Žiaurus elgesys su gyvūnais yra opi problema Lietuvoje, reikalaujanti visuomenės sąmoningumo ir aktyvaus įsitraukimo. Šiame straipsnyje aptariama, kas laikoma žiauriu elgesiu, kur kreiptis pastebėjus tokį elgesį ir kokios institucijos yra atsakingos už gyvūnų gerovę. Taip pat nagrinėjamos priemonės, kurių imamasi siekiant užkardyti žiaurų elgesį su gyvūnais, ir baudžiamoji atsakomybė už tokius nusižengimus.
Kas laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais?
Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas (4 straipsnio 1 dalis) draudžia žiauriai elgtis su gyvūnais, juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. Žiaurus elgesys apima ne tik tyčinius sužalojimus, bet ir nepriežiūrą, pavyzdžiui, veterinarinių paslaugų, maisto, vandens ar pastogės nesuteikimą.
Konkretūs žiauraus elgesio pavyzdžiai:
- Sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais.
- Veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina.
- Gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas.
Svarbu pažymėti, kad įstatyme pateikiamas žiauraus elgesio su gyvūnais sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad ir įstatyme nenumatyti, tačiau gyvūnui fizinę ar psichologinę žalą sukėlę veiksmai gali būti vertinami kaip žiaurus elgesys.
Kur kreiptis pastebėjus žiaurų elgesį su gyvūnais?
Pastebėjus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, reikėtų kreiptis į šias institucijas:
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir teisė
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT): VMVT yra atsakinga už gyvūnų gerovės užtikrinimą ir kontrolę. Į šią tarnybą reikėtų kreiptis visais atvejais, kai įtariamas žiaurus elgesys su gyvūnais. Pranešimus (skundus) galima pateikti telefonu, elektroniniu paštu, raštu arba atvykus į teritorinę VMVT.
- Lietuvos policija: Atvejais, kai situacija sudėtinga ir gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis, reiktų nedelsiant kreiptis į Lietuvos policiją.
- Savivaldybės: Savivaldybių administracijos nustato ir kontroliuoja gyvūnų laikymo taisykles savo teritorijose. Dėl pažeidimų, tokių kaip netinkamas vedžiojimas viešose vietose, gyvūnų keliamas triukšmas, higienos stokos sklindantys kvapai, perteklinis gyvūnų laikymas daugiabučiuose ar bendro naudojimo patalpose, reikia kreiptis į atitinkamą savivaldybę. Taip pat savivaldybės atsakingos už neturinčių šeimininkų, valkataujančių ar pasiklydusių gyvūnų gaudymą, prieglaudų jiems kūrimą ir kontrolę. Radus pasimetusį gyvūną augintinį, reikėtų pranešti atitinkamam savivaldybės, kurios teritorijoje rastas gyvūnas, skyriui arba kreiptis į oficialią gyvūnų globėjų organizaciją.
Radus priklydusį šunį ar katę, svarbu specialiu skaitytuvu patikrinti, ar gyvūnas identifikuotas poodine mikroschema, pagal kurios duomenis galima būtų surasti gyvūno šeimininką. Radus sužeistą laukinį gyvūną ar paukštį, reikia kreiptis į Aplinkos ministeriją (8 5) 266 3661 arba tiesiogiai į Gamtos apsaugos departamentus visoje Lietuvoje.
Vaikų žiaurus elgesys su gyvūnais: į ką atkreipti dėmesį?
Savižudybių ir smurto prevencijos komisija atkreipia dėmesį, kad žiaurus vaiko elgesys su gyvūnais gali signalizuoti apie galimą smurtą šeimoje. Mokslinių tyrimų duomenimis, gyvūnus kankinantys vaikai turi didesnę tikimybę įvykdyti smurtinius nusikaltimus prieš žmones, turtinius nusikaltimus ir su narkotikais susijusius nusižengimus. Be to, žiauriai su gyvūnais besielgiantys vaikai dažniau patys yra smurto namuose ar nepriežiūros aukos.
Jei pastebėjote žiaurų vaiko elgesį su gyvūnais, svarbu kreiptis į vaiko teisių apsaugos specialistus arba policiją.
Institucijų veiksmai ir baudžiamoji atsakomybė
Policijos departamento atstovo Mindaugo Akelaičio teigimu, baudžiamosios atsakomybės srityje dėl vaikų žiauraus elgesio su gyvūnais fiksuojami vos vienas du atvejai per metus. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, kasmet fiksuojama nuo 10 iki 20 pažeidimų, susijusių su gyvūnų gerove, kuriuose dalyvavo vaikai. Visgi, neramina Policijos departamento turima statistika apie pažeidimus dėl netinkamo elgesio su gyvūnais, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai asmenys (2020 m. - 500 vaikų, 2021 m. - 694, 2022 m. - 994).
Lietuvos policijos duomenimis, 2023 m. policijos pareigūnai 7 asmenims skyrė gyvūnų konfiskavimą. Visais atvejais buvo konfiskuojami šunys. Taigi, 7 asmenims buvo pritaikytas ir draudimas, numatytas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje (gyvūno laikytoju negali būti asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, - 2 metus įsiteisėjus nuobaudai).
Taip pat skaitykite: Baudos už žiaurų elgesį Lietuvoje
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis per 2023 metus, pritaikant LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, taip pat septyniems asmenims VMVT uždraudė dvejus metus laikyti tos rūšies gyvūnus, prieš kuriuos asmenys naudojo neteisėtus veiksmus, ir iš kurių gyvūnai buvo konfiskuoti. 2023 m. pagal gyvūnų rūšis 60 proc. konfiskuotų gyvūnų sudarė gyvūnai augintiniai ir 40 proc. ūkiniai gyvūnai.
Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16, 17, 18 arba 19 dalį (numatomos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais siekiančios iki 6000 Eur) per 2023 m. asmenų nubausta praktiškai nebuvo (išskyrus vieną atvejį Lazdijų rajone).
Draudimas laikyti gyvūnus: svarbus žingsnis gyvūnų gerovės link
Įstatymų pakeitimai, draudžiantys asmenims kurį laiką (priklausomai nuo veiklos sudėtingumo - 2-4 metus) įsigyti ir laikyti naują gyvūną priimti 2022 m. Šis draudimas buvo inicijuotas nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (GGI) ir su kelių Seimo narių pagalba.
Organizacijos GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė teigia: „Prireikė tikrai daug laiko. Penkerius metus nuosekliai dirbome, kad šis draudimas galiausiai būtų priimtas. Iki šio draudimo gyvūno laikytojas kankinęs gyvūną, jį suluošinęs ar net nužudęs, iškart galėjo įsigyti naują ir vėl daryti su juo tą patį, todėl tokio draudimo įvedimas buvo svarbus žingsnis gyvūnų gerovės link”.
Gyvūnų gerovės iniciatyvos (GGI) veikla
GGI siekdama stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais, savo iniciatyva pradėjo vykdyti reidus, daugiausia po miestų aplinkinius rajonus, kaimus, siekdami identifikuoti prastomis sąlygomis lauke laikomus gyvūnus ir jiems pagelbėti. GGI kviečia prisidėti prie organizacijos veiklos skiriant 1,2 proc. GPM paramą.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais
Savivaldybių vaidmuo
Savivaldybių teritorijose gyvūnų laikymo taisykles nustato ir kontroliuoja savivaldybių administracijos. Už neturinčių šeimininkų, valkataujančių ar pasiklydusių gyvūnų augintinių gaudymą, prieglaudų jiems kūrimą ir kontrolę taip pat atsakingos savivaldybės.
Kaip elgtis radus pasimetusį gyvūną?
Radus pasimetusį gyvūną augintinį, reikėtų pranešti atitinkamam savivaldybės, kurios teritorijoje rastas gyvūnas, skyriui arba kreiptis į oficialią gyvūnų globėjų organizaciją. Radus priklydusį šunį ar katę, svarbu specialiu skaitytuvu patikrinti, ar gyvūnas identifikuotas poodine mikroschema, pagal kurios duomenis galima būtų surasti gyvūno šeimininką.