Humaniškas elgesys su gyvūnais yra siekiamybė daugelyje pasaulio šalių. Išaugęs dėmesys gyvūnų gerovei Lietuvoje liudija visuomenės brandą. Dėmesys šiai temai bei rūpestis gyvūnais nėra naujas reiškinys - net antikos laikų mąstytojų veikaluose žiaurus elgesys su gyvūnais buvo smerkiamas. Mūsų laikais padidėjęs dėmesys gyvūnų gerovei siejamas su psichologiniu, aplinkos apsaugos, socialiniu ir fiziniu faktoriais, kurie liudija sparčiai augančią visuomenės brandą gyvūnų apsaugos srityje. Vis dėlto, gyvūnų apsaugos evoliucija kol kas nepasiekė tikslo - visapusio žiauraus elgesio su gyvūnais netoleravimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje reglamentuojama atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais, kokios bausmės numatytos už tokius nusižengimus ir kokie iššūkiai kyla užtikrinant gyvūnų gerovę.
Gyvūno samprata Lietuvos teisėje
Lietuvos teisės aktuose, tokiuose kaip Baudžiamasis kodeksas ar Administracinių nusižengimų kodeksas, aiškiai nereglamentuota, ką laikyti gyvūnu, todėl gali kilti klausimas - kokių tiksliai gyvūnų apsaugą užtikrina įstatymai? Atsakymą į šį klausimą galima aptikti kituose Lietuvos teisės aktuose, pavyzdžiui, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pateikiama ne tik bendrinė gyvūno sąvoka, bet ir atskirų gyvūnų kategorijų (bandomųjų, ūkinių gyvūnų, augintinių, kovinių šunų ir kt.) apibrėžimai. Dėl gyvūnų rūšių gausos įstatymuose neįmanoma išvardyti visų gyvūnų rūšių. Be to, gyvūnų rūšių sąrašas kinta dėl atrandamų naujų gyvūnų rūšių, tad gyvūno apibrėžimas turėtų būti suprantamas plačiąją prasme, t. y. į šią sąvoką įtraukiant ir paukščius, žuvis, laukinius žvėris, gyvulius, vabzdžius ir kt. Taigi, formaliai Lietuvos įstatymai numato visų rūšių gyvūnų apsaugą, tačiau praktikoje atsakomybės už žiaurų elgesį su tam tikrais gyvūnais taikymas kur kas problematiškesnis, o kai kuriais atvejais net ir sunkiai įmanomas.
Žiauraus elgesio su gyvūnais samprata
Nors Lietuvoje žiaurus elgesys su gyvūnais nėra naujai susiformavęs reiškinys, jokie Lietuvos teisės aktai tiesiogiai neapibrėžia žiauraus elgesio su gyvūnais sąvokos. Tačiau įstatymai pateikia nebaigtinį sąrašą, kuriame detalizuojami veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. Tai gali būti veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, gyvūnų naudojimas taikiniams, zoofiliniai veiksmai su gyvūnais ir kt. Taigi, žiaurų elgesį su gyvūnais galima suprasti kaip tyčinį skausmo, fizinės ir (ar) psichologinės kančios, pavojaus gyvūno sveikatai ar mirties gyvūnui sukėlimą ar nepriežiūros veiksmus, jei šie veiksmai padaryti nesant teisinio pagrindo. Be kita ko, įstatymai numato ir atskiruosius atvejus, kurie nelaikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais, pavyzdžiui, akvakultūros gyvūnų gaudymas, gyvūnų medžiojimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, gyvūnų kastravimas ar kiti įvairaus pobūdžio veiksmai su gyvūnais, kuriuos leidžia įstatymai. Vadinasi, už šių veiksmų su gyvūnais atlikimą asmenys nėra traukiami atsakomybėn.
Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais
Lietuvoje gyvūnų gerovė nuo žiauraus elgesio su jais yra ginama už šiuos neteisėtus veiksmus numatant baudžiamąją arba administracinę atsakomybę, taigi žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo pasekmes nustato tiek Baudžiamasis, tiek Administracinių nusižengimų kodeksai. Dėl šių priežasčių, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais, svarbu atriboti, kokios rūšies atsakomybė gali būti taikoma atitinkamu atveju. Asmeniui taikytinos teisinės atsakomybės rūšis tiesiogiai priklauso nuo padarinių, kilusių žiauriai elgiantis su gyvūnu, t. y. tais atvejais, kai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu veiksmų nekyla žalingų padarinių grėsmė arba tik gresia tokių padarinių atsiradimas, asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Kitu atveju, pavyzdžiui, jeigu asmens padaromi veiksmai gyvūnui pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, kad su gyvūnu elgiamasi taip, kad jis suluošinamas arba žūsta, asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Administracinė atsakomybė
Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato atsakomybę už įvairius gyvūnų gerovės pažeidimus. Pagal ANK 346 straipsnį, žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, taip pat Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai užtraukia baudas.
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir teisė
Baudos dydžiai pagal ANK 346 straipsnį (galiojantys):
- Už pažeidimus, numatytus straipsnio dalyse, užtraukiama bauda nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
- Už pažeidimus, numatytus straipsnio dalyse, užtraukiama bauda nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.
- Už pažeidimus, numatytus straipsnio dalyse, užtraukiama bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
- Už pažeidimus, numatytus straipsnio dalyse, užtraukiama bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų.
- Už pažeidimus, numatytus straipsnio dalyse, užtraukiama bauda nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
- Už pažeidimus, numatytus straipsnio dalyse, užtraukiama bauda nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.
- Už pažeidimus, numatytus straipsnio dalyse, užtraukiama bauda nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.
- Už pažeidimus, numatytus straipsnio dalyse, užtraukiama bauda nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.
- Už pažeidimus, numatytus straipsnio dalyse, užtraukiama bauda nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų.
- Už pažeidimus, numatytus straipsnio dalyse, užtraukiama bauda nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.
- Už pažeidimus, numatytus straipsnio dalyse, užtraukiama bauda nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.
- Už pažeidimus, numatytus straipsnio dalyse, užtraukiama bauda nuo dviejų šimtų šešiasdešimt iki keturių šimtų eurų.
- Už pažeidimus, numatytus straipsnio dalyse, užtraukiama bauda nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų.
Svarbu pažymėti, kad už kai kuriuos administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.
Baudžiamoji atsakomybė
Baudžiamasis kodeksas numato griežtesnę atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, jei dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Už tokius veiksmus gali būti skiriamos baudos, viešieji darbai, laisvės apribojimas arba net laisvės atėmimas.
Laisvės atėmimas - retenybė
Visuomenėje neretai kyla diskusijų apie bausmių griežtinimą, tačiau svarbu akcentuoti, kad norint kovoti su žiauriu elgesiu su gyvūnais nebūtina galvoti vien apie laisvės atėmimo maksimalios ribos didinimą, o daugiau dėmesio skirti šio nusikaltimo prevencijai. Išanalizavus paskirtas bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, 2014-2024 m. laikotarpiu dažniausiai taikytos baudos ir viešieji darbai. Taip pat taikytas laisvės atėmimas, tačiau nė vienu iš šių atvejų nebuvo paskirta maksimali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o per dešimt metų ši bausmė buvo pritaikyta vos 8 kartus. Be kita ko, už žiaurų elgesį su gyvūnais pastarieji gali būti konfiskuojami, tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimas susijęs su papildomais iššūkiais, pavyzdžiui, sąlygų laikyti konfiskuotus gyvūnus nebuvimu, apsunkinta paėmimo tvarka ar neretai pasitaikančiu pareigūnų kvalifikacijos trūkumu. Be to, dėl gyvūnų prieglaudų ir kitų institucijų priimančių gyvūnus vietų trūkumo, apsunkinamas gyvūnų realizavimo procesas. Daugiausiai nepatogumų kelia procedūra dėl konfiskuotinų laukinių gyvūnų.
Konfiskuotas gyvūnas gali būti perduodamas gyvūnų globėjams, turintiems tinkamas sąlygas tiems gyvūnams laikyti, arba kitiems gyvūnų laikytojams, galintiems užtikrinti tinkamas sąlygas ir sutinkantiems perimti tokius gyvūnus. Tais atvejais, kai Lietuvoje tokių tinkamų sąlygų laikyti gyvūną apskritai nėra, šis gali būti perduodamas į kitas užsienio valstybes, galinčias apgyvendinti gyvūną.
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo
Svarbų vaidmenį užtikrinant gyvūnų gerovę atlieka nevyriausybinės organizacijos (NVO). Tokios organizacijos kaip „Tušti narvai“ ir „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vykdo įvairias veiklas, siekdamos atkreipti dėmesį į žiaurų elgesį su gyvūnais, teikia pagalbą nukentėjusiems gyvūnams ir inicijuoja įstatymų pataisas.
Taip pat skaitykite: Baudos už žiaurų elgesį Lietuvoje
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) aktyviai dalyvauja kuriant teigiamą teisinę praktiką gyvūnams. Organizacija siekia, kad NVO turėtų teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose. GGI šiuo metu siekia, kad būtų įteisinta galimybė gyvūnų gerovės organizacijoms būti automatiškai pripažintomis nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Būtini pokyčiai ir iššūkiai
Norint efektyviau kovoti su žiauriu elgesiu su gyvūnais, būtina imtis kompleksinių priemonių.
- Griežtesnis baudų taikymas ir kontrolė: Praktikoje būtinas griežtesnis ir nuoseklesnis baudų taikymas, efektyvi draudimo laikyti gyvūnus kontrolė ir centralizuotas pažeidėjų registras.
- Visuomenės informavimas: Labai svarbi ir viešinimo dalis - tiek aiškus informavimas apie teisinius atvejus, tiek kampanijos, kurios parodytų, kokios pasekmės laukia už žiaurų elgesį su gyvūnais. Viešumas veikia kaip stipri prevencinė priemonė - kai žmonės supranta, kad už gyvūno skriaudimą gresia realios pasekmės, keičiasi ir požiūris, ir elgesys.
- Valstybinių institucijų požiūrio keitimas: Būtina, kad valstybinės institucijos iš tiesų norėtų padėti gyvūnams, užkirsti kelią žiauriam elgesiui, norėtų rasti pagrindą ne darbo “nuimuilinimui”, bet egzistuojančių įstatymų pritaikymui.
- NVO įgalinimas: Norint pokyčių, būtina suteikti nevyriausybinėms organizacijoms teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais