Zindymo įtaka motinos psichologinei būklei

Įvadas

Pogimdyminė depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas po gimdymo. Motinos emocinė sveikata kinta priklausomai nuo to, kaip ji rūpinasi savimi. Pogimdyminis laikotarpis dar kitaip yra vadinamas ketvirtuoju trimestru, todėl svarbu skirti ypatingą dėmesį motinos psichologinei būklei.

Pogimdyminė depresija: diagnostika ir priežastys

Psichologė R. Mickevičienė teigia, kad pogimdyminę depresiją diagnozuoja psichiatras pagal moters jaučiamus fizinius ir emocinius požymius, jų intensyvumą, trukmę ir dinamiką. Šio psichikos sutrikimo nustatymas yra keblus, nes somatiniai pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs į tuos, kuriuos išsako visos naujagimių mamos. Jos susiduria su miego ir apetito sutrikimais, nuovargiu ir pervargimu, sunkumais susitvarkyti su kasdieniais ruošos darbais. Dėl to pogimdyminė depresija turėtų būti vertinama kompleksiškai. Pastebima, kad depresinio sutrikimo epizodas gali prasidėti ir nėštumo metu, ir po gimdymo. Depresijos epizodai po gimdymo nustatomi pusketvirto karto dažniau nei nėštumo metu. Dažniausiai pogimdyminė depresija išryškėja per pirmus mėnesius po gimdymo.

Siekiant nustatyti, kas sukelia pogimdyminę depresiją, tiriami įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, užimtumas, socialinis palaikymas, saugumas, žinia apie nėštumą, motinystės patirtis, pajamos ir kt. Nėra vienos konkrečios priežasties šiam sutrikimui rastis. Tai gali būti hormonų svyravimas (po gimdymo, žindymo laikotarpiu ir nutraukus žindymą), sirgimas depresija iki nėštumo arba nėštumo laikotarpiu, neplanuotas arba krizinis nėštumas, nesutarimai su vyru, socialinio palaikymo stoka ir kt.

Pogimdyminės depresijos simptomai ir pasekmės

Prie pagrindinių simptomų priskiriamas sutrikęs miegas ir apetitas, neviltis, malonumo jausmo praradimas, apatija, užsisklendimas nuo artimųjų ir savęs nuvertimo jausmas, nes susiduriama su sunkumais rasti ir pajausti ryšį su kūdikiu. Tai gali palikti ilgalaikių pasekmių pačiai mamai, jos naujagimiui ir visai šeimai. Negydoma pogimdyminė depresija gali peraugti į ilgalaikę depresiją ar pasikartoti po kito gimdymo.

Iš Telšių rajono kilusi Monika sakė pati supratusi esant problemą, kai, laikydama rankose naujagimį, negalėdavo sulaikyti ašarų. „Iš pradžių pati nesupratau, kaip ir kada pradėdavau verkti. To buvo neįmanoma suvaldyti.“

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nuolatinį nerimą prieš miegą

Pogimdyminės melancholijos simptomai:

• Nerimas
• Nuotaikos pokyčiai
• Irzlumas
• Liūdesys
• Prislėgtumas
• Verksmingumas
• Nemiga
• Užsisklendimas
• Nekantrumas
• Energijos, motyvacijos stoka
• Apetito pokyčiai
• Pablogėjusi dėmesio koncentracija

Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Melancholija po gimdymo gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių, didelio atsakomybės jausmo ar dėl reikšmingų gyvenimo pasikeitimų, siejamų su kūdikio gimimu.

Pogimdyminės depresijos simptomai:

• Prislėgta nuotaika;
• Susidomėjimo ar malonumo praradimas;
• Energijos praradimas arba nuovargis;
• Bevertiškumo, kaltės jausmai;
• Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas;
• Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje;
• Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu;
• Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam;
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį;
• Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą;
• Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus;
• Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu;
• Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai.

Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui. Pogimdyminė psichozė - sunki būklė, kurią lengvai pastebi artimieji ir dėl didelės rizikos pakenkti sau ar kūdikiui mama turi gauti profesionalią specialistų pagalbą. Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties. Atpažinus nerimo ar potrauminio streso sutrikimo požymius rekomenduojama kreiptis profesionalios pagalbos į gydytoją psichiatrą ar psichologą, psichoterapeutą. Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.

Kaip sau padėti ir kada kreiptis į specialistus

Pasak R. Mickevičienės, visų pirma, pagalbos ranką svarbu ištiesti pačiam sau. „Paklauskite savęs: ar mano lūkesčiai sau realistiški, kaip kasdien save padrąsinu ir rūpinuosi minčių švara? Kaip suprantu miego svarbą savo organizmui ir ieškau būdų pailsėti? Ar mano mityba pilnavertė, o valgymo įpročiai tinkami? Kaip fiziniu aktyvumu padedu savo kūnui stiprėti ir atsigauti?" Tuo atveju, kai mamai darosi per sunku pasirūpinti naujagimiu, o emocinė ir psichikos sveikata prastėja, į pagalbą turėtų atskubėti artimieji. „Kai moteriai sunku suprasti, ar jai reikia pagalbos, o šeima nežino, kaip padėti, svarbu kreiptis į specialistus. Visais atvejais yra svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypač kai vyksta svarbūs išgyvenimai, siejantys visą šeimą, kuriuos mamai pakelti darosi per sunku“, - kalbėjo Krizinio nėštumo centro specialistė R. Mickevičienė.

Taip pat skaitykite: Kas yra manija?

Tapus mama, labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną.

• Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą.
• Kvėpavimas. Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“.
• Mityba. Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens.
• Adekvatūs lūkesčiai. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko.
• Kitų pagalba. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.

Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos. Pagalba teikiama ir nėščiosioms ar mamoms, susiduriančioms su iššūkiais, kai tampa vis sunkiau rūpintis savimi ar kūdikiu, atlikti kasdienes užduotis ar reikalingas palaikymas.

Jaučiant emocinius sunkumus, galima kreiptis į emocinės paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809 arba internetiniu susirašinėjimu. Taip pat ir Krizinio nėštumo centras konsultuoja nemokamai gyvai arba nuotoliniu būdu, kreiptis galima el. paštu [Nurodytas el. pašto adresas].

Pagalba ir parama

• Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
• Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
• Bendruomeniniai šeimos namai - kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
• Būtinoji pagalba. Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
• Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
• Pogimdyvinės depresijos centras www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
• Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
• Asociacija „Gandras“ - kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
• „Tu esi“ - informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
• „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai - savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.

Nėštumas ir motinystė: psichologiniai procesai

Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Šiuo metu gali paaštrėti organizmo reakcijos į pasikeitimus ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Nors pogimdyminė depresija siejama su būsena po gimdymo, depresinės nuotaikos gali ištikti dar laukiantis.

Mamos savijautai įtakos gali turėti šie veiksniai:

Taip pat skaitykite: Įpročių įtaka gyvenimo kokybei

• Netrikdomas laikas po gimdymo. Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Svarbu, kad tuomet jų niekas netrikdytų - šis laikas itin svarbus ir gali lemti vėlesnę moters savijautą.
• Žindymas. Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau odos prie odos kontakto.
• Adekvatūs lūkesčiai sau. Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas: moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį - mamos. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius kylančius jausmus ir pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug.
• Gebėjimas pasirūpinti savimi. Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Tačiau labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, prašyti pagalbos, ieškoti būdų, kaip jaustis geriau.
• Lėtas grįžimas į gyvenimą. Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
• Laikas sau. Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Priimti ir patenkinti šį poreikį mamai svarbu, kad išvengtų pykčio priepuolių ir kaltės jausmo.
• Socialiniai ryšiai. Tyrimai rodo, kad norint gerai jaustis, itin svarbu turėti artimų socialinių ryšių su kitomis moterimis, ypač jei jos taip pat turi vaikų - būti kartu, dalytis savo patirtimi.
• Santykiai su partneriu. Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba. Kita vertus, vyro įsitraukimas teigiamai veikia mamos emocinę gerovę po gimdymo.
• Kultūriniai veiksniai. Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug. Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų.

Žindymo įtaka kūdikio vystymuisi

Pirmieji apie tyrinėjimus, bylojančius, kad kūdikystėje žindyti vaikai geriau negu maitinti dirbtinai vystosi protiškai, Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai paskelbė 1929 m. Daugelis aplinkybių lemia vaiko vystymąsi ir intelektą. Tai sudėtingos biologinių-genetinių, šeimos aplinkos ir socialinių-ekonominių faktorių sąveikos rezultatas. Geresnės gyvenimo sąlygos suteikia motinai daugiau laiko ir galimybių bendrauti su vaiku, o aukštesnis pačios motinos intelektas ir išsilavinimas tą bendravimą daro įvairesnį, turiningesnį. Brandžios asmenybės moterys keliskart dažniau renkasi kūdikio maitinimą krūtimi, o ne iš buteliuko. Tai liudija rezultatai tyrimų, atliktų ne tik Amerikoje ar Anglijoje, bet ir Lietuvoje.

Eglės Markūnienės mokslinės disertacijos „Medicininiai, psichologiniai ir socialiniai kūdikių žindymo veiksniai“ (2003 m.) duomenimis, tarp aukšto išsilavinimo motinų savo kūdikius žindžiusių 4 mėnesius ir ilgiau buvo santykinai 4,9 karto daugiau negu tarp motinų su viduriniu ar žemesniu išsimokslinimu. Kūdikio žindymas sukuria vienas kitą skatinančią sistemą: brandžios asmenybės renkasi žindymą, o žindymas savo ruožtu jau ne tik psichologiniu, bet ir biologiniu keliu (per „motinystės“ hormonus, pagausėjančius motinos kraujyje žindant) skatina motinišką elgseną.

Anglijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkai, tyrę maitinimo įtaką neišnešiotų labai mažo gimimo svorio vaikų protiniam vystymuisi, rado, kad aštuonerių metų amžiuje intelekto koeficientas buvo dešimčia balų aukštesnis tų, kurie naujagimystėje maitinti motinos pienu. Tai, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis jie buvo laikomi inkubatoriuje ir maitinami per zondą, leidžia manyti, kad vystymosi pranašumas buvo sąlygotas taip pat ir biologinių faktorių, esančių pačiame motinos piene. Žmogaus smegenų tūris per pirmuosius gyvenimo metus padidėja nuo 450 kub. cm iki 1000 kub. cm ir šių smegenų vystymuisi reikia ypatingų medžiagų. Tam tikros nepakeičiamos ilgos grandinės polinesočiosios riebiosios rūgštys (tarp jų svarbiausia dokosaheksaeno rūgštis), kurių gausu moters piene (karvės piene jų trūksta), yra būtinos normaliam žmogaus akių tinklainės ir smegenų vystymuisi. Jos labai svarbios intrauterininiu (iki gimimo) laikotarpiu ir neišnešiotiems naujagimiams, nes tuo metu vyksta intensyviausia smegenų diferenciacija. Tačiau ir gimus laiku šios rūgštys vis dar reikšmingos. Dirbtinio kūdikių maitinimo mišiniai, ypač skirti neišnešotiems kūdikiams, turėtų būti papildyti tomis medžiagomis.

tags: #zindymas #ir #pastovus #stresas