Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjamas darbo stresas, jo pasireiškimas skirtingose demografinėse grupėse ir susijusios streso įveikos strategijos. Straipsnyje remiamasi tyrimais, kuriuose dalyvavo verslo organizacijų vadybininkai, siekiant išsiaiškinti, kaip darbinis stresas ir pasitenkinimas darbu veikia streso įveikos mechanizmus.
Tyrimo metodologija ir dalyviai
Tyrimas atliktas naudojant anketinę apklausą, kurioje dalyvavo 118 verslo organizacijų vadybininkų. Dalyviai buvo suskirstyti pagal lytį, amžių, išsilavinimą, šeimyninę padėtį ir darbo stažą. Apklausoje buvo naudojami standartizuoti instrumentai, tokie kaip "Stresas darbe, įvertinimo klausimynas" (VSSD), "Pasitenkinimo darbu skalė" ir "Streso įveikos klausimynas".
- Tiriamieji: 58 vyrai (49 proc.) ir 60 moterys (51 proc.).
- Amžiaus grupės: Dalyviai suskirstyti į tris grupes, tačiau amžiaus intervalai nenurodomi.
- Išsilavinimas: Dauguma dalyvių turėjo aukštąjį (universitetinį) išsilavinimą (69 proc.).
- Darbo stažas: Dauguma dalyvių dirbo dabartinėje organizacijoje iki 3 metų (73 proc.), o bendras darbo stažas daugumai buvo iki 5 metų (53 proc.).
- Pareigos: Dalyvavo pardavimo (43 proc.), tiekimo (21 proc.), nekilnojamojo turto (15 proc.), reklamos (13 proc.) ir personalo (8 proc.) vadybininkai.
Darbo streso vertinimo klausimynas (VSSD)
Šis klausimynas, sudarytas J. Šikšnelės, skirtas įvertinti veiksnius, sukeliančius stresą darbe per praėjusį mėnesį. Klausimyną sudaro 20 teiginių, suskirstytų į 4 skales:
- Darbo reikalavimai: 5 teiginiai (α=0,693).
- Darbo organizavimas: 3 teiginiai (α=0,702).
- Darbo turinys: 7 teiginiai (α=0,846).
- Darbuotojų tarpusavio santykiai ir santykiai su darbdaviu: 5 teiginiai (α=0,798).
Dalyviai turėjo įvertinti, kokio lygio stresą jiems sukėlė kiekvienas veiksnys, naudojant 5 balų skalę (nuo "visiškai nesukėlė streso" iki "labai didelis stresas").
Pasitenkinimo darbu skalė
Šią skalę sukūrė P. E. Spector. Ją sudaro 36 teiginiai, įvertinantys įvairius pasitenkinimo darbu aspektus. Dalyviai turėjo įvertinti kiekvieną teiginį 6 balų skalėje (nuo "visiškai sutinku" iki "visiškai nesutinku"). Skalę sudaro 9 subskalės:
Taip pat skaitykite: Įveikos strategijos pagal Valicką, Želvienę ir Grakauską
- Užmokestis: α=0,806.
- Paaukštinimo galimybės: α=0,748.
- Vadovavimas: α=0,810.
- Kiti darbo privalumai: α=0,909.
- Darbo sąlygos: α=0,824.
- Darbo organizavimas: α=0,642 (po vieno teiginio pašalinimo).
- Bendradarbiai: α=0,802.
- Darbo pobūdis: α=0,797.
- Ryšiai darbe: α=0,602.
Bendras pasitenkinimo darbu patikimumo lygis yra aukštas (α=0,942).
Streso įveikos klausimynas
Pirminį lietuvišką streso įveikos klausimyno variantą parengė J. Grakauskas ir G. Valickas (2006). Klausimyną sudaro 24 teiginiai, skirti įvertinti, kaip žmonės reaguoja į stresines situacijas. Dalyviai turėjo nurodyti, kokias streso įveikos būdus jie taiko, apibraukdami jiems tinkamą skaitmenį. Klausimyną sudaro 4 skalės:
- Socialinė parama: α=0,782.
- Problemų sprendimas: α=0,707.
- Emocinė iškrova: α=0,706.
- Vengimas: α=0,726.
Tyrimo eiga ir duomenų analizė
Tyrimas vyko keliais etapais:
- Tiriamųjų (verslo organizacijų vadybininkų) atranka.
- Anketos parengimas, siekiant ištirti jų darbinį stresą, pasitenkinimą darbu ir streso įveikos strategijas.
- Anketų išsiuntimas el. paštu atsitiktinai pasirinktoms Lietuvos verslo organizacijoms.
- Duomenų kodavimas ir apdorojimas naudojant SPSS.15.0/Windovs (2006) bei Sleipner (2.1 versija, 2002) programas.
- Statistinė analizė: tiesinės koreliacijos koeficientas (Pirsono koreliacijos koeficientas), klasterinė analizė (Ward metodas) bei vieno faktoriaus dispersinė analizė (ANOVA).
Lyčių skirtumai patiriamo streso ir pasitenkinimo darbu
Tyrimas atskleidė, kad vyrų ir moterų patiriamas darbinis stresas skiriasi (naudojant Stjudento t kriterijų). Nustatyta, kad vyrai patiria didesnį stresą dėl darbo reikalavimų ir darbo santykių, palyginti su moterimis. Tačiau skirtumų darbo organizavimo ir darbo turinio srityse nenustatyta.
Kalbant apie pasitenkinimą darbu, nustatyta, kad vyrų ir moterų pasitenkinimas darbu skiriasi darbo organizavimo atveju. Kitose srityse, tokiose kaip paaukštinimo galimybės, vadovavimas, kiti privalumai, darbo sąlygos, bendradarbiai, darbo pobūdis ir ryšiai darbe, reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Taip pat skaitykite: Asocialus elgesys ir žudikai
Amžiaus skirtumai patiriamo streso ir pasitenkinimo darbu
Tyrimas neparodė reikšmingų skirtumų tarp jaunesnių (18-25 m.) ir vyresnių (26-40 m.) darbuotojų patiriamo darbinio streso ir pasitenkinimo darbu.
Darbinio streso ir pasitenkinimo darbu ryšys
Nustatytas vidutinio stiprumo neigiamas ryšys tarp darbinio streso ir pasitenkinimo darbu tiek vyrų, tiek moterų grupėse. Tai reiškia, kad didėjant stresui, mažėja pasitenkinimas darbu.
Streso įveikos strategijų ir jų ryšio su stresu bei pasitenkinimu darbu analizė
Tyrimas atskleidė, kad egzistuoja tiek teigiami, tiek neigiami ryšiai tarp streso įveikos strategijų, darbinio streso ir pasitenkinimo darbu. Vyrų ir moterų grupėse emocinė iškrova teigiamai susijusi su vengimu ir darbiniu stresu (bendru), bet neigiamai - su pasitenkinimu darbu (bendru). Moterų grupėje nustatyta, kad emocinė iškrova taip pat teigiamai susijusi su socialine parama ir neigiamai su problemų sprendimu. Be to, darbinis stresas (bendras) teigiamai susijęs su socialine parama moterų grupėse.
Skirtingą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu patiriančių darbuotojų streso įveikos strategijos
Klasterinė analizė parodė, kad tiriamuosius galima suskirstyti į tris grupes pagal patiriamą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu:
- 1-oji grupė: Mažas darbinis stresas ir didelis pasitenkinimas darbu (38 proc. tiriamųjų).
- 2-oji grupė: Vidutinis darbinis stresas ir vidutinis pasitenkinimas darbu (29 proc. tiriamųjų).
- 3-oji grupė: Didelis darbinis stresas ir mažas pasitenkinimas darbu (33 proc. tiriamųjų).
Vieno faktoriaus dispersinė analizė (ANOVA) atskleidė, kad šios trys grupės skiriasi pagal emocinės iškrovos strategiją.
Taip pat skaitykite: Streso valdymas: Valicko požiūris