Įvadas
Elgesio ir emocijų sutrikimai yra grupė sutrikimų, pasireiškiančių elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios smarkiai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų. Šios reakcijos nėra laikinos ir pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šie sutrikimai apima elgesio, emocijų ir aktyvumo bei (ar) dėmesio sutrikimus. Nors šie sutrikimai skiriasi, jie visi stipriai veikia vaiko prisitaikymą kasdieniniame gyvenime. Emocijų ir (ar) elgesio sunkumai pasitaiko daugumos žmonių gyvenime vienu ar kitu periodu, tačiau svarbu suprasti, kad elgesio ir emocijų sutrikimai stipriai veikia vaiko prisitaikymą gyvenime, kelia nemažai iššūkių tiek jam, tiek aplinkiniams. Todėl kalbėjimas apie šiuos sutrikimus ir žinojimas, kokiais požymiais jie pasižymi, gali padėti ne tik išvengti netinkamo etikečių klijavimo, tačiau ir rasti efektyvią pagalbą.
Elgesio Sutrikimai
Elgesio sutrikimų atveju daugiausiai iššūkių kyla būtent dėl vaiko elgesio - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Tam, kad būtų nustatyti šie sutrikimai, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius bei jie turi skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų. Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas ir elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
Prieštaraujančio Neklusnumo Sutrikimas
Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusių reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu. Prieštaraujantis elgesys paprastai pasireiškia ir yra laikomas normaliu apie 3-4 vaiko gyvenimo metus, tačiau, jei toks elgesys išlieka ar net padažnėja vaikui augant, šis elgesys jau laikomas problema ir gali būti naudingas įvertinimas dėl galimo prieštaraujančio neklusnumo sutrikimo.
Elgesio Sutrikimas (Asocialus Elgesys)
Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių iniciavimas, žiaurus elgesys tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.
Emociniai Sutrikimai
Emociniai sutrikimai paprastai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes dažniausiai vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis. Emociniai sutrikimai yra skirstomi į dvi grupes - nerimo ir nuotaikos sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams, patyrusiems smurtą
Nerimo Sutrikimai
Nerimo sutrikimai susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija, pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, gali tapti nekontroliuojamu ir stipriai trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas.
Nuotaikos Sutrikimai
Nuotaikos sutrikimams būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija.
Aktyvumo ir (ar) Dėmesio Sutrikimai
Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas - trečia grupė sutrikimų, sudarančių elgesio ir emocijų sutrikimus. Jam būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą. Tam, kad būtų nustatytas šis sutrikimas, jo požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje), dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje. Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, šis sutrikimas skirstomas į dėmesio (būdinga silpna dėmesio koncentracija), aktyvumo (būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas) bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimus (būdinga tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas).
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai tarpusavyje gali skirtis. Dažniausiai įvardinama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo aspekto, tačiau rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiukštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, tačiau taip pat ir vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai. Kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.
Diagnostika ir Gydymo Galimybės
Pastebint, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru. Gydymo galimybės apima psichoterapiją, elgesio terapiją ir vaistus. Kadangi elgesio ir emocijų sutrikimai tarpusavyje nėra vienodi, tai gali skirtis ir pagalbos būdai. Kai kurie iš elgesių ir emocijų sutrikimų turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras įvertinęs vaikui būdingus simptomus. Taip pat, dažnai rekomenduojama ir kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamos vaikų - paauglių psichologo/psichoteraeuto konsultacijos.
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir teisė
Tėvų ir Pedagogų Pagalba
Šalia specialistų pagalbos yra tikrai nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnė savijautos. Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė, rutina būti labai naudinga. Galiausiai, labai svarbu pozityviai pastebėti vaiką - pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes, padrąsinti.
Ribų ir Pareigų Svarba
Vaikas, kaip ir tėvai, turi turėti pareigų, nes visi jie yra šeimos ląstelės. Jeigu tėvai nenustato ribų ir nenurodo tam tikrų pareigų, dėl to kaltas ne vaikas, o tėvai. Jam nepaaiškinama, kad jis turėtų rūpintis savo kambariu, o jei pirmas parėjo, sutepti sumuštinį tėvams. Reikėtų mokytis iš šalių, kurios pirmoji pasakė, kad į vaikų teises reikia žiūrėti labai liberaliai. Dabar auga tironų karta, kai vaikai puoselėjami kaip gėlės ir iš jų nieko nereikalaujama.
Tėvų Pavyzdys ir Specialistų Pagalba
Paaugliams būdingas nesusivaldymas, nes brandos metu nėra hormonų pusiausvyros. Paaugliai dėl to greitai užpyksta, juos lengviau išprovokuoti. Šiuo laikotarpiu tėvai turi vaikui padėti savo pavyzdžiu. Jeigu paauglys mato, kad jo mama ar tėtis, būdamas nepatenkintas, rėkia, paauglys supranta, kad ir jis gali taip elgtis, kovodamas už savo statusą. Tėvai šiandien per daug eksperimentuoja, vietoj to, kad kreiptųsi į specialistus pagalbos ir patarimo.
Agresyvaus Elgesio Priežastys ir Prevencija
Vienos priežasties nėra, tačiau dažniausiai žiaurų paauglių elgesį nulemia nepakankamas dėmesys šeimoje. Vien materialinių poreikių patenkinimo vaikui neužtenka, svarbiausi jo poreikiai - meilė, pripažinimas, saugumas. Kita priežastis - kai vaikas neturi ribų - bet koks vaiko elgesys yra toleruojamas. Psichologas Vytautas Čepas sako, jog žiaurių paauglių buvo visais laikais, tačiau šiandien tai tampa norma. Ypač ankstyvoje paauglystėje jaunuoliai dažnai būna žiaurūs. Dabar agresija perkeliama ant žmonių. Dabartiniai jaunuoliai prisižiūri holivudinių filmų, kuriuose vaizduojami labai taurūs samdomi žudikai arba už artimo nužudymą kerštaujantis žmogus, bekeršydamas atima apie 20 gyvybių. Dažniau būna taip, kad lepūnėliai, kuriems viskas padedama ant lėkštelės, yra nepratę, kad jiems būtų neigiamai atsakoma. Jiems panorėjus, perkami nauji kompiuteriai, telefonai. Jie įpranta prie tokio gyvenimo. Tai yra tėvų kaltė, nes jų auklėjimas namuose neturi skirtis nuo visuomenėje tarpstančių papročių ir esamų sąlygų.
Savarankiškumo Skatinimas
Mokykloje paskelbtas adaptacinis laikotarpis naujiems pirmokėliams, kuris užtrunka vieną mėnesį. Praėjus šiam laikui, prašoma tėvų, kad vaikai būtų savarankiškesni. Tėveliai, atvedę vaikus į pirmąją klasę, kartais turėtų labiau pasitikėti jais ir mokykla. Kartais tėveliai perdėtai rūpinasi vaikais, itin ilgi graudūs atsisveikinimai. Toks tėvų elgesys gali padaryti meškos paslaugą vaikams. Daugelis jų atvežami į mokyklą ir iš jos paimami automobiliais. Tačiau tėvų lankymasis klasėse pamokų metu ne tik trukdo mokytojui, vaikas galiausiai pripranta, kad jam kažko nepadarius, tai bus padaryta už jį.
Taip pat skaitykite: Baudos už žiaurų elgesį Lietuvoje
Mokymosi Motyvacija ir Individualus Stilius
Vaiko elgesys yra ne priežastis, bet pasekmė. Šie sutrikimai dažnai kyla dėl nemokėjimo mokytis ir nesugebėjimo prisitaikyti prie individualaus mokymosi stiliaus (audialinio, vizualinio ar taktilinio). Reikėtų stiprinti vidinę mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, įvertinti turimus resursus ir atrasti, kaip jie galėtų padėt vaikui susidaryti naujus įgūdžius, įsisavinti informaciją. Galbūt vaikui lengviau prisiminti ne vaizdinę informaciją, bet gaunamą lytėjimu. Naudinga vaikui padėti susisteminti medžiagą, ją atpasakoti, įsiminti, daryti planus.
Teigiamas Palaikymas ir Pagyrimai
Tokio vaiko poreikiai buvo patenkinti ankstyvame amžiuje, bet nuo tada, kai jis pakankamai paaugo, kad galėtų klaustytis (o tai, žinoma, įvyko, kai jis buvo labai mažas), jam teko nuolatos susidurti su menkinimais ir žeminimais žodžiu. Daugelis tėvų, ypač tada, kai patys išgyvena sunkų laikotarpį, menkina savo vaikus beveik kaskart, kai su jais kalbasi, ir tai yra tarsi savaime suprantamas dalykas. Tokiems vaikams reikia nuolatos sakyti teigiamus žodžius ar pagyrimus, tiek už jų atliktus darbus ar elgesį, tiek už tai, kad jie tiesiog yra. Turime visais būdais stengtis vengti vaiko menkinimo bei žeminimo (nors jis gali tiesiog prašyte to prašytis).
Saugios Aplinkos Kūrimas
Toks vaikas paklaustas tyli - taip elgtis gali pamokų metu, o su draugais ar tėvais būti aktyvus, kalbus. Vaikas taip elgiasi, nes yra neįprastoje aplinkoje ir jam reikia laiko adaptuotis. Tylinčiam vaikui reikalinga saugi aplinka. Galima būtų pokalbį pradėti apie vaikui įprastus, jam svarbius dalykus. Reikėtų tokį vaiką įtraukti į bendrą veiklą. Nereikėtų kovoti su tokiais vaikais, kurie tyli "iš principo".
Bendravimo Įgūdžių Formavimas
Klasėje galima pastebėti, kad kai kuriems vaikams trūksta pagrindinių bendravimo įgūdžių. Jeigu kreipsimės į juos, jie šiaip ne taip sugebės išspausti kelis žodžius ir niekada patys savarankiškai nepradės pokalbio. Vieniši vaikai linkę likti nepastebėti. Triukšmingiems ir agresyviems jų bendraklasiams pasisekė labiau, nes jie bent jau sulaukia dėmesio, kurio taip trokšta.
Agresyvaus Elgesio Valdymas
Agresiją gali lemti įgimtas savisaugos, kovos už būvį ar lyderystės poreikis, socialinis išmokimas (tėvas muša mamą, brolis muša patį vaiką) ir palaikymas („mokėk apsiginti“, „duok atgal“), išmokimas stebint (laidos per televiziją). Labai svarbu suprasti, kad dažniausiai iš pradžių toks vaikas neatsakys į šilumą ir pagyrimus (nors verta pamėginti). Mokytojas pirmiausia turėtų sukurti tokį ryšį, kad vaikas pajėgtų išgirsti, - reikia su vaiku griežtai susitarti. Jei norime su agresyviu vaiku sukurti palankius ir prasmingus santykius, turime atkakliai laikytis savo - elgtis tvirtai, nepykti ir nesusierzinti. Kai įsitvirtina tokie santykiai, galima pradėti girti vaiką už tai, kad jis atlieka kažką gero. Tokius vaikus labai gerai veikia jiems skiriami ypatingi vaidmenys (tokie kaip pvz. budintis per pertraukas), kurie reikalauja tikros atsakomybės ir teisių. Reikėtų ištirti vaiko elgesio motyvus: galbūt jis jaučiasi nesaugus, nepilnavertis. Galbūt reikėtų formuoti adekvataus socialinio išmokimo ir bendravimo įgūdžius.
Melavimo Priežastys ir Korekcija
Vaikas gali tiesiog painioti tikrovę su fantazija - tai nebus melas. Nereikėtų kovoti su tuo, bet reikėtų išmokyti vaiką įžvelgti ribą tarp tikrovės ir fantazijos. Vaiko melą neretai lemia baimė. Reikėtų atrasti kitus būdus vaiką auklėti, bausti, nesukeliant jam baimės jausmo.
Baimės Įveikimas
Vaiko baikštumas susidūrus su mokomąja veikla dažnai pasitaiko pradinėse klasėse. Tokius vaikus slegia buvimas grupėje, kitų vaikų judrumas, jie linkę laikytis nuošaliai, sunkiai įsitraukia į bendrą veiklą. Vertėtų atvirai rodyti savo geranoriškumą, į klaidas žiūrėti kaip į savaime suprantamą dalyką - „juk mes mokomės“. Reikėtų skatinti vaiką atsakinėti nebijant suklysti.
Socialinė Integracija
Dalis vaikų dėl asmeninių savybių, nemokėjimo bendrauti tarsi išstumiami iš klasės. Dauguma vaikų su jais elgiasi priešiškai. Vaikai su juo nebendrauja - jis lieka vienas. Į jį geriausia žiūrėti kaip į vaiką, kuris ankstyvuoju savo vaikystės laikotarpiu (0-2 metų) nesulaukė švelnumo ir nebuvo vertinamas bei palaikomas. Tokį vaiką reikia geranoriškai paskatinti nepriklausomai nuo to, ką jis daro, - tiesiog sakykime jam paprastus ir malonius žodžius už tai, kad jis yra.
Sisteminės Problemos
Peštynes sukelia ne „blogi vaikai“. Tiesą pasakius, ši problema visuomet yra suaugusiųjų sistemos, kurioje gyvena vaikai, simptomas. Ten, kur mokytojams suteikiamos tinkamos darbo sąlygos ir palaikymas, o su vaikais elgiamasi griežtai, bet išsaugoma jų savigarba, vaikai greitai nustoja peštis tarpusavyje. Mokykla paprastai nėra rimtesnių vaikų problemų šaltinis. Nė vienas mokytojas, kad ir koks atsidavęs būtų, negali 30-čiai vaikų suteikti ir emocinio palaikymo, ir paskatinimo mokytis. Reikia, kad mokyklose būtų kvalifikuoti suaugusieji, savanoriai bei darbuotojai, kurie bus ir patys išmokyti, ir ves mokymus, kad kiekvienas vaikas gautų tai, ko jam ar jai reikia.