Įvadas
Žmogaus elgsena, emocijos ir tarpusavio santykiai yra sudėtingas reiškinys, kurį bando paaiškinti įvairios mokslo šakos, įskaitant psichologiją. Evoliucinė psichologija, kaip viena iš perspektyvų, siūlo pažvelgti į šias sritis per evoliucijos prizmę. Šiame straipsnyje aptarsime evoliucinę psichologiją, remiantis Davido M. Busso darbais, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto kontekstu ir kritiniu požiūriu į evoliucinę teoriją.
Seksualinė evoliucija pagal Davidą M. Bussą
Davidas M. Bussas, vienas iš evoliucinės psichologijos pradininkų, savo darbuose nagrinėja žmonių poravimosi elgseną per evoliucinę prizmę. Jo knyga „Seksualinė evoliucija“ yra paremta dideliu poravimosi tyrimu, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Remdamasis įvairiais pavyzdžiais iš gyvūnijos ir žmonių kultūrų, D. M. Bussas atskleidžia, ko nori moterys ir vyrai, bei kodėl jų troškimai skiriasi. Jis teigia, kad norint suprasti dabartinius santykių konfliktus, būtina atsižvelgti į evoliucinę praeitį.
Psichologijos studijos VU Filosofijos fakultete
VU Filosofijos fakultetas, turintis gilias tradicijas, siūlo psichologijos studijų programą, atitinkančią Europos psichologų federacijos (EFPA) standartus. Šios studijos suteikia žinių apie emocijas, asmens savybes, elgesį ir tarpusavio santykius. Taip pat ugdo gebėjimus atlikti psichologinius tyrimus, susijusius su elgesio dėsningumais, visuomenės nuostatomis ir vertybėmis. Psichologo profesija yra paklausi, todėl studijos VU Filosofijos fakultete gali būti puikus pasirinkimas siekiantiems karjeros šioje srityje. Fakultetas didžiuojasi aukštu dėstytojų profesionalumu ir kompetencija, o studentai vertina atmosferą, kupiną pagarbos, tolerancijos ir draugiškumo.
Kritinis požiūris į evoliucinę teoriją
Evoliucinė teorija, ypač darvinizmas, dažnai kritikuojama dėl savo ideologinio pagrindo ir kontraintuityvumo. Anot kritikų, evoliucijos teorija yra susijusi su kapitalistine „konkurencijos“ ideologija ir „tinkamiausių išlikimo“ postulatu, kuris yra tautologiškas. Jie teigia, kad ši teorija neatsižvelgia į sveiko proto argumentus ir bando įteigti, jog žmogų valdo „plika akim“ nepastebimas evoliucijos procesas. Taip pat kritikuojamas evoliucinės psichologijos šalininkų bandymas paaiškinti žmogaus elgesį vien tik genų perdavimu ir evoliucijos procesais, ignoruojant sąmoningus žmogaus siekius ir vertybes.
Mokslas ir ideologija
Kritikai atkreipia dėmesį į tai, kad evoliucijos teorija dažnai pateikiama kaip neginčijama tiesa, nors jai prieštarauja mokslinių tyrimų rezultatai. Archeologiniai duomenys rodo, kad rūšys nesikeičia milijonus metų, o naujos rūšys atsiranda staiga. Molekulinės biologijos duomenys taip pat nepatvirtina darvinistinio teiginio, kad visos rūšys išsivystė iš vieno protėvio. Be to, sudėtinga ląstelės struktūra kelia abejonių dėl gyvybės atsiradimo „dėl atsitiktinių pokyčių“.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Kontraintuityvumas ir sveikas protas
Evoliucinės teorijos šalininkai dažnai remiasi „kontraintuityvumu“, teigdami, kad mokslas gali prieštarauti sveikam protui. Tačiau kritikai mano, kad tai yra pavojingas argumentas, leidžiantis teigti bet ką, net jei tai prieštarauja akivaizdiems faktams. Jie teigia, kad evoliucinė psichologija bando pakeisti žmogaus sveiką protą ir konkrečius siekius „evoliucijos teoretikų“ kliedesiais, priverčiant žmogų atsižadėti savo sąmonės ir vertybių.
Evoliucinė psichologija švietimo įstaigose
Kritikai teigia, kad evoliucinė psichologija pernelyg dažnai priimama už gryną pinigą švietimo įstaigose, ypač Vilniaus universitete. Jie teigia, kad studentai nuo pat pirmojo semestro yra mokomi evoliucinės psichologijos, nors ši „teorija“ nėra nei paneigiama, nei įrodoma, ir gali turėti destruktyvių implikacijų. Studentai vargiai informuojami, kad tai, kas jiems bus kemšama į galvas, daugelio net nėra laikoma moksline teorija, o gryna darvinistinė ideologija.
Darvinizmo įtaka mokyklų vadovėliams
Darvinizmo idėjos įdiegiamos jau ikiuniversitetiniame švietime. Biologijos vadovėliai nuo septintos klasės supažindina su labiausiai prisitaikiusiųjų išgyvenimo sąvoka, o aštuntokai išgirsta apie „cheminę evoliuciją“. Mokytojams nesvarbu, kad rūšies sugebėjimas varijuoti tam tikruose rėmuose neimplikuoja rūšies gebėjimo virsti kita rūšimi, tai suplakama į viena ir pavadinama „evoliucija“. Supaprastintas ir mąstyti atpratinantis pasaulėvaizdis peršamas pristatant ir „cheminę evoliuciją“. Vengiama minėti, jog visi buvę mokslininkų bandymai eksperimentiškai patvirtinti gyvybės atsiradimą iš cheminių elementų yra pripažinti nerealistiškais, o ląstelės, moksleiviams vaizduojamos kaip primityvus rutuliukas, struktūra iš tiesų yra be galo sudėtinga. Devintoje klasėje jau prijungiama ir „fizinė evoliucija“ bei „kultūrinė evoliucija“, ir gaunamas pilnas fizinės-cheminės-biologinės-kultūrinės evoliucijos pasakojimas.
VU Filosofijos fakulteto vaidmuo
VU Filosofijos fakultetas, kaip seniausia Lietuvos aukštojo mokslo institucija, turinti gilias tradicijas, atlieka svarbų vaidmenį ugdant kritinį mąstymą ir skatinant diskusijas apie evoliucinę psichologiją ir jos implikacijas. Fakultetas siekia suteikti studentams platų humanitarinių ir socialinių mokslų išsilavinimą, leidžiantį jiems kritiškai vertinti įvairias teorijas ir perspektyvas.
Fakulteto istorija ir veikla
Filosofijos fakultetas buvo įkurtas kartu su Vilniaus universitetu 1579 m. ir per savo ilgą istoriją patyrė įvairių transformacijų. Sovietmečiu fakultetas buvo panaikintas, tačiau atkurtas 1989 m. Šiandien fakultetas yra plataus profilio humanitarinių ir socialinių mokslų ir studijų institucija, kurioje dirba žymūs Lietuvos mokslininkai ir dėstytojai. Fakultetas siūlo įvairias studijų programas, įskaitant filosofijos, sociologijos, psichologijos ir socialinio darbo.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
tags: #zmogaus #ecoliucine #psichologija #bus #vu