Žmogaus Raidos Psichologija: Kelias į Asmenybės Brandą

Žmogaus raidos psichologija - tai mokslas, tyrinėjantis žmogaus elgesio ir psichikos kitimus nuo gimimo iki pat mirties. Ši psichologijos šaka apima įvairius amžiaus tarpsnius: vaiko, paauglio, subrendusio žmogaus psichologiją, bei gerontopsichologiją. Raidos psichologija siekia nustatyti kiekvieno amžiaus tarpsnio psichikos ypatybes, procesus, asmenybės savybių formavimosi dėsnius, aprašant, kaip žmonės normatyviai (bendri raidos dėsningumai) ir ideografiškai (individualios variacijos) keičiasi.

Raidos Psichologijos Istorija ir Esminiai Aspektai

Psichologijos užuomazgos siekia pirmųjų filosofų darbus, pavyzdžiui, Aristotelio „Apie sielą“ arba Hipokrato (4 a. pr. m. e.) sukurti 4 temperamento tipai. Terminas „psichologija“ pirmą kartą pavartotas 1732 metais K. Volfo veikaluose „Empirinė psichologija“ ir „Racionalistinė psichologija“. Psichologija, kaip savarankiškas mokslas, pradėjo formuotis nuo 1879 m., kai V. Vundtas Leipcige (Vokietija) įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją.

Žmogaus raidos psichologijos pradininkas G. Stenley Hallas (1844-1924, Jungtinės Amerikos Valstijos) 19 a. pabaigoje pirmasis pradėjo taikyti interviu, jo duomenis panaudojo teorijai formuluoti. 20 a. pradžioje žmogaus raidos psichologija tapo savarankiška psichologijos šaka, jai darė poveikį biheiviorizmas, etologija, psichoanalizė, psichoseksualinė raida, psichosocialinė raida, kognityvinė psichologija, socialinio išmokimo teorija ir kitos kryptys.

Pagrindiniai Raidos Psichologijos Tyrimų Aspektai:

• Fizinė raida: kūno pokyčiai, motoriniai gebėjimai.
• Kognityvinė raida: mąstymas, kalba.
• Psichosocialinė raida: emocijos, bendravimo ypatybės.

Psichikos dinamiką, elgesio ir psichikos plėtrą lemia asmens genetinių, biologinių, fizinių ir socialinės aplinkos sąlygų sąveika. Tam tikri amžiaus tarpsniai, vadinami kritiniais, arba sensityviais, periodais, yra palankiausi kokiai nors emocinei ar socialinei patirčiai įgyti, asmenybės bruožams, įgūdžiams susidaryti. Neišnaudojus šių kritinių periodų vėliau gali būti sunku ar neįmanoma susidaryti tam tikrus įgūdžius, ko nors išmokti.

Pagrindinės Raidos Teorijos

Žmogaus raidos psichologija remiasi įvairiomis teorijomis, kurios bando paaiškinti, kaip žmogus vystosi per visą savo gyvenimą. Šios teorijos apima tiek biologinius, tiek socialinius ir psichologinius aspektus.

Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas

1. Psichoanalitinė Teorija (S. Freudas)

Z. Froidas (1856-1939) teigė, kad asmenybę motyvuoja vidiniai biologiniai potraukiai, ypač seksualiniai ir agresijos. Jis koncentravosi į ankstyvąją vaikystę (0-5 m.), manydamas, kad šie metai nulemia žmogaus elgesį. Froidas išskyrė kelias psichoseksualines stadijas:

• Oralinė stadija
• Analinė stadija (1-3 m.): vaikas susirūpinęs ,,sulaikymu ir išleidimu“.
• Falinė stadija (3-5 m.)
• Latentinė stadija (6-12 m.): laikinai nuslopsta domėjimasis seksualine gyvenimo puse, vaikas koncentruojasi į žinių ir gebėjimų įgyjimą.

2. Psichosocialinė Teorija (E. Eriksonas)

Erikas Eriksonas (1902-1994) neofroidistas, svarbu socialiniai santykiai ir išskyrė psichosocialinės raidos stadijas, t.y. raidos etapai, kurių metu individo įgytą gyvenimišką patirtį nulemia prisitaikymą prie socialinės aplinkos ir esminius asmenybės pokyčius. E. Eriksonas praplėtė S. Freudo psichoseksualinės raidos teoriją papildęs viso gyvenimo raidos sampratą, asmenybės raidą skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo pojūtį, bet pagal asmenybės ryšį su socialine aplinka. Teigė, kad psichosocialinė raida vyksta pagal epigenetinį principą, tai yra fizinė raida nustato psichosocialinės raidos trukmės pagrindines ribas, o tam tikra kultūra gali tik pastūmėti, sulėtinti, patobulinti arba pažeisti žmogaus raidą.

E. Eriksonas pabrėžė, kad kiekviename raidos tarpsnyje žmogui iškyla specifinių sunkumų ir konfliktų, vadinamų krizėmis, nuo kurių baigties priklauso tolesnis asmenybės formavimasis. Teigiamai įveikus krizę padidėja žmogaus jėgos, patirta nesėkmė ją sprendžiant reiškiasi į S. Freudo aprašytą žmogaus elgesį panašiu fiksacijos atveju.

E. Eriksono psichosocialinės raidos stadijos:

1. Pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas (0-1 m.): ar aš galiu pasitikėti pasauliu? Socialinės sąlygos t.y. palaikymas pagrindinių poreikių patenkinimas, nuoseklumas. Kai motina yra jautri ir pareiginga, kūdikis pasitiki ja ir kartu įgyja pagrindą pasitikėti kitais žmonėmis. Vaikas, kuriuo rūpinamasi nepakankamai, pradeda bijoti jį supančių žmonių ir aplinkos, pasidaro įtarus, todėl jo asmenybė sunkiau formuojasi kitose stadijose.
2. Autonomija vs. gėda ir abejonės (2-3 m.): ar aš galiu valdyti savo elgesį? Pvz.; mokymas naudotis tuoletu. Tėvai, kurie leidžia vaikui atlikti tai, ką jis nori ir gali, padeda jam įgyti savarankiškumo ir ugdyti valią. Nekantrūs tėvai, kurie daro tai, ką gali pats vaikas, arba nuolat jį skubina, formuoja vaikui abejojimo savimi ir gėdos jausmą.
3. Iniciatyvumas vs. kaltė (4-5 m.): ar aš galiu tapti nepriklausomas nuo tėvų ir ištirti savo galimybių ribas? Vaikui žaidžiant auga jo aktyvumas, jis turi spręsti naujas žaidimo užduotis, atsiranda smalsumas ir kūrybiškumo užuomazgų. Jeigu tėvai skatins vaiko smalsumą, kūrybą, savarankiškumą, formuosis iniciatyvumas, kuris sudaro potencialią galimybę ateityje siekti savo tikslų ir efektyviai dirbti.
4. Meistriškumas vs. menkavertiškumas (6-11 m.): ar aš galiu tapti toks sumanus, kad išgyvenčiau ir prisitaikyčiau prie pasaulio? Pagrindinės socialinės sąlygos skatinančios meistriškumą yra sistemingas mokymasis, auklėjimas, sektinų pavyzdžių būvimas, tuo metu menkavertiškumo yra blogas mokymasis, vadovavimas ir palaikymo nebūvimas. Lygina vaikai savo pasiekimus su bendraamžiais. Vaikai, kurie raginami veikti, kurti, dirbti ir paskatinami už pastangas, vysto savo įgūdžius, pasididžiavimą pasiekimais, tampa darbštūs, siekiantys tikslų.
5. Tapatumas vs. vaidmenų sumaištis (12-18 m.): kas aš esu? Kokie yra mano įsitikinimai, požiūriai, pozicijos? Tai socialinės sąlygos skatinančios pastovumą ir nuoseklumą, tiksliai apibrėžtų sektinų lytinių modelių būvimas. Tikslo neaiškumas atgalinis ryšys, neapibrėžti lūkesčiai. Lytinis modelis - sstabi kaip elgiasi moteris ar vyras. Jauni suaugusieji privalo tobulinti sugebėjimą bendrauti ir rūpintis kitais, nebijodami prarasti savo tapatumo.
6. Intymumas vs. izoliacija (jaunystė): Ar aš galiu visiškai atsiduoti kitam žmogui?
7. Generatyvumas vs. stagnacija (vidutinis amžius): ką aš galiu pasiūlyti ateities kartoms? Pagrindinė socialinė sąlyga - tikslo siekimas, produktyvumas, stagnacija - asmeninio gyvenimo nuskurdinimas ir regrecija. Apie gyvenimo vidurį, suvokus savo mirtingumą, iškyla rūpestis ateinančia karta ir savęs įprasminimu.
8. Integralumas vs. neviltis (senatvė): ar aš patenkintas nugyventu savo gyvenimu? Vientisumas reiškia žmogaus sugebėjimą atsigręžti į savo praeitį ir įvertinti ją kaip turiningą ir prasmingą. Tai palengvina ir susitaikymą su mintimi apie artėjančią mirtį.

3. Kognityvinė Teorija (J. Piaget)

Atstovas - Pjažė (1896-1980) laikomi struktūralistai, tai struktūrinio požiūrio psichologiniai šalininkai, kurie kėlė sau tikslą protines struktūras tirti ir informacijos apdorojimo būdus vidiniame plane.

Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai

Piaget kognityvinės raidos stadijos:

1. Sensomotorinė (0-2 m.)
2. Priešoperacinė (2-7 m.)
3. Konkrečių operacijų (7-12 m.): vaikai pradeda logiškai mąstyti, klasifikuoja objektus pagal kelis požiūrius, operuoja matematinėmis sąvokomis.
4. Formalių operacijų (nuo 12 m.)

4. Bihevioristinė Teorija (J. Watson, B. Skinner, A. Bandura)

Šių teorijų šalininkai mano, kad dauguma elgesių normų yra įgyjama išmokimo dėka. Visą apimantis procesas. Vaikas nuo paauglio skiriasi tuo, kad daugiau moka, žino. Bioheviorizmas (angliškai reiškia elgesys) XX a.

Išmokimas vyksta klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo dėka. Žmogus reaktyvus, subjektyviai reaguoja į aplinkos įtaką, individas formuojasi dėka proceso, kurio metu formuojas ryšiai tarp stimulto ir reakcijos, jos arba tarp elgesio variantų ir pasekmių. Mokymas vyksta automatiškai.

5. Humanistinė Psichologija (C. Rogers, A. Maslow)

Humanistinė psichologija susiformavo XX a., kaip trečia optimistiškesnė jėga asmenybės tyrimuose. Ji atsirado kaip reakcija į išorinį determinizmą, kuri atstovavo mokymosi teorijas ir visinio determinizmo seksualinio ir agresyvių instintyvių poreikių teoriją siūloma Z. Humanistinė psichologija siūlo holistinę asmenybės teoriją ir yra artimai susijusi su egzenstalizmo filosofija, egzenstalizmas - tai šiuolaikinės filosofijos kryptis, kurios dėmesio centre žmogaus siekis rasti savo asmeninio egzistavimo prasmę ir siekis gyventi laisvai ir atsakingai, neprieštaraujant etinėms principams. Jie mano, kad žmogus pats sprendžia kaip gyventi. Humanistai aukščiau visko laiko žmogiškąjį potencialą.

Karlas Rodžersas (1902 -1987) - žmogus yra geras iš prigimties, nustatė, kad šiltas, teigiams, priimatis psichoterapiauto santykius su klientu, skatina asmenybės augimą - POZYTIVUS SANTYKIS.

Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka

Raidos Etapai

Žmogaus raida skirstoma į kelis pagrindinius etapus, kurių kiekvienas pasižymi specifiniais psichikos ir elgesio pokyčiais.

Pirmieji Dveji Gyvenimo Metai

Kūdikystė yra intensyvaus fizinio ir psichologinio vystymosi laikotarpis. Per pirmuosius dvejus metus kūdikis išmoksta vaikščioti, kalbėti ir bendrauti su aplinka. Šiuo laikotarpiu svarbu sukurti saugų ir stimuliuojantį aplinką, kuri padėtų vystytis pažintiniams ir emociniams gebėjimams.

Žaidimų Metai (3-6 Metai)

Šiuo laikotarpiu vaikai aktyviai žaidžia, mokosi socialinių įgūdžių ir ugdo kūrybiškumą. Žaidimai padeda vaikams suprasti pasaulį, išreikšti emocijas ir kurti santykius su kitais. Vaikai, gavę plačias galimybes užsiimti motorine ir intelektine veikla, būna iniciatyvūs, sugeba planuoti ir prisiimti atsakomybę.

Vidurinioji Vaikystė (6-12 Metai)

Vidurinėje vaikystėje vaikai pradeda lankyti mokyklą, mokosi skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Šiuo laikotarpiu svarbu skatinti vaiko smalsumą, motyvaciją mokytis ir pasitikėjimą savo jėgomis. Vaikai, kurie raginami veikti, kurti, dirbti ir paskatinami už pastangas, vysto savo įgūdžius, pasididžiavimą pasiekimais, tampa darbštūs, siekiantys tikslų.

Paauglystė (12-18 Metai)

Paauglystė yra sudėtingas ir permainingas laikotarpis, kai vyksta intensyvūs fiziniai, emociniai ir socialiniai pokyčiai. Paaugliai ieško savo tapatumo, formuoja vertybes ir kuria santykius su bendraamžiais.

Suaugęs Žmogus ir Senėjimas

Suaugusio žmogaus raida tęsiasi per visą gyvenimą. Šiuo laikotarpiu žmonės kuria šeimas, siekia karjeros, mokosi prisitaikyti prie gyvenimo iššūkių ir ieško prasmės. Senėjimas yra natūralus procesas, kuris gali būti lydimas fizinių ir psichologinių pokyčių. Svarbu rūpintis savo sveikata, palaikyti socialinius ryšius ir išlikti aktyviems, kad senatvė būtų pilnavertė ir prasminga. Jauni suaugusieji privalo tobulinti sugebėjimą bendrauti ir rūpintis kitais, nebijodami prarasti savo tapatumo. Apie gyvenimo vidurį, suvokus savo mirtingumą, iškyla rūpestis ateinančia karta ir savęs įprasminimu. Vientisumas reiškia žmogaus sugebėjimą atsigręžti į savo praeitį ir įvertinti ją kaip turiningą ir prasmingą. Tai palengvina ir susitaikymą su mintimi apie artėjančią mirtį.

Aplinkos Įtaka Žmogaus Raidai

Aplinkos įtaka žmogaus raidai - vyksta visą laiką. Gali būti laikina (liga), ilgalaikė. Socializacija - tai visiems bendras procesas, kurio dėka žmogus tampa socialinės grupės nariu (t.y. bendruomenės, šeimos). Perima, supranta ko tikisi ta grupė iš jo. Vyksta visą gyvenimą. Socializacija yra dvipusis procesas.

Bronfenbrennerio ekologinė teorija:

• Mikrosistema: vidurį pats žmogus, jo požiūris, sąveikauja su mezosistema.
• Mezosistema: susiformuoja sąveikaujant 2 mikrosistemoms. Šeima irgi gali būti mikrosistema, kaimynai, sąveika vyksta visom kryptim.
• Ekzosistema: tai socialinės aplinkos ar visuomenės struktūros lygiai, kurie netiesiogiai veikia individo patirtį, bet įtakoja jo gyvenimą , pvz.; tai ttėvų darbo vieta, vaiką tai netiesiogiai tai veikia. Priklausyti platesnei giminei, kai pataria kaip auklėti. Priklauso žiniasklaidai daro įtaką ir mokyklai, ir šeimai, ir kaimynams.

tags: #zmogaus #raidos #psichologija