Įvadas
Investavimas į vertybinius popierius yra susijęs su rizika, tačiau tinkamas rizikos valdymas gali padėti pasiekti finansinius tikslus. Šiame straipsnyje aptariama vertybinių popierių portfelio rizika ir pelnas, rizikos rūšys, jų vertinimo metodai ir kaip investuotojai gali priimti pagrįstus sprendimus, siekdami optimalaus rizikos ir pelno santykio.
Investavimo rizika ir jos valdymas
Investuotojai, nesvarbu, ar jie yra konservatyvūs, agresyvūs ar spekuliantai, susiduria su rizika kiekvieną dieną. Rizika ir investicijos yra neatsiejami dalykai. Milijonai investuotojų kasdien kalba apie galimybes uždirbti, tačiau tik nedaugelis jų kalba apie investavimo riziką ir jos valdymą, ir dar mažiau įvertina riziką prieš priimdami investicinius sprendimus. Riziką bendrai galima nusakyti kaip informacijos trūkumą. Jeigu investuotojai turėtų šimtaprocentinį įžvalgumą, jie niekuo nerizikuotų.
Investavimo rizika investuotojui reiškia nežinomybę dėl investicijų vertės ateityje. Už kiekvieną veiklą, turinčią tam tikrų grėsmių, yra gaunamas atlygis kaip kompensacija už patiriamą riziką. Kuo didesnė investavimo rizika, tuo didesnis neapibrėžtumas dėl finansinių tikslų įgyvendinimo. Neapibrėžtumą galima vertinti kaip galimybę pasipelnyti tuo atveju, jeigu galime numatyti ateities įvykius geriau nei konkurentai. Kadangi nėra nemokamų pietų, investuotojas turi prisiimti tam tikrą riziką, kad gautų investicinę grąžą. Rizika yra kaina, kurią mokame už galimybę pasipelnyti, o kuo didesnio pelno siekiame, tuo didesnę riziką mums tenka prisiimti.
Riziką galima apibrėžti kaip tikimybę, kad investicijų grąža nebus tokia, kokios buvo tikimasi investuojant. Tai apima investicijų vertės sumažėjimą arba visų investicijų praradimą. Kiekvienas investuotojas, norėdamas uždirbti daugiau, visada ieško kompromiso tarp galimybės daugiau pasipelnyti iš atsiradusios galimybės ir rizikos - grėsmės prarasti pinigus, kuri atsiranda kartu su investavimo galimybe.
Investavimo rizikos rūšys
Yra dvi pagrindinės investavimo rizikos rūšys:
Taip pat skaitykite: Psichologinių rizikos veiksnių įvertinimas
- Techninė rizika: parodo, kaip stipriai svyruoja vertybinių popierių kaina.
- Fundamentali rizika: parodo, kaip investicijų vertė svyruoja dėl fundamentalių faktorių. Fundamentali investavimo rizikos analizė stengiasi įvertinti visus riziką įtakojančius veiksnius, pradedant makroekonomika, mikroekonomika, pramonės sektoriaus analize ir baigiant politinio bei psichologinio klimato vertinimu.
Be to, rizika gali būti skirstoma į sistemingą ir nesistemingą:
- Sisteminga rizika: veikia visą rinką lemiančių veiksnių ir nuolat veikia visas bendroves. Šios rizikos negalima sumažinti diversifikavimo būdu.
- Nesisteminga rizika: specifinė konkrečios bendrovės rizika, pavyzdžiui, stambių kontraktų sudarymas. Šios rizikos galima išvengti diversifikacijos pagalba.
Rizikos vertinimo rodikliai
Beta rodiklis
Beta rodiklis vertina investicijų vertės svyravimą (arba sisteminę riziką), ją lygindamas su viso rinkos indekso svyravimu. Kitaip tariant, beta lygina, ar investicijų vertė svyruoja labiau už bendrą rinkos vidurkį, ir pagal tai vertina, ar investicija yra rizikinga. Beta parodo, su kokia paklaida investicija atkartoja rinkos indekso pokyčius.
- Kai beta = 1, investicijų ir rinkos indekso svyravimas yra toks pats.
- Kai beta < 1, investicijos vertė svyruoja mažiau nei rinkos vidurkis.
- Kai beta > 1, investicijos vertės pokyčiai yra daug didesni nei rinkos indekso.
Pavyzdžiui, kai beta = 2, investicijų vertė svyruos du kartus labiau nei rinkos indeksas. Tokiu atveju rinkos indeksui pakilus 10 proc., investicijos vertė teoriškai turėtų padidėti 20 proc., tuo tarpu indeksui nuvertėjus 5 proc., investicijų vertė sumažės 10 proc. Taigi, žinodamas beta, investuotojas žino, kaip stipriai jis rizikuoja. Siekiantys didelio pelno daug rizikuoja ir renkasi investicijas, kurių beta yra didelis.
R2 rodiklis (Suderinamumo rodiklis)
R2 rodiklis parodo, ar investicinio portfelio ar fondo beta rodiklis matuojamas naudojant teisingą lyginamąjį indeksą. Suderinamumo rodiklio vertė svyruoja nuo 0 iki 100. 0 reiškia, kad jokios koreliacijos tarp portfelio ir lyginamojo indekso nėra. Pavyzdžiui, suderinamumo rodiklis bus lygus arba artimas 0, jeigu akcijų fondo lyginamasis indeksas būtų obligacijų indeksas. Jeigu suderinamumo rodiklis artimas 0, greičiausiai yra klaidingai parinktas lyginamasis indeksas, todėl beta rodiklio reikšme neverta pasitikėti (taip pat klaidingas bus ir alfa rodiklis, kuris apskaičiuojamas remiantis beta rodikliu).
Alfa rodiklis
Alfa rodiklis naudojamas vertinant investicinius fondus ir investicinius portfelius. Alfa rodiklis lygina investicinio fondo (investicinio portfelio) rezultatus su lyginamojo indekso rezultatais ir parodo, kokia papildoma investicinė grąža sukuriama ne dėl rinkos vertės svyravimo rizikos, o dėl kitų rizikos faktorių. Kitaip tariant, alfa parodo, kiek papildomos vertės sukuria fondo valdytojas. Jeigu investicinio fondo rezultatai yra geresni nei lyginamojo indekso (alfa teigiamas), vadinasi, fondo valdytojas dirbo gerai, ir atvirkščiai - kai alfa neigiamas, fondo rezultatai būna prastesni už lyginamąjį indeksą. Jeigu alfa = 1, vadinasi, investicinis fondo grąža buvo 1 proc. didesnė nei rinkos.
Taip pat skaitykite: Nusikalstamas elgesys: rizikos veiksniai
Standartinis nuokrypis
Standartinis nuokrypis parodo, kaip stipriai per trumpą laiko tarpą investicinio portfelio grąža gali nukrypti nuo vidutinės investicinio portfelio grąžos. Kitaip tariant, jis parodo, kaip stipriai portfelio metinė investicinė grąža skiriasi nuo jo investicinės grąžos vidurkio. Standartinis nuokrypis dažnai naudojamas vertinant investicinių fondų veiklos efektyvumą.
Pavyzdžiui, fondo, kurio metinė grąža per paskutinius 5 metus buvo -5%, 2%, 3%, 10% ir 20%, vidutinė metinė grąža yra 6 proc., o standartinis nuokrypis yra aukštas, nes fondo grąža kiekvienais metais stipriai skyrėsi nuo vidurkio. Fondas, kuris per paskutinius 5 metus uždirbdavo pastovią 3 proc. grąžą, vidutinė grąža bus 3 proc., o standartinis nuokrypis bus lygus 0. Taigi, kuo mažesnis standartinis nuokrypis, tuo fondas veikia stabiliau.
Žinodami standartinį nuokrypį, galite apskaičiuoti potencialų investicinio portfelio pelną ir nuostolį (šis metodas yra orientacinio pobūdžio, tikimybė, kad investicinio portfelio vertė svyruos šiame intervale, yra 95 proc.). Pavyzdžiui, jeigu vidutinė investicinio portfelio grąža yra 15 proc., o vidutinis standartinis nuokrypis 14 proc., tai kitąmet galite tikėtis, kad investicinis portfelis jums atneš nuo 15 - 2×14 = -13 proc. nuostolio iki 15 + 2×14 = 43 proc. pelno. Svarbu pažymėti, kad standartinis nuokrypis tėra viena iš rizikos vertinimo priemonių. Praeities rezultatai negarantuoja stabilumo ateityje.
Šarpo rodiklis
Šarpo rodiklis parodo grąžos ir rizikos santykį - tai yra, kaip stipriai jūs rizikuojate prarasti investuotas lėšas, siekdami gauti pelną.
Obligacijos ir jų rizika
Obligacijos yra skolos vertybiniai popieriai, pagal kuriuos išmokamos iš anksto sąlygotos pajamos palūkanų, o kartais ir dividendų pavidalu. Obligacijos yra svarbus finansinių investicijų objektas, pasižymintis nusistovėjusiomis kainomis.
Taip pat skaitykite: Socializacija rizikos šeimose – anketinis tyrimas
Yra įvairių obligacijų rūšių:
- Obligacijos be palūkanų išmokėjimo.
- Obligacijos su palūkanų išmokėjimu termino gale.
- Obligacijos su paskirstytu laike apmokėjimu.
Obligacijų rizika gali būti susijusi su:
- Kreditine rizika (tikimybė, kad emitentas neįvykdys savo įsipareigojimų).
- Rinkos rizika (obligacijos vertės svyravimai dėl palūkanų normų pasikeitimų).
- Likvidumo rizika (sunku realizuoti vertybinius popierius).
Portfelio formavimas ir diversifikavimas
Formuojant vertybinių popierių portfelį, svarbu atsižvelgti į investuotojo rizikos toleranciją ir investavimo tikslus. Diversifikavimas yra vienas iš pagrindinių rizikos valdymo būdų, kuris leidžia sumažinti portfelio riziką, paskirstant investicijas į įvairias turto klases, sektorius ir geografines vietoves.