Žiaurus elgesys su gyvūnais yra opi problema, aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Dėmesys gyvūnų gerovei nėra naujas reiškinys - net antikos laikų mąstytojų veikaluose žiaurus elgesys su gyvūnais buvo smerkiamas. Mūsų laikais padidėjęs dėmesys gyvūnų gerovei siejamas su psichologiniu, aplinkos apsaugos, socialiniu ir fiziniu faktoriais, kurie liudija sparčiai augančią visuomenės brandą gyvūnų apsaugos srityje. Išaugęs dėmesys gyvūnų gerovei Lietuvoje liudija visuomenės brandą. Vis dėlto, gyvūnų apsaugos evoliucija kol kas nepasiekė tikslo - visapusio žiauraus elgesio su gyvūnais netoleravimo.
Tiek oficialūs statistiniai duomenys, tiek žiniasklaidos ir gyvūnų gerovės organizacijų viešinami žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai leidžia daryti prielaidą, kad žiaurus elgesys su gyvūnais yra itin aktuali problema. Lietuvoje jau keletą metų iš eilės registruojama nuo 50 iki 100 įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat virš 100 administracinių nusižengimų, susijusių su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa (į šį skaičių patenka ir bylos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais).
Gyvūno Samprata Lietuvos Teisės Aktuose
Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose aiškiai nereglamentuota, ką laikyti gyvūnu, todėl gali kilti klausimas - kokių tiksliai gyvūnų apsaugą užtikrina įstatymai? Lietuvos teisės aktuose, tokiuose kaip baudžiamasis kodeksas ar administracinių nusižengimų kodeksas, aiškiai nereglamentuota kas yra laikoma gyvūnu, todėl gali kilti atitinkamas klausimas - kokių tiksliai gyvūnų apsaugą užtikrina įstatymai? Atsakymą aptinkame kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pateikiama ne tik bendrinė gyvūno sąvoka, bet ir atskirų gyvūnų kategorijų (bandomųjų, ūkinių gyvūnų, augintinių, kovinių šunų ir kt.) apibrėžimai. Atsakymą į šį klausimą galima aptikti kituose Lietuvos teisės aktuose, pavyzdžiui, gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pateikiama ne tik bendrinė gyvūno sąvoka, bet ir atskirų gyvūnų kategorijų, tokių kaip bandomųjų, ūkinių gyvūnų, augintinių, kovinių šunų ir kt. apibrėžimai. Akivaizdu, kad dėl gyvūnų rūšių gausos įstatymuose negali būti išvardinamos visos gyvūnų rūšys. Be to, gyvūnų rūšių sąrašas yra pastoviai kintantis dėl atrandamų naujų gyvūnų rūšių, tad gyvūno apibrėžimas turėtų būti suprantamas plačiąją prasme, t. y. į šią sąvoką įtraukiant ir paukščius, žuvis, laukinius žvėris, gyvulius, vabzdžius ir kt.Dėl gyvūnų rūšių gausos įstatymuose neįmanoma išvardyti visų gyvūnų rūšių. Be to, gyvūnų rūšių sąrašas kinta dėl atrandamų naujų gyvūnų rūšių, tad gyvūno apibrėžimas turėtų būti suprantamas plačiąją prasme, t. y. į šią sąvoką įtraukiant ir tokius gyvūnus kaip paukščiai, žuvys, laukiniai žvėrys, gyvuliai, vabzdžiai ir pan.
Taigi, formaliai Lietuvos įstatymai numato visų rūšių gyvūnų apsaugą, tačiau praktikoje atsakomybės už žiaurų elgesį su tam tikrais gyvūnais taikymas kur kas problematiškesnis, o kai kuriais atvejais net ir sunkiai įmanomas.
Žiauraus Elgesio Su Gyvūnais Samprata
Problemiška šioje srityje yra tai, kad žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo sąvokos yra labai plačios, o Lietuvos Respublikos įstatymai nepateikia šių sąvokų definicijų, tačiau pateikia sąrašą veiksmų, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu. Nors Lietuvoje žiaurus elgesys su gyvūnais nėra naujai susiformavęs reiškinys, jokie teisės aktai tiesiogiai nenurodo žiauraus elgesio sąvokos apibrėžimo. Žiauraus elgesio samprata - nevienareikšmė. Jokie Lietuvos teisės aktai tiesiogiai neapibrėžia žiauraus elgesio su gyvūnais sąvokos. Tačiau įstatymai pateikia nebaigtinį sąrašą, kuriame detalizuojami veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. Tai gali būti veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, gyvūnų naudojimas taikiniams, zoofiliniai veiksmai su gyvūnais ir kt. Tačiau, įstatymai pateikia nebaigtinį sąrašą, kuriame detalizuojami veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. Tai gali būti tokie veiksmai, kaip pavyzdžiui, veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų gąsdinimas; sužeidimas ar nužudymas; gyvūnų naudojimas taikiniams; zoofiliniai veiksmai su gyvūnais ir pan.
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir teisė
Taigi, žiaurų elgesį su gyvūnais galima suprasti kaip tyčinį skausmo, fizinės ir (ar) psichologinės kančios, pavojaus gyvūno sveikatai ar mirties gyvūnui sukėlimą ar nepriežiūros veiksmus, jei šie veiksmai padaryti nesant teisinio pagrindo. Taigi, žiaurų elgesį su gyvūnais galima suprasti kaip tyčinį skausmo, fizinės ir (ar) psichologinės kančios, pavojaus gyvūno sveikatai ar mirties gyvūnui sukėlimą ar nepriežiūros veiksmus, jei šie veiksmai padaryti nesant teisinio pagrindo. Be kita ko, įstatymai numato ir atskiruosius atvejus, kurie nelaikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais, pavyzdžiui, akvakultūros gyvūnų gaudymas, gyvūnų medžiojimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, gyvūnų kastravimas ar kiti įvairaus pobūdžio veiksmai su gyvūnais, kuriuos leidžia įstatymai. Be kita ko, įstatymai numato ir atskiruosius atvejus, kurie nelaikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais, pavyzdžiui, akvakultūros gyvūnų gaudymas, gyvūnų medžiojimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, gyvūnų kastravimas ar kiti įvairaus pobūdžio veiksmai su gyvūnais, kuriuos leidžia įstatymai. Vadinasi, už šių veiksmų su gyvūnais atlikimą asmenys nėra traukiami atsakomybėn. Tai reiškia, kad už šių veiksmų su gyvūnais atlikimą asmenys nėra traukiami atsakomybėn.
Baudžiamoji Ar Administracinė Atsakomybė Už Žiaurų Elgesį?
Lietuvoje gyvūnų gerovė nuo žiauraus elgesio su jais yra ginama už šiuos neteisėtus veiksmus numatant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, taigi žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo pasekmes nustato tiek Baudžiamasis tiek Administracinių nusižengimų kodeksai. Baudžiamoji atsakomybė ar administracinė? Lietuvoje gyvūnų gerovė nuo žiauraus elgesio su jais yra ginama už šiuos neteisėtus veiksmus numatant baudžiamąją arba administracinę atsakomybę, taigi žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo pasekmes nustato tiek baudžiamasis tiek administracinių nusižengimų kodeksai. Dėl šių priežasčių, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais, svarbu atriboti, kokios rūšies atsakomybė gali būti taikoma atitinkamu atveju. Dėl šių priežasčių, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais, svarbu atriboti, kokios rūšies atsakomybė gali būti taikoma atitinkamu atveju. Asmeniui taikytinos teisinės atsakomybės rūšis tiesiogiai priklauso nuo padarinių, kilusių žiauriai elgiantis su gyvūnu, t. y. tais atvejais, kai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu veiksmų nekyla žalingų padarinių grėsmė arba tik gresia tokių padarinių atsiradimas, asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmeniui taikytinos teisinės atsakomybės rūšis tiesiogiai priklauso nuo padarinių, kilusių žiauriai elgiantis su gyvūnu. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu veiksmų nekyla žalingų padarinių grėsmė arba tik gresia tokių padarinių atsiradimas, asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Kitu atveju, pavyzdžiui, jeigu asmens padaromi veiksmai gyvūnui pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, kad su gyvūnu elgiamasi taip, kad jis suluošinamas arba žūsta, asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kitu atveju, pavyzdžiui, jeigu asmens padaromi veiksmai gyvūnui pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, kad su gyvūnu elgiamasi taip, kad jis suluošinamas arba žūsta, asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Laisvės Atėmimas Už Žiaurų Elgesį Su Gyvūnais: Ar Tai Dažnas Reiškinys?
Visuomenėje neretai kyla diskusijų apie bausmių griežtinimą, tačiau svarbu akcentuoti, kad norint kovoti su žiauriu elgesiu su gyvūnais nebūtina galvoti vien apie laisvės atėmimo maksimalios ribos didinimą, o daugiau dėmesio skirti šio nusikaltimo prevencijai. Laisvės atėmimas - retenybė. Nors visuomenėje neretai kyla diskusijų apie bausmių griežtinimą, svarbu akcentuoti, kad norint kovoti su žiauriu elgesiu su gyvūnais nebūtina galvoti vien apie laisvės atėmimo maksimalios ribos didinimą, o daugiau dėmesio skirti šio nusikaltimo prevencijai.
Išanalizavę 2014-2024 m. paskirtas bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, matome, jog per šį laiką dažniausiai taikytos baudos ir viešieji darbai. Išanalizavus 2014-2024 m. paskirtas bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, matome, jog per šį laiką dažniausiai taikytos baudos ir viešieji darbai. Taip pat taikytas laisvės atėmimas, tačiau nė vienu iš šių atvejų nebuvo paskirta maksimali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o per dešimt metų ši bausmė buvo pritaikyta vos 8 kartus. Taip pat taikytas laisvės atėmimas, tačiau nė vienu iš šių atvejų nebuvo paskirta maksimali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o per dešimt metų ši bausmė buvo pritaikyta vos 8 kartus. Be kita ko, už žiaurų elgesį su gyvūnais pastarieji gali būti konfiskuojami, tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimas susijęs su papildomais iššūkiais, pavyzdžiui, sąlygų laikyti konfiskuotus gyvūnus nebuvimu, apsunkinta paėmimo tvarka ar neretai pasitaikančiu pareigūnų kvalifikacijos trūkumu.Be kita ko, už žiaurų elgesį su gyvūnais pastarieji gali būti konfiskuojami, tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimas susijęs su papildomais iššūkiais, pavyzdžiui, sąlygų laikyti konfiskuotus gyvūnus nebuvimu, apsunkinta paėmimo tvarka ar neretai pasitaikančiu pareigūnų kvalifikacijos trūkumu. Be to, dėl gyvūnų prieglaudų ir kitų institucijų priimančių gyvūnus vietų trūkumo, apsunkinamas gyvūnų realizavimo procesas. Be to, dėl gyvūnų prieglaudų ir kitų institucijų priimančių gyvūnus vietų trūkumo, apsunkinamas gyvūnų realizavimo procesas. Daugiausiai nepatogumų kelia procedūra dėl konfiskuotinų laukinių gyvūnų. Daugiausiai nepatogumų kelia procedūra dėl konfiskuotinų laukinių gyvūnų. Sprendimą kur laikyti šiuos gyvūnus, kokiomis sąlygomis ar iš viso sunaikinti sprendžia Aplinkos apsaugos ministerija.
Taip pat skaitykite: Baudos už žiaurų elgesį Lietuvoje
Prevencija Ir NVO Veikla
Tokį tikslą padeda įgyvendinti įvairios Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos - „Tušti narvai“, „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir kt. Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją GGI skubos tvarka parengė pareiškimą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 310 str dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, kai gyvūnas yra suluošintas, o nesant kilusių padarinių - gyvūno suluošinimo, pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 str. 18 d. dėl žiauraus elgesio su gyvūnu - gyvūno kankinimo nesuteikiant gyvūnui būtinos vet pagalbos, kai gyvūnui gresia žūtis (LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 2 p.) Taip pat primename, jog įsigaliojus naujai LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo redakcijai vet. Ar įstatymai užtikrina visų rūšių gyvūnų apsaugą?
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais