Įvadas
Žmogus - sudėtinga ir nuolat besivystanti sistema. Siekiant suprasti žmogaus esmę, būtina panagrinėti asmenybės sampratą, jos struktūrą, formavimosi procesus bei teorinius aspektus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime asmenybės apibrėžimus, teorijas, temperamentą, charakterį, intelektą ir kitus svarbius aspektus, leidžiančius geriau pažinti žmogaus individualumą.
Asmenybė: Samprata ir Apibrėžimai
Asmenybė - tai individo savitumas, reikšmingų ir pastovių psichologinių bei elgesio savybių, kuriomis vienas asmuo skiriasi nuo kito, visuma. Asmenybei būdinga aktyvumas, kryptingumas, sąmoningas santykis su tikrove. Asmenybės formavimąsi lemia temperamentas, charakteris, psichiniai procesai, amžius, intelektas, lytis, aplinka.
Kiekvienas žmogus yra unikalus ir nepakartojamas. Žmonės - sudėtingos būtybės, apibūdinamos individo, asmens ir asmenybės sąvokomis.
- Individas - atskira būtybė, atskirta nuo kitų laiko ir erdvės atžvilgiu, išsiskirianti kokybinėmis struktūros ir elgesio ypatybėmis, savitas įgimtų ir įgytų ypatybių derinys.
- Asmuo - protingas individas, metafiziniu požiūriu - žmogiškosios būtybės pagrindas, visų galių nešėjas. Asmuo junta, galvoja, išgyvena, turi kūną, protą, valią ir jausmus, tačiau nesutampa nei su savo kūnu, nei su savo protu, nei su savo jausmais. Asmuo visada tapatus sau.
- Asmenybė - asmens ypatybės, kurias jis įgyja gyvendamas, pastovi jų sistema, nusakanti asmens vietą žmonių bendrijoje. Asmuo tampa asmenybe, kai jis aktyviai veikia ir reiškiasi kaip visybė, jungianti aplinkos pažinimą su išgyvenimais.
Šiuo metu psichologijoje dažniausiai vartojamas G. Allporto asmenybės apibrėžimas: asmenybė - dinaminė organizacija psichofizinių žmogaus organizmo sistemų, kurios lemia mintis, jausmus, savitą elgesį ir rodo žmogaus santykį su tikrove.
Psichologinę asmenybės struktūrą galima suskirstyti į šias dalis:
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
- Kryptingumą (troškimus, norus, ketinimus, poreikius, interesus, polinkius, motyvus, tikslus, vertybines nuostatas, pasaulėžiūrą, įsitikinimus)
- Temperamentą
- Charakterį
- Sugebėjimus
- Jausmus
- Valią
Svarbiausia asmenybės struktūros dalis yra kryptingumas.
Pagal Maceinos teiginį: “Kiekvienas žmogus yra asmuo, bet ne kiekvienas yra asmenybė”. Kitaip sakant, ne kiekvienas žmogus yra tauri, kilni ir garbinga būtybė. Tikriausiai kiekvienas žmogus nori save matyti kaip asmenybę, bet šis pasirinkimo kelias be galo sunkus, tačiau to vertas. Savęs pažinimas - tai kelias į laisvę būti pačiu savimi. Tai galimybė atsiskleisti, išreikšti, realizuoti visa, kas mums yra suteikta.
Asmenybės Teorijos
Asmenybės samprata pateikiama remiantis asmenybės teorijomis, kurios teikia sisteminių asmenybės studijų žinių. XX amžiaus pradžioje sukurtos psichoanalitinės psichodinaminės (psichoanalizė), vėliau - bruožų, biheivioristinės teorijos. XX amžiaus viduryje kaip priešybė šioms atsirado humanistinės teorijos, biheivioristines teorijas papildė kognityvinė psichologija.
Psichoanalitinės (Psichodinaminės) Teorijos
Psichoanalitinių psichodinaminių teorijų šalininkai (klasikinės psichoanalitinės teorijos - S. Freudas, C. G. Jungas, socialinės - A. Adleris, E. Frommas, H. S. Sullivanas, šiuolaikinės - O. Kernbergas, M. Klein ir kiti) asmenybę interpretuoja atsižvelgdami į įgimtas paskatas (gyvenimo ir mirties instinktus), psichinės energijos panaudojimo dėsningumus, aiškina asmenybės raidą ir integraciją psichikos dalijimu į sąmoningas ir nesąmoningas sritis.
Pagal Froidą, asmenybės struktūrą sudaro: pasąmonė (Id), sąmonė (Ego) ir savimonė (Super Ego). Id yra impulsyvios, stichiškos žmogaus prigimties klodas. Tai žmogaus iracionalūs norai, potraukiai. Tikrovės, realybės lygmuo yra ego.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
S. Freudas pateikė asmenybės raidos stadijas:
- Oralinė stadija
- Analinė stadija
- Latentinė stadija
- Falinė stadija
- Genitalinė stadija
Bruožų Teorijos
Bruožų teorijų (žymiausios H. J. Eysencko, R. B. Cattellio, G. W. Allporto) šalininkai teigia, kad asmenybė yra pastovi bruožų, arba būdingų elgesio, mąstymo, jausmų, reakcijų, visuma. Ankstyvųjų bruožų teorijų atstovai nagrinėjo bruožų derinius, šiuolaikinių - jų įtaką asmenybės raidai, veiklai ir elgesiui.
Biheivioristinės Teorijos
Įtakingų biheivioristinių asmenybės teorijų mažai (biheiviorizmas); jų šalininkai tyrė, kiek elgesio pastovumą lemia bruožai, o kiek - aplinkos veiksniai ir bausmės. Plėtojantis kognityvinei psichologijai buvo siekiama paaiškinti kompleksines socialinio elgesio prielaidas. Biheivioristinės kognityvinės asmenybės teorijos atstovai G. Milleris, A. Dollardas, A. Bandura nagrinėja įsiminimo, reakcijų atidėjimo, savireguliacijos procesus.
Humanistinės Teorijos
Humanistinių asmenybės teorijų šalininkai (humanistinė psichologija; pradininkai C. R. Rogersas, A. H. Maslow) žmogų traktuoja kaip unikalią, visybišką sistemą, galinčią save realizuoti, iškelia asmenybės subjektyvumo, atsakomybės, laisvės, prasmės, meilės ir kitų jausmų vertę, nagrinėja potencialias asmenybės galimybes tobulėti.
Pagrindiniai Asmenybės Bruožai
Žmogus jau gimęs turi individualių savybių, kurios jį skiria nuo kitų. Viena reikšmingiausių tų ypatybių, pasižyminti dideliu pastovumu ir turinti įtakos visoms kitoms žmogaus asmenybės savybėms, jo psichinėms būsenoms bei psichiniams procesams, yra temperamentas.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Temperamentas
Temperamentas - tai pastovios asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Temperamentas savotiškai nuspalvina asmenybės charakterį, valios ir sugebėjimų pasireiškimus, bendravimo manieras, keičia veiklą. Temperamento savybės didesne dalimi negu kitos priklauso nuo įgimtų kūno anatominių ir fiziologinių ypatybių, o todėl yra pačios pastoviausios. Socialinė aplinka ir ugdymas mažai tepakeičia. Temperamentas laikomas įgimta, pastovia savybe.
Išskiriami keturi pagrindiniai temperamento tipai:
Cholerikas: Tai smarkus, karštas, energingas, lengvai ir greitai susierzinantis žmogus. Nors pasižymi tvirta valia, tačiau praktiškam gyvenimui mažai tėra tinkamas. Šios grupės žmonės stengiasi kuo greičiau pasiekti tikslą, todėl dažnai pasirenka netikusias priemones, dažnai veikia impulsyviai ir per greitai. Cholerikai siekia pirmauti ir stipriai priešinasi viskam, kas tam trukdo. Didesnis polinkis į afektus ir jų prasiveržimus. Tai dažnai pusiausvyrą ir taktišką bendravimą prarandantys žmonės. Lyginant su sangvinikais, cholerikai yra daug pastovesni savo siekimais ir emociniu gyvenimu. Choleriko eisena - tvirta ir griežta, jis greitai iriasi pirmyn. Žvilgsnis griežtas, atidus, energingas.
Sangvinikas: Būdingas nervinis jaudinimasis. Psichinių procesų tempai labai greiti. Labai energingas ir darbingas. Audringai pergyvena patirtus įspūdžius, bet greitai juos pamiršta. Emocijos kyla greitai ir ryškiai, pasireiškia veido mimika ir pantomimika. Būdinga lengva interesų, siekimų ir emocijų kaita. Linksmas ir draugiškas, dėl to pageidaujamas draugijoje, kuri jis taip pat mėgsta. Sangvinikas dažnai nėra pastovus: džiaugiasi ir juokiasi, tačiau greitai gali nuliūsti iki ašarų, supykti dėl menkniekių ir greitai pamiršti nuoskaudas. Sangviniko eisena - vikri ir lengva, kartais žengia lyg šokdamas ar trypčiodamas. Žvilgsnis - linksmas, žvitrus, palankus, nerūpestingas. Blogosios sangviniko savybės: sunkesnio ir atsakingesnio darbo vengimas, noras patikti sau ir pasigirti, smagumų ieškojimas, pavydas, klaidingi sprendimai, nepastovumas, silpna valia, nenoras pažvelgti į savo vidaus gyvenimą.
Melancholikas: Būdingos silpnos, ramios, bet ilgai trunkančios emocinės reakcijos. Silpnai reaguoja į aplinkos įspūdžius, arba visai jų nepastebi, bet jeigu kas įstringa į sielą, sunkiai pamiršta. Dažnai trūksta energijos, ištvermės ir pasitikėjimo savimi, tačiau dėl didelio jautrumo ir pastovumo melancholiško temperamento žmonės pasiekimais pralenkia kitus. Labai intravertiški, vengia draugijų, triukšmo, dėl to jiems sunkiau užmegzti kontaktus ir bendrauti didesnėse žmonių grupėse. Melancholiko eisena - lėta, sunki ir tvirta. Žvilgsnis - graudus ir rūpestingas. Blogosios savybės: nesugeba suprasti kitų, nuolat graužiasi dėl savo elgesio, dažnai būna nusiminęs, dvejoja, nepasitiki artimaisiais, kerštingas, į viską žvelgia pro juodus akinius, silpnos valios.
Flegmatikas: Siela rami, visada vienoda, abejinga įspūdžiams. Būdinga pusiausvyra, silpnos, trumpai trunkančios ramios emocinės reakcijos. Patirtus įspūdžius beregint pamiršta. Tai ramūs, lėti, uždari žmonės. Bendrosios flegmatiko savybės: menkas domėjimasis pasauliu, nepergyvena didesnių aistrų, pasyvus, lėtas, šaltas, blogos reputacijos.
Temperamentas yra susijęs su įgimtomis žmogaus anatominėmis- fiziologinėmis ypatybėmis. Į temperamentą būtina atsižvelgti, renkantis profesiją ir pusiausvyros savybių. Tačiau daugumai profesijų, kur nėra didelių įtampų, įvairių temperamentų žmonės susiranda savo veiklos stilių ir sėkmingai veikia.
Charakteris
Charakteris - viena iš seniausiai pastebėtų asmenybės savybių. Pats žodis kilęs iš graikų kalbos, lietuviškai reiškią bruožas, antspaudas. Tokiose pat situacijose dažnai žmonės elgiasi skirtingai. Skirtingi poelgiai priklauso nuo skirtingų jų charakterio bruožų. Žmonės skiriasi charakterio bruožais, tačiau ne kiekviena individuali savybė priskirtina charakteriui: nei proto, nei atminties, nei dėmesio, suvokimo skirtybių su charakteriu nesiejame. Į charakterio bruožus įeina savybės, kurios atspindi žmogaus nuostatas. Svarbią charakterio dalį sudaro nuostatos. Kai nuostatos tampa labai ryškios ir būdingos tai asmenybei, vadinamos charakterio bruožais.
Charakterio bruožais gali tapti nuostatos kitiems žmonėms (humaniškumo, draugiškumo, niekinimo ir smerkimo). Nuostatos savo asmenybei gali pasireikšti kuklumo ir išpuikimo, savigarbos, mažavertiškumo bei egocentriškumo bruožais. Sudėtingi charakterio bruožai formuojasi dėl nuostatų spręsti pasaulio bei žmogaus problemas, dėl nuostatų religijai, mokslui ir kitoms asmenybės vertybėms.
Emociniai charakterio bruožai pasireiškia kartu su temperamentu: aistringumas, šaltumas, nuotaikų kaita, atsparumu stresams. Iš pažinimo procesų labiausiai atsispindi intelektiniai bruožai: mąstymo kūrybiškumas ar banalumas, proto lankstumas ar inertiškumas, pastabumo lygiai, mąstymo kritiškumas. Iš to, kas pasakyta, pastebime, kokia daugybė bruožų sudaro charakterį.
Charakterio struktūroje išsiskiria ne tik atskiros nuostatas išreiškiančios savybės ir jų kompleksai, bet ir savybės, būdingos kaip visumai. Tokios savybės yra: vientisumas, pastovumas, aktyvumas ir tvirtumas. Charakterio vientisumas pasireiškia vidine vienove, kai nėra prieštaraujančių bruožų. Charakterio pastovumas lemia asmenybės santykių su aplinka ir pačiu savimi vienodumą.
Pagrindinės įgimtos ir įgyjamos charakterio savybės susiformuoja vaikystėje iki 6-ųjų metų ir sudaro giluminį charakterio sluoksnį. Giluminis sluoksnis mažai tesikeičia, o periferinis keičiasi, įgyjant vienokį ar kitokį gyvenimo patyrimą. Charakterio kitimams daro įtaką įvairios konfliktinės situacijos, sukrėtimai. Tokiomis situacijomis ne tik pasireiškia savybės, bet ir keičiasi.
Charakteris formuojasi ir kinta ne tik dėl biologinių duomenų bei socialinės aplinkos įtakos. Charakterio dinamikoje dalyvauja ir pačios asmenybės pastangos. Jų kryptys ir rezultatai priklauso nuo bendros asmenybės struktūros, vertybių sistemos, tikslų, savęs pažinimo lygių ir kitų individualių ypatybių.
Intelektas ir Sugebėjimai
Intelektas (lot. "intellectus" - pažinimas, supratimas, protas) - tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, galėjimas pasimokyti iš patirties. Psichologinėje literatūroje yra keletas intelekto sampratų.
Terminas sugebėjimai vartojamas keleriopa prasme. Gabumų terminu apibūdinamos paveldimos ir įgimtos individualiosios psichofiziologinės ypatybės, kurios atspindi veiklos sunkumą arba lengvumą, produktyvumą bei originalumą. Sugebėjimų sąvoka atspindi individualias psichofiziologines ir psichologines ypatybes, kaip mokymosi, lavinimosi ir darbo pasekmę. Elementariausias sugebėjimų rodiklis - nesunkiai ir greitai įveikiama užduotis, įtampos, nuovargio nebuvimas, malonumo jausmas atliekant tos srities užduotis. Sugebėjimų požymis yra originali bei individuali produktyvi veikla.
Sugebėjimai nėra savarankiška asmenybės postruktūra, o sudėtingas įvairių savybių junginys. Sugebėjimų struktūra skirstoma į du lygmenis: pirmasis - tai psichikos kokybės ypatybės; antrasis - operacinis lygmuo, kaip psichikos operacijų bei veiksmo būdų visuma: lyginimo, klasifikavimo, apibendrinimo, aritmetinio skaičiavimo ir daugelio kitų operacijų.
Asmenybės Formavimasis
Asmenybės formavimasis - ilgas procesas. Jo užuomazgos pasireiškia, kai vaikas pradeda veikti savarankiškai, savo iniciatyva. Savarankiškumui didėjant, ryškėja individualybė. Mokykliniai metai - svarbus asmenybės brendimo laikas, bet ir po jų nesibaigia jos vystymasis. Asmenybės tapsmas pirmiausia priklauso nuo įgimtų savybių. Įgimtų bei paveldėtų asmenybės kūno savybių kitimo diapazonas dėl aplinkos sąlygų įtakos yra nedidelis. Psichinių asmenybės savybių formavimuisi didelės įtakos turi socialiniai veiksniai. Juos sudaro socialinė aplinka, kurioje gyvena ir bręsta asmenybė. Tarp socialinių veiksnių ypatingą reikšmę turi organizuoto ugdymo sistema, kuri padeda bręsti asmenybės normatyvinei struktūrai, padedanti įgyti daugybę žinių, įgūdžių, ištobulinti sugebėjimus, susiformuoti etinių ir estetinių vertybių ir vertybinių orientacijų sistemoms. Individas asmenybe virsta palaipsniui, įsijungdamas į grupes, užmegzdamas santykius su kitais grupės nariais ir priimdamas grupėse susidariusias vertybių ir vertybinių orientacijų sistemas.
Žmogaus asmenybė formuojasi visą gyvenimą, patirdama įvairių veiksnių įtaką. Svarbu paminėti genetinius, aplinkos ir patirties veiksnius.
Genetiniai Veiksniai
Genetika atlieka svarbų vaidmenį formuojant asmenybę. Paveldimumas gali lemti tam tikrus temperamento bruožus, polinkį į tam tikras elgesio reakcijas ir netgi tam tikrus asmenybės sutrikimus. Tačiau svarbu pabrėžti, kad genetika nėra vienintelis lemiantis veiksnys.
Aplinkos Veiksniai
Aplinka, kurioje auga ir vystosi žmogus, daro didelę įtaką jo asmenybės formavimuisi. Šeima, draugai, kultūra ir socialinė ekonominė padėtis - visa tai formuoja žmogaus vertybes, įsitikinimus ir požiūrį į pasaulį.
Patirtis
Gyvenimo patirtis, tiek teigiama, tiek neigiama, taip pat formuoja asmenybę. Trauminiai įvykiai, santykiai su kitais žmonėmis ir asmeniniai pasiekimai gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus elgesiui, mąstymui ir jausmams.
Asmenybės Sutrikimai: Nukrypimai nuo Normos
Asmenybės sutrikimai - tai ilgalaikiai, neadaptyvūs elgesio modeliai, kurie sukelia diskomfortą pačiam asmeniui arba kitiems žmonėms.
Dažniausiai pasitaikantys asmenybės sutrikimai:
- Narcisistinis asmenybės sutrikimas: Žmogus narcizas skiria daug dėmesio svarstydamas, kiek gerai jam sekasi ir kiek stipriai juos vertina kiti. Tai dažnai pasireiškia stipriu poreikiu gauti dėmesio ir kad jais būtų žavimasi. Žmogus narcizas dažnai turi savivertę, kuri būna paremta ir pririšta prie išorinių atributų, įvaizdžio, pasiekimų. Jis noriai demonstruoja ir siekia, kad būtų atkreiptas dėmesys į jo pasiekimus, materialines galimybes, fizines savybes ir socialinę įtaką. Siekiant parodyti savo pranašumą, kitų žavėjimosi būdingas parodomasis vartojimas, nes tai yra kažkas, ką žmonės gali pastebėti, ir tai suteikia materialinį atlygį. Už grandiozinio fasado, įvaizdžio slypi labai pažeista savivertė, gilūs gėdos, nepakankamumo, defektyvumo, nemylimumo jausmai ir įsitikinimai. Jų įvaizdis tarnauja tarsi skydas, saugantis nuo menkavertiškumo ar gėdos patyrimo.
Asmenybės Bruožų Akcentavimas
Asmenybės bruožų akcentavimas nėra liga tradicine prasme, tačiau tai gali būti suvokiama kaip tam tikras asmenybės bruožų stiprinimas, kuris gali turėti įtakos žmogaus elgsenai ir psichologinei būklei. Ši būklė dažniausiai nesusijusi su konkrečių anatominių sistemų ar organų pažeidimais, tačiau gali paveikti psichinę ir emocinę žmogaus būseną, kas gali pasireikšti per nervų sistemą.
Asmenybės bruožų akcentavimas yra psichologinė būklė, kai tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip ekstraversija, neurotiškumas ar sąžiningumas, tampa ryškesni ir gali turėti įtakos asmens elgsenai bei tarpasmeniniams santykiams. Ši būklė gali sukelti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių, priklausomai nuo to, kaip šie bruožai pasireiškia kasdieniame gyvenime.
Pagrindinės asmenybės bruožų akcentavimo priežastys gali būti genetinės, psichologinės ir socialinės. Genetiniai veiksniai gali lemti tam tikrų bruožų paveldimumą, o psichologiniai veiksniai, tokie kaip ankstyvoji vaikystės patirtis, gali turėti didelės įtakos asmenybės formavimuisi. Socialinė aplinka, įskaitant šeimos, draugų ir kultūros poveikį, taip pat gali prisidėti prie bruožų akcentavimo.
Asmenybės bruožų akcentavimas diagnozuojamas per psichologinius vertinimus, pokalbius su specialistu ir standartizuotas asmenybės anketas. Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali padėti asmenims suprasti ir keisti neigiamus elgesio modelius. Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar anksiolitikai, gali būti skirti, jei asmenybės bruožų akcentavimas sukelia rimtus psichologinius sutrikimus.
"Didysis Penketas": Šiuolaikinis Asmenybės Modelis
Šiuolaikinėje psichologijoje populiarus "Didžiojo Penketo" modelis, kuris apima penkis pagrindinius asmenybės bruožus:
Atvirumas patirčiai: Naujų idėjų siekis, vaizduotė, sumanumą, kūrybiškumą, originalumą, atvirą mąstymo būdą atspindi atvirumo patyrimui bruožas.
Sąžiningumas: Atsakingumas, organizuotumas, kruopštumas, patikimumas.
Ekstraversija: Bendraujantis, gyvybingas, džiaugsmingas, jam būdingas optimistinis požiūris ir entuziastingumas.
Sutarumas: Polinkis padėti kitiems, gebėjimas atleisti, kuklumas, altruizmas, lengvas bendravimas, emocinio artumo siekimas.
Neurotiškumas: Nerimas, priešiškumas, drovumas ir pan. Kai žmogui būdingas neurotiškumas, jis dažniau patiria neigiamas emocijas, tokias kaip nerimą, susierzinimą, nesaugumą, baimę, įtampą.
Žmonėms būdingi visi šie bruožai, tik skiriasi jų pasireiškimo lygis.
Carl Gustavo Jungo Asmenybės Tipologija
Jungo psichologinių tipų teorija yra turbūt pats reikšmingiausias kūrinys asmenybės tipologijos istorijoje, ir ji įkvėpė daug įvairių teorijų, įskaitant ir Myers-Briggs Type Indicator® (MBTI®). Jungo teoriją pastebėjo Katharine Cook Briggs, vėliau sukūrusi šiandien vieną populiariausių asmenybės tipų indikatorių, Myers-Briggs Type Indicator® (MBTI®). Dėl savo paprastumo šį keturių raidžių modelį šiandien naudoja daug įvairių teorijų, tokių kaip socionika, Keirsey Temperament Sorter ir kt.
Tačiau verta prisiminti, kad nors šios santrumpos gali būti identiškos ar labai panašios, jų prasmė ne visada yra panaši. Kiekviena teorija jas apibrėžia savaip ir gali būti, kad jei sutiksite penkis žmones, kurie prisistatys kaip „INFJ“, jų samprata, ką vis dėlto „INFJ“ reiškia, skirsis.
tags: #asmenybes #bruozai #paaiskinias