Ar pastebite, kad vieną savaitę jaučiatės lengvos ir energingos, o kitą - tarsi „pripūstos“, su padidėjusiu apetitu ir keliais papildomais kilogramais svarstyklėse? Jei taip, Jūs nesate viena. Straipsnyje nagrinėjama streso įtaka svorio kritimui, hormonų svyravimai, mitybos įpročiai ir kiti veiksniai, lemiantys kūno svorio pokyčius.
Hormonų Svryravimai ir Menstruacijų Ciklas
Moterų kūnas mėnesio eigoje natūraliai išgyvena daugybę pokyčių, ir jie tiesiogiai veikia svorį, nepriklausomai nuo to, ar laikotės subalansuotos mitybos. Moterų organizmas kiekvieną mėnesį patiria keturias ciklo fazes, kurios veikia ne tik savijautą, bet ir kūno masę. Prieš menstruacijas padidėja progesterono lygis, kuris skatina vandens sulaikymą audiniuose, todėl gali atsirasti pilvo pūtimas, jautrumas, krūtų tempimas, taip pat dažnai jaučiamas padidėjęs apetitas, saldumynų ir sūraus maisto potraukis. Menstruacijų metu organizmas pradeda „valymosi“ procesus, tačiau daugeliui moterų dar išlieka skysčių susilaikymas. Gali būti juntamas energijos trūkumas, lėtesnė medžiagų apykaita. Po menstruacijų estrogeno kiekis didėja, organizmas tampa aktyvesnis, lengvesnis, sumažėja skysčių sulaikymas, gerėja virškinimas, tuštinimasis, šiuo laikotarpiu svoris dažnai sumažėja. Galiausiai ovuliacijos laikotarpiu kai kurioms moterims vėl gali trumpam susikaupti skysčių, ypač jei vartojama daugiau druskos ar angliavandenių. Svarbu žinoti, jog šie svyravimai yra fiziologiškai normalūs, nes tai ne riebalų padidėjimas, o laikinas vandens kiekio pokytis, kurį lemia hormonai.
Vandens Svarba Svorio Svyravimams
Vanduo yra viena iš pagrindinių svorio svyravimo priežasčių. Per mažas vandens kiekis skatina organizmą kaupti skysčius, o pakankamas vandens vartojimas (apie 30 ml / kg kūno svorio per parą) padeda išvalyti perteklinius skysčius, gerina medžiagų apykaitą, jei geriama per mažai vandens organizmas kaupia vandenį. Taip pat geriant mažai ir staiga suvartojus daugiau druskos ar saldumynų - organizmas sulaiko dar daugiau vandens.
Druskos ir Angliavandenių Poveikis Skysčių Balansui
Druska (natrio jonai) taip pat reikšmingai veikia skysčių balansą organizme. Kuo daugiau druskos - tuo daugiau vandens sulaikoma audiniuose. Net vienas druska turtingas patiekalas (pvz., silkė, suši, pica, sūris, rūkyta mėsa) gali kitą dieną „pridėti“ 1-1,5 kg. Toks reiškinys ypač pastebimas priešmenstruacinėje fazėje, kai organizmas linkęs kaupti vandenį ir yra jautresnis natrio kiekiui. Vartojant daug cukraus ar rafinuotų angliavandenių pakyla insulino lygis, kuris skatina vandens sulaikymą. Glikogenas (energijos atsarga raumenyse) kaupia vandenį - 1 g glikogeno „pritraukia“ apie 3-4 g vandens, todėl dažnai po saldaus savaitgalio svoris gali būti 1-2 kg didesnis, net jei nebuvo persivalgyta. Kitu atveju, valgant nuolat daugiau angliavandenių, jų perteklius virsta sočiaisiais riebalais ir atsideda organizme jau ne skysčių pavidale, o riebalų.
Vidurių Užkietėjimas ir Svorio Pokyčiai
Užkietėję viduriai net 2-3 dienoms gali „sulaikyti“ iki 1,5 kg žarnyno turinio. Dažniausios priežastys - mažas skaidulų kiekis, stresas, nepakankamas vandens vartojimas, mažas fizinis aktyvumas. Tuštinimasis turėtų būti reguliarus (1-2 kartus per parą arba kasdien tuo pačiu metu).
Taip pat skaitykite: Psichikos ir fizinės sveikatos sąsajos
Streso Hormono Kortizolio Įtaka
Kortizolio (streso hormono) kiekis didėja, jei trūksta miego ar patiriamas nuolatinis stresas. Kortizolis gali skatinti saldumynų poreikį, riebalų kaupimą pilvo srityje, vandens susilaikymą. Net viena bemiegė naktis gali išbalansuoti cukraus apykaitą ir skysčių balansą, todėl svarstyklės ryte gali parodyti +0,5-1 kg. Siekiant to išvengti, rekomenduojama miegoti 7-9 val., nepraleisti gilaus miego fazės nuo 22 val. iki 2 val. nakties miegoti, trumpas dienos miegas nuo 15 iki 30 min.
Fizinis Aktyvumas ir Raumenų Atsinaujinimas
Po intensyvių treniruočių raumenys kaupia glikogeną ir vandenį, tai sveikas procesas, rodantis, kad organizmas atsinaujina. Svoris gali padidėti, bet tai ne riebalai, o funkcinis vandens ir raumenų „pilnumas“. Derėtų vertinti progresą pagal savijautą, apimtis, drabužius, o ne vien svarstyklių rodmenis.
Subalansuota Mityba ir Svorio Stabilumas
Jei svorio pokytis 3-5 kg, kaskart šokinėjantis - tai numetame tai priaugame, valgome nereguliariai, nesubalansuotai, su dažnais persivalgymais arba kitais kraštutinumais, tokiais kaip badavimas, stiprus kalorijų deficitas ar griežtas maisto raciono ribojimas. Reikėtų grįžti prie reguliarios, subalansuotos mitybos - be kraštutinumų ir valgyti 3-5 kartus per dieną, laikantis pastovių intervalų. Nereikia užkirsti kelio potraukiams, rekomenduojama mokytis juos patenkinti sąmoningai ir saikingai, išmokti paleisti kaltės jausmą, susijusį su maistu ar svoriu. Mokykimės priimti kūno pokyčius - su supratingumu ir meile savo kūnui. Moterų kūnas kiekvieną mėnesį dirba didelį darbą. Svorio svyravimai yra šio proceso dalis, o ne grėsmė. Svarbiausia - ne siekti tobulumo, o kurti vidinę pusiausvyrą, kuri atneša išorinį rezultatą.
Streso Poveikis Organizmui ir Hormonų Gamybai
Stresas - tai apsauginė organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Streso/įtampos metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai.
Trumpalaikis ir Ilgalaikis Stresas
Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Neilgai trunkantis stresas net teigiamai veikia žmogų: grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Antrą kartą atsidūrus tokioje pačioje situacijoje psichinė, emocinė reakcija būna kur kas mažesnė. Tuo tarpu dažnai pasikartojantis ir ilgai užsitęsiantis stresas, toks kaip liga, artimųjų netektis, verslo žlugimas, finansinės problemos ir pan., sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl atsiranda pavojus susirgti tam tikromis ligomis (depresija, širdies ligos, Alzheimeris).
Taip pat skaitykite: Kraujavimas ir stresas: priežastys ir ryšys
Streso Požymiai
Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti: dažnesnis širdies plakimas, raumenų įsitempimas, dažnesnis kvėpavimas, padidėjęs irzlumas, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
Stresas Darbe
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.
Kaip Mažinti Stresą Darbo Aplinkoje
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.
- Gerkite daug vandens.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų, kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus.
Streso Pasekmės
Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės. Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas. Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
Stresas Nėštumo Metu
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
Streso Valdymas
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime. Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito. Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą darbe
Veiksmingi Streso Valdymo Metodai
- Emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
- Lengvi pratimai, leidžiantys atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai).
- Pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
- Kvėpavimo pratimai.
- Juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
- Kelių minučių užsiėmimas, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.
Mityba ir Nervų Sistema
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Vitaminai Nervų Sistemai
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Streso Įtaka Širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies Permušimas
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo Spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Kortizolio Poveikis Organizmui
Stresas, tai natūrali kūno reakcija į netikėtas ir grėsmingas situacijas. Nuo žmonijos pradžios greita reakcija ir stresas padėjo žmonėms apsisaugoti nuo pavojų. Tačiau moderniame pasaulyje nerimas yra dažnas palydovas kasdienėse situacijose. Nevaldomas, jis perauga į ilgalaikį stresą, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Kortizolis yra streso hormonas, kurį gamina antinksčiai, reaguodami į stresą ar grėsmingas situacijas. Jis veikia organizmo energijos reguliavimą, kraujo spaudimą, uždegimo lygį ir kitas svarbias funkcijas. Kortizolis padeda organizmui pasiruošti reaguoti į stresą, skatina gliukozės gamybą, kad smegenys gautų daugiau energijos, ir aktyvuoja kitas fiziologines reakcijas, tokias kaip kraujospūdžio pakilimas. Kortizolio lygis keičiasi per parą: ryte jis būna aukščiausias, o vakare - žemiausias. Padidėjęs kortizolio kiekis dažniausiai pasireiškia dėl nuolatinio streso ar tam tikrų ligų, pavyzdžiui, Kušingo sindromo. Ši būklė sukelia per didelį kortizolio išsiskyrimą antinksčiuose, kuris gali ilgainiui pakenkti organizmui. Padidėjęs kortizolis taip pat gali būti susijęs su mityba ir gyvenimo būdo veiksniais.
Kaip Normalizuoti Kortizolio Lygį
- Reguliarus miegas: kokybiškas miegas padeda normalizuoti kortizolio ritmą.
- Subalansuota mityba: venkite cukraus ir perdirbto maisto, rinkitės sveikus riebalus, baltymus ir angliavandenių.
Dirgliosios Žarnos Sindromas (DŽS)
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių funkcinių virškinamojo trakto veiklos sutrikimų. Pagrindinis DŽS požymis - pilvo skausmas, kurį lydi pakitęs tuštinimasis (viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba abu kartu). Laimei, tik mažajai daliai žmonių, turinčių DŽS, pasireiškia sunkūs simptomai. Kai kurie pacientai gali kontroliuoti savo simptomus, koreguodami mitybos įpročius, gyvenimo būdą ir mažindami įtampą bei streso lygį savo gyvenime. DŽS simptomai pirmą kartą pasireiškia vyresniame nei 50 m. Šeimoje buvę virškinamojo trakto vėžio (ypač ankstyvo, iki 50 m. Pats dirgliosios žarnos sindromas šiandien yra apibrėžiamas kaip galvos smegenų ir žarnyno inervacijos ryšio sutrikimas („a disorder of brain-gut axis„). Tai nurodo, kad tiksli šio sindromo atsiradimo priežastis iki šiol nėra žinoma, tačiau yra keletas moksliniais tyrimais ir pastebėjimais besiremiančių teorijų, aiškinančių DŽS atsiradimą.
DŽS Atsiradimo Priežastys
- Žarnyno motorika. Stipresni ir ilgiau nei įprastai trunkantys susitraukimai sukelia skausmą, vidurių pūtimo jausmą bei viduriavimą.
- Žarnyno uždegimas.
- Infekcija. Nustatyta, kad persirgus virusine ar bakterine žarnyno infekcija (gastroenteritu), DŽS išsivystymo rizika padidėja net iki šešių kartų lyginant su bendra žmonių populiacija.
- Maisto netoleravimas. Sutrikusi laktozės absorbcija yra vienas dažniausių mitybos veiksnių, galinčių paskatinti DŽS simptomus. Kiti cukrūs, kurie, kaip manoma, skatina DŽS, yra fruktozė ir sorbitolis.
- Alergija maisto produktams.
- Emocinis stresas. Stiprus nerimas ar stresas įtakoja ne tik mūsų psichologinę savijautą, tačiau ir fizinę organizmo būklę per įvairių neuromediatorių išsiskyrimą.
- Vaistai.
- Plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromas (SIBO).
Kaip Palengvinti DŽS Simptomus
- Vengti maisto, sukeliančio simptomus.
- Gerti daug skysčių.
- Reguliariai mankštintis.
- Pakankamai išsimiegoti.
- Maistą, kurį virškinant išsiskiria daug dujų, pvz. Glitimą. Kai kurie žmonės yra jautrūs tam tikriems angliavandeniams, tokiems kaip fruktozė, fruktanai, laktozė ir kiti, vadinami FODMAP.
- Vaistai skirti simptomų malšinimui.
Žilberio Sindromas
Žilberio sindromas - tai yra paveldimas sutrikimas, kai kepenys nesugeba tinkamai perdirbti bilirubino. Šis sindromas dar vadinamas paveldima nehemolizine gelta, konstitucine kepenų disfunkcija. Šį sindromą 1901 metais pirmieji aprašė Augustine Gilbert ir Pierre Lereboullet.
Ligos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Žilberio sindromas- tai paveldima liga. Jis gali būti paveldimas autosominiu dominantiniu, arba autosominiu recesyviniu būdu. Didesnė tikimybė susirgti Žilberio sindromu yra, jei abu tevai turi mutuotus genus, kurie atsakingi už šį sindromą arba jeigu šeimoje yra sergančių Žilberio sindromu.
Ligos Simptomai ir Požymiai
Apie 30 proc. atvejų liga būna besimptomė, o esant simptominei formai, požymiai būna nespecifiniai ir nepavojingi sveikatai. Dažniausiai pasitaikantys simptomai būna: nuovargis, galvos skausmas, pablogėjusi atmintis, galvos svaigimas, nervingumas, depresija, irzlumas, pykinimas, pablogėjęs apetitas, dirgliosios žarnos sindromas, skrandžio skausmas, spazmai, kepenų, pilvo skasmas, niežulys. Rečiau pasitaikantys simptomai yra nemiga, panikos atakos, susilpnėjusi koncentracija, maisto, alkoholio netoleravimas, viduriavimas, svorio kritimas, pilvo padidėjimas, dusulys, širdies plakimas, raumenų, kūno, sąnarių skausmai, jautimasis nuolat sergančiu. Retai pasitaiko kiti nespecifiniai simptomai, kaip vėmimas, krūtinės skausmas, kojų, rankų šąlimas ir kt. Padidėjus bilirubino kiekiui kraujyje, kai kuriems pacientams gali atsirasti švelni gelta akyse, o vėliau ir odoje. Simptomų atsiradimą gali išprovokuoti dehidratacija, badavimas, infekcijos, mėnesinės, emocinis stresas, trauma. Pacientams, turintiems Žilberio sindromą, gali pasireikšti stipresnis vaistų šalutinis poveikis, ypač priešvėžinių medikamentų. Todėl prieš pradedant vartoti naujus vaistus, pacientai turėtų apie tai informuoti savo gydytoją.
Ligos Diagnostika
Žilberio sindromas diagnozuojamas remiantis simptomais, kraujo tyrimo duomenimis, taip pat atlikus tyimus, kad atmesti kitas kepenų ligas ir hemolizę. Neretai Žilberio sindromas yra nustatomas atsitiktinai, rutiniškai atliekant kraujo tyrimus.
Ligos Gydymas
Žilberio sindromas yra nepavojingas gyvybei susirgimas, kuris nereikalauja medikamentinio gydymo ir žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Jei atsiranda gelta, dažniausiai ji praeina savaime per keletą dienų, be jokio gydymo. Svarbu, kad sergantis Žilberio sindromu pacientas kiek įmanoma vengtų simptomus provokuojančių veiksnių, ypač streso. Reikėtų vengti alkoholio ir kepenis toksiškai veikiančių vaistų. Paciento mityba turi būti pilnavertė, nes, pavyzdžiui, pasninkavimas gali išprovokuoti bilirubino kiekio padidėjimą, o kartu ir geltą.
Endokrininė Sistema ir Svorio Kontrolė
Endokrininė sistema labai svarbi, ypač reguliuojant mūsų medžiagų apykaitą, nuotaiką, bendrą savijautą. Hormonai išskiriami į kraują ir veikia visą organizmą. Sutrikus jų reguliacijai, galime jaustis prasčiau ir sunkiau kontroliuoti svorį, tačiau, iš kitos pusės, neteisingai gyvendami galime sutrikdyti hormoninės sistemos darbą patys.
Hormonai, Dalyvaujantys Antsvario Mechanizme
- Leptinas. Sotumo hormonas, kuris slopina alkio jausmą smegenyse, sukelia sotumą.
- Insulinas. Gaminamas kasoje, reguliuoja angliavandenių ir riebalų apykaitą organizme.
- Lytiniai hormonai. Androgenai ir estrogenai - svarbūs hormonai, lemiantys mūsų konstituciją ir išvaizdą.
- Somatotropinas. Liaudiškai - augimo hormonas. Jis gaminamas mūsų galvos smegenų liaukoje - hipofizėje.
- Kortizolis. Streso hormonas, kuris gaminamas antinksčiuose.
- Tiroksinas. Gaminamas skydliaukėje.
- Adrenalinas ir kiti katecholaminai. „Bėk ir ginkis“ hormonas gaminasi mūsų antinksčiuose tik stipraus streso metu.
- Grelinas. Alkio hormonas, kurį išskiria skrandyje, plonosiose žarnose ir kt. organuose.
Skydliaukės Sutrikimai
Jei sudarinėtume ,,paslaptingiausių“ ligų sąrašą - skydliaukės sutrikimai tikriausiai būtų to sąrašo viršuje. Skydliaukės ligos retai turi specifinius simptomus, kurie iškart bylotų apie šios liaukos sutrikimus. Skydliaukė maža, drugelio formos žmogaus kūno liauka. Drugelio formos liauka yra apatinėje kaklo dalyje ir gamina skydliaukės hormonus T3 (trijodtironiną), T4 (tiroksiną) ir kalcitoniną, kurie turi įtakos daugeliui organizmo sistemų, pradedant širdies ritmo normalizavimu, subalansuota medžiagų apykaita ir temperatūros reguliavimu, baigiant energijos lygio palaikymu, žarnyno ir lytinių liaukų veikla. Taip pat skydliaukė reguliuoja augimo, brendimo, deguonies sunaudojimo audiniuose procesus.
Dažniausios Skydliaukės Patologijos
- Skydliaukės mazgai.
- Autoimuninės skydliaukės ligos.
- Hipotirozė.
- Hipertirozė.
- Amiodarono sukelti skydliaukės pakitimai.
Auksinis skydliaukės tyrimų standartas yra kraujo tyrimas, kuriuo nustatomas skydliaukę stimuliuojančio hormono TSH kiekis serume. Skydliaukės veiklos laboratorinius tyrimus profilaktiškai, kas 5 metus, rekomenduojama atlikti 35 metų ir vyresniems asmenims, o vyresniems nei 60 metų asmenims - kartą per metus.