, kurių mokoma organizuotoje veikloje, vaikai nevartoja, tačiau gali juos pasakyti nelauktai, kai patenka į konkrečią situaciją.
Pažinimo ir Smulkiosios Motorikos Lavinimas
Priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomos pojūčių, suvokimų, atminties ir dėmesingumo lavinimo užduotys. Vaikas turėtų pamatyti, pajusti, išgirsti, reaguoti, prisiminti ir pan. Vaikas parenka atitinkamos spalvos, dydžio ir formos kubelius, sudeda bokštelius ir padeda juos prie tokių pat pagal dydį, formą ir pan.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Numatomas vizualinės koordinacijos lavinimas: statomi bokšteliai, sudedami į dėžutes smulkesnius objektus, įvairius buities reikmenis ir pan. Vaikas pratinamas surasti vieną pieštuką, kelis tokius pat ar skirtingus, sudėti juos į dėžutę, išimti iš jos vieną pieštuką, po to dar vieną ir t.t. Tuomet bandoma braižyti, piešti, spalvinti ir t.t. Pirmiausia parodomas veiksmą ,,darom kartu‘‘, po to skatinamas vaikas atlikti savarankiškai.
Pagrindiniai sunkumai lavinant motoriką yra vaiko negebėjimas jausti visumą. Vaikas gali matyti tik vieną juos dominančią kūno dalį. Per bendrosios motorikos lavinimo pratybas skatinama raumenų įtampa, mokoma išlaikyti pusiausvyrą, lavinamas vikrumas, mokoma pajusti atskiras kūno dalis bei visumą ir t.t.
Smulkiosios motorikos judesius lavinami surenkant daiktus ir sudedant į dėžutes, paduodant daiktą suaugusiajam ar draugui, sudėliojant figūras pagal dydį, surenkant nuo stalo storesnius ir plonesnius daiktus (skrituliukus, kvadratėlius, centus ir kt.). Daug dėmesio skiriama mokyti laikyti šaukštą, šakutę, pieštuką ir juo spalvinti. Rankų raumenų jėgai stiprinti atliekami įtempimo ir atpalaidavimo pratimai.
Muzikos Terapija
Kai kurie vaikai, pasižymintys autizmo sindromu, turi pakankamą muzikinę klausą. Jie gerai suvokia ritmą ir išreiškia jį atitinkamais judesiais. Tokiems vaikams muzikinės pratybos yra viso darbo pagrindas. Per jas formuojami savojo ,,aš‘‘ supratimas, kūno dalių pažinimas, emocinis bendravimas, lavinama bendroji ir smulkioji motorika, kalbos supratimas, bandoma vokalizuoti ar tarti skiemenimis žodžius ir t.t. Ritminės pratybos labai tinka stereotipiniams judesiams šalinti.
Ugdymo Programos ir Kompetencijų Ugdymas
Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t. sukurti 5-6 m.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją.
Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip. Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos. A1. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius. Aplinkos pažinimas per pojūčius Priešmokyklinis ugdymas. Pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lyta) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM - angl. Augalai Priešmokyklinis ugdymas. Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos. Gyvūnai Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja. Dangaus kūnai Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina. A2. Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes. Gamtos reiškiniai Priešmokyklinis ugdymas. Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus). A3. Daiktai ir medžiagos Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus). A4. Tyrinėjimai Priešmokyklinis ugdymas. Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems. B1. Informacijos rinkimas Priešmokyklinis ugdymas. Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems. B2. Informacijos aptarimas ir pateikimas Priešmokyklinis ugdymas. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas. B3. Informacijos patikimumas Priešmokyklinis ugdymas. Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra. B4. Informacijos šaltinių įvairovė Priešmokyklinis ugdymas. Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako. Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai. C1. Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius. Gamtinių išteklių nauda Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės). C2. Atsargumas gamtoje Priešmokyklinis ugdymas. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui. C3. Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai. Darna su gamta Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio). Žmogaus įtaka aplinkai Priešmokyklinis ugdymas. C4. Išradimai keičia aplinką Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas. Bendraudamas sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų. Žaisdamas ir kitaip veikdamas kartu su kitais išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą. Klausosi neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supranta jų turinį, atsako į nesudėtingus klausimus. Kalba, atsižvelgdamas į situaciją, veikdamas su kitais savaip apibūdina, pasako, atpasakoja, paaiškina, diskutuoja pažįstamose situacijose mokydamasis susitelkti į temą. Žaisdamas kūrybiškai naudojasi kalbos galimybėmis, ugdo pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms. Naudojasi jam žinomais arba pasiūlytais neverbaliniais ženklais, bendraudamas l…
tags: #elgesys #tualete #ikimokykliniame #amziuje